Civilinė byla Nr. 2S-645-565/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36037-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10.; 3.3.2.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų Laboratoires Bouchara Recordati ir Bouchara Recordati atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Orivas“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Gintas Badikonis, Laboratoires Bouchara Recordati, Bouchara Recordati,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjos UAB ,,Orivas“ skundą dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0040/20/01595, Nr. 0040/20/01596, Nr. 0040/20/01597, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0040/20/01595 priimtus: 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2020 m. lapkričio 19 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą, 2020 m. lapkričio 19 d. raginimą įvykdyti sprendimą; vykdomojoje byloje Nr. 0040/20/01596 priimtus: 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2020 m. lapkričio 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą, 2020 m. lapkričio 20 d. raginimą įvykdyti sprendimą; vykdomojoje byloje Nr. 0040/20/01597 priimtus: 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2020 m. lapkričio 19 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą, 2020 m. lapkričio 19 d. raginimą įvykdyti sprendimą, sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0040/20/01595, Nr. 0040/20/01596 ir 0040/20/01597 iki ginčas bus išnagrinėtas aukštesnės instancijos teismų galutiniu ir neskundžiamu sprendimu.
2. Pareiškėja pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė iki galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo sustabdyti visus antstolio Ginto Badikonio vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0040/20/01595, Nr. 0040/20/01596, Nr. 0040/20/01597, be kita ko, ir uždraudžiant antstoliui atlikti iš pareiškėjos išieškotų piniginių lėšų skirstymą iš antstolio depozitinės sąskaitos.
3. Pareiškėja nurodė, jog Prancūzijoje ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu pradėtos vykdomosios bylos, bei ginčija patį pirmosios instancijos teismo sprendimą, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas. Nepritaikius pareiškėjos prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas šioje byloje būtų neįvykdomas, nes iki sprendimo šioje byloje priėmimo antstolis jau galėtų būti įvykdęs Laboratoires Bouchara Recordati ir Bouchara Recordati pateiktą vykdyti Prancūzijos komercinių bylų teismo priimtą sprendimą, kuriuo, be kita ko, yra prašoma perduoti vaistinių preparatų registracijas. Perdavus vaistinių preparatų registracijas, taptų žinoma vaistinių preparatų registracijų bylose esanti konfidenciali bei komercinę vertę turinti informaciją, dėl kurios gavimo būtent ir vyksta pagrindinis šalių ginčas, ir tai sukeltų didelę ir neatitaisomą žalą pareiškėjai, nes Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos žinioje esančią vaistinių preparatų registracijų bylų medžiagą sudaro griežtai konfidenciali informacija. Jeigu ši byla būtų išnagrinėta palankiai, vaistinių preparatų registracijų grąžinimas pareiškėjai nebeturėtų prasmės – Laboratoires Bouchara Recordati būtų sužinojusi visą šių registracijų bylų konfidencialią bei komercinę vertę turinčią informaciją, kas didžiąja dalimi ir sudaro registracijų esmę, galėtų atlikti paralelinę vaistų registraciją Lietuvoje ir (ar) kitose ES valstybėse ir pradėti pardavinėti vaistus, kuriuos šiuo metu pardavinėti gali pareiškėja, o tai lemtų didelius pareiškėjos finansinius praradimus. 296 400 Eur išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0040/20/01595 bei 20 000 Eur išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0040/20/01597 taip pat lemtų pareiškėjai didelę žalą, kadangi, išieškojus tokią pinigų sumą, kai ginčijamas paties vykdomojo dokumento pagrįstumas, lemia itin didelius, neproporcingus suvaržymus pareiškėjos atžvilgiu – ji neturi galimybės atsiskaityti su savo tiekėjais, vykdyti netrikdomos veiklos, mokėti atlyginimus darbuotojams ir gali būti sutrikdytas įvairių vaistų tiekimas. Teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, apskundimas apeliacine tvarka ir (arba) vykdomojo dokumento apskundimas yra laikomas pagrindu sustabdyti vykdomąją bylą iki galutinio ir neskundžiamo sprendimo priėmimo – ypatingai, kai sprendimo įvykdymas iki galutinio ginčo išsprendimo gali sukelti didelę žalą ir šalių grąžinimas į buvusią padėtį, kuri egzistavo prieš pradedant vykdymo veiksmus, būtų objektyviai neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Orivas“ prašymą tenkino. Teismas nutarė iki galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-42142-1019/2020 priėmimo sustabdyti visus antstolio Ginto Badikonio vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0040/20/01595, Nr. 0040/20/01596, Nr. 0040/20/01597, be kita ko, ir uždraudžiant antstoliui atlikti iš pareiškėjos UAB ,,Orivas“ išieškotų piniginių lėšų skirstymą iš antstolio depozitinės sąskaitos. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, jog:
4.1. teismas, preliminariai įvertinęs skunde dėl antstolio veiksmų nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad pareiškėjos skundas yra tikėtinai pagrįstas;
4.2. teismo vertinimu, antstoliui vykdant išieškojimą pagal išduotą vykdomąjį dokumentą ir esant neišspręstam ginčui vykdymo procese dėl antstolio veiksmų, pareiškėjai galimai palankaus sprendimo atveju šalių grąžinimas į pradinę padėtį gali būti susijęs su dideliais pareiškėjos nuostoliais arba tai taptų objektyviai neįmanoma, todėl, siekiant užtikrinti status quo padėtį, yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Suinteresuoti asmenys Laboratoires Bouchara Recordati ir Bouchara Recordati pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos UAB „Orivas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nenagrinėtu kaip neteismingą apylinkės ir, atitinkamai, apygardos teismams. Atskirajame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
5.1. 2020 m. rugsėjo 21 d. Prancūzijos teismas, remdamasis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Reglamentas) 53 straipsniu, išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. RG 2019001376 – pažymą pagal Reglamento I priedą, patvirtinančią, kad Prancūzijos teismo sprendimas yra vykdytinas be jokių papildomų apribojimų, nėra nuginčytas ir galioja. Remdamiesi vykdomuoju dokumentu, 2020 m. lapkričio 18 d. suinteresuoti asmenys pateikė antstoliui prašymus pradėti Prancūzijos teismo sprendimo vykdymo veiksmus, kurių pagrindu buvo užvestos vykdomosios bylos, nes pagal Reglamentą – tiesiogiai taikomą ES teisės aktą, Prancūzijos teismo sprendimas yra pripažįstamas ir vykdomas Lietuvoje netaikant jokių specialių papildomų procedūrų (Reglamento 36 ir 39 straipsniai);
5.2. skundžiama nutartis priimta neteisėtai, nes antstolio vykdymo veiksmų sustabdymo klausimas nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Reglamento nuostatos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas, kuriomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Lietuvoje ES valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo tvarką, be minėto Reglamento, nustato Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymas. Šiame įstatyme numatyta, jog Reglamente nurodytus prašymus atsisakyti vykdyti teismo sprendimą pirmąja instancija nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Vadinasi, būtent Lietuvos apeliacinis teismas pasižymi išimtiniu teismingumu nagrinėti prašymus dėl ES valstybių narių teismų sprendimų nepripažinimo bei atsisakymo vykdyti, taip pat dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nenagrinėtu;
5.3. akivaizdu, kad aptartą ES ir Lietuvos teisės normų aiškinimą pripažįsta ir pati pareiškėja, nes 2020 m. gruodžio 21 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą atsisakyti vykdyti Prancūzijos teismo sprendimą Reglamento 46 straipsnio pagrindu. Pareiškėja Lietuvos apeliaciniam teismui taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurį grindė šioje byloje pateiktame prašyme nurodytomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybėmis. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė;
5.4. aplinkybės, kad pareiškėja Prancūzijoje ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu pradėtos vykdomosios bylos, taip pat ginčija ir patį Prancūzijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, vykdymo proceso savaime nestabdo, o atskiru Prancūzijos teismų sprendimu vykdymo procesas sustabdytas taip pat nėra ir nebuvo. Vykdomasis dokumentas (o taip pat ir Prancūzijos teismo sprendimas) galioja ir teisėtai bei pagrįstai sukelia atitinkamas teisines pasekmes – vykdomųjų bylų Lietuvoje užvedimą ir atitinkamų vykdymo veiksmų įgyvendinimą. Vien pareiškėjos pasinaudojimas apeliacijos teise negali tapti kliūtimi antstoliui vykdyti oficialiai ir teisėtai išduotą galiojantį vykdomąjį dokumentą. Pareiškėjos atlikti procesiniai veiksmai kituose pradėtuose teisminiuose procesuose apskritai negali būti pagrindu nagrinėjamoje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones;
5.5. nėra tikėtinai pagrįstas pareiškėjos argumentas ir dėl galimos didelės ir neva neatitaisomos žalos pareiškėjai, kuri esą kiltų, jei antstolio veiksmai vykdomosiose bylose būtų tęsiami. Vykdymo veiksmai, įgyvendinami vadovaujantis išduotu galiojančiu vykdomuoju dokumentu, negali būti laikomi žala asmeniui, prieš kuri yra įgyvendinami – atvirkščiai, dėl vaistinių preparatų registracijų tęstinio neperdavimo būtent pareiškėja daro žalą suinteresuotiems asmenims. Tokį situacijos vertinimą įprasmina ir atspindi Prancūzijos teismo sprendimas, kuriame Laboratoires Bouchara Recordati pripažinta esanti de jure vaistinių preparatų registracijų turėtoja. Tuo tarpu pareiškėjos pabrėžiamos konfidencialios informacijos atžvilgiu pažymėtina, kad visą informaciją, reikalingą vaistinių preparatų registracijų administravimui Lietuvoje, pareiškėja gavo išskirtinai iš Laboratoires Bouchara Recordati, kai Laboratoires Bouchara Recordati pareiškėjai laikinai suteikė teisę atlikti vaistinių preparatų registracijas Lietuvoje. Tai jau įrodyta tiek Prancūzijos, tiek Lietuvos teismo procesuose (Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1663-845/2020). Kita vertus, tariama pareiškėjai gresianti žala bet kuriuo atveju yra atitaisoma, nes perduotą konfidencialią informaciją galima sunaikinti.
6. Pareiškėja UAB ,,Orivas“ prašo atmesti suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. teismas turėjo teisę ir teisėtai sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Būtent pirmosios instancijos teismas turi kompetenciją nagrinėti bylas pagal skundus dėl antstolio veiksmų vykdymo procese, įskaitant ir prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones. To nepaneigia aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinis teismas turi išimtinę kompetenciją nagrinėti bylas pagal prašymus atsisakyti pripažinti ir vykdyti užsienio teismų sprendimus. Pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pateikus prašymą dėl atsisakymo pripažinti ir vykdyti užsienio valstybės teismo priimtą sprendimą, galima prašyti apriboti vykdymo procesą. Tačiau, priešingai nei atskirajame skunde nurodo suinteresuoti asmenys, Reglamentas nenustato, kad prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti teikiami tik bylose dėl atsisakymo vykdyti užsienio valstybės priimtą teismo sprendimą. Reglamentas taip pat neapriboja ir nepanaikina galimybės pagal nacionalinės teisės aktus reikšti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bylose dėl antstolių veiksmų vykdymo procese;
6.2. klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje ir Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamoje byloje (Nr. 2YT-3851-1019-2021) yra savarankiški ir skirti užtikrinti savarankiškiems pareiškėjos reikalavimams. Šioje byloje prašytomis taikyti ir teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis pareiškėja siekia, kad būtų faktiškai įvykdomas teismo sprendimas, kuris bus priimtas šioje byloje dėl antstolio veiksmų. Tuo tarpu kitoje byloje pareiškėja siekia, kad būtų faktiškai įvykdomas būsimas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dėl atsisakymo vykdyti Prancūzijos teismo sprendimą. Nors pareiškėjos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonėmis savo esme yra labai panašios, jomis siekiami tikslai procesine prasme yra skirtingi;
6.3. atskirojo skundo argumentai nepaneigia nei vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo, t. y. skundo pagrįstumo bei realios grėsmės, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas taps neįmanomas ir pareiškėjai bus padaryta didelė bei neatitaisoma žala;
6.4. pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sudaro visuma su sprendimo vykdymu susijusių aplinkybių, t. y. nepagrįstas vykdomojo dokumento išdavimas, pareiškėjai dar tinkamai neįteikus Prancūzijos teismo priimto sprendimo, ir jo apskundimas. Šių aplinkybių visuma sudaro akivaizdžias kliūtis vykdyti sprendimą;
6.5. suinteresuoti asmenys nepagrįstai teigia, kad pareiškėjos galima patirti žala nėra tikėtinai pagrįsta, ir nepagrįstai remiasi tuo, kad neva visą vaistinių preparatų registracijų bylų medžiagą pareiškėja gavo būtent iš suinteresuotų asmenų, todėl nėra jokio tų duomenų konfidencialumo prieš suinteresuotus asmenis. Klausimas, kieno intelektinio darbo rezultatu buvo atliktos vaistinių preparatų registracijos ir kam bei kokiomis sąlygomis jos turėtų priklausyti, yra esminis tarp šalių net dvejose jurisdikcijose vykstančio ginčo dalykas. Pareiškėja įrodinėja, kad atliekant vaistinių preparatų registracijas, pareiškėja negavo registracijoms atlikti reikalingos informacijos iš suinteresuotų asmenų ir dėl to registracijos yra būtent jos intelektinio darbo rezultatas. Vis dar vykstant šalių ginčui, suinteresuoti asmenys visiškai nepagrįstai ginčijamas aplinkybes pristatinėja kaip faktus. Pareiškėja yra įsitikinusi, kad jeigu vaistinių preparatų registracijų bylose esanti medžiaga būtų žinoma suinteresuotiems asmenims (būtų gauta iš jų), tarp šalių nebūtų jokio ginčo, nes turėdami visą informaciją suinteresuoti asmenys laisvai galėtų atlikti naujas vaistinių preparatų registracijas tiek Lietuvoje, tiek ir kitose valstybėse. Tačiau suinteresuoti asmenys tęsia ginčus būtent dėl to, kad nori įgyti konfidencialią vaistinių preparatų registracijų medžiagą iš pareiškėjos. Nelogiškas yra suinteresuotų asmenų argumentas, kad konfidencialios vaistinių preparatų registracijų bylų medžiagos perdavimas suinteresuotiems asmenims yra atgręžiamas veiksmas. Akivaizdu, kad konfidenciali informacija taptų žinoma suinteresuotiems asmenims ir pats žinojimo faktas negalėtų būti atgręžiamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).
9. Kartu su atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys pateikė naujus įrodymus: 2020 m. liepos 6 d. Paryžiaus komercinių bylų teismo sprendimo kopiją; 2020 m. rugsėjo 21 d. Paryžiaus komercinių bylų teismo išduoto vykdomojo dokumento Nr. RG 2019001376 kopiją; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kopiją.
10. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys naujai pateiktus rašytinius įrodymus pateikti anksčiau neturėjo galimybės, kadangi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas jiems apie tai nepranešus, bei į tai, kad šių pateiktų įrodymų priėmimas į bylą neužvilkins bylos nagrinėjimo, pareiškėja turėjo galimybę su jais susipažinti, kartu su atskiruoju skundu teikiami įrodymai priimami.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. liepos 6 d. buvo priimtas Paryžiaus komercinių bylų teismo sprendimas Nr. 2019001376, kuriuo iš pareiškėjos UAB „Orivas“ suinteresuotam asmeniui Laboratoires Bouchara Recordati priteista 276 400 Eur suma už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, iš pareiškėjos UAB „Orivas“ suinteresuotiems asmenims Laboratoires Bouchara Recordati ir Bouchara Recordati priteista po 20 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, pareiškėja įpareigota perduoti vaistinių preparatų (duomenys neskelbtini) registracijas suinteresuotam asmeniui Laboratoires Bouchara Recordati, nurodant sprendimą vykdyti skubiai. 2020 m. rugsėjo 21 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. RG 2019001376.
12. Šio vykdomojo dokumento pagrindu antstolio Ginto Badikonio kontoroje pradėtos vykdomosios bylos Nr. 0040/20/01595, Nr. 0040/20/01596, Nr. 0040/20/01597. 2020 m. lapkričio 19 d. antstolis minėtose vykdomosiose bylose priėmė ir pareiškėjai UAB „Orivas“ išsiuntė pareiškėjos ginčijamus patvarkymus. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio vykdomosiose bylose priimtus patvarkymus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimus bei raginimus įvykdyti sprendimą ir stabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose iki ginčas bus išnagrinėtas aukštesnės instancijos teismų galutiniu ir neskundžiamu sprendimu. Antstolis pareiškėjos skundo netenkino ir 2020 m. gruodžio 10 d. patvarkymu persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (civilinė byla Nr. 2YT-3851-1019/2021).
13. Pareiškėja pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama iki galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo sustabdyti antstolio Ginto Badikonio vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0040/20/01595, Nr. 0040/20/01596, Nr. 0040/20/01597. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino.
14. Suinteresuoti asmenys atskirajame skunde teigia, jog skundžiama nutartis yra neteisėta, nes antstolio vykdymo veiksmų sustabdymo klausimas nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka.
15. CPK 510 straipsnyje, reglamentuojančiame skundo dėl antstolio veiksmų padavimą, numatyta, jog skundai dėl antstolių veiksmų yra pateikiami antstoliui, jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (510 straipsnio 3 dalis). CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.
16. Pažymėtina, jog atskirajame skunde nurodomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (2015 m. vasario 26 d. aktuali redakcija), reglamentuoja būtent jurisdikciją ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimą ir vykdymą, taip pat numato galimybę, pateikus prašymą dėl atsisakymo pripažinti ir vykdyti užsienio valstybės teismo priimtą sprendimą, prašyti apriboti vykdymo procesą, tačiau šis Reglamentas neapriboja ir nepanaikina galimybės pagal nacionalinės teisės aktus teikti skundus dėl antstolio veiksmų ir tokiose bylose prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutapatinti procesą, kuriame nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų, su Lietuvos apeliacinio teismo išimtine kompetencija nagrinėti bylas pagal prašymus dėl atsisakymo pripažinti ir vykdyti užsienio valstybės teismo priimtą teismo sprendimą.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėjantis pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, turėjo teisę spręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių, skirtų skunde dėl antstolio veiksmų pareikštų reikalavimų užtikrinimui, taikymo klausimą.
18. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomajame procese, vadovaujamasi CPK normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą civiliniame procese. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu yra įgyvendinamos dvi būtinos sąlygos: pirma, šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
19. Suinteresuoti asmenys atskirajame skunde nurodo, jog pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų nėra tikėtinai pagrįstas, o taip pat nėra grėsmės, jog pareiškėjai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju jo vykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais atskirojo skundo argumentais.
20. Laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas) – gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad pareiškėjos skundas yra tikėtinai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pažymėtina, jog preliminarus pareikšto reikalavimo pagrįstumo vertinimas sietinas su aiškiai suformuluotu skundo dalyku, nurodytomis jį pagrindžiančiomis konkrečiomis, su ginčijamais antstolio veiksmais susijusiomis, aplinkybėmis. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja skundo iš esmės, taip pat nevertina kitose teismo dar neišnagrinėtose bylose, kuriose pareiškėja galimai turi suinteresuotumą, suformuluotų prašymų ar pateiktų įrodymų. Ar pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra pagrįstas, bus atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl argumentų, susijusių su skundo dėl antstolio veiksmų (ne)pagrįstumu, detaliau nepasisako, kadangi jie sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką.
22. Pareiškėja poreikį sustabdyti išieškojimą vykdymo procese grindžia tuo, kad šiuo metu Paryžiuje vis dar vyksta ginčas tarp šalių (pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų) dėl teismo sprendimo, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas, tai yra pareiškėja yra pateikusi apeliacinį skundą dėl Paryžiaus komercinių bylų teismo sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka. Nurodytas aplinkybes patvirtina pareiškėjos į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Tai reiškia, jog pareiškėja siekia, jog išduotas vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu antstolio Ginto Badikonio kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos, būtų panaikintas. Be to, pareiškėja Lietuvos apeliaciniam teismui (civilinė byla Nr. e2T-19-943/2021) yra pateikusi prašymą, kuriuo prašo atsisakyti vykdyti Lietuvos Respublikoje Prancūzijos komercinių bylų teismo 2020 m. liepos 6 d. sprendimą byloje Nr. 2019001376. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2T-19-943/2021 (teisminio proceso Nr. 2-60-3-00101-2020-7) nagrinėjimas sustabdytas iki bus priimtas teismo sprendimas byloje pagal pareiškėjos UAB „ORIVAS“ apeliacinį skundą dėl Prancūzijos komercinių bylų teismo 2020 m. liepos 6 d. sprendimo byloje Nr. 2019001376.
23. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013). Būtent tokia situacija yra konstatuojama nagrinėjamoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, gavęs pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nagrinėjamu atveju išieškojimo vykdomojoje byloje sustabdymas yra susijęs su skunde dėl antstolio veiksmų pareikštais reikalavimais bei yra pagrįstas, nes, nepritaikius nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėja gali patirti didesnes, nei būtina išlaidas. Svarbu ir tai, jog tuo atveju, jeigu Paryžiaus komercinių bylų teismo išduotas vykdomasis dokumentas būtų panaikintas, o antstolis vykdomojoje byloje jau būtų įvykdęs vykdomąjį dokumentą, kiltų ne tik iš pareiškėjos priteistų piniginių sumų vykdymo atgręžimo klausimas, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog Paryžiaus komercinių bylų teismo sprendimu pareiškėja yra įpareigota perduoti suinteresuotiems asmenims vaistinių preparatų (duomenys neskelbtini) registracijas, kiltų ir pareiškėjos komercinės paslapties atskleidimo grėsmė. Taigi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjai gali kilti didelė žala, o teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas gali tapti neįmanomu. Šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas atmeta suinteresuotų asmenų argumentus, jog tariama pareiškėjai gresianti žala yra atitaisoma, nes perduotą konfidencialią informaciją galima sunaikinti, ir pritaria pareiškėjos argumentams, jog konfidenciali informacija turi komercinę vertę būtent dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir tokią informaciją atskleidus, pats informacijos sužinojimo faktas niekaip negalėtų būti sunaikintas.
25. Apeliacinės instancijos teismas nevertina argumentų, susijusių su Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi, kuria buvo atmestas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Orivas“ prašymą atsisakyti vykdyti Lietuvos Respublikoje Prancūzijos komercinių bylų teismo 2020 m. liepos 6 d. sprendimą. Aplinkybė, jog Lietuvos apeliacinis teismas atmetė pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nepatvirtina, jog laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos šioje byloje pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Bet kuriuo atveju, nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje yra pažymėta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas jau yra sustabdęs antstolio veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0040/20/01595, Nr. 0040/20/01596, Nr. 0040/20/01597 ir, atsižvelgiant į tai, pakartotinis laikinųjų apsaugos priemonių, kurios sukeltų tapačias teisines pasekmes, taikymas negalimas.
26. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą šalių išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis priimta tinkamai įvertinus bylos faktines aplinkybes ir tinkamai aiškinus ir taikius procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų priemonių taikymą. Panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Rūta Burdulienė