Civilinė byla Nr. e2A-686-464/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00240-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.19.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. Č. ir V. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1423-260/2019 pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovams V. Č. ir D. Č. dėl nuosavybės teisių pripažinimo, paveldėjimo pagal testamentą iš dalies pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys J. Č., Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarė D. K. ir K. V..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas R. Č. 2019 m. kovo 27 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriame prašo: 1) pripažinti jam asmeninės nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo namas); 2) panaikinti V. Č. vardu išduotą 2018 m. balandžio 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 905; 3) panaikinti 2018 m. kovo 27 d. išduoto D. Č. nuosavybės teisės liudijimo ir 2018 m. balandžio 20 d. išduoto D. Č. paveldėjimo pagal testamentą liudijimo Nr. 901 dalis, kuriomis D. Č. įregistruota nuosavybės teisė į ginčo namą.

2.       Nurodė, kad 2007 m. su abiem tėvais susitaręs atnaujinti jų gyvenamąjį būstą – namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu rekonstruoti ūkio pastatą, įrengiant jame antrą gyvenamąjį būstą ieškovo šeimai (ginčo namą, esantį (duomenys neskelbtini)). Ieškovas pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusius du žemės sklypus ir pradėjo vykdyti statybas. Dalis statybos darbų buvo atlikti samdant specialistus, tačiau didelė dalis vidaus įrengimo darbų atlikti paties ieškovo su jo vaikų pagalba. Ieškovas asmeniškai samdė statybininkus ginčo namo antro aukšto karkaso bei stogo įrengimui, už šiuos darbus sumokėjo lėšomis, gautomis pardavus žemės sklypus, o vidaus įrengimui, aplinkos, gerbūvio sutvarkymui buvo panaudotos ieškovo ir jo sutuoktinės J. Č. darbo užmokesčio pajamos bei santaupos. Nors tėvų gyvenamas namas buvo rekonstruojamas už jų pačių lėšas, tačiau apdailos bei įrengimo darbus jame taip pat atliko ieškovas. Ieškovas su šeima į ginčo namą įsikėlė gyventi 2009 m. sausio 16 d., jis prižiūrėjo abu namus ir žemės sklypą, savo asmeninėmis lėšomis sutvarkė abiejų gyvenamųjų namų nuotekų sistemą, išklojo bendrą kiemą trinkelėmis. Po tėvo B. I. P. Č. mirties 2017 m. rugpjūčio 22 d. ieškovas vedė bendrą ūkį su motina, atsakove D. Č., kuri yra garbaus amžiaus ir pati nėra pajėgi visu ūkiu pasirūpinti, jis pjovė žolę, valė sniegą, aptarnavo abiejų namų gerbūvį, bendrai mokėjo ir moka už namams teikiamas komunalines paslaugas. Tačiau 2019 m. vasario mėnesį ieškovas gavo atsakovo V. Č. 2019 m. sausio 31 d. pranešimą, kad jis privalo iki 2019 m. gegužės 1 d. išsikelti iš D. Č. ir V. Č. asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). 

3.       Ieškovo teigimu, iki šio pranešimo jo motina D. Č. niekada nereiškė jam jokių pretenzijų dėl naudojimosi ginčo namu. Nors po tėvo mirties visas palikimas pagal jo sudarytą testamentą turėjo atitekti būtent D. Č., dėl ko abu su atsakovu V. Č. atsisakę privalomosios jo dalies, visgi vėliau atsakovui pateikus tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jam tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas bei nutylint faktus, jog jis yra verslininkas ir turi daugiau nei dvidešimt nekilnojamojo turto objektų, taip pat Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nepagrįstai inicijuojant civilinę bylą Nr. e2YT-5232-1052/2018, jam neteisėtai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į privalomą palikimo dalį ir jo pagrindu įregistruota nuosavybės teisė į 3/32 dalis ginčo namo. Pažymėjo, kad 2018 m. balandžio 20 d. paveldėjimo teisės liudijimas išduotas praleidus trijų mėnesių terminą ir neinformavus apie jo išdavimą suinteresuotų asmenų (ieškovo). Kita ginčo namo dalis (29/32 dalys) buvo įregistruota atsakovės D. Č. asmeninės nuosavybės teise 2018 m. balandžio 20 d. išduoto paveldėjimo pagal testamentą liudijimo ir 2018 m. kovo 27 d. išduoto nuosavybės teisės liudijimo pagrindu. 

4.       Ieškovo vertinimu, jis, vykdydamas bendrą jungtinę veiklą su tėvu B. I. P. Č., tėvo ir savo lėšomis nuo 2007 m. atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją ir savo darbu, pastangomis ir lėšomis sukūrė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Pastarasis turtas nebuvo įgytas B. I. P. Č. ir D. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, šis turtas sukurtas jungtinės veiklos sutarties teisiniu pagrindu, todėl D. Č. išduotas paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės liudijimai turi būti panaikinti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškovo R. Č. ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino ieškovui nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) panaikino atsakovei D. Č. 2018 m. kovo 27 d. Kauno miesto 9-ojo notarų biuro išduoto nuosavybės teisės liudijimo (notarinio registro Nr.723) dalį, kuria šiai atsakovei pripažinta nuosavybės teisė į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovei D. Č. 2018 m. balandžio 20 d. Kauno miesto 9-ojo notarų biuro išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (notarinio registro Nr. 901) dalį, kuria konstatuota, kad ji po vyro B. I. P. Č. paveldėjo 13/32 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) panaikino atsakovui V. Č. 2018 m. balandžio 20 d. Kauno miesto 9-ojo notarų biuro išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (notarinio registro Nr. 905) dalį, kuria atsakovas V. Č. po tėvo B. I. P. Č. mirties paveldėjo 3/32 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) dėl kitos šio paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo ieškovo reikalavimą atmetė; 5) priteisė ieškovui iš atsakovės D. Č. 1 956 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo V. Č. 270 Eur bylinėjimosi išlaidas; 6) priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovės D. Č. 917,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo V. Č. – 94,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas nustatė, kad atsakovės D. Č. sutuoktinis, o ieškovo R. Č. ir atsakovo V. Č. tėvas B. I. P. Č., miręs 2017 m. rugpjūčio 2 d. (pastaba – turi būti rugpjūčio 22 d.), visą jam priklausantį turtą 2003 m. vasario 5 d. testamentu paliko sutuoktinei D. Č.. Atsakovė D. Č. notarui 2017 m. rugsėjo 7 d. pateiktame pareiškime įpėdiniais nurodė ir abu sūnus. Ieškovas 2017 m. rugsėjo 7 d., o atsakovas V. Č. 2017 m. spalio 11 d. pateikė notarui pareiškimus, kad privalomosios palikimo dalies nepageidauja. Tačiau 2018 m. spalio 15 d. atsakovas V. Č. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydamas nustatyti, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d., t. y. B. I. P. Č. mirties dieną, jam buvo reikalingas išlaikymas. Kauno apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. e2YT-5232-1052/2018, kuri 2018 m. vasario 14 d. teismo nutartimi nutraukta, teismui priėmus pareiškėjo V. Č. atsisakymą nuo pareiškimo. Atsakovė D. Č. 2018 m. vasario 8 d. pateikė notarui sutikimą, kad jos sūnus, atsakovas V. Č., būtų įtrauktas į įpėdinių ratą nepaisant praleisto palikimo priėmimo terminą. Jai 2018 m. kovo 27 d. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, be kita ko, ir į ½ dalį ginčo namo. Atsakovui V. Č. tą pačią dieną buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 3/16 dalis paveldimo turto, tame tarpe ir į 3/32 dalis ginčo namo, o atsakovei D. Č. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 13/16 dalių turto, nurodant, kad atsakovė, be kito turto, paveldi ir 13/32 dalių ginčo namo.

7.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad 2007 m. buvo sudarytas ieškovo R. Č. ir jo tėvų B. I.  P. Č. ir D. Č. susitarimas tiek dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo, tiek dėk ūkio pastato, esančio tame pačiame žemės sklype, rekonstravimo bendromis jų visų pastangomis, įrengiant antrą gyvenamąjį namą. Tai patvirtina Esamo ūkio pastato 2I1b su garažu 4I1p paskirties keitimo į vieno buto gyvenamąjį namą su garažu (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto ir stoginės statybos projekto aiškinamasis raštas, Kauno miesto savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas statinio projektui, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2007 m. gruodžio 20 d. išduotas statybos leidimas (duomenys neskelbtini), esančių gyvenamojo namo 1A1b rekonstrukcijai ir ūkinio pastato 2I1p rekonstrukcijai su priestato nauja statyba, ieškovo vykdyti darbai, rekonstruojant tėvų namą, taip pat vykdyti darbai rekonstruojant ūkinį pastatą į ieškovui skirtą gyvenamąjį namą, šių darbų organizavimas, darbininkų samdymas, naujo namo įsirengimas pagal savo pageidavimus ir sumanymus. Tokius faktus teismas pripažino nustatytais ieškovo ir trečiųjų asmenų J. Č. ir K. V. paaiškinimais, liudytojų R. G., I. K., E. V. Ž., D. B. ir D. Č., R. V. M. parodymais. Liudytoja E. V. Ž. teisme patvirtino ir tai, kad B. I. P. Č. jai sakęs apie būsimo statinio (ieškovo R. Č. į gyvenamąjį namą rekonstruojamo ūkinio pastato) priklausymą ieškovui. Liudytojų paaiškinimų, kad pats ieškovas asmeniškai vykdęs įvarius darbus, nepaneigė ir atsakovė D. Č., tik nurodžiusi, kad ieškovui už atliekamus darbus buvo sumokama. Tačiau atsakovei nepateikus jokių šiuos savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, o ieškovui tokią aplinkybę neigiant, teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad pagal susitarimą su tėvais jis savo darbu prisidėjo prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos.

8.       Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 5A1b), suformuotas sujungus daiktus, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) (ūkio pastatas) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (garažas), buvo įregistruotas 2016 m. spalio mėnesį. Ieškovas teismui pateikė UAB „Skena“ atliktą Namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atliktų pagerinimo darbų sąnaudų nustatymo aktą Nr.19-10/07, iš kurio matyti, kad namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ieškovo ūkio būdu atliktų statybinių pagerinimo darbų sąnaudos yra 68 184,66 Eur. Teismas nesutiko su atsakovų atsikirtimais, kad ieškovas neturėjo piniginių lėšų namui statyti, priešingai, jų turėjimą patvirtina žemės sklypų jam dovanojimo ir šio turto pirkimo–pardavimo sutartys, kurių negaliojimo klausimas nebuvo keliamas. Taigi, ieškovas, gavęs už jam dovanotus ir vėliau parduotus žemės sklypus pinigus, šiuos pinigus turėjo galimybę panaudoti savo gyvenamojo būsto sukūrimui, juos galėjo patikėti saugoti savo tėvui, vėliau panaudojant atsiskaitymams už vykdomą ūkinio pastato rekonstrukciją. Tokią veiksmų seką teismas pripažino gyvenimiška ir įtikinama, o kartu ir paneigiančia atsakovų argumentus, kad statybas finansavo išimtinai B. I. P. Č., juo labiau kad jo archyvo aplanke „Ūkio pastato rekonstrukcijos St. Medžiagų pirkimo dokumentai“ rasti dokumentai patvirtina tik dalį (teismo vertinimu, 24 890 Eur) išlaidų, susijusių su statybomis.

9.       Apibendrindamas nustatytus faktus bei juos patvirtinančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad tokia jungtinės veiklos sutartis, nors ji ir nebuvo rašytinė, tarp šeimos narių – tėvų ir sūnaus – 2007 m. buvo sudaryta, pagal ją sutarties šalių pastangomis ir lėšomis atlikta tėvams priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcija, sutvarkyta namų valdos teritorija, taip pat tėvų žemės sklype 2007–2016 m. atlikta ūkinio pastato ir garažo rekonstrukcija į gyvenamąjį namą ieškovui gyventi.

10.       Spręsdamas, kad teisės normos, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.970 straipsnis, 6.971 straipsnio 1 dalis, 6.976 straipsnio 1 dalis, nepaneigia jungtinės veiklos sutarties šalių laisvės susitarti dėl įnašų ir veiklos rezultato nuosavybės teisės bei kitokios naudos pasiskirstymo, o byloje nustatytos faktinės aplinkybės, lėmusios jungtinės veiklos sutarties sąlygas, nepaneigia nei teisėto partnerystės sutarties tikslo, nei šio tikslo bei intereso bendrumo, teismas pripažino, kad ieškovas R. Č. jungtinės veiklos sutarties su tėvais pagrindu įgijo nuosavybės teisę į rekonstrukcijos būdu sukurtą turtą – ginčo namą.

11.       Teismas nurodė, kad atsakovas V. Č. negalėjo 2018 m. paveldėti namo, kuris priklauso ieškovui, juolab kad 2017 m. spalio 11 d., pateikęs notarui atitinkamą pareiškimą, jis pats atsisakė nuo teisės į privalomąją palikimo dalį po tėvo mirties. Tačiau ieškovo reikalavimą panaikinti atsakovui V. Č. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą teismas tenkino tik iš dalies, nurodęs, kad naikintina tik ta paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo dalis, kuria paveldėtos 3/32 dalys ginčo namo. Kitoje dalyje atsakovui V. Č. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimui teismas pagrindo neįžvelgė, pažymėjęs, kad ieškovas, kaip nepretenduojantis į palikimą asmuo, negali jo ginčyti (CK 5.8 straipsnis). Taip pat teismas patenkino ieškovo reikalavimą panaikinti atsakovei D. Č. išduotų nuosavybės teisės ir paveldėjimo pagal testamentą liudijimų dalis, kuriomis nustatyta, kad D. Č. priklauso ½ ginčo namo dalis ir kad ji paveldi 13/32 šio pastato dalių.

12.       Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą, nurodė, kad ieškinys iš esmės yra patenkintas. Ieškovas, paduodamas ieškinį, sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį, o 975 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas jam buvo atidėtas. Teismas iš kiekvieno atsakovo ieškovui priteisė po 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už patenkintus neturtinio pobūdžio reikalavimus. Paskirstydamas likusią 150 Eur žyminio mokesčio dalį už patenkintą reikalavimą pripažinti nuosavybės teisę į ginčo namą ieškovui, taip pat kitas bylinėjimosi išlaidas, teismas vertino tai, kokios namo dalys pagal nekilnojamojo turto registro duomenis priklausė kiekvienam atsakovui (atsakovei D. Č. 29/32 dalys, atsakovui V. Č. – 3/32 dalys). Atitinkamai, iš atsakovės D. Č. ieškovui priteisė 136 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovo V. Č. – 14 Eur. Ieškovo patirtas 1 200 Eur išlaidas už advokatės teisinę pagalbą ir 726 Eur išlaidas už eksperto atliktą darbų sąnaudų nustatymą, iš viso 1 926 Eur, teismas taip pat priteisė iš atsakovų, t. y. iš atsakovės D. Č. 1 745 Eur, o iš atsakovo V. Č. –181 Eur.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Atsakovai D. Č. ir V. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis dėl gyvenamojo namo statybos, siekiant jame gyventi, o ne parduoti visą ar dalimis, paprastai yra didelės vertės ir neįvykdoma tuo pat metu, todėl turi būti sudaroma ne tik rašytine forma pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tačiau ir notarine forma pagal CK 1.74 straipsnį, o notarinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-158- 695/2015. Pirmosios instancijos teismas dėl tokių atsakovų argumentų sprendime nepasisakė.

13.2.                      Teismas, pripažindamas buvusią jungtinę veiklą (su kuo atsakovai kategoriškai nesutinka), bet šios jungtinės veiklos rezultatą nepagrįstai ir neteisėtai priteisdamas tik vienam jungtinės veiklos partneriui (ieškovui) asmeninės nuosavybės teise, pažeidė CK 6.971 straipsnio 1 dalies ir 6.976 straipsnio nuostatas dėl jungtinės veiklos rezultatų paskirstymo.

13.3.                      Ieškovas nepateikė teismui nei vieno rašytinio įrodymo, kad įdėjo į namų valdos rekonstrukciją savo asmenines lėšas, kad rekonstravo tėvų pagrindinį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovo pakviesti liudytojai nepatvirtino ir net nekalbėjo apie ieškovo indelį į tėvų namo rekonstrukciją. Bylos duomenimis nenustatyta ieškovo indelio vertė į tėvų namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją.

13.4.                      Atsakovė D. Č. į bylą pateikė jos mirusio sutuoktinio B. I. P. Č. archyvinę bylą „Ūkio pastato rekonstrukcijos St. Medžiagų pirkimo dokumentai“ ir joje esančius kvitus, sutartis, sąskaitas, kurie įrodo, kad būtent B. I. P. Č. iš bendrų su atsakove D. Č. lėšų apmokėjo ginčo namo statybinių medžiagų įsigijimą bei darbus. Į bylą pateikta šių dokumentų už 32 485,11 Eur sumą. Teismas sprendime nepagrįstai sumažino šių išlaidų vertę iki 24 890 Eur. Tokiu būdu, susumavus nekilnojamojo turto vertę bei lėšas, kurios tiesiogiai įrodo, kad atsakovė D. Č. su sutuoktiniu įdėjo į ginčo namą, esantį (duomenys neskelbtini), gaunama 74 625 Eur suma. Tuo tarpu ieškovas R. Č. nepateikė jokių įrodymų apie savo indėlį į tariamą jungtinę veiklą su tėvais.

13.5.                      UAB „Skena“ atliktą ginčo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atliktų pagerinimo darbų sąnaudų nustatymo aktą Nr. 19-10/07 teismas nepagrįstai įvertino kaip ieškovo atliktų pagerinimo darbų sąnaudas. Šiame akte įvertinti darbai, kuriuos neva atliko ieškovas pagal savo surašytą sąrašą. Tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad būtent ieškovas pats dirbo arba mokėjo už statybines medžiagas arba darbus. Nors ieškovas ir tvirtino, kad savo asmeninėmis lėšomis sutvarkė abiejų gyvenamųjų namų nuotekų sistemą, išklojo bendrą kiemą trinkelėmis, sumokėjo meistrams 75 000 Lt už stogo įrengimą, pateikti iš B. I. P. Č. archyvinių dokumentų sutartys ir kvitai įrodo, kad už nuotekų sistemą, trinkeles bei stogo darbus mokėjo būtent B. I. P. Č. iš bendrų su atsakove D. Č. lėšų.

13.6.                      Teismas, pripažindamas jungtinės veiklos faktą ir šios tariamos jungtinės veiklos rezultatą priteisdamas ieškovui, iš esmės teismo sprendimu atėmė iš atsakovės jos su mirusiu sutuoktiniu užgyventą nekilnojamąjį turtą – ūkinį pastatą ir garažą, kurie rekonstrukcijos būdu transformavosi į gyvenamąjį namą. Teismo sprendime nepateikta argumentų dėl naudos gavimo ieškovo tėvams, sprendime nenurodyta, kokį rezultatą siekė gauti tariamai bendrai su ieškovu veikdami jo tėvai, kokį rezultatą gavo ir kokia to rezultato vertė. Todėl akivaizdu, kad teismo sprendimas neteisėtas, be to, pažeidžia įrodymų vertinimo bei įrodymų naštos paskirstymo taisykles.

13.7.                      Reikalaudamas paneigti ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jis už parduotą žemę gautus pigus laikė pas tėvą, kuris galėjo juos panaudoti atsiskaitymams už jo namų valdoje vykdomo ūkinio pastato į gyvenamąjį namą rekonstrukcijos darbus, teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia). Be to, ieškovas, teigdamas, kad jis panaudojo statyboms pinigus 95 000 Lt (27 513,90 Eur), gautus už tėvų dovanotų sklypų pardavimą, nepateikė įrodymų, kad šiuos gautus pinigus išleido būtent statyboms. Kaip matyti iš pateiktų į bylą ginčo namo statybos verčių, šios sumos nepakako ginčo namui pastatyti.

13.8.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad neturi pagrindo tikėti atsakovės D. Č. paaiškinimais teismui. Atsakovei D. Č. rekonstruotas ūkinis pastatas ir garažas priklausė bendrosios jungtinės veiklos teise, todėl su ja ieškovas taip pat privalėjo sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Tačiau kaip panaudotų rekonstrukcijai statinių bei išleistų lėšų rekonstrukcijai bendrasavininkė atsakovė D. Č. teismui nuosekliai paaiškino, kad ji nesitarė su ieškovu dėl jungtinės veiklos. Be to, tėvo testamento surašymas ir savo turto, tame tarpe ir ginčo namo, palikimas savo sutuoktinei, patvirtina, kad ir ieškovo tėvas B. I. P. Č. nesudarė su ieškovu asociacijos sutarties, priešingu atveju nebūtų surašęs testamento sutuoktinei arba būtų įtraukęs į testamentą ir ieškovą.

13.9.                      Viena vertus, teismas sprendime nepagrindė, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių, jis rėmėsi liudytojų, kurie iš esmės yra ieškovo šeimos nariai (D. Č. ir D. B. – ieškovo vaikai, J. Č. – ieškovo sutuoktinė, o K. V. – jos vaikas iš ankstesnės santuokos) parodymais, kuriuos iš esmės turėjo vertinti kritiškai. Liudytojai R. G., R. V. M., E.V. Ž., I. K. nepatvirtino ieškovo su tėvais sudarytos asociacijos sutarties fakto. Kita vertus, šios bylos atveju galioja absoliutus draudimas remtis liudytojų parodymais, nes pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

13.10.                      Teismas nepagrįstai ir neteisėtai sprendime pripažino, kad atsakovas V. Č. negalėjo 2018 metais paveldėti tėvo namo, 2017 m. spalio 11 d. pateikęs notarui pareiškimą dėl atsisakymo nuo privalomosios palikimo dalies. Ši teismo išvada prieštarauja kitai teismo išvadai, kad ieškovas, pats nepretenduodamas į palikimą, negali ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo (CK 5.8 straipsnis). Teismas išėjo iš ieškinio reikalavimo ribų ir nusprendė dėl ieškovų argumentų paveldėjimo klausimuose, kurių ieškovas neturi reikalavimo teisės kelti ir kaip asmuo, nepretenduojantis į palikimą, ir kaip asmuo, praleidęs senaties terminą. Tokius atkirtimus atsakovai buvo išdėstę atsiliepimuose į ieškinį, tačiau teismas sprendime dėl jų nepasisakė.

13.11.                      Po ieškovo R. Č. bylos nagrinėjimo pradžioje pareikšto, tačiau nepatenkinto prašymo dėl teisėjo R. B. nušalinimo nuo šios bylos nagrinėjimo, iš tolimesnės bylos eigos, iš teisėjo elgesio su atsakovais ir jų atstove proceso metu, akivaizdu, kad teisėjas buvo šališkas šioje byloje ir tendencingai palaikė ieškovo pusę. 2019 m. liepos 8 d. teismo posėdyje teisėjas nekorektiškai ir priešiškai pasakė šalims, kad atsakovų advokatė M. L. klaidina savo klientę, aiškindama posėdyje jai mediacijos tikslą (teismo posėdžio garso įrašas nuo 9:14). Be to, teisėjas nepagrįstai patenkino ieškovo atstovės prašymą atidėti teismo posėdį (teismo posėdžio garso įrašas nuo 21:19), nors atsakovai prieštaravo tam teisėtu pagrindu. Tolimesnė bylos eiga parodė, kad ieškovai netikslino ieškinio.

13.12.                      Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovų visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors ieškinį tenkino tik iš dalies. Taip pat iš atsakovų priteisė per didelį žyminį mokestį, nepagrįstai pritardamas ieškovo ieškinyje nurodytam mokėtino žyminio mokesčiui dydžiui. Nuo 50 000 Eur ieškinio sumos mokėtinas žyminis mokestis sudaro ne 1 125 Eur, o 975 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio l punktas). Reikalavimai dėl nuosavybės ar paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo yra išvestiniai ir negali būti laikomi savarankiškais neturtiniais reikalavimais, todėl jie neapmokestinami žyminiu mokesčiu.

14.       Ieškovas R. Č. atsiliepime į D. Č. ir V. Č. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti bylos vedimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Atsakovai, teigdami, kad susitarimui dėl namo statybų notarinės formos nesilaikymas daro tikį susitarimą negaliojančiu ir negali būti įrodytas kitais įrodymais, klaidina apeliacinės instancijos teismą ir neteisingai interpretuoja kasacinio teismo nutartį. Joje, be kita ko, nurodyta, kad jungtinės veiklos (asociacijos) sutarčiai dėl gyvenamojo namo statybos taikoma CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata dėl sutarties sudarymo raštu, bet šioje normoje nėra įsakmiai nustatyta, kad dėl formos reikalavimo nesilaikymo sutartis yra negaliojanti. Be to, atsakovų cituojamoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad ieškinys atmestas pagrįstai ne dėl sandorio formos, bet dėl to, jog ieškovė neįrodė nei sutarties sudarymo fakto, nei piniginių lėšų panaudojimo, nes turėtas asmenines lėšas tuo laikotarpiu panaudojo įsigydama kitą nekilnojamąjį turtą.

14.2.                      Ieškovas ieškinį grindė pateikdamas rašytinę medžiagą apie asmeniškai paties atliktus darbus, jų kiekį ir apimtis, įvertinant tokius statybos darbų kaštus, teikė smulkius paaiškinimus apie atliktus darbus, kuriuos netgi atsakovai pripažino ir neginčijo statybos, remonto darbų abiejuose tėvų vardu registruotuose namuose. Atsakovai 2019 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje pripažino aplinkybes, kad ieškovas, 2007 m. pardavęs du žemės sklypus, gautus pinigus laikė pas tėvą, kuris mokėjo už statybines medžiagas, skirtas naujai rekonstruojamam namui.

14.3.                      Susitarimas buvo įgyvendintas, tačiau ieškovo tėvas dėl onkologinės ligos nesuspėjo įforminti dokumentų, nors buvo sutvarkęs dalį dokumentacijos dėl antro gyvenamojo namo rekonstravimo ir įteisinimo ieškovo vardu. Ieškovas ginčo turtą valdo kaip savo, moka mokesčius, prižiūri. Atsakovai pripažino ieškovo atliktus statybos, sklypo sutvarkymo darbus 12 arų namų valdoje, neginčijo, kad ieškovas eilę metų mokėjo už ginčo turtą, už abu nekilnojamojo turto objektus, mokėjo už draudimą, neginčijo ieškovo atliktų darbų, kurie užfiksuoti fotonuotraukose įvairiais statybos laikotarpiais. Tuo tarpu atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad jie samdė ginčo statyboms darbininkus, sprendė dėl namo įrengimo, dėl buities kokybės, būsto dizaino, patalpų išdėstymo, laiptų medžiagų ar priėmė bet kokius kitokius sprendimus, mokėjo už bet kokius šio turto eksploatavimo, remonto darbus nuo statinio įsirengimo ir valdymo daugiau nei 10 metų.

14.4.                      Teismas šioje byloje pagrįstai taikė įrodymų leistinumo taisyklės išimtį. Byloje įrodyta, kad kartu gyvenę ir tvarkę bendrą ūkį asmenys bendrai veikė siekdami vienodo tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise namų valdą ir valdos žemės sklypą. Todėl, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, juolab kad dauguma įrodymų, išskyrus pačią jungtinės veiklos sutartį, rašytiniai, užfiksuoti elektroninėmis priemonėmis bei patvirtinti atsakovų pripažinimu.

14.5.                      Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad atsakovė D. Č. su sutuoktiniu įdėjo į ginčo namą, esantį (duomenys neskelbtini), 74 625 Eur piniginių lėšų bei kiti apeliaciniame skunde pateikiami skaičiai, yra naujos, jų atsakovai neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme. Be to, jos nėra pagrįstos objektyviais duomenimis ir yra paneigtos pačių atsakovų parodymais.

14.6.                      Teismas atsakovei paaiškino, kad mediacija nėra tas pats, kas taikos sutartis, nes atsakovų atstovė klaidino atsakovę. Teismas ne kartą byloje klausė šalių dėl galimybės ginčą užbaigti abipusių nuolaidų būdu, tačiau atsakovai bet kokias galimybes derėtis atmetė, o byla buvo išspręsta teismo sprendimu, patiems atsakovams atsisakius galimybės kreiptis į nešališką kvalifikuotą specialistą – šalių pasirinktą mediatorių. Atsisakius tokių galimybių ir pralošus bylą, nekorektiška kaltinti teismą šališku ar tendencingu procesu.

14.7.                      Apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingai priteistų bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįsti, nes teismas patenkino ieškovo visus reikalavimus dėl turtinio ginčo, proporcingai paskirstė atsakovams priteistinų sumų dydį, įvertindamas jiems tenkančias turto dalis. Teismas iš esmės pripažino ieškovo reikalavimą pagrįstu ir dėl to, kad atsakovui V. Č., nuosavybės teisės paveldėjimo būdu pagal privalomąją palikimo dalį negalėjo būti patvirtintos bei negalėjo būti išduotas paveldėjimo liudijimas, nes įstatymo nustatytais terminais ir tvarka šis asmuo vienašaliu sandoriu pas notarą atsisakė pretenduoti į tėvo palikimą pagal privalomąją dalį. Visa apimtimi atsakovo V. Č. teisių į privalomąją palikimo dalį teismas nepanaikino tik todėl, kad ne visas turtas tapo šio šalių ginčo objektu. Kita vertus, teismas turėjo teisę ir ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) naikinti paveldėjimo teisės liudijimą visa apimtimi, nes vienašalis atsisakymas nuo palikimo galėjo būti atšauktas tik teismine tvarka, jokie vėlesni sutikimai negalėjo tapti pagrindu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą asmeniui, kuris atsisakė savo teisių priimti palikimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

15.       Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas teismo sudėties teisėtumo ir teismo (ne)šališkumo klausimas, be to, apeliacinės instancijos teismas ir ex officio turi pareigą patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija visų pirma pasiako dėl tokių apeliacinio skundo argumentų.

16.       Baigtinis absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų sąrašas įtvirtintas CPK 329 straipsnyje. Procesinius teisės normų pažeidimus, sudarančius prielaidas sprendimui panaikinti, įstatymų leidėjas skirsto į tuos, kurie lėmė neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), ir tuos, kuriems esant neturi reikšmės faktas, ar dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes kyla abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

17.       Pirmuoju atveju neigiamus pažeidimų teisinius padarinius dažnai gali ištaisyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes šie pažeidimai patys savaime nesąlygoja tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo. Antruoju atveju padarytieji pažeidimai sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokiais pažeidimais pripažįstami esminių proceso nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t.t.), pažeidimai. Tai reiškia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28-241/2019).

18.       CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK I dalies VI skyriaus („Teismo sudėtis. Nušalinimai“) teisės normas poreikis konstatuoti teismo sudėties neteisėtumą kyla tuomet, kai yra pažeidžiami CPK 62 straipsnyje nustatyti reikalavimai teismo sudėčiai, kai teismo procesinį sprendimą priima ir pasirašo teisėjas (teisėjai), nesantis pagal CPK 62 straipsnį sudarytos teisėjų kolegijos narys, taip pat jei yra pažeidžiamas CPK 71 straipsnyje įtvirtintas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą ar teisėjas išnagrinėja bylą esant CPK 65, 66 straipsniuose nustatytiems teisėjo nu(si)šalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2009; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-248/2019).

19.       Reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą kartu reiškia teisę į tinkamą procesą, kuri užtikrinama, kai šalių ginčą nagrinėja nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo principas (lot. nemo judex in causa sua), įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra vienas iš pamatinių teisės principų, kurio įgyvendinimas užtikrina šalių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

20.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas asmens teisės į nešališką teismą užtikrinančių teisės normų turinį, savo praktikoje vadovaujasi tiek Konvencijos nuostatomis, tiek šioje sityje formuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika. EŽTT praktikoje pažymima, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju (EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10). Subjektyvusis teismo nešališkumas reiškia tai, kad teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (EŽTT 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 2008 m. sausio 15 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pažymėjęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 2016 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Rywin prieš Lenkiją, peticijų Nr. 6091/06, 4047/07, 4070/07). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96). 

21.       Objektyvusis nešališkumo reikalavimas yra svarbi papildoma garantija asmeniui, nes gali būti gana sudėtinga pateikti įrodymus, galinčius nuginčyti teisėjo nešališkumo prezumpciją subjektyviuoju aspektu (EŽTT Didžiosios kolegijos 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Šia prasme netgi tai, kaip situacija atrodo, gali turėti tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (EŽTT 1984 m. spalio 26 d. sprendimas byloje De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80).

22.       Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (EŽTT 2004 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Miller ir kt. prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 45825/99, 45826/99 ir 45827/99). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimas byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93). Be kita ko, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (EŽTT 2000 m. birželio 22 d. sprendimas Coeme ir kiti prieš Belgiją, peticijos Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov prieš Ukrainą, peticijos Nr. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Castillo Algar prieš Ispaniją, peticijos Nr. 28194/95). Iš esmės tokios pozicijos laikomasi ir nacionaliniuose teismuose. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl jo nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-421/2019).

23.       Viena iš aplinkybių, kuri apeliantams kelia abejones dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo, yra ta, kad 2019 m. liepos 8 d. teismo posėdyje teisėjas, jų įsitikinimu, nekorektiškai ir priešiškai apibūdino jų advokatės elgesį kaip šalių klaidinimą. Teisėjų kolegija, išklausiusi šio teismo posėdžio garso įrašą, su tokia apeliantų pozicija nesutinka. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jokio bylą nagrinėjusio teisėjo priešiškumo apeliantams ar teismo nekorektiškumo teismo posėdžio eigą užfiksavęs garso įrašas nepatvirtina. Apeliantų atstovė pati paprašė teismo patikslinti jos atstovaujamajai, kas yra mediacija, pateikdama ir savo pačios paaiškinimą, kad mediacija yra procedūra, kuri sutaikys ieškovą ir atsakovą, nepanaikinant visko, bet priimant tinkamą sprendimą nuolaidų būdu, abiem šalims nusileidžiant (teismo posėdžio garso įrašas nuo 7:20 iki 8:11). Apeliantų teisinė atstovė mediaciją iš tiesų sutapatino su taikos sutartimi (teismo posėdžio garso įrašas nuo 8:36 iki 8:43), todėl teismas ramiai ir pagarbiai paaiškino, kad mediacijos ir taikos sutarties institutai nėra tapatūs, nurodęs jų skirtumus, todėl advokatė šiek tiek klaidina (teismo posėdžio garso įrašas nuo 8:55 iki 9:26).

24.       Apeliantai bylą nagrinėjusio teismo šališkumą sieja ir su tokia aplinkybe, kad buvo patenkintas ieškovės prašymas atidėti teismo posėdį. Kaip galima spręsti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantai yra įsitikinę, kad posėdis buvo atidėtas dėl nepagrįstai ieškovui suteiktos galimybės patikslinti savo ieškinį, nors vėliau jis ieškinio taip ir nepatikslino. Visgi 2019 m. liepos 8 d. teismo posėdžio garso įrašas leidžia teisėjų kolegijai įsitikinti, kad šis teismo posėdis buvo atidėtas dėl kitos priežasties. Jame buvo pareikšti tokie ieškovo procesiniai prašymai: 1) bylą perduoti mediacijai, jeigu sutinka apeliantai; 2) pripažinti notarės D. K. dalyvavimą būtinu, jeigu apeliantai nesutinka su mediacija; 3) nustatyti terminą, ieškinio reikalavimams patikslinti, įtraukiant reikalavimus dėl notarės patvirtintų sutikimų; 4) apklausti liudytojus, kurie nurodyti procesiniuose dokumentuose, ir kurie šiame posėdyje negalėjo dalyvauti (garso įrašas nuo 2:13 iki 4:51). Atsakovams nesutikus ginčą perduoti mediacijai, teismas tokio ieškovo prašymo netenkino, tačiau atidėjo teismo posėdį atsižvelgęs į kitas ieškovo atstovės nurodytas aplinkybes, t. y. į būtinybę apklausti notarę, pripažinęs jos dalyvavimą būtinu, ir būtent šią priežastį nurodęs kaip pagrindą posėdžiui atidėti, kartu suteikdamas galimybę ieškovui apsispręsti ir dėl ieškinio patikslinimo poreikio (teismo posėdžio garso įrašas nuo 20:40 iki 22:45).

25.       Taigi, nors apeliantai pirmosios instancijos teismo šališkumą grindžia kvestionuodami jo atlikto procesinio veiksmo (teismo posėdžio atidėjimo) pagrįstumą, šiuo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Pažymėtina, kad teismo pripažinimas, kad byla negali būti išnagrinėta neišklausius notarės paaiškinimų, todėl notarės dalyvavimas pripažintinas būtinu, saistė ir patį šį sprendimą priėmusį teismą. Notarės, kuri šioje byloje yra trečiasis asmuo ir turi visas CPK 47 straipsnio 2 dalyje nurodytas teises ir procesines pareigas, dalyvavimą pripažinus būtinu, byla tame teismo posėdyje objektyviai negalėjo būti nagrinėjama, o teismo posėdis privalėjo būti atidėtas.

26.       Todėl ir tokie apeliantų įvardyti apeliaciniame skunde argumentai patys savaime negalėtų lemti vertinimo, kad bylą išnagrinėjo nešališkas, taigi ir neteisėtos sudėties teismas. Kita vertus, šioje byloje apeliantų abejonės dėl bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo teisėjo nešališkumo yra grindžiamos ir kitais faktais bei motyvais, kurie teikia pagrindą sutikti su apeliaciniame skunde išsakyta kritika teismo sudėčiai.

27.       Kaip matyti iš bylos procesinės eigos, apeliantas V. Č. 2019 m. gegužės 2 d. bylą nagrinėjančiam teisėjui pareiškė nušalinimą CPK 65 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi), prašymą grįsdamas aplinkybe, kad ieškovą R. Č. atstovaujanti advokatė B. P. dirba R. G. ir S. Ž. advokatų kontoroje, o šioje kontoroje advokate taip pat dirba ir teisėjo sutuoktinė A. B.. Toks jų prašymas buvo išnagrinėtas ir Kauno apygardos teismo pirmininko 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi atmestas, pažymint, kad ieškovas atstovavimo sutartį yra sudaręs ne su advokatų profesine bendrija ar advokate A. B., o su konkrečia advokate B. P., kuriai įstatyminio apribojimo atstovauti ieškovą procese nėra. Vien tai, kad ieškovą atstovaujanti advokatė B. P. dirba toje pačioje advokatų kontoroje kaip ir teisėjo sutuoktinė A. B., savaime nesudaro įstatyminio draudimo teisėjui R. B. nagrinėti tokią bylą ir tuo pagrindu nušalinti teisėją nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Minėtoje nutartyje taip pat nurodyta, kad teisėjas R. B. žodžiu patvirtino, jog yra nešališkas ir neturi jokio asmeninio suinteresuotumo nei vienos iš šalių ar jų atstovų atžvilgiu.

28.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas R. Č. 2019 m. vasario 7 d. su R. G. ir S. Ž. advokatų kontoros advokate B. P. sudarė atstovavimo sutartį. Iš Lietuvos advokatūros viešai skelbiamos informacijos matyti, kad R. G. ir S. Ž. advokatų kontoroje šiuo metu dirba 4 advokatai ir 5 advokato padėjėjai ((duomenys neskelbtini)), iki 2020 m. spalio 25 d. (t. y. iki pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje byloje priėmimo) dirbo ieškovo atstovė advokatė B. P. ((duomenys neskelbtini)), o nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. dirba advokatė A. B., bylą nagrinėjusio teisėjo sutuoktinė ((duomenys neskelbtini)).

29.       Taigi, kaip matyti, apeliantams jau pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje buvo kilusios abejonės dėl teismo sudėties teisėtumo pagal šioje teisėjų kolegijos nutartyje pirmiau jau aptartus objektyviojo nešališkumo kriterijus, nes bylą (iš)nagrinėjusio teisėjo šeimos narys (teisėjo sutuoktinė) turėjo pakankamai glaudžius ryšius su apeliantų oponentui (ieškovui) šioje byloje atstovavusia ir toje pačioje advokatų kontoroje, kaip ir teisėjo sutuoktinė, dirbusia advokate B. P..

30.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija, kai bylą išnagrinėja ir joje procesinį teismo sprendimą priimta teisėjas, kurio sutuoktinė dirba toje pačioje advokatų kontoroje, kaip ir vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų atstovaujantis advokatas / advokatė, objektyviam stebėtojui iš tiesų gali kelti abejonių dėl tokio teisėjo nešališkumo, nepaisant to, kad subjektyvus nešališkumo kriterijus šiuo atveju nenustatytas. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas jau yra pateikęs visiškai analogiškos situacijos teisinį vertinimą 2020 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-401-1120/2020, kurioje teisėjų kolegija kaip neatitinkančią objektyvaus nešališkumo kriterijaus pripažino to paties teisėjo dalyvavimą bylos nagrinėjime, kai tos bylos atsakovą atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo R. G. ir  S. Ž. advokatų kontoros, kurioje dirba ir teisėjo sutuoktinė, advokatė S. Ž.. Tai, atitinkamai, lemia ir nagrinėjamojoje byloje susiklosčiusios situacijos tapatų vertinimą, nes pagal teismų procesinių sprendimų precedentų doktriną teismas negali vertinti tų pačių (identiškų) aplinkybių kitaip, nei jau anksčiau buvo įvertinęs kitas teismas.

31.       Pažymėtina, kad iš esmės panašią į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją jau yra įvertinęs ir kasacinis teismas, 2019 m. liepos 4 d. priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-421/2019 nutartyje spręsdamas dėl toje byloje trečiąjį asmenį atstovavusio advokato padėjėjo darbo advokatų kontoroje, kurios vienas iš steigėjų ir partneris bei praktikuojantis advokatas yra bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos teisėjos sutuoktinis, reikšmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog byloje nustatytas faktas, kad toks artimas teisėjos šeimos narys, kaip sutuoktinis, turėjo glaudžius darbo ryšius su teisininkais, atstovaujančiais ieškovo oponentams toje pačioje byloje, susilpnino apeliacinės instancijos teismo nešališkumą, sukėlė ieškovui abejonių dėl realaus jo teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimo. Kasacinis teismas toje byloje konstatavo, kad esant tokioms aplinkybėms, teisėjui neįvykdžius CPK 68 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos nusišalinti, byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo ir tai sudaro pagrindą panaikinti nutartį, konstatuojant absoliutaus jos negaliojimo pagrindo buvimą, iš esmės pažeidus proceso teisės normas, įpareigojančias užtikrinti, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

32.       Atsižvelgdama į aptartą EŽTT, Lietuvos Aukščiausio Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu nustačius absoliutaus jo negaliojimo pagrindo egzistavimą – byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu atveju skundžiamas sprendimas panaikintinas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio 

33.       CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą. Atsakovų atstovė advokatė M. L., paduodama apeliacinį skundą, 2019 m. gruodžio 16 d. SEB banko, AB mokėjimo nurodymu Nr. 3066 už apeliantą V. Č. sumokėjo 91 Eur dydžio žyminį mokestį, o tos pačios dienos mokėjimo nurodymu Nr. 3067 už apeliantę D. Č. sumokėjo 200 Eur dydžio žyminį mokestį.

34.       Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas tam subjektui, kuris mokėjimo nurodyme įvardijamas mokėtoju, taigi žyminis mokestis grąžintinas apeliantų advokatei (Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 nutarimu Nr. 1240, 7 ir 10 punktai). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

35.       Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas šalių patirtų kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti advokatei M. L. 91 Eur (devyniasdešimt vieno euro) žyminį mokestį, sumokėtą už atsakovą V. Č. SEB banko, AB 2019 m. gruodžio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3066, ir 200 Eur (dviejų šimtų eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už atsakovę D. Č. SEB banko, AB 2019 m. gruodžio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3067.

Teisėjos                                                                                       Romualda Janovičienė

                                                                                                  Dalia Kačinskienė

                                                                                                  Agnė Tikniūtė