Baudžiamoji byla Nr. 1-2289-1072/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21737-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.6

 (S)

        VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS        

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė,

sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui,

kaltinamajam V. P. (V. P.),

gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,

vertėjai Svetlanai Minakovai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P. (V. P.), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio profesinio išsilavinimo, dirbantis VĮ vaikų darželis "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas,

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

V. P. 2021 m. liepos 1 d. apie 19:50 val., Vilniuje, Lakūnų gatvėje, ties pastatu Nr. 30, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,14 promilės etilo alkoholio koncentracija.

V. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku po kolegos gimtadienio, kuriame vartojo coca-colą su alkoholiu, jis važiavo Lakūnų gatve perstatyti jam priklausančio automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš aikštelės su užtvaru į kitą aikštelę. Būdamas neblaivus namo neketino važiuoti, planavo perstatyti automobilį ir jį palikti. Jautėsi gerai. Alkoholio paprastai nevartoja išvis, neįvertino, kad yra tiek apsvaigęs. Pamena, kaip atsitrenkė į kitą automobilį, iššovė oro pagalvė, atvyko policija, tikrino alkotesteriu. Labai gailisi dėl padarytos veikos, niekada nėra nusikaltęs, ateity tokios klaidos nekartos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. P. savo kaltę pripažino ir parodė, kad priklausomybių ligų centro įskaitoje neįrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Galvos traumų neturėjo. 2021-07-01  Lakūnų g., prie sandėlio,  su kolegomis šventė kolegos gimtadienį. Jis gėrė viskį, kokį tiksliai pasakyti negaliu. Jis išgėrė  apie  200 g.  Jis  galvojo, kad automobilį paliks toje teritorijoje, kur buvo, tačiau ten buvo šlagbaumas, dėl to jis norėjo išvaryti automobilį už šlagbaumo. Jis jautėsi gerai, dėl to sėdo už automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam vairo. Pavažiavęs apie 100 metrų jis pats nesupranta kaip, bet atsitrenkė į kitą automobilį. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai. Jie paprašė pasitikrinti blaivumą. Jis į alkotesterį pūtė du kartus, keik įpūtė neatsimena. Labai gailisi dėl savo padarytos veikos. Po įvykio, tai yra nuo 2021-07-01 jis neberanda savo vairuotojo pažymėjimo. Jis pranešė policijai, kad prarado dokumentą (b. l. 58, 70).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, gynėjai sutinkant, bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytojas K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2021-07-01 tarnybos metu patruliavo iš anksto nustatytame maršrute kartu su vyriausiuoju patruliu P. B. ir vyriausiąja patrule R. K.. Tarnybinį automobilį VW CADDY valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (borto numeris 1716) vairavo vyriausiasis patrulis P. B.. 2021-07-01 apie 19:55 val., iš Vilniaus aps. VPK operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Lakūnų g. 30, Vilniuje, liudytojas matė, kaip automobilio AUDI valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, galimai būdamas neblaivus atsitrenkė į 2 automobilius. Bando šalintis, tačiau automobilis neužsiveda. Kai jie atvyko minėtu adresu, Lakūnų gatvėje, ties pastatu Nr. 30, automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė sudaužytą automobilį AUDI A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame automobilyje už vairo sėdėjo vyras. Daugiau pašalinių asmenų automobilyje nebuvo. Automobilio variklis buvo užgesintas, tačiau įjungtas degimas. Jis nuėjo prie vairuotojo, prisistatė, atidarė vairuotojo dureles ir pasakė vairuotojui išlipti iš automobilio, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, matė, kad vairuotojas yra neblaivus. Vairuotojas išlipo iš automobilio. Jis paklausė vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinį. Jis paaiškino, jog vakar gėrė alų, o šiandien alkoholio nevartojo. Tuo metu prie jų priėjo įvykio liudininkas N. B., kuris paaiškino, jog matė, kaip Lakūnų gatvėje automobilį Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo minėtas AUDI vairuotojas. Jis važiuodamas Lakūnų gatve  automobilio nesuvaldė, nuvažiavo į dešinę pusę, po to pravažiavo šaligatvį, įvažiavo į automobilių aikštelę, esančią Lakūnų g. 30, Vilnius ir atsitrenkė į stovintį be vairuotojo automobilį Opel valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po to Audi vairuotojas bandė užvesti automobilį ir važiuoti toliau, tačiau automobilis neužsivedė. Porininkė davė papūsti vairuotojui į alkotesterį DRAGER ALCOTEST 7510 Nr. ARKA-0039 patikros Nr. 1486128 ir pirmu pūtimu 20.21 val., jam buvo nustatytas 2,49 promilės girtumas, antru pūtimu 20.50 val., buvo nustatytas 2,14 promilės girtumas. Vairuotojas buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilnius aps. VPK OVS patalpą. Vairuotojas su savimi jokių dokumentų neturėjo. Aš centrinėje duomenų bazėje iš vairuotojo žodžių nustačiau, kad automobilį vairavo V. P.. (b. l. 40).

Liudytojas N. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-07-01 apie 20.00 val., Vilniuje, Lakūnų g. šalia „Ogmijos miesto“ važiavo su savo automobiliu. Sustojo ir stovėjo nereguliuojamoje sankryžoje šalutiniame kelyje ir suko į dešinę pusę. Jis praleido automobilį važiuojantį pagrindiniu keliu ir pats išvažiavo į kelią. Važiuojant tiesiai pamatė, kad priekyje važiuojantis automobilis Audi A6, baltos spalvos, staigiai metėsi į kairę kelio pusę ir išvažiavo ir priešpriešinę eismo juostą. Nuo tokio vairavimo manevro automobiliai važiavę priešpriešine eismo juosta pradėjo trauktis. Automobilio Audi vairuotojas staigiau pasuko į dešinę pusę ir padidinęs greitį užvažiavo ant šaligatvio, pravažiavo žalia vėją ir automobilis įvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę, šalia pastato, pažymėto numeriu 30, trenkėsi į kitą stovėjusi automobilį Opel, kuris nuo smūgio nuriedėjo. Automobilis Audi liko stovėti jo vietoje. Jis sustojo, nes pagalvojo, kad vairuotojui pablogėjo sveikata. Po susidūrimo, Audi automobilio vairuotojas, apie minutę laiko, sėdėjo automobilyje ir niekur nelipo. Jis išlipo iš savo automobilio ir pamatė, kad iš automobilio išlipo vyras prie jo priėjo praeiviai, kurie po kiek laiko išėjo. Jis pamatė, kad vairuotojas šiek tiek svirduliuoja, todėl nusprendė apie įvykį pranešti 112 bendrosios pagalbos telefonu. Paskambinus operatorė paprašė likti įvykio vietoje, kol atvyks policijos pareigūnai. Jis sėdėjo savo automobilyje ir stebėjo vairuotoją, kuris to metu bandė užvesti savo automobilį. Jį užvedė ir sėdėdamas automobilyje spaudė akseleratorių, taip didindamas automobilio variklio apsukas, tačiau iš vietos nejudėjo. Atvykus policijos pareigūnams nurodė automobilio vairuotoją ir parašė paaiškinimą apie įvykio aplinkybes. Vairuotojas buvo apie 50-60  metų, apsirengęs šviesius languotus marškinius, tamsūs plaukai, šiek tiek praplikęs, su ūsais. Kol laukė policijos pareigūnų vairuotojas jo akivaizdoje alkoholio negėrė. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali (b. l. 37).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio K. K. 2021 m. liepos 1 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės, kurias jis nurodė apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 8).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad privatus fizinis asmuo 2021 m. liepos 1 d. 19.55 val. pranešė, jog automobilis AUDI A6 Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitą automobilį, vairuotojas galimai neblaivus, bando užsivesti automobilį ir šalintis, bet automobilis neužsiveda (b. l. 5).

Neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir patikros sertifikatas patvirtina, kad 2021 m. liepos 1 d. V. P. pirmu tikrinimu 20.21 val. nustatyta 2,49 promilės etilo alkoholio,  antru tikrinimu 20.50 val. nustatyta 2,14 promilės etilo alkoholio, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena. Prietaisas metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 11-14).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas patvirtina, kad automobilis AUDI A6 Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 1 d. nuvežtas į saugojimo aikštelę, adresu Eišiškių pl. 127, Vilnius (b. l. 22-24).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio AUDI A6 Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas V. P. (b. l. 10).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio AUDI A6 kaina Lietuvoje 1 100 eurų  su PVM (b. 1. 9).

III.                      Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. P. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį AUDI A6, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo iškvėptame ore buvo 2,14 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino V. P. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu V. P. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes aplankęs draugus vartojo coca-colą su stipriu alkoholiu. Tai, kad V. P. vairavo automobilį būdama neblaivus, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – įvykio registracijos kortelės duomenys, liudytojo N. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog pamatęs kaip AUDI A6, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiuojant Lakūnų gatve nesuvaldė automobilio, metėsi į priešpriešinę eismo juostą, kitiems vairuotojams traukiantis, staiga nuvažiavo į dešinę ant šaligatvio, pasuko į aikštelę, atsitrenkė į kitą automobilį, bando užsivesti automobilį ir galimai šalintis, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, policijos pareigūno K. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bei 2021 m. liepos 1 d. tarnybinis pareiškimas, kuriame policijos pareigūnas patvirtino, kad, atvykus į įvykio vietą, rastos sudaužytos dvi transporto priemonės, nuo AUDI A6, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, svirduliavo. Kaltinamojo neblaivumą, be kita ko, įrodo 2021 m. liepos 1 d. neblaivumo nustatymo aktas, matavimo alkotesteriu rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti (alkotesterio patikra galioja iki 2021 m. spalio 20 d. (b. l. 14).

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi V. P. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

V. P. buvo kaltinamas, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl įrodinėjant, ar veika padaryta, nėra būtina nustatyti apsvaigimo faktą. Kaltinime nurodyta aplinkybė tikslintina, vietoj aplinkybės „būdamas apsvaigęs nuo alkoholio“ nurodant „būdamas neblaivus“. Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iš esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (BPK 256 straipsnis).

IV.        Dėl V. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu galimas laiduotojas V. V. ir kaltinamasis V. P. pateikė prašymą atleisti V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 95-102).

V. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad V. V. yra draugas, juos sieja artimi ryšiai virš 20 metų, bendrauja ir šeimomis. Kadangi sieja ir darbiniai santykiai, nes atvažiuoja pirkti darbui medžiagų į V. V. priklausančią parduotuvę, tai matosi labai dažnai, keliskart per savaitę, dažiau nei su suaugusiais vaikais. Draugu pasitiki, jam apie įvykį pasipasakojo, prašė pagalbos, patarimo. V. V. jam - autoritetas ir moralinė parama, nes yra atsakingas, turi savo verslą, laikosi teisės aktų reikalavimų. Vienas kitu pasitiki, V. V. sutiko būti laiduotoju, jo ateity nenuvils, nusikalstamų veikų nedarys, elgsis socialiai atsakingai, kaip iki įvykio. 

Galimas laiduotojas V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena Vilniuje, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Su V. P. matosi dažnai, nes jis atvyksta pirkti darbui medžiagų. Juos abu sieja artimesni, nei darbiniai santykiai, pažįstami virš 20 metų, bendrauja ir šeimomis. Neabejoja, kad V. P. nusikalstamų veikų ateity nedarys, todėl sutinka už jį laiduoti. V. P. pasipasakojo apie įvykį, tačiau jis patikėjo ne iš karto, manė, kad pokštas, nes žino jį kaip žmogų, vengiantį alkoholio, nepakantų pažeidėjams, niekada problemų su teisėsauga neturėjusį. Mano, kad tai buvo atsitiktinis įvykis, po kurio V.P. labai kremtasi, save baudžia. V. P. elgesio negali pateisinti, jį smerkia, tačiau pažinodamas jį, kaip žmogų, tiki, kad šis neatsakingas poelgis yra pirmas ir bus paskutinis. Mano, kad yra V. P. autoritetas, gali daryti teigiamą įtaką, nes pats nėra teisės pažeidėjas, laikosi teisės aktų reikalavimų, draugas visuomet klausia ir klauso jo patarimų.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. P. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Be to, V. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl administracinio nusižengimo, susijusio su nusikalstama veika, padarytą žalą regreso tvarka draudimo bendrovei atlygino (b. l. 121-125). V. P. dirba (b. l. 74), darbdavio charakterizuojamas teigiamai kaip pareigingas, stropus, nepažeidinėjantis visuomenės elgesio normų, negirtaujantis, neturintis drausminių nuobaudų (b. l. 98), duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, neteistas (b. l. 77), administracine tvarka per paskutinius penkis metus baustas vieną kartą – už pažeidimą pagal ANK 417 str. 7 d., susijusį su nagrinėjamu įvykiu, bauda sumokėta (b. l. 76, 101). Teismas taip pat atsižvelgia į V. P. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo draugą V. V., su kuriuo kaltinamasis yra pažįstamas kelis dešimtmečius, matosi keliskart per savaitę. Nagrinėjamu atveju, teismui nekilo abejonių, kad V. P. su juo sieja artimi ryšiai. V. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad yra V. P. autoritetas, jis tariasi, klauso jo patarimų. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad V. V. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė esantis vadovu (b. l. 106-108), anksčiau neteistas (b. l. 104), baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 105). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad V. V. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas V. P., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką jam, kad V. P. laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, V. P., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo V. V. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V.        Baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti V. P. tris baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonės) uždraudimą dviem metams (BK 68 straipsnis); 2) konfiskuoti automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė (BK 72 straipsnis); 3) skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010 ir kt.).

V. P. ir jo gynėjos teisiamojo posėdžio metu išsakyti teiginiai, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga važiuoti į darbą, kuris yra už 7 kilometrų nuo namų, važiuoti troleibusu problematiška dėl urologinės ligos (staigus šlapimo nelaikymas) (b. l. 99-100), dirba pastatų prižiūrėtoju, todėl reikalinga ir darbo metu vairuoti automobilį, norint pristatyti reikalingas remontams medžiagas, nelaikytinos pagrindu skirti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę minimaliam (vienerių metų) terminui ar jos neskirti. Pastebėtina, kad minėtos aplinkybė egzistavo dar prieš darant nusikaltimą, todėl V. P., būdamas brandaus amžiaus, turėjo suvokti savo neblaivumą, numatyti neatsakingo elgesio pasekmes, tačiau to nepaisydamas vairavo transporto priemonę, tai yra, sąmoningai elgėsi neatsakingai, ir kad nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas ir niekaip negali būti pateisintas. Kaltinamojo interesai negali būti viršesni už visuomenės interesą imtis prevencinių priemonių, kad mažėtų tokio pobūdžio, kaip byloje įrodytos, nusikalstamų veikų. V. P. netekus teisės vairuoti kelių transporto priemones atitinkamam laikotarpiui, negalima daryti išvados, kad jis negalės nuvykti į darbą, praras jį. V. P. gyvena Vilniaus mieste, kur išvystytas susiekimas visuomeniniu transportu, jis gali prašyti bendradarbių, draugų pagalbos, jo pareigos - pastatų prižiūrėtojas, o ne vairuotojas. Teisė vairuoti taip pat niekaip nesprendžia urologinių problemų, tam yra gydymas ir higieninės priemonės.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įstatymas reglamentuoja griežtą administracinę atsakomybę (privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių) asmenims, vairavusiems transporto priemonę, kurių neblaivumas yra mažesnis nei pagal baudžiamąjį įstatymą ir kuris buvo nustatytas V. P.. Nagrinėjamu atveju įvertinus V. P. padaryto nusikaltimo pavojingumą bei padarymo aplinkybes – kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su KET pažeidimu, kuris laikytinas vienu pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę Vilniaus mieste, kur eismas intensyvus, kuomet pirmuoju pūtimu pirmu jam buvo nustatytas 2,49 promilių neblaivumas, antru tikrinimu nustatyta 2,14 promilių neblaivumas, ženkliai viršijantis minimalų neblaivumo laipsnį (1,51 promilės), už kurį įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, padarė administracinį nusižengimą, susijusi su nusikalstama veika, nes pasirinkdamas nesaugų greitį, važiuodamas Lakūnų gatve nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ant šaligatvio, įsukęs į aikštelę atsitrenkė ir apgadino kitą automobilį, nors žala ir atlyginta, tai, kad kaltę pripažino, jo asmenybę – dirba, neteistas, nebaustas iki įvykio administracine tvarka, spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant V. P. naudotis teise vairuoti transporto priemones laikotarpiui, kurio dydis didesnis nei minimalus, bet mažesnis už tokios poveikio priemonės vidurkį – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jai realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2021 m. liepos 2 d. Pažymėtina, kad uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų, o 2 metų baudžiamojo poveikio priemonės trukmė yra proporcinga teisės pažeidimui, atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržys kaltinamojo akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017).

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam V. P., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis būdamas neblaivus vairavo automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydama nusikalstamą veiką. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas - savininkas yra pats V. P. (b. l. 10).

Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, V. P. priklausantis automobilis AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas valstybės naudai. Toks sprendimas priimamas atsižvelgiant ir į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes. V. P. padaryta nusikalstama veika kėsinosi į kelių eismo saugumą, jos neblaivumas gerokai viršijo 1,51 promilių ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Be to, kaltinamasis būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę mieste, nepasirinkdamas saugaus greičio ir užvažiuodamas ant šaligatvio sukėlė realų pavojų kitų asmenų gyvybei, sveikatai, apgadino kito asmens turtą - stovintį automobilį. Byloje nustatyta, kad V. P. vairuojamo automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 1 100 eurų su PVM (b. l. 9). Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Neskyrus V. P. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio.

Paminėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110-489/2019, 7–9 punktai; 2K-104-1073/2019, 13 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę, sprendžia, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. P. netikslinga taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kaip galinčią neproporcingai varžyti asmenį. Dviejų aptartų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas kaltininkui pakankamai atliepia įstatymo keliamus prevencinius teisės pažeidimų tikslus ir yra adekvatus padarytam nusikaltimui.

VI.        Kiti klausimai

V. P. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 2 d. nutarimu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 63-64). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 2 d. nutarimu V. P. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 43-44, 45-48). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas naikintinas įvykdžius nuosprendį turto konfiskavimo dalyje.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

V. P. (V. P.), padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo V. V. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti V. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 2 d. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. P. valstybės naudai konfiskuoti automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą transporto priemonei AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo, po ko panaikinti.

V. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti V. P. ir V. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti V. P., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                Eglė Venckienė