Administracinė byla Nr. eI3-4369-780/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00666-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.5; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 5 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Ramūnas Šarka,
sekretoriaujant Andriui Antanui Višniakui,
dalyvaujant pareiškėjui K. S. ir jo atstovui advokatui T. R.,
atsakovės Kalvarijos rajono savivaldybės administracijos atstovui advokato padėjėjui V. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovams Kalvarijos savivaldybės tarybai ir Kalvarijos savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas K. S. kreipėsi su skundu į teismą ir prašo:
1) panaikinti Kalvarijos savivaldybės tarybos 2022-02-17 sprendimą Nr. T-1 (1.5E) „Dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) atleidimo iš pareigų prieš terminą, praradus Kalvarijos savivaldybės tarybos pasitikėjimą“;
2) grąžinti pareiškėją K. S. į Kalvarijos savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pareigas;
3) priteisti iš Kalvarijos savivaldybės administracijos pareiškėjui K. S. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus;
4) priteisti iš Kalvarijos savivaldybės administracijos pareiškėjui K. S. 3 000,00 Eur (tris tūkstančius eurų, 00 ct) neturtinės žalos ir pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde teigia, kad Kalvarijos savivaldybės tarybos 2020-06-22 sprendimu Nr. T-108 „Dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyrimo“ politinio pasitikėjimo pagrindu buvo paskirtas eiti Kalvarijos savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pareigas. Kalvarijos savivaldybės tarybos 2022-02-17 sprendimu Nr. T-1 (1.5 E) „Dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) atleidimo iš pareigų prieš terminą, praradus Kalvarijos savivaldybės tarybos pasitikėjimą“ (toliau – skundžiamas sprendimas) buvo atleistas iš pareigų prieš terminą, kaip praradęs Kalvarijos savivaldybės tarybos pasitikėjimą.
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Ginčo tarybos posėdį, kuriame buvo priimtas skundžiamas sprendimas, šaukė Kalvarijos savivaldybės meras 2022-02-10 potvarkiu Nr. M-7 (2.4 E) „Dėl Kalvarijos savivaldybės tarybos 43-iojo posėdžio sušaukimo ir darbotvarkės sudarymo“ (toliau – ginčo mero potvarkis), kurio 1 punkte nurodyta, kad tarybos posėdis šaukiamas nuotoliniu būdu, o 2 punkte nurodyta, kad sudaroma nuotoliniu būdu vyksiančio tarybos posėdžio darbotvarkė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 13 straipsnio 4 dalimi, savivaldybės tarybos posėdžius prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai, šaukia meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis tarybos narys. Savivaldybės tarybos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra (reglamento nustatytais atvejais), – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis tarybos narys. Sutinkamai su VSĮ 13 straipsnio 6 dalimi, savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Pagal VSĮ 13 straipsnio 9 dalį, dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo klausimas, sprendžiamas nepasitikėjimo mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas. VSĮ 13 straipsnio 111 dalyje nustatyta, kad jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino savivaldybės tarybos posėdžiai negali vykti savivaldybės tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai, savivaldybės tarybos posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis (toliau – nuotolinis būdas); Nuotoliniu būdu vyksiančiame savivaldybės tarybos posėdyje svarstytini sprendimų projektai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų ir užtikrinant šiame įstatyme nustatytas savivaldybės tarybos nario teises; Nuotoliniu būdu priimant savivaldybės tarybos sprendimus, turi būti užtikrintas savivaldybės tarybos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas; Nuotoliniu būdu vykstančiame savivaldybės tarybos posėdyje sprendimai, dėl kurių šis įstatymas nustato slaptą balsavimą, nepriimami.
Skunde nurodoma, kad analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Kalvarijos savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-44-1 (Kalvarijos savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. T-60 redakcija) (toliau – Tarybos veiklos reglamentas) 118, 144, 146, 155, 186 punktuose.
Pareiškėjas teigia, kad įstatymų leidėjas numatė tik du savivaldybės tarybos posėdžio organizavimo būdus: tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai kontaktiniu būdu arba nuotoliniu būdu. Jokie kiti būdai VSĮ nėra numatyti ir negali būti taikomi, todėl ginčo tarybos posėdis negalėjo būti organizuojamas ir vykdomas mišriu būdu, juolab, kad jame buvo svarstomas klausimas dėl Pareiškėjo atleidimo iš pareigų, kuris gali būti svarstomas tik kontaktiniu būdu organizuojamame ir vykdomame tarybos posėdyje.
Ginčo atveju, tarybos posėdį meras sušaukė ir pradėjo vesti nuotoliniu būdu, tačiau posėdžio pradžioje, išimtinai naujai suformuotą daugumą sudarančių savivaldybės tarybos narių (12 tarybos narių) iniciatyva, visiškai neatsižvelgiant į mero ir kitų tarybos narių (9 tarybos nariai) nuomonę tuo klausimu, nepagrįstai ir neteisėtai buvo pakeistas jo organizavimo ir vykdymo būdas, pereinant į kontaktinį posėdį, todėl skundžiamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant jo priėmimo procedūras ir taisykles, nustatytas VSĮ ir Tarybos veiklos reglamente. Tarybos posėdis vyko ne tokiu būdu, koks buvo numatytas ginčo mero potvarkyje, tokiu būdu iš esmės pažeidžiant tarybos posėdžių organizavimo tvarką.
Nepagrįstai ir neteisėtai pakeistas tarybos posėdžio organizavimo ir vykdymo būdas pažeidė savivaldybės tarybos narių, kurie nepriklauso valdančiajai daugumai, laisvo apsisprendimo teisę, nes jie dėl įvairių priežasčių negalėjo dalyvauti kontaktiniu būdu vykusiame tarybos posėdyje, kadangi nebuvo tam pasiruošę, pagrįstai manydami, kad ginčo tarybos posėdis vyks ginčo mero potvarkyje nurodytu būdu, t. y. nuotoliniu būdu, todėl neteko galimybės išsakyti savo poziciją ir argumentus bei balsuoti dėl šio klausimo.
Taip pat priimant skundžiamą sprendimą buvo suvaržytos ir iš esmės pažeistos Pareiškėjo teisės. Pareiškėjas buvo susipažinęs su mero potvarkiu, kuriame buvo nurodyta, jog ginčo tarybos posėdis vyks nuotoliniu būdu, todėl šio posėdžio metu savivaldybės tarybos narių daugumai visiškai netikėtai nusprendus pakeisti posėdžio organizavimo ir vykdymo būdą, jis neturėjo galimybių dalyvauti ir nedalyvavo šiame posėdyje, o tai lėmė, kad Pareiškėjui sąmoningai buvo panaikintos galimybės pateikti savivaldybės tarybos nariams savo argumentus ir poziciją visais su reiškiamu nepasitikėjimu sietinais klausimais.
Ne tik merui, bet ir kitiems savivaldybės tarybos nariams turėjo būti akivaizdu, kad rengiant nuotolinį posėdį dėl šio darbotvarkės klausimo nebus galima balsuoti slaptai, tačiau nesilaikydami anksčiau nurodytų imperatyvių VSĮ ir Tarybos veiklos reglamento nuostatų, valdančiąją daugumą sudarantys savivaldybės tarybos nariai tarybos posėdžio metu neteisėtai pakeitė posėdžio formą ir priėmė skundžiamą sprendimą, tokiu būdu pažeisdami pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų ginčo aplinkybių įvertinimą ir skundžiamo sprendimo pagrįstumą.
Kitiems savivaldybės tarybos nariams buvo akivaizdu, kad ginčo tarybos posėdžio organizavimo ir vykdymo būdas negali būti keičiamas posėdžio eigoje, todėl jie su tokiu savivaldybės tarybos narės, kuri priklauso valdantiesiems, pasiūlymu kategoriškai nesutiko.
Neteisėtame tarybos posėdyje, kuris vyko po padarytos pertraukos, nedalyvaujant ir merui, šiam posėdžiui nepagrįstai ir neteisėtai pirmininkavo mero pavaduotojas. Pagal Tarybos veiklos reglamentą, tarybos posėdžiams pirmininkauja meras, o mero pavaduotojas pirmininkauti turi teisę tik tada, kai tarybos posėdyje mero nėra dėl objektyvių priežasčių, t. y. tarnybinių komandiruočių, atostogų, ligos ar kitais atvejais, kai jis negali eiti pareigų. Ginčo atveju, tokių priežasčių nebuvo, todėl mero pavaduotojui nebuvo pagrindo pirmininkauti ginčo tarybos posėdžiui. Atsižvelgiant į tai, ginčo tarybos posėdis po padarytos pertraukos negalėjo vykti, kadangi tinkamai nebuvo išspręstas klausimas dėl posėdžio pirmininko.
Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamo sprendimo projektas nebuvo apsvarstytas nė viename komitete, todėl tokiu būdu buvo nesilaikoma VSĮ 13 straipsnio 5 dalies nuostatų.
Be to, tarybos posėdyje svarstant skundžiamo sprendimo projektą buvo nesilaikoma Tarybos veiklos reglamento 158 punkto nuostatų, kad tarybos sprendimo projektas svarstomas tokia tvarka: pristatymas, atsakymai į klausimus, diskusijos, sprendimo priėmimas. Dėl sprendimo projekto keitimo, pasiūlymų, pataisų, tarybos narys (-iai) kreipiasi raštu. Tai privalo būti atlikta iki tarybos posėdžio. Tarybos posėdžio metu svarstomi tik tie sprendimų projektai, kurie yra užregistruoti vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka. Tarybos posėdžio metu balsuojama už visą projektą jam pritariant arba ne.
Skundžiamo sprendimo projekte Pareiškėjo atleidimo iš pareigų data buvo įrašyta tik tada, kai šio sprendimo projektas jau buvo svarstomas ginčo tarybos posėdyje, prieš tai gavus tik žodinį tarybos narių pasiūlymą. Dėl to, vertinant padarytų pažeidimų pobūdį ir jų teisines pasekmes, akivaizdu, kad priimant skundžiamą sprendimą padaryti pažeidimai yra esminiai ir turėję tiesioginę įtaką skundžiamo sprendimo teisėtumui, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas konstatuoti, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas ir teismine tvarka jį panaikinti.
Dėl darbo užmokesčio priteisimo VTĮ ir VSĮ nėra nustatyti teisiniai padariniai, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų yra pripažįstamas neteisėtu. VTĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Tokiais atvejais sistemiškai su VTĮ taikomos neteisėto atleidimo iš darbo pasekmes reglamentuojančios Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-773/2011; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4600-520/2016; 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017; 2018 m. vasario 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 218 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Ginčo atveju, yra pagrindas teismui vadovautis šia įstatymo nuostata ir priteisti Pareiškėjui išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.
Dėl neteisėto atleidimo iš pareigų Pareiškėjas patyrė ne tik turtinę žalą, netekdamas pastovaus mėnesinio darbo užmokesčio, tačiau jam buvo padaryta ir neturtinė žala. Savivaldybės tarybos nariai, kurie inicijavo skundžiamo sprendimo priėmimą, teikime dėl Pareiškėjo atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūros pradėjimo išdėstė nepagrįstus politinius kaltinimus, kurie iš esmės pakenkė Pareiškėjo nepriekaištingai dalykinei reputacijai. Pareiškėjo atleidimo iš užimamų pareigų būdas, kai ginčo tarybos posėdyje jam net nebuvo sudarytos galimybės pateikti savo poziciją dėl iškeltų politinių kaltinimų, Pareiškėjui sukėlė stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Neteisėtai atleidus iš pareigų, viešoje erdvėje pasklido informacija, kad minėtame teikime išdėstyti politiniai kaltinimai yra pagrįsti, o tai neigiamai paveikė Pareiškėjo, kaip politiko, geram vardui, kadangi Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narys. Pareiškėjas visiškai nepagrįstai buvo priverstas jaustis pažemintu Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojų, savivaldybės tarybos narių ir gyventojų, taip pat draugų bei artimųjų akyse. Jo šeimos nariai, tame tarpe ir nepilnametis vaikas, dėl Pareiškėjo atleidimo iš pareigų buvo priversti patirti patyčias. Akivaizdu, kad iš politinio pasitikėjimo pareigų tokiu pagrindu atleistas Pareiškėjas yra ir bus vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas tęsti savo politinę karjerą. Taigi, skundžiamo sprendimo priėmimas Pareiškėjui padarė neturtinę žalą, kurią jis įvertina 3000,00 Eur suma.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, jog palaiko skunde keliamus reikalavimus, išskyrus reikalavimą grąžinti į pareigas, kurio atsisakė, ir prašė juos tenkinti skunde pateiktų argumentų pagrindu. Paaiškino, kad antroji posėdžio dalis, kuri vyko kontaktiniu būdu, buvo neteisėta, nes taryba pažeidė mero diskrecijos teisę šaukti tarybos posėdį, sudaryti darbotvarkę ir jam pirmininkauti. Daliai tarybos narių buvo atimta teisė dalyvauti tarybos posėdyje, kadangi jie planavo dalyvauti nuotoliniu būdu ir šį būdą pakeitus negalėjo dalyvauti kontaktiniu. Dėl šios priežasties pažeistos ir pareiškėjo teisės, nes jis tą dieną dirbo nuotoliniu būdu ir nesitikėjo, kad tarybos posėdis vyks kontaktiniu būdu, todėl nesiruošė balsavimui. Pripažįsta, kad ryte buvo atvykęs į darbą ir pirmą posėdžio dalį stebėjo nuotoliniu būdu, o išvažiuodamas namo žinojo, kad po pertraukos tarybos sprendimu posėdis vyks kontaktiniu būdu, bet neatkreipė dėmesio, kokie klausimai bus svarstomi. Pareiškėjas žinojo, kad nuotoliniame posėdyje vyks tik svarstymas dėl jo atleidimo, bet ne balsavimas, nes jis negalimas nuotoliniu būdu. Netikėtai pakeitus tarybos posėdžio tvarką jis neteko galimybės pasisakyti dėl jo atleidimo. Įstatymas nenumato galimybės tarybos posėdį organizuoti mišriu būdu. Vienos valandos pertrauka buvo nepakankama, kad pareiškėjas suspėtų grįžti iš namų į tarybos posėdį.
Atsakovė Kalvarijos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame išdėstytais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką, nepasitikėjimo pareiškimas valstybės tarnautojui, kuris į pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, yra jį priėmusio į pareigas valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos diskrecijos teisė. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų nepasibaigus jo paskyrimo į pareigas terminui lemia politinė politikų valia, todėl administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų jam praradus pasitikėjimą, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi nustatyti tik tai, ar sprendžiant atleidimo klausimą buvo laikomasi teisės aktų nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršyta įstatymų nustatyta kompetencija. Taip pat LVAT yra išaiškinęs, kad šio pobūdžio bylose yra reikšmingi tik tokie skundžiamo sprendimo priėmimo procedūros pažeidimai, kurie tiesiogiai galėtų turėti įtakos neobjektyvaus ir nepagrįsto asmens atžvilgiu atlikto balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatams bei (procedūros atlikimo aspektu) pažeistų jo teisės aktų nustatytas teises ar įstatymų saugomus interesus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-09-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4814-575/2017 nurodyta, kad „<...> Sisteminis Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalies, 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto bei kitų nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog savivaldybės taryba (ar jos narių grupė), kaip subjektas, turintis išimtinę kompetenciją spręsti dėl nepasitikėjimo pareiškimo bei savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, atleidimo, turi teisę ir inicijuoti tokią procedūrą“.
Siekiant teismine tvarka panaikinti tokius Tarybos sprendimus būtina įrodyti dviejų aplinkybių visetą, tai yra, kad buvo padaryti tokie procedūros pažeidimai, kurie galėtų turėti įtakos Tarybos balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatams bei kad jie pažeistų pareiškėjo teisės aktuose nustatytas teises ar įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjas neįrodė ne tik šių dviejų būtinųjų sąlygų Skundžiamam sprendimui panaikinti, tačiau ir iš viso neįrodė Tarybos veiksmų neteisėtumo. Pareiškėjas Tarybos sprendimą ginčija iš esmės procedūriniais pažeidimais, tačiau visiškai neįrodinėja ir neįrodo kaip Skundžiamas sprendimas būtų galėjęs pasikeisti (ar Taryba būtų nubalsavusi kitaip), jei nebūtų jo išdėstytų neva tai padarytų pažeidimų.
Atsakovas mano, jog Vietos savivaldos įstatymas savivaldybės taryboms suteikia išimtinę ir absoliučią teisę ne tik priiminėti jos kompetencijai priskirtus sprendimus, tačiau ir organizuoti šių sprendimų priėmimo klausimus ir nusistatyti tvarką. Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose bei kad savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybės tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma. Nagrinėjamu atveju iš nuotolinio būdo į kontaktinį būdą pakeistame tarybos posėdyje dalyvavo 12 narių iš 21, todėl tarybos posėdis šiuo aspektu laikomas teisėtu. Tam, kad savivaldybės tarybos galėtų nekliudomai įgyvendinti savo pagrindinę funkciją – pagal įgaliojimus priimti sprendimus kolegialiai, Vietos savivaldos įstatymas numatė visą eilę saugiklių ir teisių, kad joks kitas subjektas negalėtų šios tarybos funkcijos eliminuoti.
Pagal VSĮ 13 straipsnio 6 dalį, jeigu meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia savivaldybės taryba reglamente nustatyta tvarka. Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento 122 punkte numatyta, kad jei meras svarstytinų klausimų į tarybos posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į tarybos posėdžio darbotvarkę sprendžia taryba. Šiuo atveju tarybos narių atstovas pristato klausimo aktualumą bei teikia siūlymą posėdžiui pirmininkaujančiam organizuoti balsavimą dėl pristatyto klausimo įtraukimo į posėdžio darbotvarkę. Tarybai nubalsavus „už“, meras įpareigojamas pristatytą klausimą įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Taigi, sisteminis Vietos savivaldos įstatymo teisės normų aiškinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad savivaldybės tarybos teisės organizuojant tarybos posėdžius, įtraukiant į jų darbotvarkę svarstytinus klausimus ir galiausiai – balsuojant už į darbotvarkę įtrauktus klausimus yra absoliučios, tai yra, laikantis Vietos savivaldos įstatymo nustatytų taisyklių, pati taryba savo balsų dauguma gali nuspręsti dėl balsavimo organizavimo ir sprendimo priėmimo tvarkos. Nei Vietos savivaldos įstatymas, nei Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamentas nenumatė ir šiuo metu nenumato jokių ribojimų ar draudimų keisti tarybos posėdžio organizavimo būdą, tai yra, iš nuotolinio posėdžio organizavimo būdo pereiti į kontaktinį būdą. Pareiškėjas klaidina Teismą teigdamas, kad savivaldybės tarybos posėdis buvo organizuojamas mišriu būdu, nes, visų pirma, tarybos posėdžio pradžioje posėdžio organizavimo būdas buvo pakeistas iš nuotolinio į kontaktinį, o antra, jokia Vietos savivaldos įstatymo teisės norma nedraudžia organizuoti mišraus savivaldybės tarybos posėdžio.
Taryba galėjo pasirinkti tik tokį savo įgaliojimų įgyvendinimo kelią, kadangi Meras, puikiai žinodamas VSĮ 13 straipsnio 111 dalyje įtvirtintą draudimą nuotoliniu būdu vykstančiame posėdyje priiminėti sprendimus, dėl kurių įstatymas nustato slaptą balsavimą, tikėtina tikslingai ir sąmoningai, savo 2022-02-10 potvarkiu Nr. M-7 (2.4 E) nusprendė Tarybos posėdį organizuoti nuotoliniu būdu tam, kad nebūtų galimas teisėtas svarstymas klausimo dėl savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) atleidimo prieš terminą klausimas. Kadangi Meras neįgyvendino daugumos Tarybos narių teikimo pradėti administracijos (duomenys neskelbtini) atleidimo iš pareigų procedūrą ir reikalavimo sušaukti Tarybos posėdį kontaktiniu būdu, Tarybos narė J. A. prasidėjus posėdžiui pateikė pasiūlymą padaryti 1 valandos laiko pertrauką ir po pertraukos susirinkti į posėdį kontaktiniu būdu, dalyvaujant jame fiziškai, Meras pateikė tarybos narės siūlymą balsavimui, o Tarybos nariai šiam siūlymui pritarė –12 narių balsavo – „už“, 9 – „prieš“, todėl sprendimas buvo priimtas. Vėliau Tarybos nariai patvirtino susirinkimo darbotvarkę, kuri pakeista nebuvo, ir dar kartą pasisakė, jog pasiūlymui dėl pertraukos pritarta ir po pertraukos posėdis toliau vyks kontaktiniu būdu. Po valandos pertraukos posėdis buvo tęsiamas kontaktiniu būdu. Kaip Vietos savivaldos įstatymas įtvirtina teisę Tarybos nariams papildyti ar pakeisti Mero potvarkiu nustatytą savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę, taip analogiškai Tarybos narių balsų dauguma yra galimas ir posėdžio organizavimo ir vedimo būdo keitimas. Pareiškėjas jokiais teisiniais argumentais ar įrodymais nepagrindė ir neįrodė, kad Vietos savivaldos įstatymas ar koks kitas teisės aktas draudžia tarybos sprendimu pakeisti tarybos posėdžio organizavimo ir vykdymo būdą.
Pareiškėjo teiginiai, kad pakeistas Tarybos posėdžio organizavimo ir vykdymo būdas pažeidė savivaldybės tarybos narių, kurie nepriklauso valdančiajai daugumai, laisvo apsisprendimo teisę, nes jie dėl įvairių priežasčių negalėjo dalyvauti kontaktiniu būdu vykusiame tarybos posėdyje, kadangi nebuvo tam pasiruošę, pagrįstai manydami, kad tarybos posėdis vyks Mero potvarkyje nurodytu būdu, t. y. nuotoliniu būdu, todėl neteko galimybės išsakyti savo poziciją ir argumentus bei balsuoti dėl šio klausimo, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų teiginiams, kad kiti Tarybos nariai negalėjo sudalyvauti po 1 valandos pertraukos kontaktiniu būdu organizuotame tarybos posėdyje pagrįsti. Remiantis Reglamento 10.1 punktu, Tarybos narys privalo dalyvauti tarybos posėdžiuose, o pagal Reglamento 13 punktą, Tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbo laiką atliekant tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Todėl visi Tarybos nariai prioritetiniu klausimu turi laikyti dalyvavimą posėdžiuose ir dėti maksimalias pastangas juose sudalyvauti. Kadangi šiuo atveju buvo sudarytos visos realios ir protingos galimybės per 1 valandos pertrauką atvykti į kontaktinį posėdį, neturėdami nedalyvavimą pateisinančios priežasties, Tarybos nariai privalėjo tą padaryti, o neatvykę – prisiimti savo veiksmų neigiamas pasekmes. Galiausiai, remiantis anksčiau paminėta LVAT praktika, yra akivaizdu, kad net ir visiems savivaldybės tarybos nariams, kurie nepriklauso valdančiajai daugumai, atvykus į kontaktinį posėdį ir jame dalyvavus, vis tiek, tai nebūtų turėję jokios įtakos balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatams, kadangi susiformavus naujajai daugumai Kalvarijos savivaldybės taryboje, 12 prieš 9 balsų būtų atiduoti už Pareiškėjo atleidimą ir toks sprendimas būtų priimtas tarybos narių balsų dauguma (VSĮ 13 straipsnio 9 dalis).
Savo skunde Pareiškėjas nurodo, kad buvo suvaržytos bei pažeistos ir jo teisės, kadangi jis neturėjo galimybių dalyvauti kontaktiniu būdu organizuotame posėdyje, o tai lėmė, kad jam sąmoningai buvo panaikintos galimybės pateikti savivaldybės tarybos nariams savo argumentus ir poziciją visais su reiškiamu nepasitikėjimu sietinais klausimais. Tačiau tokius argumentus Atsakovas laiko ne tik deklaratyviais, neįrodytais bei nepagrįstais, tačiau ir akivaizdžiai neatitinkančiais tikrovės.
Visų pirma, 2022-02-17 tarybos posėdžio vaizdo įrašas, pvz. nuo 00.01 min, įrodo, kad prie šio Tarybos posėdžio Zoom konferencijos buvo prisijungęs ir pareiškėjas, todėl jam apie 1 valandos pertrauką ir tolimesnį posėdžio organizavimą kontaktiniu būdu, neabejotinai buvo žinoma ir jis turėjo visas galimybes atvykti į kontaktinį posėdį. Antra, kaip matyti iš posėdžio vaizdo įrašo, pareiškėjas Zoom konferencijoje dalyvauja iš patalpos, ant kurios sienos kabo Lietuvos Respublikos Prezidento nuotrauka, o tai reiškia, kad Pareiškėjas posėdyje dalyvauja iš administracijos (duomenys neskelbtini) kabineto Nr. (duomenys neskelbtini), todė norint sudalyvauti Tarybos kontaktiniame posėdyje Pareiškėjui tereikėjo pereiti iš savojo kabineto į savivaldybės posėdžių salę. Trečia, keli Tarybos nariai į Kalvarijos savivaldybės posėdžių salės patalpas atvyko anksčiau nei po 1 valandos ir matė, jog tiek Kalvarijos savivaldybės meras, tiek Pareiškėjas buvo savo darbo vietoje. Taigi, Pareiškėjas turėjo visas teises ir realias galimybes sudalyvauti kontaktiniame Tarybos posėdyje, tačiau tikslingai to nedarė. Galiausiai, vėlgi akcentuotina tai, kad paties Pareiškėjo dalyvavimas kontaktiniame posėdyje nebūtų pakeitęs balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatų, nes vis tiek 12 prieš 9 balsus būtų nubalsuota už tai, kad Pareiškėjas būtų atleistas iš administracijos (duomenys neskelbtini) pareigų.
Pareiškėjas pabrėžia, kad tarybos posėdyje, kuris vyko po padarytos pertraukos, neteisėtai pirmininkavo mero pavaduotojas, kadangi pagal Tarybos veiklos reglamentą mero pavaduotojas pirmininkauti turi teisę tik tada, kai tarybos posėdyje mero nėra dėl objektyvių priežasčių, t. y. tarnybinių komandiruočių, atostogų, ligos ar kitais atvejais, kai jis negali eiti pareigų. Atsakovas su tokia Pareiškėjo pozicija nesutinka ir primena, kad VSĮ 13 straipsnio 4 dalis numato, kad savivaldybės tarybos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis tarybos narys. Be to, šioje dalyje yra dar viena teisės norma, nustatanti, kad jeigu meras ar jo pavaduotojas arba laikinai mero pareigas einantis tarybos narys savivaldybių tarybos posėdyje nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys. Sąvokos „nėra“ ir „posėdyje nedalyvauja“ neturi būti suprantamos siaurai ir reiškia tik tą, kad meras fiziškai nebūna Tarybos posėdyje ir atsiranda pagrindas jo pavadavimui. Reglamento 155 punktas negali būti aiškinamas taip, kad Mero pavaduotojas turi teisę pirmininkauti posėdžiui tik tuo atveju, kai Mero nėra tik dėl tarnybinių komandiruočių, atostogų, ligos ar kitų atvejų, kai jis negali eiti pareigų, kadangi toks siaurinantis aiškinimas prieštarautų aukštesnės galios teisės akto – VSĮ 13 straipsnio 4 dalies teisės normoms. Be to, toks aiškinimas leistų Merui piktnaudžiauti savo padėtimi ir savo nepagrįstu nedalyvavimu trukdyti Tarybai priimti sprendimus, kurių priėmimui nepritaria Meras.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Skundžiamo sprendimo projektas nebuvo apsvarstytas nė viename komitete, todėl buvo nesilaikoma VSĮ 13 straipsnio 5 dalies nuostatų. Tačiau sprendimų projektų svarstymas komitete nėra privalomas šio straipsnio 15 dalyje numatytu atveju - nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, kai būtina neatidėliotinai spręsti savivaldybės funkcijoms užtikrinti būtinus klausimus ir sprendimo nepriėmimas ar delsimas jį priimti nedelsiant lemtų neigiamus padarinius savivaldybės bendruomenei ar atskiriems jos nariams, mero sprendimu savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti sudaroma ir paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje trumpesniais, negu nustatyta šio straipsnio 6 dalyje, terminais, o apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką ir svarstyti parengtus ir reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais visais šiais atvejais gali būti pranešama per trumpesnį, negu šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, terminą, bet ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki savivaldybės tarybos posėdžio pradžios. 59. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu visoje Lietuvos Respublikoje galiojo ekstremalioji situaciją dėl COVID-19 ligos plitimo grėsmės, todėl tikėtina ir Meras, savo 2022-02-10 potvarkiu Nr. M-7 (2.4 E) nusprendęs posėdį organizuoti nuotoliniu būdu, remdamasis VSĮ 13 straipsnio 15 dalies nuostata, manė kad yra būtina neatidėliotinai spręsti savivaldybės funkcijoms užtikrinti būtinus klausimus ir sprendimo nepriėmimas ar delsimas jį priimti nedelsiant lemtų neigiamus padarinius savivaldybės bendruomenei ar atskiriems jos nariams, todėl ir nematė reikalingumo Skundžiamo sprendimo klausimo apsvarstyti komitetuose.
Pareiškėjas teigia, kad ginčo tarybos posėdyje svarstant Skundžiamo sprendimo projektą buvo nesilaikoma Tarybos veiklos reglamento 158 punkto nuostatų, nes Skundžiamo sprendimo projekte Pareiškėjo atleidimo iš pareigų data buvo įrašyta tik tada, kai šio sprendimo projektas jau buvo svarstomas ginčo tarybos posėdyje, prieš tai gavus tik žodinį tarybos narių pasiūlymą. Atsakovo vertinimu tikslios Pareiškėjo atleidimo datos nurodymas Skundžiamo sprendimo projekte buvo objektyviai negalimas, kadangi sprendimo iniciatoriai – 12 Tarybos narių, teikdami Merui teikimą dėl administracijos (duomenys neskelbtini) atleidimo iš pareigų procedūrų organizavimo bei patį Kalvarijos savivaldybės tarybos sprendimo projektą „Dėl K. S. atleidimo iš Kalvarijos savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pareigų“, negalėjo nuspėti ir žinoti kurią dieną ateityje Meras sušauks ir suorganizuos Tarybos posėdį bei analogiškai – kurią dieną bus priimtas sprendimas dėl K. S. atleidimo iš Kalvarijos savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pareigų. Tai reiškia, kad tokio pobūdžio tarybos sprendimui, kaip sprendimo dėl (duomenys neskelbtini) atleidimo iš pareigų, negali būti taikomas reikalavimas iš anksto pateikti sprendimo projektą su konkrečia atleidimo data, kuri dar negali būti žinoma.
Kiti išvestiniai Pareiškėjo skundo reikalavimai negali būti tenkinami, kadangi pagrindinis skundo reikalavimas dėl Tarybos 2022-02-17 sprendimo Nr. T-1 (1.5E) panaikinimo yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas.
Teismo posėdžio metu atsakovių Kalvarijos rajono savivaldybės administracijos atstovas nurodė, kad palaiko atsakovo poziciją, išdėstytą atsiliepime į pareiškėjo skundą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad procedūriniai pažeidimai skundžiamo sprendimo neteisėtumą galėtų lemti tik tada, jeigu dėl jų balsavimo rezultatai būtų buvę kitokie, tačiau šiuo atveju net ir visų likusių 9 tarybos narių dalyvavimas kontaktiniame posėdyje nebūtų nusvėręs kitų 12 tarybos narių balsų, kurie balsavo už pareiškėjo atleidimą. Paaiškino, kad tarybos posėdis nebuvo mišrus, o buvo pereita iš nuotolinio į kontaktinį. Draudimo pakeisti posėdžio organizavimo būdą nėra, o tarybai negali būti kliudoma priimti sprendimą vien dėl to, kad to nenori meras. Nei prieštaravusiems kontaktiniam posėdžiui tarybos nariams, nei pareiškėjui nebuvo jokių kliūčių atvykti į kontaktinį posėdį po padarytos pertraukos ir nėra jokių įrodymų, kad jie negalėjo to padaryti. Pats pareiškėjas dalyvavo nuotoliniu būdu prasidėjusiame posėdyje ir galėjo dalyvauti jame pakeitus jo tvarką į kontaktinę. Be to, jo dalyvavimas nebūtų pakeitęs balsavimo rezultatų, nes dauguma, kuri inicijavo sprendimą, balsavo už jo atleidimą.
Atsakovė Kalvarijos savivaldybės taryba nurodo, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsiliepime nurodė, kad meras sąmoningai vasario 17 dienos posėdį organizavo nuotoliniu būdu. Vasario 17 dienos posėdžio metu Vyriausybės atstovas pasisakė, jog meras sudaro darbotvarkę, o tarybos nariai balsuodami balsuoja dėl darbotvarkės. Atleidimo klausimas įmanomas tik slaptu balsavimu, tai reiškia, kad tarybos nariai neturi kitos išeities, kaip svarstant klausimą dėl (duomenys neskelbtini) K. S. atleidimo iš pareigų praradus tarybos pasitikėjimą susirinkti į kontaktinį posėdį. Kadangi meras nepaisė daugumos tarybos narių prašymo ir reikalavimo sušaukti tarybos posėdį kontaktiniu būdu, tarybos narė J. A. pateikė pasiūlymą padaryti valandos laiko pertrauką ir po pertraukos susirinkti į posėdį kontaktiniu būdu. Meras pateikė J. A. siūlymą balsavimui. Tarybos nariai balsavo 12 - už, 9 - prieš, sprendimas priimtas. Savivaldybės tarybos nariai patvirtino darbotvarkę, dar kartą pasisakė, jog pasiūlymui dėl pertraukos pritarta ir po pertraukos posėdis toliau vyks kontaktiniu būdu ir po valandos laiko toliau posėdį tęsė kontaktiniu būdu. Keli tarybos nariai į Kalvarijos savivaldybės administracijos patalpas atvyko anksčiau nei po valandos ir matė, jog tiek Kalvarijos savivaldybės meras, tiek Pareiškėjas buvo savo darbo vietoje. Po pertraukos tęsiant posėdį savivaldybės administracijos patalpose nebuvo nei mero, nei Pareiškėjo. Toliau posėdis tęsiamas vadovaujantis VSĮ 13 straipsnio 4 dalimi. Posėdžio metu vyko slaptas balsavimas dėl administracijos (duomenys neskelbtini) K. S. atleidimo iš pareigų prieš terminą praradus tarybos pasitikėjimą. Balsavo 12 iš 12-kos dalyvavusių tarybos narių. Sprendimui pritarta.
Pareiškėjas teigia, jog posėdis neteisėtas, kadangi buvo vykdomas mišriu būdu, tačiau mišrus būdas laikytinas, kai posėdyje dalyvaujama tiek nuotoliniu, tiek kontaktiniu būdu vienu metu. Šioje situacijoje posėdis buvo pradėtas nuotoliniu būdu, tačiau tarybai priėmus sprendimą jo formatas buvo pakeistas ir toliau vykdomas tik kontaktiniu būdu.
Pareiškėjas nuogąstauja, jog buvo neatsižvelgta į kitų 9 tarybos narių nuomonę pakeičiant posėdžio organizavimo ir vykdymo būdą, tačiau sprendimus priima posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Vadovaujantis VSĮ 12 straipsnio 1 dalimi, Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. Tarybos nariai priėmė sprendimą padaryti posėdžio pertrauką ir toliau posėdį tęsti kontaktiniu būdu.
VSĮ 13 straipsnio ll1 dalyje nustatyta, kad nuotoliniu būdu vykstančiame savivaldybės tarybos posėdyje sprendimai, dėl kurių šis įstatymas nustato slaptą balsavimą, nepriimami. Ši nuostata nebuvo pažeista, kadangi sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) K. S. atleidimo praradus tarybos pasitikėjimą buvo priimtas ne nuotoliniu, o kontaktiniu būdu. Tokie atvejai, kai VSĮ numato slaptą balsavimą, administracijos (duomenys neskelbtini) atleidimas taptų neįmanomi, o tai pažeistų viešąjį interesą ir sutrikdytų visą savivaldybės darbą, t. y. visą karantino ir (ar) ekstremalios situacijos laikotarpį administracijos (duomenys neskelbtini) negalėtų būti nei priimtas, nei atleistas iš pareigų.
VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, jog savivaldybės administracijos direktoriaus (savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo) priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, tačiau meras pažeidė VSĮ ne tik nepradėjęs atleidimo praradus pasitikėjimą procedūros, tačiau tam dar ir trukdęs. Meras suinteresuotas nepaisyti įstatymų bei tarybos daugumos valios, kad tik Pareiškėjas toliau eitų Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.
Ginčijamo tarybos sprendimo atleisti pareiškėją iš pareigų pagrindas — Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 29 straipsnio 3 dalis bei Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Faktinis ginčijamo Tarybos sprendimo pagrindas yra tas, kad pareiškėjas, būdamas Kalvarijos savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini), neteko Kalvarijos savivaldybės tarybos politinio pasitikėjimo. Politinio pasitikėjimo netekimą patvirtina tarybos narių balsavimo rezultatai. Valstybės tarnybos įstatymas dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų nustato tik bendrąsias taisykles — pasitikėjimo praradimą numato kaip savarankišką atleidimo pagrindą (51 str. 1 d. 7 p.). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktą savivaldybės administracijos direktoriaus priėmimas į pareigas ir atleidimas iš šių pareigų yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Vietos savivaldos įstatymo prasme išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija — Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti ją kitoms savivaldybės institucijoms (VSĮ 3 str. 9 d., 16 str. 6 d.). Pažymėtina, kad nei Vietos savivaldos įstatyme, nei Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamente nėra specialiai aptartos ar kitaip sureglamentuotos savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) teisės procedūros dėl politinio pasitikėjimo (nepasitikėjimo) išreiškimo vykdymo metu. Todėl šiuo aspektu konstatuotina, kad priimant ginčijamą Tarybos sprendimą nebuvo pažeistos ar kokiu nors būdu suvaržytos ir pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Pažymėtina, kad pareiškėjas buvo informuotas apie minėto Tarybos posėdžio laiką bei vietą, tuo pačiu turėjo galimybę pateikti Tarybos nariams savo argumentus bei poziciją visais su reiškiamu nepasitikėjimu sietinais klausimais.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2022-02-17 Kalvarijos savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-1 (1.5 E) „Dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) atleidimo iš pareigų prieš terminą, praradus Kalvarijos savivaldybės tarybos pasitikėjimą“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundžiamo sprendimo pirmu punktu Kalvarijos rajono savivaldybės taryba nusprendė patvirtinti slapto balsavimo rezultatus ir atleisti Kalvarijos savivaldybės (duomenys neskelbtini) K. S. iš Kalvarijos savivaldybės (duomenys neskelbtini) (politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo) pareigų prieš terminą – 2022-02-17, praradus Kalvarijos savivaldybės tarybos pasitikėjimą.
Dėl skundo reikalavimų pagrįstumo
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ) (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2022-01-14 iki 2022-05-01), Vietos savivaldos įstatymas (toliau – ir VSĮ) (aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2021-11-10 iki 2022-04-08) ir Kalvarijos savivaldybės tarybos 2014-04-24 sprendimu Nr. T-44-17 „Dėl Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ patvirtintas Šilalės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – ir Reglamentas) (redakcija galiojanti nuo 2021-05-06).
VTĮ 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui.
VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priklauso savivaldybės administracijos direktoriaus (savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo) priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų; sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės (pareigybių) steigimo priėmimas; sprendimų dėl šiame įstatyme nustatytų savivaldybės vykdomosios institucijos funkcijų paskirstymo savivaldybės administracijos direktoriui ir, jei tokia (tokios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos), savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams) priėmimas; sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus teisės pavesti įgyvendinti funkcijas apribojimo priėmimas; sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavadavimo priėmimas, savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo darbo užmokesčio nustatymas.
VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų priskyrimas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigybėms lemia jo atleidimo iš šių pareigų nepasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui ypatumus. Nepasitikėjimo pareiškimas valstybės tarnautojui, kuris į pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, yra jį priėmusio į pareigas valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos diskrecijos teisė. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų nepasibaigus jo paskyrimo į pareigas terminui lemia politinė politikų valia, todėl administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų jam praradus į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi nustatyti tik tai, ar sprendžiant atleidimo klausimą buvo laikomasi teisės aktų nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršyta įstatymų nustatyta kompetencija (žr., pvz., 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-216/2007; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-451/2009; 2010 m. birželio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-873/2010; 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-868/2010; 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-837/2010;
2014 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1416/2014; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-96-552/2022). Šio pobūdžio bylose yra reikšmingi tik tokie skundžiamo sprendimo priėmimo procedūros pažeidimai, kurie tiesiogiai galėtų turėti įtakos neobjektyvaus ir nepagrįsto asmens atžvilgiu atlikto balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatams bei (procedūros atlikimo aspektu) pažeistų jo teisės aktų nustatytas teises ar įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.) (žr., pvz., 2014 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-182/2014;
2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4814-575/2017; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-96-552/2022).
Pareiškėjas skundžiamo sprendimo neteisėtumą grindžia iš esmės procedūriniais pažeidimais. Pirmiausiai pareiškėjas nurodo, kad įstatymų leidėjas numatė tik du savivaldybės tarybos posėdžio organizavimo būdus, t. y. tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai kontaktiniu būdu arba nuotoliniu būdu, o jokie kiti būdai VSĮ nėra numatyti, todėl 2022-02-17 tarybos posėdis negalėjo būti organizuojamas ir vykdomas mišriu būdu.
Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad VSĮ nenumato mišraus tarybos posėdžio vedimo būdo, tačiau konstatuoja, kad ginčijamas sprendimas ir nebuvo priimtas mišriame posėdyje, todėl VSĮ 13 straipsnio nuostatų ir Reglamento reikalavimų dėl posėdžio tvarkos savivaldybės taryba nepažeidė.
VSĮ 13 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma. Pagal VSĮ 13 straipsnio 4 dalį, savivaldybės tarybos posėdžius prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai, šaukia meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis tarybos narys; Savivaldybės tarybos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra (reglamento nustatytais atvejais), – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis tarybos narys; Meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai einantis mero pareigas tarybos narys privalo sušaukti savivaldybės tarybos posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių pateikdami svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo. Pagal VSĮ 13 straipsnio 9 dalį, savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma; <...> Dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo klausimas, sprendžiamas nepasitikėjimo mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas. VSĮ 13 straipsnio 111 dalis numato, kad jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino savivaldybės tarybos posėdžiai negali vykti savivaldybės tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai, savivaldybės tarybos posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis (toliau – nuotolinis būdas); Nuotoliniu būdu vyksiančiame savivaldybės tarybos posėdyje svarstytini sprendimų projektai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų ir užtikrinant šiame įstatyme nustatytas savivaldybės tarybos nario teises; Nuotoliniu būdu priimant savivaldybės tarybos sprendimus, turi būti užtikrintas savivaldybės tarybos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas; Nuotoliniu būdu vykstančiame savivaldybės tarybos posėdyje sprendimai, dėl kurių šis įstatymas nustato slaptą balsavimą, nepriimami.
Sugretinus VSĮ 13 straipsnio 4, 9 bei 111 dalių nuostatas, darytina išvada, jog savivaldybės (duomenys neskelbtini) atleidimo praradus pasitikėjimą klausimas turi būti sprendžiamas tik įprastine tvarka, savivaldybės tarybos posėdyje fiziškai dalyvaujant tarybos nariams. VSĮ nenumato galimybės šį klausimą spręsti mišriu būdu, t. y. daliai tarybos narių dalyvaujant tarybos posėdyje fiziškai, o daliai – nuotoliniu būdu, taip pat nenumato galimybės taikyti mišrią procedūrą, kai nuotoliniu būdu apsvarsčius pateiktą klausimą, tik slaptas balsavimas būtų vykdomas kontaktiniu būdu, savivaldybės tarybos nariams fiziškai atvykstant balsuoti. Tačiau nagrinėjamu atveju nei viena iš nurodytų mišrių procedūrų pareiškėjo atleidimo atveju nebuvo pritaikyta, todėl nėra pagrindo konstatuoti VSĮ 13 straipsnio pažeidimą.
Nustatyta, kad Kalvarijos savivaldybės meras 2022-02-10 potvarkiu Nr. M-7 (2.4 E) šaukė Kalvarijos savivaldybės tarybos 43-iąjį posėdį nuotoliniu būdu 2022-02-17, o antruoju potvarkio punktu sudarė nuotoliniu būdu vyksiančio Kalvarijos savivaldybės tarybos 43-iojo posėdžio darbotvarkę, kurios 25 punktu įtraukė klausimą „Dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) atleidimo iš pareigų prieš terminą, praradus Kalvarijos savivaldybės tarybos pasitikėjimą“. Kaip matyti iš 2022-02-17 tarybos 43-iojo posėdžio protokolo 1-osios dalies ir posėdžio vaizdo įrašo, posėdžio pradžioje, tarybos narei J. A. pateikus pasiūlymą ir merui pateikus tarybai už šį siūlymą balsuoti, tarybos posėdžio organizavimo būdas buvo pakeistas iš nuotolinio į kontaktinį, nes 12 tarybos narių, iš 21 dalyvaujančio, balsavo už, o 9 – prieš. Iš 2022-02-17 tarybos 43-iojo posėdžio protokolo 2-osios dalies matyti, kad po pertraukos tęsiant posėdį Kalvarijos savivaldybės administracijos patalpose kontaktiniu būdu vyko klausimo svarstymas ir slaptas balsavimas dėl administracijos (duomenys neskelbtini) atleidimo iš pareigų prieš terminą praradus tarybos pasitikėjimą ir iš dvylikos dalyvavusių tarybos narių visi dvylika balsavo už sprendimą atleisti pareiškėją. Tokiu būdu savivaldybės tarybos narių balsų dauguma posėdžio organizavimo būdas buvo pakeistas iš nuotolinio į kontaktinį ir ginčijamas sprendimas dalyvavusių balsų dauguma, esant kvorumui, buvo priimtas ne nuotoliniu būdu ir ne mišriu būdu vykusiame, o įprastiniame tarybos posėdyje, užtikrinant slaptą balsavimą. Todėl VSĮ 13 straipsnio 9 ir 111 dalys nebuvo pažeistos.
Pareiškėjo argumentas, kad savivaldybės tarybos posėdžio organizavimo ir vykdymo būdas neteisėtai buvo pakeistas ir taryba pažeidė mero diskrecijos teisę šaukti tarybos posėdį ir sudaryti darbotvarkę yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo konstatuoti ginčijamo sprendimo neteisėtumą.
Visų pirma, teismas konstatuoja, kad ignoruodamas daugiau kaip ½ savivaldybės tarybos narių 2022-02-02 rašytinį reikalavimą organizuoti posėdį ginčo klausimui spręsti tarybos nariams fiziškai dalyvaujant posėdžių salėje meras pažeidė VSĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad jis „<...> privalo inicijuoti savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūrą <...> gavęs ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių raštu pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi (direktoriaus pavaduotoju) motyvus. Meras administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) <...> atleidimo praradus pasitikėjimą procedūrą inicijuoja artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje“, taip pat pažeidė VSĮ 13 straipsnio 111 dalies nuostatą, numatančią, kad „<...>Nuotoliniu būdu vykstančiame savivaldybės tarybos posėdyje sprendimai, dėl kurių šis įstatymas nustato slaptą balsavimą, nepriimami“. VSĮ 29 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtinta mero pareiga artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje inicijuoti administracijos direktoriaus atleidimo praradus pasitikėjimą procedūrą apima ne tik pareigą formaliai sušaukti tarybos posėdį ir į darbotvarkę įtraukti šį klausimą, bet ir organizuoti patį tarybos posėdį taip, kad VSĮ nustatyta tvarka savivaldybės taryba turėtų galimybę įgyvendinti išimtinę savo kompetenciją, numatytą VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 9 punkte, priimti sprendimą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo. Tai reiškia, kad meras negali savivaldybės tarybos posėdžio tokiam klausimui spręsti organizuoti nuotoliniu būdu, kuriame įstatymas draudžia priimti sprendimus, dėl kurių privalomas slaptas balsavimas. Teismas pabrėžia, kad naudodamasis savo teise savivaldybės tarybos posėdį organizuoti nuotoliniu būdu meras negali paneigti išimtinės savivaldybės tarybos kompetencijos įgyvendinimo galimybės, todėl savivaldybės tarybai VSĮ numato teisę priimti atitinkamus sprendimus jei meras savo pareigų nevykdo taip, kad ir savivaldybės taryba turėtų galimybę įgyvendinti savo išimtinę kompetenciją.
Pagal VSĮ 13 straipsnio 6 dalį, jeigu meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia savivaldybės taryba reglamente nustatyta tvarka. Reglamento 122 punkte numatyta: „Jei meras svarstytinų klausimų į tarybos posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į tarybos posėdžio darbotvarkę sprendžia taryba; Pasiūlyti klausimą įtraukti į darbotvarkę gali <...> 1/3 posėdyje dalyvaujančių tarybos narių; <...> 1/3 posėdyje dalyvaujančių tarybos narių atstovas pristato klausimo aktualumą bei teikia siūlymą posėdžiui pirmininkaujančiam organizuoti balsavimą dėl pristatyto klausimo įtraukimo į posėdžio darbotvarkę; Tarybai nubalsavus „už“, meras įpareigojamas pristatytą klausimą įtraukti į tarybos posėdžio darbotvarkę“.
Nurodytas reglamentavimas visada leido savivaldybės tarybai priimti sprendimus tais atvejais, kai meras savo neveikimu nesudaro galimybių svarstyti tam tikrus klausimus, neįtraukdamas jų į darbotvarkę. Tačiau VSĮ 13 straipsnį papildžius 111 dalimi, kuri įteisino nuotolinius savivaldybės tarybos posėdžius, galėtų atsirasti galimybė merui formaliai vykdyti savo pareigą įtraukti į darbotvarkę ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių inicijuotus klausimus, tačiau faktiškai užkirsti kelią priimti sprendimus dėl jų, organizuojant nuotolinį savivaldybės tarybos posėdį dėl klausimo, kuriam išspręsti privalomas slaptas balsavimas, kuris negalimas nuotolinio posėdžio metu. Teismas pažymi, kad VSĮ normos, suteikiančios teisę merui organizuoti savivaldybės tarybos posėdžius, negali būti aiškinamos taip, kad įgyvendindamas savo diskrecijos teisę sudaryti darbotvarkę, šaukti tarybos posėdžius ir juos organizuoti meras galėtų apriboti savivaldybės tarybos teises priimti sprendimus išimtinės kompetencijos klausimais. Todėl VSĮ 13 straipsnį 111 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, kad „<..>Nuotoliniu būdu vyksiančiame savivaldybės tarybos posėdyje svarstytini sprendimų projektai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų ir užtikrinant šiame įstatyme nustatytas savivaldybės tarybos nario teises.<...>“. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad ir nuotoliniu būdu vykstančiame tarybos posėdyje galioja VSĮ 13 straipsnio 6 dalyje numatyta savivaldybės tarybos teisė spręsti tų klausimų įtraukimą į darbotvarkę, kurių meras į darbotvarkę neįtraukia, ir taip įgyvendinti savo įgaliojimus, net kai meras nesudaro tam galimybės. Ši savivaldybės tarybos teisė apima ir teisę tokia pat tvarka spręsti dėl savivaldybės tarybos posėdžiavimo būdo tais atvejais, kai meras neorganizuoja tinkamo tarybos posėdžiavimo būdo, kuris leistų tarybos nariams balsuoti dėl sprendimų privalomu slapu balsavimu, tam, kad savivaldybės taryba neprarastų galimybės įgyvendinti savo išimtinę kompetenciją tik dėl vieno asmens neveikimo. Priešingu atveju, aiškinant VSĮ 13 straipsnį 111 dalį kaip draudžiančią savivaldybės tarybai priimti sprendimą dėl posėdžiavimo būdo pakeitimo, kai posėdį sušaukti reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių, tačiau meras jo neorganizuoja prašomu būdu, toks įstatymo aiškinimas neproporcingai išplėstų mero teises ir paneigtų savivaldybės tarybos teisę priimti sprendimus nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, kai meras turi teisę tarybos posėdžius organizuoti nuotoliniu būdu, apribojančiu atitinkamų sprendimų priėmimo galimybę dėl slapto balsavimo privalomumo.
Apibendrinant Vietos savivaldos įstatymo teisės normų aiškinimą, teismas sprendžia, kad savivaldybės tarybos turi teisę priimti sprendimus ne tik dėl klausimų įtraukimo į tarybos posėdžių darbotvarkę, bet ir dėl tarybos posėdžiavimo būdo pakeitimo, jeigu tik taip savivaldybės tarybos nariai gali įgyvendinti savo teisę priimti sprendimus. Todėl nagrinėjamu atveju savivaldybės taryba nepažeidė VSĮ 13 straipsnio ir Reglamento reikalavimų, kai balsų dauguma priėmė sprendimą nuotolinį tarybos posėdžiavimo būdą pakeisti į kontaktinį.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-96-552/2022, nagrinėdamas panašią bylą, konstatavo, jog savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) atleidimas nuotoliniu būdu organizuotame tarybos posėdyje buvo neteisėtas dėl to, kad įstatymų leidėjas nesuteikė diskrecijos savivaldybių taryboms tokių klausimų sprendimui taikyti mišrią procedūrą, kai nuotoliniu būdu apsvarsčius pateiktą klausimą, tik slaptas balsavimas būtų vykdomas kontaktiniu būdu (nutarties 32 punktas). Taip pat LVAT rėmėsi tuo, kad tarybos posėdžio protokolas ir vaizdo įrašas nepatvirtino, jog Tarybos posėdžio pradžioje buvo pakeistas posėdžio organizavimo būdas, nes juose nėra aiškiai užfiksuotas posėdžio organizavimo būdo keitimas (nutarties 33 punktas). Taigi, administracijos (duomenys neskelbtini) atleidimas nurodytoje byloje neteisėtu buvo pripažintas dėl to, kad savivaldybės tarybos nuotolinio posėdžio metu buvo numatyta pertrauka, kad tarybos nariai galėtų atvykti į nurodytą vietą ir pareikšti savo valią slaptai balsuojant, o tarybos nariams atidavus balsą ir grįžus į ankstesnes vietas, posėdis toliau buvo tęsiamas nuotoliniu būdu. Tuo tarpu pareiškėjo atveju, Kalvarijos savivaldybės taryba nuotoliniu būdu pradėtą tarybos posėdį aiškiai nutarė tęsti kontaktiniu būdu, tarybos nariams fiziškai dalyvaujant posėdyje, tokį sprendimą priėmė balsų dauguma. Jokia mišri ginčijamo sprendimo priėmimo procedūra nagrinėjamu atveju nebuvo taikyta, ginčijamas sprendimas buvo priimtas ne nuotoliniu būdu ir ne mišriu būdu, o posėdžiaujant fiziškai posėdžių salėje ir balsuojant slaptai, esant kvorumui ir dalyvavusių tarybos narių balsų dauguma. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti procedūrinius pažeidimus dėl savivaldybės tarybos posėdžio tvarkos reikalavimų pažeidimų.
Pareiškėjo argumentas, kad savivaldybės taryba, pakeisdama tarybos posėdžio tvarką ir posėdžiavimo būdą, pažeidė mero diskrecijos teisę šaukti tarybos posėdį ir sudaryti darbotvarkę yra nepagrįstas. Sąvoką ,,darbotvarkė“ Valstybinė lietuvių kalbos komisija aiškina taip, kad darbotvarkė reiškia svarstomų klausimų (darbų, reikalų) sąrašą (žr., http://www. vlkk.lt/konsultacijos/2292-darbotvarke-dienotvarke). Analogišką išvadą galima padaryti ir aiškinant VSĮ 13 straipsnio 6 dalį bei Reglamento 123 punktą. Lingvistine prasme aiškinant šių teisės normų nuostatas, matyti, kad darbotvarkė tai yra svarstomų klausimų sąrašas ir pagal svarstomus klausimus paruošiamų sprendimų projektai, o ne posėdžio organizavimo būdo nustatymas. Tuo tarpu tarybos posėdžio rengimo būdas (nuotolinis, kontaktinis) nei VSĮ, nei Reglamente nepriskiriamas darbotvarkei. Tokiam „darbotvarkės“ sąvokos aiškinimui pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-96-552/2022)
Nagrinėjamu atveju Iš tarybos posėdžio protokolo ir įrašo matyti, kad tarybos posėdžio darbotvarkė nebuvo keičiama, nes visi mero į darbotvarkę įtraukti klausimai liko tie patys, todėl VSĮ 13 straipsnio 7 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Posėdžio organizavimo būdas negali būti tapatinamas su posėdžio darbotvarke, todėl pakeitus tarybos posėdžio vedimo būdą, nereiškia, kad buvo keičiama darbotvarkė ir, kad savivaldybės taryba pažeidė mero diskrecijos teisę sudaryti darbotvarkę. Tuo labiau nebuvo pažeista mero diskrecijos teisė šaukti tarybos posėdį, nes jis šią teisę įgyvendino ir posėdis įvyko, tik savivaldybės tarybos sprendimu, priimtu pačiame posėdyje, jis įvyko kitokia forma (tvarka), nei buvo numatytas mero potvarkiu, kuriuo, kaip minėta, pats meras ignoravo ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių reikalavimą sušaukti savivaldybės tarybos posėdį būtent kontaktiniu būdu ir taip nepaliko kito būdo savivaldybės tarybai išspręsti ginčo klausimą kitaip, kaip tik pakeičiant posėdžio organizavimo būdą.
Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad po padarytos pertraukos vykęs tarybos posėdis buvo neteisėtas dėl to, kad nedalyvaujant merui šiam posėdžiui neteisėtai pirmininkavo mero pavaduotojas. Pareiškėjo įsitikinimu, pagal VSĮ 13 straipsnio 4 dalį ir Reglamentą mero pavaduotojas pirmininkauti turi teisę tik tada, kai tarybos posėdyje mero nėra dėl objektyvių priežasčių, t. y. tarnybinių komandiruočių, atostogų, ligos ar kitais atvejais, kai jis negali eiti pareigų, o ginčo atveju, tokių priežasčių nebuvo, meras ėjo savo pareigas, tik nedalyvavo tarybos posėdyje, todėl tarybos posėdis po padarytos pertraukos negalėjo vykti, kadangi tinkamai nebuvo išspręstas klausimas dėl posėdžio pirmininko.
Nurodyti pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti, nes toks VSĮ bei Reglamento aiškinimas yra neteisingas. VSĮ 13 straipsnio 4 dalis numato du skirtingus atvejus, kai meras negali pirmininkauti posėdžiui. Pirmasis – „savivaldybės tarybos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra (reglamento nustatytais atvejais), – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis tarybos narys“. Tokiu atveju VSĮ 13 straipsnio 4 dalis iš tiesų sąvoką „kai jo nėra“ deleguoja apibrėžti reglamente, o šiuo atveju Reglamento 155 punktas numato, jog sąvoka „kai jo nėra“ reiškia - „tarnybinių komandiruočių, atostogų, ligos ar kitus atvejus, kai meras negali eiti pareigų“. Tačiau VSĮ 13 straipsnio 4 dalis numato ir antrą atvejį kai meras gali būti pakeistas – „jeigu meras ar jo pavaduotojas arba laikinai mero pareigas einantis tarybos narys savivaldybių tarybos posėdyje nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys“. Šiuo atveju mero funkcijų vykdymo perdavimą kitam tarybos nariui numato tik VSĮ ir Reglamentas bei jo 155 punktas šio klausimo papildomai nereglamentuoja. Taigi, VSĮ 13 straipsnio 4 dalis numato du atvejus, kai merą gali pakeisti kitas tarybos narys: meras objektyviai negali dalyvauti arba meras nedalyvauja dėl kitų (ne objektyvių priežasčių).
Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjas skundžiamo sprendimo priėmimo procedūrinį pažeidimą sieja su pirmuoju nurodytu atveju, tačiau teismas konstatuoja, kad šioje situacijoje susiklostė antrasis atvejis, todėl mero pavadavimo pirmininkauti tarybos posėdžiui nereikia sieti su Reglamento 155 punkte numatytomis nedalyvavimo priežastimis. Iš tarybos posėdžio vaizdo įrašo (priedas Nr.-2-1-Tarybos- posėdžio-I-dalis.3g2, įrašo, 14.08-14.09 minutė) matyti, kad posėdžio metu dėl dalyvavimo tarybos posėdyje kontaktiniu būdu meras aiškiai pareiškė „aš tikrai nedalyvausiu“, todėl atsižvelgiant į tai, kad tą dieną buvo mero darbo diena ir jis pirmininkavo pirmajai tarybos posėdžio daliai, jo nedalyvavimas po pertraukos tarybos posėdyje kontaktiniu būdu akivaizdžiai atitinka minėtą VSĮ 13 straipsnio 4 dalyje numatytą antrą atvejį, kai meras savivaldybių tarybos posėdyje nedalyvauja ne dėl objektyvios priežasties, numatytos Reglamento 155 punkte, o tiesiog dėl subjektyvaus savo pozicijos išreiškimo. Tokiu atveju posėdžiui pirmininkauti gali savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys nepriklausomai nuo mero nedalyvavimo priežasčių. VSĮ 13 straipsnio 4 dalies reglamentavimas tam ir skirtas, kad tarybos posėdžiai galėtų vykti tiek tais atvejais kai meras objektyviai negali dalyvauti posėdyje, tiek tais atvejais kai meras dėl subjektyvių priežasčių nedalyvauja. Kaip minėta, VSĮ normos negali būti aiškinamos taip, kad savivaldybės tarybos teisė priimti sprendimus priklausytų nuo mero noro ar nenoro spręsti konkretų klausimą.
Šiuo atveju iš tarybos posėdžio protokolo Nr. TP-2 (2-osios dalies) matyti, kad posėdyje nedalyvaujant merui tarybos narys pasiūlė pavesti posėdžiui pirmininkauti kitam tarybos nariui ir mero pavaduotojui K. B. ir 11 iš 12 dalyvavusių tarybos narių balsavo už tokį pasiūlymą. Tai paneigia pareiškėjo argumentą, kad po padarytos pertraukos tinkamai nebuvo išspręstas klausimas dėl posėdžio pirmininko.
Atsižvelgiant į tai, kad tarybos posėdžio dieną meras ėjo pareigas, o posėdyje, kuriame buvo priimtas ginčijamas sprendimas, nedalyvavo sąmoningai, kitam tarybos nariui pirmininkauti posėdžiui buvo pavesta teisėtai, nepažeidžiant VSĮ 13 straipsnio 4 dalies.
Pareiškėjo argumentas, kad skundžiamo sprendimo projektas nebuvo apsvarstytas nė viename komitete, todėl buvo nesilaikoma VSĮ 13 straipsnio 5 dalies nuostatų, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. VSĮ 13 straipsnio 5 dalis numato, sprendimų projektų svarstymas komitete nėra privalomas šio straipsnio 15 dalyje numatytu atveju, t. y. nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, kai būtina neatidėliotinai spręsti savivaldybės funkcijoms užtikrinti būtinus klausimus ir sprendimo nepriėmimas ar delsimas jį priimti nedelsiant lemtų neigiamus padarinius savivaldybės bendruomenei ar atskiriems jos nariams. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu visoje Lietuvos Respublikoje galiojo ekstremalioji situacija dėl COVID-19 ligos plitimo grėsmės, todėl Meras savo 2022-02-10 potvarkiu Nr. M-7 (2.4 E) nusprendęs posėdį organizuoti nuotoliniu būdu ir į jo darbotvarkę įtraukęs ginčo klausimą pripažino, kad yra būtina neatidėliotinai spręsti šį klausimą. Taigi esant VSĮ 13 straipsnio 15 dalyje numatytai išimtinei situacijai, VSĮ 13 straipsnio 5 dalies taikymas nėra būtinas.
Pareiškėjo argumentas, kad tarybos posėdyje svarstant skundžiamo sprendimo projektą buvo nesilaikoma Reglamento 158 punkto nuostatų, nes sprendimo projekte pareiškėjo atleidimo iš pareigų data buvo įrašyta tik tada, kai šio sprendimo projektas jau buvo svarstomas ginčo tarybos posėdyje, prieš tai gavus tik žodinį tarybos narių pasiūlymą, nepagrindžia procedūrinio pažeidimo padarymo ir juo labiau esminio. Teismo vertinimu tikslios pareiškėjo atleidimo datos nurodymas sprendimo projekte objektyviai nebuvo galimas iš anksto, nes sprendimo iniciatoriai, teikdami merui 2021-01-25 teikimą dėl administracijos (duomenys neskelbtini) atleidimo iš pareigų bei patį sprendimo projektą, negalėjo žinoti, kurią dieną Meras sušauks tarybos posėdį ir kokia gali būti pareiškėjo atleidimo data. Tai reiškia, kad tokio pobūdžio tarybos sprendimui, kaip administracijos (duomenys neskelbtini) atleidimas iš pareigų, negali būti taikomas reikalavimas iš anksto pateikti sprendimo projektą su konkrečia atleidimo data, nes ji negali būti žinoma rengiant projektą. Be to, dėl konkrečios atleidimo datos tarybos nariai dar balsavo pačiame tarybos posėdyje, todėl jos įrašymas iš anksto neturi jokios esminės reikšmės, nes jis gali būti pakeista tarybos sprendimu balsuojant posėdyje. Taigi, datos įrašymas iš anksto ar pačio tarybos posėdžio metu iš viso neturi esminės reikšmės paties sprendimo atleisti pareiškėją priėmimui.
Pareiškėjo argumentas, kad pakeistas tarybos posėdžio organizavimo ir vykdymo būdas pažeidė savivaldybės tarybos narių, kurie nepriklauso valdančiajai daugumai, laisvo apsisprendimo teisę, nes jie dėl įvairių priežasčių negalėjo dalyvauti kontaktiniu būdu vykusiame tarybos posėdyje, todėl neteko galimybės išsakyti savo poziciją ir argumentus bei balsuoti dėl šio klausimo, yra nepagrįstas, neįrodytas ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.
Pirmiausiai teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kiti tarybos nariai negalėjo sudalyvauti po pertraukos kontaktiniu būdu organizuotame tarybos posėdyje dėl objektyvių priežasčių. Iš tarybos posėdžio vaizdo įrašų matyti, kad tarp tarybos daugumos ir mažumos kilo nesutarimas dėl pareiškėjo atleidimo klausimo svarstymo tvarkos pakeitimo iš nuotolinio posėdžio į kontaktinį ir akivaizdžiai matyti, kad visi vėliau kontaktiniame posėdyje nedalyvavę tarybos nariais taip pasielgė ne dėl to, kad objektyviai negalėjo dalyvauti posėdyje, o dėl to, kad šį posėdį tiesiog boikotavo, taip protestuodami prieš daugumos sprendimą. Šie tarybos nariai patys nepasinaudojo galimybe realizuoti savo teisę balsuoti ir išsakyti argumentus sprendžiamu klausimu, todėl tarybos posėdžiavimo būdo pakeitimas nesuvaržė jų teisių.
Be to, nors atsakovas skunde nedalyvavusių tarybos posėdyje narių teisių varžymą sieja ir su per trumpu pertraukos laiku atvykti į posėdžių salę, tačiau iš posėdžio pirmosios dalies vaizdo įrašo matyti, kad nei vienas tarybos narys net nekėlė klausimo dėl pertraukos ilgumo ir pakankamumo atvykti posėdį fiziškai. Šie tarybos nariai tiesiog nesutiko dalyvauti tarybos posėdyje kontaktiniu būdu ir net neketino to daryti, todėl pertraukos laikas niekaip nesusijęs su jų teisių varžymu, nes jie neketino dalyvauti kontaktiniame tarybos posėdyje.
Galiausiai, devynių tarybos narių nedalyvavimas tarybos posėdyje, kuriame dvylika narių, inicijavusių nepasitikėjimą pareiškėju, balsavo už jo atleidimą, nebūtų turėjęs įtakos pareiškėjo atleidimo klausimo kitokiam išsprendimui nei buvo nuspręsta skundžiamu sprendimu. Todėl pareiškėjo akcentuojamas tariamas skundžiamo sprendimo priėmimo procedūros pažeidimas dėl nedalyvavusių tarybos narių tiesiogiai neturėtų įtakos įvykusio balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatams bet kokiu atveju ir toks procedūrinis pažeidimas negalėtų būti pagrindas panaikinti tarybos sprendimą, atspindintį daugumos valią atleisti pasitikėjimą praradusį administracijos (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad buvo suvaržytos bei pažeistos ir jo teisės, nes jis neturėjo galimybių dalyvauti kontaktiniu būdu organizuotame posėdyje ir taip jam sąmoningai buvo panaikintos galimybės pateikti savivaldybės tarybos nariams savo argumentus bei poziciją. Tačiau tokius argumentus teismas pripažįsta deklaratyviais, neįrodytais ir neatitinkančiais tikrovės.
Visų pirma, pareiškėjas pripažįsta, ir tą patvirtina tarybos posėdžio vaizdo įrašas, kad jis nuotoliniu būdu dalyvavo tarybos posėdyje būdamas savo darbo vietoje, kur vėliau ir įvyko posėdis kontaktiniu būdu, kuriame buvo sprendžiamas jo atleidimo klausimas. Be to, pareiškėjas pripažino, kad išvažiuodamas iš darbovietės į namus jis netgi pasidomėjo, ar kontaktiniu būdu tarybos posėdis galės vykti dėl techninių galimybių, tačiau neva neatkreipė dėmesio, kad jame bus sprendžiamas jo atleidimo klausimas. Jau vien šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes dalyvauti tarybos posėdyje ir išsakyti visus savo argumentus, nes žinojo kada ir kur šis vyks ir netgi buvo savivaldybės patalpose kai į posėdį pradėjo rinktis savivaldybės tarybos nariai. Todėl jo nedalyvavimas, kaip ir mero atveju, pripažintinas tiesiog protesto forma prieš tarybos narių daugumos sprendimus, o ne tarybos neteisėtų veiksmų pasekmė.
Pareiškėjo argumentai, kad jis buvo pasiruošęs tik diskutuoti nuotoliniu būdu vykti turėjusiame posėdyje, nes žinojo, kad jame nebus balsuojama dėl jo atleidimo, todėl posėdžio tvarkos pakeitimas pažeidė jo teises, nesudaro pagrindo konstatuoti nei savivaldybės tarybos procedūrinių pažeidimų ir neteisėtų veiksmų, nei pareiškėjo teisų pažeidimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad 2022-02-17 tarybos posėdyje buvo planuojamos tik diskusijos, bet ne balsavimas dėl iškelto klausimo. Priešingai, tiek 2021-01-25 tarybos narių teikimas merui pradėti pareiškėjo atleidimo iš pareigų procedūrą praradus pasitikėjimą, tiek 2022-02-02 reikalavimas šiam klausimui svarstyti sušaukti tarybos posėdį tarybos nariams dalyvaujant fiziškai patvirtina, kad artimiausiame tarybos posėdyje buvo numatyta balsuoti dėl pareiškėjo atleidimo, todėl jis neturėjo jokio pagrindo nesiruošti balsavimui, o per posėdyje paskelbtą pertrauką išvykti namo, tikėdamasis, kad kitu būdu, nei buvo pradėtas, vyksiančiame tarybos posėdyje nebus balsuojama dėl jo atleidimo. Teismas pažymi, kad, pareiškėjui dalyvaujant tarybos posėdyje, atvirai ir aiškiai diskutuodama ir balsuodama dėl tarybos posėdžio pravedimo būdo pakeitimo būtent tam, kad ginčo klausimą taryba galėtų išspręsti iš esmės, savivaldybės taryba niekaip nevaržė pareiškėjo teisų dalyvauti tarybos posėdyje ir niekaip jo nesuklaidino, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti savivaldybės tarybos veiksmuose procedūrinius pažeidimus ir neteisėtus veiksmus, kurie tiesiogiai būtų turėję įtakos neobjektyvaus ir nepagrįsto pareiškėjo atžvilgiu atlikto balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatams bei (procedūros atlikimo aspektu) pažeistų jo teises ar įstatymų saugomus interesus. Teismas pripažįsta, kad pareiškėjas pats nesinaudojo savo teise būti išklausytas, nors tam turėjo visas galimybes, todėl už tai nėra atsakinga savivaldybės taryba, kuri, balsų dauguma priimdama sprendimus dėl posėdžio tvarkos, jokių VSĮ ir Reglamento nuostatų nepažeidė.
Atsižvelgiant į visus nurodytus argumentus teismas konstatuoja, kad priimant skundžiamą sprendimą buvo laikomasi teisės aktų nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, nebuvo viršyta įstatymų nustatyta savivaldybės tarybos kompetencija, nebuvo padarytų sprendimo priėmimo procedūros pažeidimų, kurie tiesiogiai galėtų turėti įtakos neobjektyvaus ir nepagrįsto pareiškėjo atžvilgiu atlikto balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatams bei pažeistų jo teises, todėl reikalavimas panaikinti skundžiamą sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Kiti pareiškėjo skundo reikalavimai yra išvestiniai ir gali būti tenkinami tik patenkintus pagrindinį reikalavimą bei panaikinus skundžiamą sprendimą kaip neteisėtą. Kadangi jokių neteisėtų savivaldybės tarybos veiksmų teismas nenustatė, tai visi kiti skundo reikalavimai, kurių patenkinimui būtina nustatyti neteisėtus atsakovės veiksmus, atmestini kaip nepagrįsti taip pat, kaip ir pagrindinis reikalavimas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau tenkinti šį prašymą nėra teisinio pagrindo.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kadangi pareiškėjo skundas atmetamas, jis nėra šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, todėl neturi pagrindo gauti savo proceso išlaidų atlyginimo iš atsakovo ir šis pareiškėjo prašymas atmestinas.
Atsakovė Kalvarijos savivaldybės administracija atsiliepime prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo ir pateikė teismui 2022-06-06 prašymą dėl teismo išlaidų pagrindimo, kurio priedai pagrindžia, jog patirtas išlaidas sudaro 2 178,00 Eur.
Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, Administracinė jurisprudencija. 2008, Nr. 16).
Vertinant atsakovės Kalvarijos savivaldybės administracijos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog institucijoje veikia atskiras struktūrinis padalinys – Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius, kurio viena iš funkcijų kaip tik ir yra atstovauti institucijos interesus teismuose. Šiame padalinyje dirba 5 darbuotojai, todėl darytina išvada, kad atsakovės vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti atsakovę teisminio proceso metu šioje byloje. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių advokato paslaugų būtinumą šioje byloje surašant atsiliepimą ir atstovaujant teismo posėdyje.
Vertindamas bylos pobūdį, teismas atsižvelgia į tai, kad ginčas nebuvo susijęs su klausimais, kurie būtų nesusiję su savivaldos klausimų teisiniu reglamentavimu ir kuriems būtų reikalingos platesnės ar labiau specializuotos teisinės žinios. Priešingai, ginčas kilo tik dėl VSĮ ir Reglamento teisės normų aiškinimo ir taikymo, o tai yra tie teisės aktai, kurie savivaldybės administracijai geriausiai žinomi ir nuolat taikomi jos veikloje. Todėl kvalifikuota išorinė teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir atsakovės struktūrinio padalinio, atsakingo už teisės sritį ir atstovavimą teismuose, jėgomis.
Pažymėtina, kad atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1331-520/2016).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovė nepagrindė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti jos interesams teisme šiuo atveju buvo būtinas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjo atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėjas Ramūnas Šarka