Administracinė byla Nr. eA-2264-1047/2023

 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06479-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.7

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Y. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Y. B, skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

1.       Pareiškėja Y. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. gegužės 1 d. sprendimą Nr. 23S58258 ir Departamento 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 23S66943 (toliau – ir ginčijami Sprendimai arba Sprendimas1; Sprendimas2), bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1       Sprendimu1 pareiškėjai buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o Sprendimu2 pareiškėjai buvo nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus.

2.2       Departamentas priimdamas ginčijamus Sprendimus vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. kovo 6 d. rašte Nr. 18-2533 (toliau – ir Raštas) pateikta informacija. Pareiškėja nurodė, kad tiek Departamentas, tiek VSD pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui sieja su jos atsakymu į klausimyne pateiktus klausimus apie jos darbą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos vertinimu, šis faktas nesudaro pagrindo konstatuoti jos keliamos grėsmės valstybės saugumui.

2.3       Pareiškėja 2003 m. (ši data nurodyta pareiškėjos skunde) įgijo teisininkės išsilavinimą (duomenys neskelbtini), ir nuo 2008 m. dirbo (duomenys neskelbtini) teisininke. Jos pareigybės apėmė tokias funkcijas kaip (duomenys neskelbtini).

2.4       Pareiškėjos įgaliojimų apimtis (duomenys neskelbtini) niekaip nepagrindžia jos lojalumo šalies valdžiai ar jos vykdomai politikai; o (duomenys neskelbtini) niekaip nepagrindžia (duomenys neskelbtini) politinių pažiūrų.

2.5       Pareiškėja atsakydama į klausimyne pateiktus klausimus apie jos pažiūras į Rusijos vykdomus karinius veiksmus prieš Ukrainą, išreiškė nepritarimą. Ginčijamuose Sprendimuose nėra jokios informacijos apie jos ankstesnius veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, taip pat nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjos veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamus Sprendimus.

2.6       Nenustačius jokių konkrečių jos veiksmų, ar asmens darbinės profesinės veiklos, kuri galėtų būti pripažinta kelianti pavojų visuomenės ar valstybės saugumui, ar asmens ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjos tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, turi būti laikytina formalia ir nepagrįsta.

2.7       Pareiškėjos vertinimu, Sprendimai priimti neįvertinus duomenų, nesivadovaujant proporcingumo principu, todėl jie neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

3.       Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Departamentas atsiliepimą į pareiškėjos skundą grindė šiais argumentais:

4.1       Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nenustato pareigos apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta imperatyvi taisyklė atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvoje paaiškėjus, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

4.2       Departamentas, priimdamas ginčijamus Sprendimus, vadovavosi kompetentingos institucijos išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui, kurios kvestionuoti neturi pagrindo. Vien tai, kad pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, savaime nereiškia, kad šis leidimas negali būti panaikintas.

4.3       Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjos atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos lojalumas Baltarusijai gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą.

4.4       Baltarusijos politinio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Negalima leisti, jog išduodant leidimą laikinai gyventi būtų sukuriama palanki terpė Lietuvoje įsikurti šį režimą palaikantiems ar su režimu bendradarbiaujantiems asmenims, o leidimo laikinai gyventi suteikiama teisė būti tiek Lietuvoje, tiek keliauti po visą Šengeno teritoriją būtų naudojama Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesus neatitinkančioms veikoms vykdyti, pavyzdžiui, Baltarusijos prorežiminio turinio ir komentarų sklaida žodžiu, teigiamų pasisakymų apie režimą skleidimas. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, rodo akivaizdžią nepagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir, siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės ir valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms.

4.5       Ginčijamuose Sprendimuose faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytas juridinių faktų visetas, aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijami Sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Departamentas nurodė atlikęs individualų pareiškėjos vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjos socialinius, šeimyninius, ekonominius ryšius), todėl negalima teigti, jog Departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.

4.6       Departamento vertinimu, nustačius, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, jos interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo faktu, kad šioje valstybėje gyvena ir dirba jos sutuoktinis, o šeimos narių interesai negali būti svarbesni už visuomenės saugumo interesus. Pareiškėja savo gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusi, šiuo metu nedirba ir niekada anksčiau nėra dirbusi Lietuvoje.

4.7       Departamento vertinimu, draudimas pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvedimas perspėjimas į SIS laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6.       VSD atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

6.1       VSD vertinimu, ginčijami Sprendimai priimti pagal Departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

6.2       VSD nurodė pateikęs Departamentui vertinimą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

6.3       Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Šiuo atveju, VSD vertinimu, pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos eitos pareigos (atitinkamai, ir ryšiai) (duomenys neskelbtini) gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi neišdavimo klausimą.

 

II.

 

7.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 27 d. sprendimu pareiškėjos Y. B. skundą atmetė.

8.       Teismas nustatė, kad pareiškėja 2022 m. gruodžio 20 d. Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjos sutuoktinis (duomenys neskelbtini).

9.       Bylos duomenimis, 2022 m. gruodžio 30 d. pareiškėja užpildė klausimyną, kuriame nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą, baigė (duomenys neskelbtini), yra teisininkė. Nurodydama darbovietes, kuriose dirbo, pareiškėja atsakė dirbusi (duomenys neskelbtini), specialiste (vykdė civilinės metrikacijos aktų įrašų registraciją), o nuo 2003 m. iki šiol dirba (duomenys neskelbtini) vyr. juriskonsulte.

10.       Departamentas 2023 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Nr. 760229894, galiojantį iki 2025 m. liepos 29 d.

11.       VSD 2023 m. kovo 26 d. Departamentui pateikė raštą Nr. 18-2533, kuriame nurodė, kad atliko pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD pažymėjo, kad pareiškėja, pildydama klausimyną nurodė, jog nuo 2003 m. dirba (duomenys neskelbtini). VSD vertinimu, pareiškėja dirbdama (duomenys neskelbtini), privalo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pažymėjo, kad Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjai, išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, pastaroji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsižvelgiant į visa tai, VSD nurodė, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

12.       Departamentas atsižvelgęs į VSD Raštą, Sprendimu1 panaikino pareiškėjai 2023 m. vasario 28 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760229894, galiojantį iki 2025 m. liepos 29 d., tuo pagrindu, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o Sprendimu2 uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus bei įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos trejus metus.

13.       Ginčo santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Taigi, Įstatyme įtvirtinta, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia VSD. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 6 dalį, VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi ar kitas Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

14.       Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

15.       Nagrinėjamu atveju Departamentas šį Įstatyme nurodytą pagrindą konstatavo įvertinęs VSD Raštą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos darbas (duomenys neskelbtini) kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

16.       Teismas pažymėjo, kad Departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų, jis nėra Įstatymo įpareigotas prieš priimdamas tokio pobūdžio sprendimą gauti papildomus pareiškėjos paaiškinimus, nes jie nesuteiktų teisės atsakovui nesivadovauti VSD pateikta išvada. Pareiškėjos teisė būti išklausytai yra realizuojama vykdant teisminę priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę, t. y. bylą nagrinėjant teisme, kuomet tiek pareiškėja, tiek jos atstovai gali teikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, taip pat savo samprotavimus tiek dėl VSD nustatytos grėsmės (ne)buvimo, tiek dėl kitų su sprendimu susijusių aspektų.

17.       Nagrinėjamu atveju skunde pareiškėja nurodė, kad Departamentas Sprendimą1 priėmė vadovaudamasis tik VSD Rašte pateikta informacija ir pats Departamentas neatliko jokio individualaus pareiškėjos vertinimo, pagrindžiančio jos realią ir akivaizdžią grėsmę.

18.       Teismas šiuos pareiškėjos teiginius vertino kritiškai. VSD Rašte pažymėjo, jog pareiškėja pildydama klausimyną, nurodė, kad nuo 2003 m. dirba (duomenys neskelbtini). VSD vertinimu, pareiškėja dirbdama (duomenys neskelbtini), privalo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjai, išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, pastaroji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

19.       Vertindama šias aplinkybes teismas pažymėjo, kad Departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų, jis nėra Įstatymo įpareigotas prieš priimdamas tokio pobūdžio sprendimą gauti papildomus pareiškėjos paaiškinimus, nes nesuteiktų teisės Departamentui nesivadovauti VSD pateikta išvada.

20.       VSD padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra patikrinamas bylą nagrinėjant teisme, tačiau, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, teismas pritarė VSD išvadai dėl perspektyvinio pareiškėjos grėsmės vertinimo ir laiko, jog pareiškėjos asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

21.       Šiuo aspektu, be kita ko, aktualus Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame Konstitucinis Teismas nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

22.       Pareiškėja nepaneigė VSD padarytos išvados, jog ji, dirbdama (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką. Priešingai, pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuo 2020 m. visi naujai priimami darbuotojai, ir darbuotojai, kurių kontraktai pasibaigė, yra atidžiai tikrinami (reikia buvusio darbdavio charakteristikos, kurioje aptariamas ir lojalumas valdžiai), ir toks tikrinimas nebėra vien tik formalumas. Pareiškėja taip pat nurodė, kad spec. tarnybos „išmoko tikrinti visus“, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos lojalumas režimui taip pat buvo įvertintas ir įtarimų nesukėlė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjos teiginiai dėl jos dalyvavimo mitinguose ar kokios nors kitos opozicinės veiklos (protestuodama su gėlėmis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) per pietų pertrauką, dėdavo „patiktukus“ socialiniuose tinkluose) nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Be to, pareiškėjos teigimu, autoritarinio rėžimo tarnybos filmuoja asmenis, dalyvaujančius mitinguose/piketuose, naudoja veidų atpažinimo programas ir po to juos persekioja, pareiškėja taip pat buvo nufilmuota, tačiau pareiškėja nenurodė buvusi persekiota. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad Baltarusijos valdžiai nebuvo kilę abejonių dėl pareiškėjos lojalumo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos ryšys su (duomenys neskelbtini) yra ilgalaikis, tebesitęsiantis; kad, kaip pripažino pati pareiškėja, (duomenys neskelbtini) vykdo įvairias su valstybės parama susijusias programas (skolininkams kompensuoja jų mokėtina palūkanas ir pan.), todėl, teismo vertinimu, tai lemia didesnę grėsmės tikimybę, kuri neišnyksta net ir nutraukus darbinius santykius.

23.       Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodė pareiškėja, Departamentas atliko individualų pareiškėjos vertinimą: Sprendime1 nurodyta, kad pareiškėja šiuo metu gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusi, nedirba ir niekada ankščiau nėra dirbusi Lietuvoje. Taip pat nustatė, kad pareiškėja yra susituokusi, turi sūnų ir dukrą; visa šeima yra pateikusi prašymus gauti leidimus gyventi šeimos susijungimo pagrindu dėl pareiškėjos sutuoktinio darbo Lietuvoje, tačiau pažymėjo, jog vien ši aplinkybė nesuteikia užsienietei teisės gyventi Lietuvoje.

24.       Teismas atkreipė dėmesį, kad panaikinus pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bendravimas su vyru ir vaikais, kurie, kaip nustatyta byloje, turi tokį leidimą, nėra ribojamas, nes tiek pareiškėjos vyras, tiek jos vaikai yra (duomenys neskelbtini) ir turi galimybę neribotai lankytis ir gyventi Baltarusijoje. Duomenų, pagrindžiančių faktą, jog minėtoje šalyje jie būtų persekiojami ar jiems grėstų kitoks pavojus, byloje taip pat nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, Departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos asmeniniai/šeiminiai ryšiai nėra reikšmingesni už grėsmę valstybės saugumui.

25.       Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

26.       Neįvertinus aptartų aplinkybių kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai. Nėra jokios Konstitucijoje ar Konvencijoje ginamos vertybės, kuri sukurtų pareigą valstybei prisiimti tokią riziką.

27.       Šioje byloje nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad VSD ar Departamentas piktnaudžiavo, be pagrindo naudojo valstybės saugumo motyvą, buvo nusiteikę prieš pareiškėją, taigi nepaneigta, kad sąžiningai siekė apginti nacionalinio saugumo interesą. Akcentuotina, kad VSD turint duomenų apie grėsmę valstybės saugumui, turi pareigą nedelsiant apie tai pranešti Departamentui (Įstatymo 4 straipsnio 6 dalis), todėl vien tai, kad pareiškėjai anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nereiškia, jog ji turi pagrįstą lūkestį tikėtis, kad leidimas negali būti panaikintas.

28.       Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti Sprendimo1, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

29.       Departamento sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką atitinka Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ 37 punktą, kuriame nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nuostatas, nes Sprendime2 buvo vertinta tiek VSD Rašte siūlomas uždraudimo terminas, tiek pareiškėjos ryšiai.

30.       Nors pareiškėja nurodė, kad tokie apribojimai, draudimai bei įpareigojimai nepagrįsti ir tik formalaus pobūdžio, tačiau pareiškėja nei faktiškai, nei teisiškai nepagrindė savo teiginių, todėl jos argumentai laikytini deklaratyviais. Departamentas vadovavosi turimais duomenimis ir Sprendime2 nurodė tiek teisinį, tiek faktinį jo pagrindą. Teismas savarankiškų pagrindų sprendimo uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi panaikinimui nenustatė, todėl jis paliktinas galioti.

31.       Pareiškėja ginčijo ginčijamų Sprendimų atitiktį VAĮ 10 straipsnio 5 daliai, tačiau tokie pareiškėjos argumentai laikytini nepagrįstais. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad ginčijami Sprendimai buvo priimti laikantis nustatytos procedūros, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas išvadas, todėl jų panaikinimui nėra pagrindo.

 

III.

 

32.       Pareiškėja Y. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti ginčijamus Sprendimus. Pareiškėja taip pat prašo jos naudai iš atsakovo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

33.       Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

33.1                       Visapusiško ir objektyvaus individualaus vertinimo Departamentas neatliko, į ginčijamus Sprendimus buvo perkelta VSD išvada, pateikta bendro pobūdžio informacija apie pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, t. y. nenustatyti jokie konkretūs veiksmai ar pareiškėjos elgesys, indikuojantis realią ir akivaizdžią grėsmę nacionaliniam saugumui. Sprendimuose nevertinta, kad panaikinus pareiškėjos leidimą laikinai gyventi bei uždraudus jai atvykti į Lietuvą bei Šengeno erdvę, ji yra išskiriama su šeima.

33.2                       Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo konstitucinės justicijos byloje
Nr. 19-A/2021 pateikti išaiškinimai nagrinėjant kitokį teisinį santykį, todėl ši byla neturi precedento nagrinėjamoje byloje. 

33.3                       (Duomenys neskelbtini).

33.4                       Pareiškėja dalyvavo protestuose, kurie vyko 2020 metais. (Duomenys neskelbtini) darbuotojai, taip pat ir pareiškėja net pietų pertraukų metu išeidavo palaikyti visuomenės protestų. Ji matė, kad buvo filmuojama saugumo darbuotojų, todėl yra tikra, kad tikrinant jos lojalumą, ji susilauktų nepalankaus jos elgesio įvertinimų. Tai, kad ji iki šiol nepatyrė persekiojimo veiksmų yra paaiškinama tik tuo, kad jos darbo sutartis (duomenys neskelbtini) sudaryta dar tuo metu, kai valstybės politika nebuvo nukreipta prieš aktyvius Baltarusijos Respublikos piliečius ir kai patys piliečiai nebijojo aktyviai reikšti savo pozicijos, o jų lojalumas ar ne lojalumas valdžiai niekaip nebuvo tikrinamas ar vertinamas. Pareiškėjos darbo kontrakto peržiūra numatyta 2024 metų balandį.

33.5                       Ilgas laikotarpis darbo (duomenys neskelbtini) negali būti vertinamas kaip lojalumo ženklas esamai valdžiai ir jos vykdomai politikai, nes tuo laikotarpiu, kai pareiškėja pradėjo dirbti t. y 2003 m. ir ilgus metus po to negalėjo nuspėti kad valdžios vykdoma politika taps tokia, kokia ji yra 2023 m. Tik po 2020 metų rugpjūčio mėnesio įvykių, o ypač po Rusijos pradėto karo Ukrainoje pareiškėja suprato, kad pasibaigus darbo sutarčiai 2024 metais ji gali sulaukti nemalonumų, jeigu ketintų toliau dirbti (duomenys neskelbtini), todėl kartu su šeima ėmė ieškoti būdo, kaip palikti Baltarusiją, kas paneigia teismo išvadas apie jos lojalumą Baltarusijos rėžimui.

33.6                       Lietuvos valstybė tik nuo 2022 metų pabaigos pradėjo reikalauti Rusijos ir Baltarusijos piliečių, prašančių išduoti vizas ar leidimus gyventi, pateikti informaciją apie visas darbovietes ir vien darbas valstybės įmonėse tapo galimos grėsmės saugumui pagrindimo faktu. Tai netiesiogiai patvirtina, kad pati Lietuvos valstybė iki 2022 metų pabaigos vien darbo santykių valstybinėse įmonėse nelaikė esant grėsmėms Lietuvos saugumui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos ilgametis darbas (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas lojalumo valdžiai įrodymu.

33.7                       Pareiškėjos sūnus yra šauktinio amžiaus, todėl sprendimas pasitraukti visai šeimai iš Baltarusijos Respublikos buvo nulemtas dar ir dėl to, jog šeima yra kategoriškai prieš, kad sūnus būtų kviečiamas atlikti karinę tarnybą Baltarusijos Respublikoje, esant tokiai politinei situacijai. Šiuo metu sūnus įstojo į Europos humanitarinį universitetą, kuris yra laikomas Baltarusijos universitetu veikiančiu emigracijoje, kas taipogi rodo, kad sūnui grįžimas į Baltarusijos Respubliką nėra saugus ir dėl to esant dabartinei situacijai šeima negali rizikuoti sūnaus galimu prievartiniu paėmimu į privalomąją tarnybą jam grįžus į Baltarusiją. Būtent dėl šios aplinkybės pareiškėja nurodė, kad ji šiuo atveju yra atskirta nuo visos šeimos ir šios aplinkybės Departamentas nevertino priimdamas Sprendimą uždrausti atvykti pareiškėjai ne tik į Lietuvos Respubliką, bet ir į visą Šengeno teritoriją, nors pagal šiuo metu Atsakovo ir VSD esamą praktiką, konstatavus užsieniečio grėsmę nacionaliniam Lietuvos saugumui ir priėmus sprendimą neišduoti / atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi / panaikinti jį, sprendimai uždrausti atvykti yra priimami tik Lietuvos atžvilgiu, o ne į visą Šengeno erdvę

33.8                       Nei atsakovas, nei teismas, tinkamai neįvertino šeimos interesų bei nepakankamai pagrindė pareiškėjai nustatyto draudimo apimtį (ne tik Lietuva, bet ir visa Šengeno erdvė) ir trukmę, kaip šeimos ir privataus gyvenimo konstitucinės vertybės suvaržymo, tikslingumo.

33.9                       Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje 2023 m. liepos 18 d. metu pareiškėja nurodė, kad jos sūnus padavė dokumentus į Europos humanitarinį universitetą, kuris yra laikomas Baltarusijos universitetu veikiančiu emigracijoje, kas taipogi rodo, kad sūnui grįžimas į Baltarusijos Respubliką nėra saugus ir dėl to esant dabartinei situacijai šeima negali rizikuoti sūnaus galimu prievartiniu paėmimu į privalomąją tarnybą jam grįžus į Baltarusiją. Po bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje metu bei po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo, pareiškėjos sūnus į nurodytą universitetą įstojo (priedas Nr. 3), todėl siekiant pagrįsti nurodytas aplinkybes, būtinybė pateikti naujus įrodymus apeliacinėje instancijoje iškilo vėliau.

34.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

35.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais, kurie buvo nurodyti atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodomi šie argumentai:

35.1                       Sprendime1 yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui yra pagrįsta ne prielaidomis, o asmeniškai su pareiškėja susijusiomis ir nuo jos priklausiusiomis aplinkybėmis (jos ilgamete darbine veikla (duomenys neskelbtini). Manytina, kad reikalavimas, jog užsienietis būtų atlikęs konkrečius veiksmus, keliančius grėsmę valstybės saugumui, yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai ir pernelyg rizikingas esant tokiai geopolitinei situacijai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjos atliekamus konkrečius veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jos baudžiamąją atsakomybę, o ne apie keliamą grėsmę valstybės saugumui migracijos teisės kontekste. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjos atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos lojalumas Baltarusijai gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą.

35.2                       Sprendime1 nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Sprendimas1 atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Nesutiktina su skundo argumentais, kad Sprendimas1 priimtas neatlikus individualaus tyrimo ir formalus dėl to, kad jo turinyje atsispindi VSD išvada. Iš Sprendimo1 turinio matyti, kad, nors esminis jo pagrindas ir yra išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Departamentas atliko pareiškėjos vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjos socialinius, šeimyninius, ekonominius ryšius), todėl negalima teigti, jog Departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.

35.3                       Pareiškėjos sutuoktinis gyvena ir dirba Lietuvoje, o pati pareiškėja su vaikais yra pateikę prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu dėl tėvo darbo Lietuvoje, tačiau tai nesuteikia pareiškėjai teisės gyventi Lietuvoje. Departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tiek pareiškėjos vyras, tiek jos vaikai yra (duomenys neskelbtini) ir turi galimybę neribotai lankytis ir gyventi Baltarusijoje. Duomenų, pagrindžiančių faktą, jog minėtoje šalyje jie būtų persekiojami ar jiems grėstų kitoks pavojus, byloje nebuvo pateikta. Taigi, teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos asmeniniai ryšiai su Lietuvos Respublika nėra ilgalaikio pobūdžio ir nėra reikšmingesni už keliamą grėsmę valstybės saugumui.

35.4                       Departamento vertinimu, uždraudimas pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvedimas perspėjimas į SIS laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje

36.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

37.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

37.1                       Atsakovui priimant ginčijamus Sprendimus, tiek nagrinėjant bylą teisme pareiškėja turėjo ir galėjo įvertinti tas aplinkybes, kad jeigu sūnus pradės mokytis Lietuvoje, galimai bus apriboti jų susitikimai Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėja skunde patvirtina, kad pagrindinis motyvas gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje – sūnui išvengti privalomosios karinės tarnybos, o ne priešiškumas Baltarusijos Respublikos valdžiai ir jos vykdomai politikai.

37.2                       Apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi LVAT praktika (2017 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017 ir 2017 m. birželio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017), nes šiose bylose buvo ginčijami Departamento sprendimai priimti kitu pagrindu – dėl užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai, o ne valstybės saugumui.

37.3                       Pareiškėja nenurodė aplinkybių, neabejotinai liudijančių jos priešiškumą Baltarusijos Respublikos valdžiai, ir įrodymais jų nepagrindė, todėl darytina išvada, kad savo lojalumo Baltarusijos Respublikos valdžiai ji nepaneigė.

37.4                       VSD vertinimu, tai, kad teismas kitaip, o ne taip, kaip to norėjo pareiškėja, vertino bylos duomenis, pareiškėjos skunduose išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindas konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė neteisingas išvadas.

37.5                       Teismas sprendime pagrįstai atsižvelgė į dabartinę geopolitinę situaciją, išreikšdamas pritarimą VSD išvadai dėl perspektyvinio pareiškėjos grėsmės vertinimo ir konstatavo, jog pareiškėjos asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

38.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gegužės 1 d. sprendimo Nr. 23S58258, kuriuo pareiškėjai buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir 2023 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. 23S66943, kuriuo pareiškėjai buvo nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos trejus metus, teisėtumo ir pagrįstumo.

39.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, pripažinęs, kad Departamentas atliko savarankišką pareiškėjos situacijos tyrimą ir pakankamai motyvavo priimtus Sprendimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

40.       Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, Departamentas, priimdamas ginčijamus Sprendimus, vadovavosi išimtinai VSD Rašte pateikta informacija, neatliko individualaus vertinimo. Tiek atsakovas Departamentas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui sieja išimtinai tik su pareiškėjos darbo faktu (duomenys neskelbtini), kuris pats savaime niekaip nepagrindžia nei pareiškėjos turimų politinių pažiūrų, nei palaikymo Baltarusijos vykdomos agresyvios politikos, nei jos keliamos realios ir akivaizdžios grėsmės nacionaliniam saugumui.

41.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

42.       Pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2023 m. rugpjūčio 1 d. (data taisyta ranka) Europos humanitarinio universiteto filialo EPAM Skaitmeninės inžinerijos mokyklos ir studento (pareiškėjos sūnaus) studijų sutartį Nr. 56-INF-2023-51. Pareiškėja būtinybę prijungti prie bylos naujus įrodymus, grindžia tuo, kad anksčiau tokių įrodymų pateikti negalėjo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, šių naujų įrodymų neprijungia prie bylos, nes jie priimti po skundžiamų Sprendimų priėmimo, susiję su pareiškėjos sūnumi, o juose yra neaptartų taisymų ranka, t. y. šie dokumentai negali patvirtinti pareiškėjos nurodytų aplinkybių, susijusių su skundžiamais Sprendimais, priimtais pareiškėjos atžvilgiu.

43.       Departamentas ginčijamus sprendimus priėmė remdamasis kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento – pateikta išvada, kurioje VSD, atlikęs pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, vertino, kad pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini), privalo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pažymėjo, kad Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjai, išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, pastaroji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsižvelgiant į visa tai, VSD nurodė, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

44.       Departamentas taip pat vertino, kad pareiškėjos asmeniniai ryšiai su Lietuvos Respublika nėra ilgalaikio pobūdžio ir nėra reikšmingesni už keliamą grėsmę valstybės saugumui (pareiškėja šiuo metu nedirba ir niekada anksčiau nėra dirbusi Lietuvoje; pareiškėjos šeima yra pateikusi prašymus gauti leidimus gyventi šeimos susijungimo pagrindu dėl pareiškėjos vyro darbo Lietuvoje, tačiau, vien dėl to, kad pareiškėjos vyras turi darbą ir gyvena Lietuvoje, nesuteikia užsienietei teisės gyventi Lietuvoje).

45.       Atsižvelgdama į tai, jog nagrinėjamu atveju šie faktiniai duomenys buvo surinkti kompetentingų institucijų (Migracijos departamento ir VSD) ir ištirti bei įvertinti pirmosios instancijos teismo, kuriam administraciniame procese tenka pirminė pareiga surinkti ir ištirti visus bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingus įrodymus (ABTĮ 86 str. 2 d.), teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga, taigi apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

46.       Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pareiškėjos ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamus Sprendimus, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, jog pareiškėja gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.), nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą.

47.       Dėl to, kai yra pagrindas pripažinti, jog, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1845-821/2023).

48.       Atsižvelgdama į tai, kad šiuo atveju pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo priešingų nei pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, iš esmės neginčydama teismo sprendimo pagrįstumo (faktų nustatymo) aspektu, teisėjų kolegija, nekartodama teismo nustatytų ir ištirtų faktinių aplinkybių, patikrina atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens išvados teisėtumą (teisinį vertinimą), patvirtintą pirmosios instancijos teismo, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

49.       Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog nepagrįsta išvada, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, ir pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad atsakovas, neatlikdamas savarankiško tyrimo, išimtinai rėmėsi VSD Rašte pateikta informacija.

50.       Jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.), taip pat uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką (Įstatymo 133 str. 5 d.). Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (Įstatymo 50 str. 1 d. 14 p.). Policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį (Įstatymo 4 str. 6 d.).

51.       Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 131 punkte nustatyta, kad Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Migracijos departamentas, gavęs VSD informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos VSD, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijos gavimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatymo nustatytu pagrindu).

52.       Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

53.       Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu nustatytus Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata (2 skyriaus Pirmasis skirsnis). Valstybė užtikrina nacionalinį saugumą, vykdydama rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes mažinančią vidaus ir užsienio politiką bei kt. (2 skyriaus Trečiasis skirsnis).

54.       Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija), 14 punkte įtvirtinta, kad didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.

55.       Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė pabrėžiama ir Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijose. Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prie Ukrainą“ atkreipiamas dėmesys į aktyvų Aleksandro Lukašenkos režimo dalyvavimą Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą strategijoje ir į Rusijos karių sutelkimą Baltarusijos teritorijoje; smerkiama Rusijos Federacijos ir Baltarusijos karinė agresija prieš Ukrainą ir siekis nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią. Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“ Seimas griežtai smerkia Rusijos Federacijos, padedant Baltarusijos Respublikai, tęsiamą karinę agresiją, įvykdytus ir toliau vykdomus karo nusikaltimus prieš suverenią Ukrainą ir jos žmones bei nusikaltimus žmoniškumui.

56.       VSD 2022 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymima, kad labiau nei bet kada iki šiol tapo akivaizdu, kad Rusija ir jos apsisprendimas naudoti karinę jėgą yra didžiausia grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui (https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2022/04/LT-el-_.pdf).

57.       Ginčijamą Sprendimą1 Departamentas priėmė remdamasis kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui, kadangi pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini), privalo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

58.       Vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės taikymo ir aiškinimo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Nagrinėjamoje administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja ilgą laiką dirba darbą ir užima pareigas įmonėje, kurioje ji privalo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, o pareiškėjos socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika dabartinių aplinkybių kontekste negali atsverti potencialios grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui. Asmenys, dirbantys darbą, kuriame jie turi būti lojalūs Baltarusijos Respublikai, potencialiai gali būti panaudoti priešiškos šalies žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalūs ir patikimi valdžiai asmenys ir tuo kelia grėsmę valstybės saugumui. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patvirtina, jog atsakovas pagrįstai byloje ginčijamu Sprendimu1 panaikino pareiškėjai išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.

59.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nors iš atsakovo priimto Sprendimo1, kuriuo panaikintas pareiškėjai suteiktas leidimas laikinai gyventi, matyti, jog esminis sprendimo pagrindas yra Rašte pateikta informacija dėl pareiškėjos darbo (duomenys neskelbtini), tačiau iš minėto sprendimo turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą (t. y. įvertinta, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos nedeklaravusi, šiuo metu nedirba ir niekada nėra dirbusi Lietuvoje, nustatyta, kad pareiškėja yra susituokusi, turi sūnų ir dukrą, visa šeima yra pateikusi prašymus gauti leidimus gyventi šeimos susijungimo pagrindu dėl tėvo darbo Lietuvoje), todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog Migracijos departamentas neatliko jokio individualaus vertinimo. Vien tik pareiškėjos ryšiai su Lietuva, tam tikros šeiminės aplinkybės savaime niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl pareiškėjos darbo (duomenys neskelbtini) ir iš to kylančios grėsmės Lietuvos valstybės saugumui.

60.       Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos ir nepaneigtos faktinės aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, jog, perspektyviai vertinant, pareiškėjos esami darbiniai ryšiai (duomenys neskelbtini) leidžia spręsti dėl potencialaus pareiškėjos pažeidžiamumo suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu. Pažymėtina, kad 2022 m. gruodžio 20 d. prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2212-LLG-3894 pareiškėja nurodė, kad ji nuo 2008 m. sausio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d. dirbo (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 30 d. pareiškėja nurodė, kad ,,(duomenys neskelbtini) vyr. juriskonsulte dirbo nuo 2003 m. lapkričio 11 d. iki dabar“.

61.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia, o grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos; visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma – ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07; taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

62.       Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju išvada, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui, buvo daroma ne jos politinių pažiūrų pagrindu, bet atsižvelgus į pareiškėjos ryšius, susiformavusius nuo tada, kai ji pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Pripažinus, jog grėsmė valstybės saugumui buvo konstatuota pareiškėjos darbinių ryšių pagrindu, nėra pagrindo sutikti su argumentais, kad atsakovas pareiškėjos atžvilgiu grėsmės valstybės saugumui turinį aiškino netinkamai.

63.       Atsakovas priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą, įvertinęs tas pačias priežastis, lėmusias atsakovo sprendimą panaikinti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. kad VSD duomenimis, pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos duomenys į Šengeno informacinę sistemą buvo įvesti teisėtai ir pagrįstai, o Sprendime2 taikytas ribojimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcingas ir pagal byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes pareiškėjos teisių nesuvaržė labiau nei tai buvo būtina. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2221-556/2023).

64.       Apeliaciniame skunde pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

65.       ABTĮ 56 straipsni1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

66.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, ne kartą yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

67.       Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, pridėtus įrodymus, Sprendimų turinį, kitą byloje esančią medžiagą, pažymi, kad pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliacinį skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad Migracijos departamentas priimdamas ginčijamus Sprendimus teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

68.       Dėl pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdyje netinkamo vertinimo, pažymėtina, kad teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad „karjerą pradėjau aš (duomenys neskelbtini) ir buvau pirmos kategorijos specialistė, o po to jau pradėjau dirbti (duomenys neskelbtini), ir ten tiesiog su laiku, gaudavau vis aukštesnę kategoriją“, „su laiku, turėdama daugiau patirties, ir kilau ta karjera ir gaudavau vis aukštesnę kategoriją. Bet mano darbas buvo susijęs tiktai su (duomenys neskelbtini), „kai dabar yra priimamas žmogus į darbą, arba ketinama pratęsti su juo kontraktą, yra privalomi punktai, turi būti pateikiama buvusio darbdavio charakteristika, kurioje yra nurodyti tokie punktai: požiūris į valstybės valdymą, veiksmai, kurie buvo susiję su 2020 m. ir būtent ta charakteristika, kuri turi būti pateikiama, į ją nebežiūrima formaliai, nes yra dabar labai griežta sistema, kas yra priimamas į darbą. Nuo 2020 m. praėjo jau kiek laiko ir tikriausiai tos tarnybos jau išmoko tikrinti visus“. Į teisėjo klausimą, ar (duomenys neskelbtini) dalyvauja valstybinių programų įgyvendinime, pareiškėja atsakė teigiamai (2023 m. liepos 18 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 11 min. 26 s.), į teisėjos klausimą, ar byloje yra įrodymų apie pareiškėjos poziciją, nepalaikyti valstybinės valdžios ir politikos, atsakė, kad tokių įrodymų neturi, tik paaiškinimus („nesuprantu, ką aš galėčiau daugiau pateikti įrodymų be savo žodžių tiktai“). Pirmosios instancijos teismo sprendime pareiškėjos paaiškinimai teismo posėdyje buvo pagrįstai įvertinti kaip nepaneigiantys VSD padarytos išvados, jog ji, dirbdama (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką. Taigi pirmosios instancijos teismas neiškraipė pareiškėjos paaiškinimų, priešingai teismo posėdyje suteikė galimybę pasisakyti, uždavė patikslinančių klausimus, pareiškėjos paaiškinimus tiksliai atspindėjo teismo sprendime. Tai, kad pareiškėjos paaiškinimus pirmosios instancijos teismas įvertino kitaip nei juos vertina pareiškėja nedaro šio vertinimo neteisėto ar nepagrįsto.

69.       Kiti proceso dalyvių argumentai, išdėstyti procesiniuose dokumentuose, niekaip nekeičia teisėjų kolegijos išvadų nagrinėjamoje byloje, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.

70.       Kadangi pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

71.       Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimis, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjos Y. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Gintaras Kryževičius 

 

 

Beata Martišienė

 

 

Egidijus Šileikis