Civilinė byla Nr. 3K-3-116-1120/2023

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.13; 3.5.24

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio ir Agnės Tikniūtės (pranešėja)

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens P. V. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo      15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudų skyrimo, suinteresuoti asmenys A. B., J. K., P. V. J., S. V., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo pasekmes, aiškinimo ir taikymo.

2.       Antstolė A. R. Ž. pateikė teismui pareiškimą dėl baudos skyrimo, prašydama suinteresuotiems asmenims A. B., S. V., P. V. J., J. K. už 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 neįvykdymą skirti baudas už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną.

3.       Antstolė nurodė, kad ji vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0075/17/00584, Nr. 0075/117/00585,          Nr. 0075/17/00586, Nr. 0075/17/00587 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-909-889/2013 dėl įpareigojimo atsakovams A. B., S. V., P. V. J., J. K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės Laitila Architects Baltic (išregistruota bankrutavus) lėšomis nugriauti žemės sklype, (duomenys neskelbtini), pastatytus pastatus: (duomenys neskelbtini), užfiksuotus 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895(16.31), ir sutvarkyti statybvietę.

4.       2021 m. spalio 14 d. gautas išieškotojo pranešimas, kad skolininkai nevykdo teismo įpareigojimo, todėl prašoma kreiptis į teismą dėl baudų skolininkams skyrimo. 2021 m. spalio 28 d. skolininkai patvarkymais įpareigoti pateikti informaciją dėl teismo įpareigojimų vykdymo. Skolininkas P. V. J. elektroniniu paštu pranešė, kad statinių (duomenys neskelbtini), savininkai neturi lėšų ir galimybių griauti statinius, ir patarė kreiptis į valstybės institucijas. 2021 m. gruodžio 12 d. ketvirtą kartą surašyti neįvykdymo aktai Nr. S-21-75-19868, Nr. S-21-75-19872, Nr. S-21-75-19878, Nr. S-21-75-19875.

5.       Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021 teismas netenkino antstolės prašymo dėl baudos skyrimo skolininkams už teismo sprendimo neįvykdymą motyvuodamas tuo, kad tai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi antstolės A. R. Ž. pareiškimo netenkino.

7.       Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuoti asmenys (atsakovai A. B., S. V., P. V. J., J. K.) iki šio antstolės kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl baudų skyrimo stengėsi įteisinti statybas, gauti reikalingus dokumentus, rengti projektus, bei sudaryti taikos sutartį, siekiant išspręsti susidariusią situaciją, nes anksčiau jau yra kreipęsi į teismą dėl 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, tačiau kaip nustatyta iš bylos medžiagos bei suinteresuotų asmenų paaiškinimų, šiai dienai teismo įpareigojimas per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype pastatytą pastatą – motelį ir sutvarkyti statybvietę yra neįvykdytas.

8.       Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime buvo nurodytos CPK 273 straipsnyje numatytos pasekmės, t. y. suinteresuotiems asmenims (atsakovams) neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, leisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) nugriauti sklype pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „Laitila Architects Baltic“, kurias leista taikyti 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021.

9.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021 teismas jau leido taikyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 numatytas pasekmes, nurodė, kad, pagal Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) teisės normų analizę, šiuos sprendimo įvykdymo veiksmus Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos gali atlikti pati ir kreipimasis į teismą dėl baudos skyrimo nėra privalomas pagal Aprašo normas, nes 2021 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021 leisti inspekcijai pačiai nugriauti sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytus statinius, yra įsiteisėjusi. Suinteresuoti asmenys S. V. ir P. V. J. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jie ir kiti suinteresuoti asmenys neturi lėšų teismo sprendimui įvykdyti. Šią aplinkybę teismas laikė pagrįsta.

10.       Be to, teismas atsižvelgė ir į įsiteisėjusioje 2021 m. sausio 20 d. teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021 padarytą išvadą, kad, teismui nusprendus taikyti 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime nurodytas pasekmes, suinteresuotiems asmenims papildomas baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, tokios pasekmės būtų neproporcingos ir neadekvačios susiklosčiusiai faktinei situacijai. Teismas nurodė, kad nenustačius byloje aplinkybių, paneigiančių 2021 m. sausio 20 d. teismo nutartyje padarytą išvadą dėl leidimo taikyti teismo sprendime numatytas pasekmes, priešingas aplinkybių aiškinimas sukurtų dviprasmišką teisinę situaciją dėl atsakingų už sprendimo įvykdymą asmenų. Dėl to teismas sprendė, kad pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimas dėl baudos skyrimo suinteresuotiems asmenims yra nepagrįstas, todėl netenkintas.

11.       Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą, 2022 m. rugsėjo     15 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį panaikino ir perdavė baudos skyrimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12.       Kolegija nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartimi pritaikytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo neįvykdymo pasekmės (suteikta teisė Inspekcijai nugriauti statinius teismo sprendime nurodytų atsakovų lėšomis) nepaneigia teismo sprendimo privalomumo skolininkams (suinteresuotiems asmenims) principo ir pareiga įvykdyti teismo sprendimą nėra perkeliama priešingai šaliai – ieškovui (išieškotojui). Net ir leidus Inspekcijai nugriauti neteisėtus statinius, tuo nėra paneigiama už teismo sprendimo įvykdymą atsakingų asmenų pareiga įvykdyti teismo sprendimą.

13.       Teisinis reglamentavimas patvirtina, kad išieškotojo teisės už skolininką įvykdyti teismo sprendimą įgyvendinimas yra siejamas su išieškotojo galimybėmis ir noru pasinaudoti šia teise, bet ne su pareiga neteisėtos statybos padarinių šalinimo darbus atlikti už skolininkus (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 23 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 42 punktu). Pažymėta, jog toks reglamentavimas atitinka proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo principus, kadangi klaidinga manyti, jog satisfakcija (bauda) už teismo sprendimo neįvykdymą turėtų būti skiriama tik tokiu atveju, jeigu Inspekcija pati negali įvykdyti tokio pobūdžio teismo sprendimo.

14.       Kolegija, atsižvelgdama į Aprašo 3 priedo privalomuosius kriterijus, kurių privaloma visuma suteikia galimybę Inspekcijai organizuoti statinių griovimo procedūras, sprendė, kad nagrinėjamu atveju, priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, Inspekcija negali pradėti už skolininkus (suinteresuotus asmenis) vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo, kadangi nėra vieno iš privalomųjų kriterijų – paskirtos teismo baudos ir nėra praėjęs 6 mėn. terminas nuo nutarties skirti baudą įsiteisėjimo.

15.       Nurodyta, kad suinteresuoti asmenys S. V. ir P. V. J. jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė sunkios savo turtinės padėties, t. y. nepateikė įrodymų, kurie teismui leistų daryti išvadą, jog sprendimo įvykdyti suinteresuoti asmenys negali dėl to, kad neturi lėšų. Be to, turtinė padėtis negali būti esminė aplinkybė, suteikianti pagrindą visiškai neskirti baudos, nes tokiu atveju sunkios turtinės padėties asmenys galėtų piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis nevykdydami teismo sprendimo ir jie liktų visiškai nebaudžiami, nesulauktų jokių tokio savo elgesio pasekmių. Finansinės padėties kriterijus yra svarbus, sprendžiant klausimą dėl skiriamos baudos dydžio, todėl į tokias suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir jos turi būti vertinamos nustatant baudos dydį. Be to byloje kiti suinteresuoti asmenys J. K. ir A. B. nei patys, nei per atstovus byloje iš viso nedalyvavo ir atsiliepimų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas net nevertino, kokios priežastys lėmė šių asmenų pasyvų elgesį nevykdant teismo sprendimo.

16.       Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės ir situacija, lyginant ją su iki 2021 m. sausio 20 d. buvusia padėtimi, yra pasikeitusi. Tik 2020 m. spalio 1 d. įsiteisėjo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013, kuria atmestas A. B. prašymas atidėti sprendimo vykdymą. Taigi, tik 2020 m. spalio 1 d. galutinai paaiškėjo, kad teismo sprendimo vykdymas nebebus daugiau atidėtas, nes derybos dėl taikos sutarties toliau nebevyko ir Inspekcija atsisakė sudaryti taikos sutartį dėl kitokio teismo sprendimo vykdymo būdo (statinių įteisinimo). Dėl to, atsižvelgęs į tuo metu buvusias faktines aplinkybes, tiek Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi, tiek minėtai nutarčiai pritardamas Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi turėjo pagrindą suinteresuotiems asmenims neskirti baudos, kadangi buvo praėję santykinai nedaug laiko nuo tos dienos, kai suinteresuoti asmenys turėjo suvokti, jog taikos sutarties sudarymo galimybių su Inspekcija nebėra, statinių negriauti nebus galima ir 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas turės būti įvykdytas. Tuo tarpu šioje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, kokios aplinkybės lėmė 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo nevykdymą nuo 2021 m. sausio 20 d. iki 2022 m. birželio 21 d., t. y. kokius veiksmus P. V. J., J. K., S. V. ir A. B. atliko, vykdydami teismo įpareigojimą nugriauti statinius, nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties įsiteisėjimo dienos. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad statinių savininkai per šį būtų atlikę būtinus veiksmus dėl sprendimo įvykdymo.

17.       Teismas, spręsdamas klausimą, ar asmeniui yra pagrindas skirti baudą dėl sprendimo nevykdymo, nevertina vykdytino sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo – tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

18.       Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo P. V. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi Inspekcijai leista pačiai nugriauti griautinus statinius ir sutvarkyti statybvietę, tai nėra vienos iš būtinųjų CPK 771 straipsnio     6 dalies pagrindu baudos skyrimo sąlygų - neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, todėl pareiškimas dėl baudos skyrimo negali būti tenkinamas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu suinteresuoti asmenys šioje byloje buvo įpareigoti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinius, bei sutvarkyti statybvietę. Šiuo sprendimu teismas, neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, leido Inspekcijai nugriauti statinius, bei sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų, todėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda suinteresuotiems asmenims negali būti skiriama. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi leido Inspekcijai pačiai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų – už neteisėtą statybą atsakingų (kaltų) valstybės institucijų. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog Inspekcijai leista nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę, nepanaikina galimybės suinteresuotiems asmenims skirti baudas už teismo spendimo nevykdymą. Bauda už teismo sprendimo neįvykdymą gali būti skirta tik kaltės pagrindu bei nustačius kitus skolininko veiksmus, kurie būtų vertinami kaip sąmoningas teismo sprendimo vykdymo vilkinimas ar trukdymas kompetentingoms institucijoms vykdyti teismo sprendimą. Pareiškėja apskritai neįrodinėjo kuo nagrinėjamu atveju pasireiškia suinteresuotų asmenų kaltė dėl teismo sprendimo neįvykdymo bei nenurodė, kokie skolininkų veiksmai gali būti vertintini, kaip sąmoningas teismo sprendimo vykdymo vilkinimas ar trukdymas kompetentingoms institucijoms vykdyti teismo sprendimą. Išvadą, kad nėra suinteresuotų asmenų kaltės dėl teismo sprendimo neįvykdymo padarė ne tik pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi, bet ir šią nutartį nepakeistą palikęs Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-327-265/2021.

18.2.                      Suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad klausimas dėl leidimo Inspekcijai vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą yra išspręstas įsiteisėjusia ir galiojančia Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartimi, todėl Inspekcija gali pati vykdyti teismo spendimą, net ir nesant Aprašo 3 priede nurodytiems kriterijams (nesant paskirtos baudos). Aprašas, kurio nuostatomis vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad Inspekcija gali organizuoti statinių griovimo procedūras tik tuo atveju, jei skolininkui paskirta bauda yra neefektyvi, yra vidinis Inspekcijos viršininko įsakymu patvirtintas dokumentas, reglamentuojantis Inspekcijos darbuotojų pareigas ir kompetencijas. Šis Aprašas taikomas visiems Inspekcijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, organizuojantiems ir vykdantiems šio Apraše nurodytas procedūras (Aprašo 3 punktas). Tokio pobūdžio dokumentas negali būti taikomas, sprendžiant kitų asmenų, ne Inspekcijos darbuotojų, pareigas ir tuo labiau atsakomybės pagrindus, nes Inspekcijos viršininkas neturi nei kompetencijos, nei įgaliojimų priimti teisės aktus, nustatančius kitų asmenų teises ar pareigas teismo sprendimo vykdymo procese. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartyje leidimas Inspekcijai pačiai įvykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą nėra siejamas su baudos skolininkams skyrimu ir/ar kitų sąlygų įgyvendinimu.

18.3.                      Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų 11.2.7 punkte taip pat nurodyta, kad Inspekcija organizuoja statybos sustabdymą, neteisėtos, savavališkos statybos padarinių šalinimą, statybos padarinių šalinimą pagal teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą. Todėl teisės aktai būtent Inspekcijai, kaip teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, priskiria pareigą užtikrinti tinkamą ir savalaikį teismo sprendimų vykdymą bylose dėl statybų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo. Savo neveikimą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties nevykdymą Inspekcija siekia pateisinti Aprašo, kuris yra vidinis Inspekcijos dokumentas, nuostatomis.

18.4.                      Teismas neįvertino bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, kad teismo sprendimas turi būti vykdomas kaltų asmenų – atsakingų valstybės institucijų lėšomis, suinteresuoti asmenys, kuriems prašoma skirti baudą, yra fiziniai asmenys, kurie neatliko jokių griautino turto sukūrimo – teritorijų planavimo, projektavimo ar statybos – veiksmų, o tik įsigijo jau pastatytus, užbaigtus ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotus statinius. Reikalavimas fiziniams asmenims, sąžiningiems turto įgijėjams, savo lėšomis finansuoti griovimo darbus, kai už griautinų pastatų statybą yra atsakingos valstybės institucijos, turėtų būti vertinamas kaip valstybės institucijų kreditavimas privačių fizinių asmenų lėšomis. Esant tokiai situacijai, kai už griautinų pastatų statybą yra atsakingos valstybės institucijos ir Inspekcijai yra leista nugriauti pastatus, baudos suinteresuotiems asmenims (sąžiningiems įgijėjams) skyrimas prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, tokios pasekmės būtų neproporcingos ir neadekvačios faktinei situacijai. EŽTT 2018 m. sausio 9 d. sprendimu byloje Tumeliai prieš Lietuvą, peticijos Nr. 25545/14, nurodyta, kad valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita. Taigi valstybė, nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nei teismo sprendimo vykdymo stadijoje negali perkelti neteisėtų valstybės institucijų veiksmų šalinimo (taip pat ir jo finansavimo) pareigos sąžiningiems privatiems asmenims.

19.       Suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu į suinteresuoto asmens P. V. J. kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

19.1.                      Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios CPK 771 straipsnio redakcijos 6 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. (...) Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 3, 23, 281, 35, 48 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 6, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 261 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 7711 straipsniu įstatymo projektų aiškinamajame rašte nurodyta, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 7711 straipsniu įstatymo projektu buvo siūloma „nustatyti galimybę baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą teismui skirti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra galima alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka. Toks reglamentavimas atitinka proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo principus, kadangi klaidinga manyti, jog satisfakcija (bauda) už teismo sprendimo neįvykdymą turėtų būti skiriama tik tokiu atveju, jeigu Inspekcija pati negali įvykdyti tokio pobūdžio teismo sprendimo. Priešingai, dabartinis teisinis reguliavimas ne palengvina, o apsunkina Inspekcijos teisinę padėtį, kadangi nevykdant teismo sprendimo geruoju, Inspekcija yra priversta įgyvendinti savo teisę vykdyti sprendimą ir nugriauti statinį, kuriai įgyvendinti reikia tiek finansinių, tiek administracinių išteklių“. Taigi, nuo 2017 m. sausio       1 d. galiojantis teisinis reglamentavimas, skirtingai nei vertina suinteresuotas asmuo, suteikė teisę teismui, nustačius, kad neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką šalinti neteisėtos statybos padarinius, skirti jam baudą, nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdžio bei išieškotojo galimybės pačiam įvykdyti teismo sprendimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atmesdamas antstolės prašymą skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą suinteresuotiems asmenims neanalizavo, kokios objektyvios priežastys, nepriklausančios nuo skolininkų, lėmė Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo neįvykdymą, taip pat nevertino šių suinteresuotų asmenų pastangų ar ketinimų įvykdyti teismo sprendimą.

19.2.                      Šiuo atveju net ir leidus Inspekcijai nugriauti neteisėtai pastatytą statinį, tuo nėra paneigiama už teismo sprendimo įvykdymą atsakingo asmens pareiga įvykdyti teismo sprendimą, t. y. pagrindinė prievolė įvykdyti teismo sprendimą tenka skolininkams. Šiuo atveju visiškai sutiktina su apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad Inspekcijai tokios teisės įgyvendinimas turėtų būti siejamas tik su jos galimybėmis ir noru pasinaudoti šia teise, bet ne su privalomumu imtis veiksmų dėl 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimo įvykdymo. 

19.3.                      Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą, ar asmeniui yra pagrindas skirti baudą dėl sprendimo nevykdymo, negali vertinti vykdytino sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo – tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip teisingai Klaipėdos apygardos teismas pažymėjo, Klaipėdos apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu statinius įpareigojo nugriauti P. V. J., J. K., S. V. ir A. B.. Nors tai turi būti daroma kaltų asmenų lėšomis, tačiau tuo nėra paneigiama nurodytų asmenų pareiga būti aktyviems ir dalyvauti vykdant sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl sprendime nurodytų įpareigojimų pagrįstumo klausimas iš naujo nebegali būti vertinamas. Vykdytiname teismo sprendime įpareigojimas suinteresuotiems asmenims yra nustatytas ne minėtų asmenų kaltės pagrindu, o yra kildinamas iš Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte (anksčiau 28 straipsnio 2 dalies 1 punktas) nustatyto teisinio reguliavimo. Todėl bet kokie suinteresuotų asmenų aiškinimai, kad jie neturi vykdyti teismo sprendimo, nes nėra atsakingi dėl išduoto statybą leidžiančio dokumento, ne tik prieštarauja jau įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principui, bet ir nėra susiję su teismo sprendime išspręstais klausimais.

20.       Suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija prašo kasacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

20.1.                       Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartimi Inspekcijai suteikta teisė pačiai nugriauti statinius teismo sprendime nurodytų kaltų asmenų lėšomis nepaneigia teismo sprendimo privalomumo skolininkams (suinteresuotiems asmenims) principo ir tuo jiems nustatytos pareigos įvykdyti teismo sprendimą. Teismas nepagrįstai laikė, jog Inspekcija privalėjo, turėjo pareigą įgyvendinti 2021 m. sausio 20 d. nutartimi Inspekcijai suteiktą teisę nugriauti statinius pačiai kaltų asmenų lėšomis.

20.2.                      Atkreiptas dėmesys, kad bylą nagrinėję teismai (tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismas priimdamas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą civilinėje byloje, tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2021 m. sausio 20 d. nutartį, tiek apeliacinės instancijos teismas) neanalizavo ir nesprendė kaltų asmenų (institucijų, dalyvavusių teritorijų planavimo procedūrose), kurių lėšomis turi būti šalinami neteisėtų statybų padariniai, neanalizavo kaltų asmenų atsakomybės laipsnio bei nesprendė dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo. Be to, kiekvieno kalto asmens kaltė turi būti individualizuojama, nustatant, kokia konkrečia dalimi  jis turi dengti padarinių šalinimo išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką pašalinti neteisėtos statybos padarinius, priverstinio vykdymo

21.       Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų CPK VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.

22.       CPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose (2 dalis). Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų (3 dalis).

23.       Tuo atveju, kai bauda nėra įtvirtinta sprendime, sprendimas turi būti vykdomas per antstolio nurodytą terminą, po kurio antstolis gali kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo jau pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (ankstesnės redakcijos 5 dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017, 16 punktas).

24.       Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, nustatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, antstolio apie neįvykdytą sprendimą surašytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys).

25.       CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

26.       Priimant nutartį taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).

27.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas; 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-1075/2022, 25 punktas).

28.       Teismas, priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, nustatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje, taip pat turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos, ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas; 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022, 34 punktas); pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą gali konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo teismo sprendimo. 

29.       Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos yra institucija, kuri atlieka teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą TPSVPĮ 3 straipsnio 1 dalis,            8 straipsnio 1 dalis). Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę organizuoti statinių griovimo ir statybviečių sutvarkymo darbus pagal šiame įstatyme nurodytus privalomuosius nurodymus arba įsiteisėjusius teismų sprendimus bylose, kuriose ieškovai buvo Inspekcija, kiti viešojo administravimo subjektai ar prokuratūra (TPSVPĮ 20 straipsnio 1 dalies 16 punktas). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų 2 punkte nurodyta, kad užtikrindama statinių statybos teisėtumą Inspekcija tikrina, ar statyba vykdoma teisėtai, taip pat organizuoja statybos sustabdymą, neteisėtos, savavališkos statybos padarinių šalinimą, statybos padarinių šalinimą pagal teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą (11.2.4 ir 11.2.7 punktai). 

30.       Reglamentuojant Inspekcijos funkcijas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, nustatyta, kad jeigu TPSVPĮ 14 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo (TPSVPĮ 14 straipsnio 3 dalis). TPSVPĮ 15 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos padarinių šalinimą pagal teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą, įtvirtinta, kad jeigu per nustatytą terminą šio įstatymo 14 straipsnio               1 dalyje nurodytas asmuo neįvykdė teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo pašalinti statybos padarinius, o jame nustatyta teisė juos pašalinti minėto asmens lėšomis, teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą vykdantis antstolis ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki griovimo (ardymo) darbų pradžios informuoja asmenį apie numatomą šių darbų pradžią ir pabaigą bei kitas aplinkybes. Inspekcija šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų lėšomis organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai ar privalomieji nurodymai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi (3 dalis).

31.       Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 1V-175 „Dėl Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 priede nurodyti privalomieji kriterijai, kada Inspekcija gali pradėti griovimo darbus, t. y. kai paskirta bauda neefektyvi ir skolininkas pats neįvykdo teismo sprendimo; bauda laikoma neefektyvia, jei po jos paskyrimo skolininkas neįvykdo sprendimo per 6 mėn.(1 punktas); kai teismo sprendime nustatyta teisė Inspekcijai griauti statinį ir yra įsiteisėjusi nutartis taikyti sprendime nurodytas pasekmes (2 punktas). Aprašas taikomas visiems Inspekcijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, organizuojantiems ir vykdantiems šio Aprašo 2 punkte nurodytas procedūras, t. y. tinkamą privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo procedūrų organizavimą (3 Aprašo punktas).

32.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą, kuriame, remdamasis CPK 273 straipsnio 1 dalimi, nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, rezoliucinėje sprendimo dalyje įpareigojo statinių savininkus teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę (Statybos įstatymo 28 straipsnio             1 dalies 1 punktas, 281 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taip pat sprendimo rezoliucinėje dalyje, vadovaudamasis CPK 273 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad atsakovams neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė, šiuo atveju Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, turi teisę atlikti tuos veiksmus. Šiame sprendime nebuvo nustatyta bauda už sprendimo nevykdymą pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį.

33.       Klaipėdos apylinkės teismas, gavęs antstolės prašymą leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti ginčo pastatus ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškoti iš Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, skirti A. B., S. V., P. V. J., J. K. už teismo sprendimo neįvykdymą baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, 2021 m. sausio 20 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies ir leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti sklype pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškoti iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, tačiau pareiškimo reikalavimų dalį dėl baudos skyrimo atmetė.

34.       Kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas, kuris įpareigojo nugriauti pagal pripažintus neteisėtais statybą leidžiančius dokumentus pastatytus statinius nustatytų kaltų asmenų lėšomis, net ir po Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties, iki šiol nėra įvykdytas, tai antstolė, remdamasis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, kreipėsi į teismą, siekdamas, kad suinteresuotiems asmenims A. B., S. V., P. V. J., J. K. būtų skiriama bauda už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo nevykdymą. 

35.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra suinteresuotų asmenų kaltės dėl sprendimo neįvykdymo, todėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų bei tokios pasekmės būtų neproporcingos ir neadekvačios susiklosčiusiai faktinei situacijai. Teismas rėmėsi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartyje padarytomis išvadomis, kurios Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi buvo pripažintos pagrįstomis, jog šalys dėjo pastangas tam, kad vykdymo procese būtų sudaryta taikos sutartis, leidžianti išsaugoti motelius, be to, suinteresuoti asmenys ilgą laiką turėjo teisėtą lūkestį išsaugoti statinius dėl valdžios institucijų ir pačios Inspekcijos veiksmų. Nenustatę suinteresuotų asmenų kaltės, teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi pritarė Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartyje priimtam sprendimui neskirti baudos CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į suinteresuotų asmenų S. V. ir  P. V. J. nurodytą aplinkybę, kad jie ir kiti suinteresuoti asmenys neturi lėšų teismo sprendimui įvykdyti.

36.       Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir grąžino byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes nusprendė, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių teismai anksčiau nusprendė, jog nėra suinteresuotų asmenų kaltės dėl sprendimo nevykdymo. Nurodė, kad 2020 m. spalio 1 d. įsiteisėjo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis, kuria atmestas A. B. prašymas atidėti sprendimo vykdymą. Tuomet galutinai paaiškėjo, kad teismo sprendimo vykdymas nebebus daugiau atidėtas, todėl nuo 2020 m. spalio 1 d. taikos sutarties sudarymo galimybių su Inspekcija nebėra ir nagrinėjamoje byloje turi būti iš naujo vertinamos aplinkybės, lėmusios 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo nevykdymą jau nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties priėmimo.  

37.       Nesutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamos bylos atveju teismo sprendimu nustačius, jog Inspekcija gali pati įvykdyti teismo sprendimą, nėra tenkinama CPK 771 straipsnio 6 dalies sąlyga, įtvirtinanti, kad bauda skiriama neįvykdžius sprendimo, įpareigojusio atlikti veiksmus, kuriuos gali atlikti tiktai pats skolininkas, ir vien šiuo pagrindu bauda negalėjo būti paskirta. Statybos 46 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Vadinasi, statyba vertintina kaip neteisėta (pažeidžianti teisės aktų reikalavimus) tiek tais atvejais, kai statoma savavališkai (statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius), tiek tais atvejais, kai statoma nors ir turint statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pastarasis išduotas neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-403/2022, 39 punktas). Nagrinėjamoje byloje nustatyta antroji alternatyvi CPK                            771 straipsnio 6 dalies sąlyga dėl teismo sprendimo, įpareigojusio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis), nevykdymo, kuri yra savarankiškas pagrindas spręsti dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos baudos skyrimo.

38.       Teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar yra pagrindas suinteresuotiems asmenims skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą baudą, turi būti vertinamos sprendimo nevykdymo aplinkybės po Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties priėmimo, tačiau ir šių aplinkybių vertinimas nesuponuoja kitokio procesinio sprendimo, nei priėmė pirmosios instancijos teismas.

39.       Minėta, kad šia nutartimi buvo leista išieškotojai, šiuo atveju Inspekcijai, pačiai nugriauti sklype pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę, taigi kliūčių įvykdyti teismo sprendimą nėra. Tačiau Inspekcija neteisėtos statybos padarinių šalinimo darbų neorganizuoja, argumentuodama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 1V-175 „Dėl Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 priedo privalomaisiais kriterijais, apibūdinančiais griautiną objektą, tarp jų tuo, jog suinteresuotiems asmenims nėra paskirta bauda.

40.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas baudos skyrimo pagrįstumą šiuo konkrečiu atveju, pažymėjo, kad 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo įvykdymo veiksmus Inspekcija gali atlikti pati ir kreipimasis į teismą dėl baudos skyrimo nėra privalomas pagal Aprašo normas, nes 2021 m. sausio 20 d. nutartis leisti Inspekcijai pačiai nugriauti sklype pastatytus ginčo statinius yra įsiteisėjusi.

41.       Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodė, kad Inspekcija turi tik teisę, bet ne pareigą už skolininkus atlikti neteisėtos statybos padarinių šalinimo darbus, be to, Inspekcija negali pradėti už skolininkus (suinteresuotus asmenis) vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo, kadangi nėra vieno iš privalomųjų kriterijų – paskirtos teismo baudos ir nėra praėjęs 6 mėn. terminas nuo nutarties skirti baudą įsiteisėjimo.

42.       Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl suinteresuotų asmenų kaltės teisiškai reikšmingos aplinkybės yra tai, kad Inspekcija šiuo atveju veikia ne tik kaip už sprendimo įvykdymą atsakinga valstybės institucija, bet ir kaip valstybės institucija, kuri turėjo užtikrinti, kad nekiltų sprendime nurodyti padariniai. Taip pat reikšminga bylos aplinkybė yra ta, kad šiuo sprendimu turi būti nugriauti pastatai, kurių statybos neteisėtumas kilo ir dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, sprendimas turi būti vykdomas ne suinteresuotų asmenų A. B., S. V., P. V. J., J. K., bet valstybės lėšomis. Be to, suinteresuoti asmenys, kuriems reikalaujama paskirti baudą, yra sąžiningi griautinų pastatų įgijėjai, neatlikę jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su neteisėto statinio statyba. 

43.       Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) pažymėjo, kad bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo riziką turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita, ypač kai nėra kito konfliktuojančio privataus intereso (žr. EŽTT 2009 m. birželio 11 d. sprendimą byloje Trgo prieš Kroatiją; 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Lelas prieš Kroatiją). Kitoje byloje EŽTT konkrečiai nurodė, kad valstybės institucijoms tenkanti dėl padarytos klaidos našta negali būti perkeliama nesusijusiems su neteisėtu statybos leidimo išdavimu asmenims. Gero administravimo principas paprastai nedraudžia valdžios institucijoms ištaisyti atsitiktinių klaidų, net ir tų, kurios padarytos dėl jų pačių aplaidumo; tačiau riziką, atsirandančią dėl valstybės institucijos klaidų, privalo prisiimti pati valstybė, ir klaidų negalima taisyti suinteresuotų asmenų sąskaita. Teismas nurodė, kad valdžios institucijos klaidas, padarytas dėl jų pačių nerūpestingumo, turi taisyti neužkraudamos neproporcingos naštos asmenims. Statytojo įpareigojimas dėl lėšų, panaudotų neteisėtoms statyboms nugriauti, išsiieškojimo kreiptis į teismą ir pradėti kitą teismo procesą, patiriant dar daugiau laiko ir kitokių išlaidų, neatitinka proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (žr. EŽTT 2018 m. sausio 9 d. sprendimą byloje Tumeliai prieš Lietuvą, peticijos Nr. 25545/14).

44.       Nagrinėjamu atveju būtent Inspekcijai yra nustatyta pareiga užtikrinti vykdomų statybų priežiūrą tiek pradiniame statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo patikrinimo etape, tiek ir statybos užbaigimo procedūrų atlikimo etape. Šios institucijos statybos valstybinės priežiūros paskirtis apima ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą, t. y. pareigą organizuoti statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi. Teismo sprendimu nustatyta, kad kaltieji asmenys dėl neteisėtos statybos yra valstybės ir savivaldybės institucijos: Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, ir jų lėšomis turi būti nugriauti ginčo pastatai.

45.       Šiuo atveju teismas, 2013 m. lapkričio 28 d. priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovai įpareigojami atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. nugriauti ginčo statinius, siekdamas, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir visiškai įvykdytas, tame pačiame sprendime nurodė, jog, atsakovams neįvykdžius sprendimo per nustatytą šešių mėnesių terminą, ieškovė (Inspekcija) turi teisę atlikti tuos veiksmus.

46.       Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartyje leista taikyti sprendimo neįvykdymo padarinius, t. y. leista Inspekcijai pačiai įvykdyti 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą. Įvertinus šios bylos aplinkybes (valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, lėmusius sprendimo nugriauti pastatus priėmimą) ir tai, kad teismo sprendimu yra leidžiama Inspekcijai pačiai įvykdyti teismo sprendimą ir nugriauti ginčo statinius kaltųjų asmenų lėšomis, laikytina, kad, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, Inspekcijai kyla ne tik teisė, bet kartu ir pareiga vykdyti teismo sprendimą.

47.       Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad teismo sprendimo nevykdymas negali būti pateisinamas vidiniu Inspekcijos veiklos organizavimo dokumentu — Inspekcijos viršininko įsakymu patvirtinto Aprašo nuostatomis, įtvirtinančiomis, be kita ko, statybos padarinių šalinimo pagal teismo sprendimą organizavimo procedūras, kurias vykdo Inspekcija. Dėl to nepagrįstai apeliacinės instancijos teismas rėmėsi šio Aprašo 3 priede pateiktais kriterijais, apibūdinančiais griautiną objektą, kaip pagrindu, suteikiančiu teisę Inspekcijai nevykdyti teismo sprendimo, negriauti ginčo pastatų tol, kol nėra paskirta suinteresuotiems asmenims bauda CPK                         771 straipsnio 6 dalies pagrindu.

48.       Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bauda pirmiausia atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, taip pat ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2016 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016 31 punktą).

49.       Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia teisinė situacija, kai teismo sprendimu skolininkams buvo nustatytas 6 mėn. terminas kaltųjų asmenų, valstybės ir savivaldybės institucijų (Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento) lėšomis nugriauti ginčo pastatus. Jiems to nepadarius, kaltųjų asmenų lėšomis teismo sprendimą įvykdyti leista valstybės institucijai — Inspekcijai. Išieškotoja byloje yra Inspekcija, kuriai teismo sprendimu yra suteikta teisė pačiai įvykdyti teismo sprendimą, tačiau ji jo taip pat nevykdo. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms baudos skyrimas suinteresuotiems asmenims būtų nesuderinamas su CPK                 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos baudos paskirtimi ir nepasiektų nė vieno pirmiau aptartų baudos skyrimo tikslų, nes šioje byloje nėra pagrindo kompensuoti išieškotojai (Inspekcijai) nuostolių, kylančių dėl laiku neįvykdytos prievolės, taip pat nėra pagrindo skatinti skolininkus įvykdyti prievolę, nes prievolės vykdymas perkeltų jiems neproporcingą naštą dėl sprendimo, kuris priimtas dėl valstybės institucijų kaltų veiksmų, vykdymo.

50.       Vykdymo proceso tikslas yra užtikrinti greitą vykdytinų dokumentų įvykdymą ir kuo skubiau atkurti socialinę taiką, išlaikant išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šis tikslas nagrinėjamos bylos atveju gali būti pasiektas išieškotojo – Inspekcijos veiksmais, t. y. jai įvykdžius 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimą, o ne baudos skyrimu suinteresuotiems asmenims, kurie teismo sprendimais yra pripažinti sąžiningais nekilnojamojo turto įgijėjais, neatlikusiais jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su neteisėto statinio statyba. Minėtame EŽTT sprendime byloje Tumeliai prie Lietuvą nurodyta, kad neturi būti užkraunama neproporcinga finansinė našta dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą nekaltiems asmenims. Šios bylos kontekste siekis įpareigoti būtent suinteresuotus asmenis nugriauti ginčo statinius ir CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu skirti jiems baudą už šio teismo sprendimo nevykdymą, laikytinas neproporcinga finansine našta dėl klaidų, už kurias atsakingos yra valstybės institucijos. 

51.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė teismo sprendimo privalomumą, CPK 771 straipsnio 6 dalį, nustatančią baudos skyrimą skolininkui už sprendimo, įpareigojančio atlikti tam tikrus veiksmus, nevykdymą, todėl, konstatuodamas, jog nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste išieškotojas neturi pareigos vykdyti teismo procesinį sprendimą, leidžiantį jam pačiam nugriauti pastatus, o skolininkams galėtų būti skiriama bauda, tačiau turi būti nustatytos papildomos faktinės aplinkybės, priėmė teisiškai nepagrįstą procesinį sprendimą. Dėl to skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, o pirmosios instancijos teismo – paliktina galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52.       Suinteresuotas asmuo P. V. J. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos.

53.       Pareiškimų dėl baudos skyrimo nagrinėjimą vykdymo proceso metu reglamentuoja CPK              593 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi CPK             593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus.

54.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 36 punktas).

55.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą (apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir paliekama galioti pirmosios instancijos teismo nutartis), taip pat į pirmiau pateiktus argumentus, suinteresuotam asmeniui        P. V. J. pripažintina teisė į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, atlyginimą.

56.       Apeliacinės instancijos teisme suinteresuotas asmuo P. V. J. patyrė 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai ruošiant atsiliepimą į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą. Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydį (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nuostatų (7, 8.16 punktas), todėl priteistina suma mažintina iki 691,96 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens P. V. J. kasacinis skundas yra tenkinamas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, jam iš suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priteistina 691,96 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme.

57.       Suinteresuotas asmuo P. V. J. pateikė įrodymus, patvirtinančius kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1694 Eur už advokato pagalbą parengiant kasacinį skundą, ir prašo priteisti šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šios atstovavimo išlaidos neviršija pirmiau nurodytų Rekomendacijų maksimalių dydžių, todėl jų atlyginimas suinteresuotam asmeniui                                        P. V. J. priteistinas iš suinteresuoto asmens Inspekcijos.

58.       Taigi suinteresuotam asmeniui P. V. J. iš suinteresuoto asmens Inspekcijos iš viso priteistinas 2385,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

59.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 20,36 Eur tokių išlaidų. Šių išlaidų atlyginimas, atsižvelgiant į kasacinės bylos išnagrinėjimo rezultatą, valstybei priteistinas iš suinteresuoto asmens Inspekcijos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas,                               92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio           1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį.

Priteisti iš suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 288600210) 2385,96 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt penkis Eur 96 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, atlyginimo suinteresuotam asmeniui P. V. J. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 288600210) 20,36 Eur (dvidešimt Eur 36 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Danguolė Bublienė

        Antanas Simniškis

        Agnė Tikniūtė