Civilinė byla Nr. 2-1001/2010
Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugpjūčio 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės ir
Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės Parex banko
atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d.
nutarties, kuria atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje
byloje Nr. 2-1518-622/2010 pagal ieškovų H. P. ir J. V. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei Parex bankui dėl
sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
civilinę bylą,
n u s t a t ė :
ieškovai H. P.
ir J. V. ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą,
prašydami pripažinti neteisėtu 2007 m. liepos 23 d. kredito sutarties ir 2007
m. lapkričio 7 d. susitarimo Nr. 1 dėl 2007 m. liepos 23 d. kreditavimo
sutarties sąlygų pakeitimo nutraukimą; pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas,
t.y. nukelti galutinį kredito grąžinimo terminą iki 2037 m. liepos 23 d.,
vienkartinį 34 756 eurų veiklos kredito grąžinimą išskaidyti kas mėnesį
mokamomis įmokomis. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti
laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti
hipoteka įkeisto turto perleidimo procedūras ir įrašyti viešame registre įrašą
dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ieškovams priklausantiems
nekilnojamiesiems daiktams – žemės sklypui ir poilsio pastatui, esantiems (duomenys
neskelbtini).
Klaipėdos
apygardos teismas 2010 m. kovo 23 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino ir
nutarė sustabdyti ieškovams H. P. ir J. V. priklausančių
ir atsakovui AB Parex bankui įkeistų 0,1500 ha žemės sklypo, unikalus numeris
2101-0001-0002, ir poilsio pastato, unikalus numeris 2193-0013-1010, esančių
Šlaito g. 4, Klaipėdoje, hipotekos procedūras ir padaryti įrašą viešame
registre dėl šių daiktų nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Teismas
nutartyje nurodė, jog iš ieškovų pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas
kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl priverstinio skolos
išieškojimo iš įkeisto turto. Įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį ir minėtas
aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių
būsimo teismo sprendimo dėl sutarties nutraukimo teisėtumo ir sąlygų pakeitimo
įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes gali būti parduotas
sutarties vykdymui užtikrinti hipoteka įkeistas turtas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą
teismas sprendė nepranešęs atsakovui.
Atskiruoju
skundu atsakovas AB Parex bankas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo
2010 m. kovo 23 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
atmesti. Nurodo, jog teismas pažeidė
atsakovo teises, kadangi nepagrįstai sprendė laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo klausimą nepranešęs atsakovui. Pažymi, jog teismas priėmė nepagrįstą
nutartį, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra susiję su ieškinio
pagrįstumu. Ieškovai nevykdė savo įsipareigojimų, todėl bankas vienašališkai
nutraukė kredito sutartį. Ieškovams neįvykdžius sutarties, bankas įgijo teisę
reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą, todėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidė atsakovo, kaip sąžiningo ir
rūpestingo kreditoriaus teises.
Ieškovai H. P. ir J.
V. atsiliepimu į atskirąjį skundą ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir
prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Nurodo, jog teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, be to, pagrįstai
sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepranešęs atsakovui.
Atskirasis skundas atmetamas.
Civilinio
proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų
suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis
laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali
pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). CPK 144 straipsnio
pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo,
sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo
atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo
užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių.
Laikinųjų
apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios
laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio
reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas
(CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.). Konkrečios
rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos
tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal
pareikštus reikalavimus, vykdymą.
Iš
bylos duomenų matyti, jog ginčas yra kilęs dėl 2007 m. liepos 23 d. kredito
sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei šios sutarties sąlygų pakeitimo.
Kredito suteikimas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka. AB Parex
bankas vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės
teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš bankui įkeisto turto. Pripažinus,
jog kredito sutartis buvo nutraukta neteisėtai, kredito sutarties šalys turėtų
būti grąžinamos į sutarties galiojimo momentu buvusią padėtį, t.y. atsakovui
neatsirastų pagrindas nukreipti skolos grąžinimą į ieškovų įkeistą
nekilnojamąjį turtą. Ieškinio patenkinimo atveju būtų taikoma restitucija,
kurią taikyti, atsakovui perleidus įkeistą nekilnojamąjį turtą, taptų
neįmanoma, vadinasi būtų apsunkintas galimai ieškovams palankaus teismo
sprendimo įvykdymas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog
pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį ir
laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamus tikslus, padarė teisingą išvadą,
jog šioje byloje būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių, ir pagrįstai
uždraudė atsakovui vykdyti hipotekos procedūras.
Tai,
kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo klausimą rodo ir teismų formuojama praktika, pagal kurią
priverstinis vykdymas hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo pagal
hipotekos kreditoriaus prašymą hipotekos teisėjo gali būti laikinai nevykdomas
tuo atveju, kai teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolos kreditoriui dydžio ir
pan., esant įstatyme įtvirtintam pagrindui, taiko laikinąsias apsaugos
priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Taigi
pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog netaikius laikinųjų
apsaugos priemonių ir išnagrinėjus tarp šalių kilusį ginčą ieškovo naudai,
priverstinis kredito sutarties padengimas iš įkeisto turto galimai jau būtų
įvykęs, kas apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Atsakovas
nepagrįstai teigia, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių
klausimą nepranešęs atsakovui, pažeidė jo teises. CPK 148 straipsnio 1 dalis
nustato, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus
atsakovui, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų
apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Kadangi
nagrinėjamu atveju, išieškojimas iš įkeisto turto jau buvo pradėtas, teismas
pagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių klausimą sprendė nepranešęs atsakovui.
Atsakovui
išaiškinama, jog manydamas, kad
dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis gali patirti žalą, atsakovas turi
teisę prašyti teismo taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama
pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovo atžvilgiu ėmėsi
laikinųjų apsaugos priemonių, yra
pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330
straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde
nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių
šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337
straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Palikti Klaipėdos apygardos teismo
2010 m. kovo 23 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Marytė Mitkuvienė
Egidijus
Žironas