Nuorašas

                                                                                       Byla Nr. 1-1502-486/2020                                    

                                                                                         Proceso Nr.1-01-1-12565-2020-6 

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos

                                                                 1.2.4.6.2.1; 1.1.6.6

                                                              (S)

                                VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 N U O S P R E N D I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

    2020 m. rugpjūčio 4 d.

  Vilnius

   Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Karalkevičiui, kaltinamajam D. V., kaltinamojo gynėjai advokatei Svetlanai Proninai, laiduotojai O. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini),  (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

               Teismas 

n u s t a t ė :

    D. V. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

    jis, 2020 m. kovo 28 d., apie 19.46 val.,  (duomenys) (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu rankos kumščiu trenkė vieną kartą į nugarą ir vieną kartą į kairės pusės skruostą savo sutuoktinei A. V., taip sukeldamas A. V. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

    Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. V. savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad po šio konflikto su žmona negyvena, ji išsikraustė iš jų namų ir gyvena pas uošvius. Susipyko tą vakarą su sutuoktinė dėl vaikų maitinimo. Kaltinamasis sudavė savo sutuoktinei sudavė kumščiu į nugarą ir į kairės pusės skruostą. Iš karto suprato, kad blogai padarė, nuoširdžiai gailisi. D. V. pasielgė impulsyviai ir neapgalvotai. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojai mamai O. V., baudžiamąją bylą nutraukiant.

    Kadangi  D. V., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėja, ši baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

     Be D. V. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 3), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (b. l. 4-7), nukentėjusiosios A. V. atsiųstomis nuotraukomis, kuriose užfiksuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai (b. l. 20-22), kita rašytine bylos medžiaga.

     Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

      Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

     Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

     Visuma aukščiau išdėstytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad D. V. 2020 m. kovo 28 d., apie 19.46 val (duomenys neskelbtini) ,  (duomenys neskelbtini) , žodinio konflikto metu, panaudojo smurtą savo sutuoktinės A. V. atžvilgiu ir taip jai sukėlė fizinį skausmą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

                  Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. 

                  Nagrinėjant bylą teisme buvo gautas kaltinamojo mamos O. V. prašymas dėl laidavimo instituto taikymo, perduodant kaltinamąjį jai pagal laidavimą 

                  Pagal LR BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik LR BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius LR BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms LR BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

                  Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos LR BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis D. V. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis (b. l. 48-49), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs  nusikalstamą veiką ,todėl yra pagrindo manyti, kad daugiau nedarys nusikalstamos veikos.

                  Tačiau vien jų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (LR BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.

                 Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

                  Iš gautų duomenų matyti, kad  laiduotoja  O. V. yra kaltinamojo mama. Praeityje nėra teista, nėra bausta administracine tvarka. Dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojama teigiamai. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką  savo sūnui. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam  teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

                  Teismo posėdžio metu apklausta laiduotoja patikino, kad su sūnumi bendrauja labai glaudžiai, visada pasitaria, jis pasitiki ja, net po įvykio sūnus jai paskambino ir pranešė, kad pasielgė labai netinkamai ir smurtavo prieš žmoną. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad formuojamoje teismų praktikoje teismai, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, yra įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar yra nesusiformavę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-140/2015, 2K-120-489/2016). Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015). Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis vertina laiduotojos nuomonę, ji jam gali daryti teigiamą išvadą, o kartu ji verta teismo pasitikėjimo. Šios aplinkybės, kad laiduotoja gyvena (duomenys neskelbtini), o kaltinamasis D. V. (duomenys neskelbtini) teismo vertinimu, nėra esminės ir sąlygojančios galimybę netaikyti dėl to laidavimo instituto. 

                  Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti LR BK 40 straipsnio nuostatas ir D. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 2 metų laidavimo terminą, be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamosios atžvilgiu LR BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

         Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR BK 40 straipsniu, BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

      D. V., gim.(duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,  perduoti mamos O. V. atsakomybėn pagal laidavimą, 2 (dvejiems) metams be užstato.

         Baudžiamąją bylą Nr. 1-1502-486/2020 D. V. atžvilgiu nutraukti.

                  Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. V. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus sunaikinti.

                  Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmenines laikmenas su įrašais, prisegtas prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

      Išaiškinti kaltinamajam, kad:

      1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

      2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

      Išaiškinti laiduotojai  kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

       Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                           (parašas)

Nuorašas tikras:

Teisėjas Jeugenijuš  Jaglinski