ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2022 m. balandžio 11 d.

Šiauliai 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alksita“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-392-797/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alksita“ ieškinį atsakovui V. V. dėl darbo užmokesčio it kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo ir darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Alksita“ ieškiniu prašė pripažinti, kad ieškovė UAB „Alksita“ sumokėjo visą V. V. priklausantį darbo užmokestį ir kitas išmokas, susijusias su darbo santykiais; priteisti iš atsakovo V. V. ieškovės UAB „Alksita“ naudai išlaidų už advokato teisines paslaugas ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Nurodė, kad ieškovė UAB „Alksita“ nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, kuriuo nuspręsta išieškoti iš ieškovės atsakovui 591,45 Eur nesumokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas už 2021 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius. 2021 m. rugpjūčio 6 d. kasos išlaidų orderis patvirtina, kad ieškovės vadovas A. M. sumokėjo atsakovui 685,05 Eur. Atsakovui priklausančio darbo užmokesčio sumokėjimą patvirtina 2021m. liepos 21 d. lėšų pervedimo nurodymai. Šie finansiniai dokumentai ir 2021 m. rugsėjo 28 d. UAB „Alksita“ pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas darbuotojui V. V. įrodo, kad ieškovė nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. iš viso sumokėjo atsakovui 1301,12 Eur (685,05 Eur + 468,41 Eur + 142,16 Eur + 5,50 Eur). Pagal pažymą ieškovė už 2021 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius sumokėjo atsakovui 685,05 Eur (468,41 Eur + 216,64 Eur), t. y. 93,6 Eur daugiau negu atsakovas nurodė prašyme darbo ginčų komisijai.

3.       Atsakovas V. V. prašė ieškinį atmesti ir tenkinti atsakovo darbo ginčų komisijai rašytą prašymą, kuriuo prašė priteisti darbo užmokestį už 2021 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, delspinigių ir neišmokėtos kompensacijos už atostogas. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu neatsiskaitė, nes po to, kai buvo atleistas iš darbo, ieškovė jam į banko sąskaitą pinigų nepravedė, grynais nesumokėjo ir atsakovas ant kasos išlaidų orderio nepasirašė. Atsakovas skambino ieškovės vadovui, kad su juo atsiskaitytų, bet jam vis buvo žadama atsiskaityti. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 6 d. po pietų, nuo 15 val. iki 16 val., prašymą dėl atleidimo iš darbo padėjo direktoriui ant stalo ir išėjo. Darbo ginčų komisijoje nesugebėjo paaiškinti dėl delspinigių, todėl jų neprašė priteisti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 20 d. sprendimu teismas ieškovės UAB „Alksita“ ieškinį atmetė, atsakovo V. V. prašymą tenkino visiškai; priteisė atsakovui V. V. iš ieškovės UAB „Alksita“ 685,05 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už 2021 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas (suma nurodyta atskaičius mokesčius) ir 2 445,70 Eur netesybas (suma nurodyta neatskaičius mokesčių); priteisė iš ieškovės UAB „Alksita“ valstybei 70 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 240,50 Eur atstovavimo išlaidas.

5.       Teismas nustatė, kad atsakovas dirbo pas ieškovę nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. Ieškovė, nesilaikydama Darbo sutartyje numatytos darbo užmokesčio sumokėjimo tvarkos, darbo užmokestį mokėdavo ir grynaisiais pinigais pagal Kasos išlaidų orderius. Atsakovas 2021 m. liepos mėnesį dirbo 21 dieną, 2021 m. rugpjūčio mėnesį dirbo 5 dienas. 2021 m. rugsėjo 28 d. pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nurodyta išmokėti 1301,12 Eur. Lėšų pervedimo nurodymai patvirtina, kad 2021 m. liepos 1 d. ieškovė pervedė atsakovui 142,16 Eur už gegužės mėnesį. Ieškovė 2021 m. liepos 1 d. mokėjimo pavedimu pervedė atsakovui  5,50 Eur. Taip pat  2021 m. liepos 21 d. mokėjimo pavedimu atsakovui pervedė 468,41 Eur darbo užmokestį už birželio mėnesį. Nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. ieškovė per banką į atsakovo sąskaitą iš viso pervedė 616,07 Eur. Atsiskaitymą su atsakovu už 2021 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius ieškovė grindė Kasos išlaidų orderiu, kuriame nurodyta 685,5 Eur suma ir liudytojų parodymais. Sodros išraše suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos už atsakovo darbą 2021 m. liepos mėn. yra 642 Eur, už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. – 269,11 Eur. 2021 m. rugpjūčio 6 d. kasos išlaidų orderyje nurodyta išduoti 685,05 Eur atsakovui darbo užmokesčio avansinį mokėjimą, kuris pasirašytas įmonės vadovo, tačiau orderyje nurodyto pinigų gavėjo V. V. parašo nėra, atsakovas teigia pinigų negavęs, kad su juo nėra atsiskaityta.

6.       Taip pat teismas nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 6 d. tik po 15 val. atsakovas teikė prašymą ieškovei atleisti jį iš darbo, prašymą atspausdino ieškovės vadovas, todėl ir Kasos išlaidų orderį (jei būtų mokami pinigai) taip pat buvo galimybė atsispausdinti, įvedus užduotį ,,Kasos išlaidų orderis“.

7.       Teismas padarė išvadą, kad įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovės vadovui atsakovo atleidimo dieną 2021 m. rugpjūčio 6 d. nebuvo žinoma pinigų suma, kurią turėjo sumokėti atsakovui jo atleidimo dieną, pirminę sumą jis iš buhalterės galėjo sužinoti tik 2021 m. rugpjūčio 13 d., o galutinę patikslintą sumą – 2021 m. rugsėjo 28 d. Kasos išlaidų orderio nėra pasirašęs atsakovas, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ taisyklių 19 punktu, vertino, kad pinigai atsakovui nebuvo išmokėti. Taip pat teismas atsižvelgė, kad pagal darbo sutartį darbo užmokestis atsakovui turėjo būti pervedamas į atsakovo asmeninę sąskaitą banke, tačiau pateikti išrašai nepatvirtina, jog už liepos ir rugpjūčio mėn. atsakovas būtų gavęs atsiskaitymą. Teismas įvertinęs įrodymų visumą, padarė išvadą, kad ieškovė su atsakovu jo atleidimo dieną neatsiskaitė.

8.       Teismas nustatė, kad ieškovė buvo išmokėjusi atsakovui darbo užmokestį tik už gegužės ir birželio mėnesius, tarp šalių nebuvo susitarimo atsiskaityti su darbuotoju po darbo santykių pabaigos, o darbo santykių pabaigos dieną už dirbtą laiką liepos ir rugpjūčio mėnesiais ieškovė atleidimo iš darbo dieną nebuvo atsiskaičiusi su atsakovu. Už liepos mėnesį mokėtina suma, atskaičius mokesčius, yra 468,71 Eur, o už rugpjūčio mėnesį, atskaičius mokesčius, su kompensacija už nepanaudotas atostogas, yra 216,64 Eur, iš viso ieškovė atsakovui nėra sumokėjusi 685,05 Eur (mokesčiai nuo šios sumos atskaityti), kurią sudaro darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Teismas nustatė, kad dėl to, kad ieškovė neatsikaitė, darbuotojo kaltės nėra.

9.       Teismas spręsdamas dėl netesybų priteisimo, atsižvelgė, kad už gegužės, birželio, liepos mėnesius atsakovui buvo priskaičiuota, iš viso 1 467,43 Eur, todėl atsakovo mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra 489,14 Eur, nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d. iki sprendimo priėmimo, t. y. daugiau nei penkis mėnesius, ieškovė nesumokėjo atsakovui 685,05 Eur, atsakovas prašo priteisti už 5 mėnesius, todėl teismo vertinimu, atsakovui priklauso 2445,70 Eur (neatskaičius mokesčių).

10.       Teismas spręsdamas dėl ieškovės prašymo sumažinti netesybas, pažymėjo, kad ieškovė savo sunkios turtinės padėties neįrodinėjo, nesiekė taikaus ginčo išsprendimo, atsakovo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, uždelsta sumokėti 685,05 Eur suma, darbuotojui yra žymi ir neišmokėta ilgą laiką, uždelsimas atsikaityti įvyko ne dėl atsakovo kaltės, trumpas darbo laikotarpis nėra priežastis mažinti netesybas, sprendė, kad 2445,70 Eur netesybų suma nepažeidžia proporcingumo padarytam pažeidimui principo, ieškovei, kaip darbdavei, ši sankcija nelaikytina neadekvačia, neatitinkančia bendrojo teisingumo principo.

                    III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Alksita“ prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; arba alternatyviai: skundžiamo sprendimo dalį, kuria priteista 2445,70 Eur netesybų, panaikinti ar pakeisti, sumažinant netesybų dydį nuo 5 iki 2 vidutinio darbo užmokesčių dydžio išmokos (nuo 2445,70 Eur iki 978,28 Eur); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme ir 77 Eur žyminio mokesčio atlyginimą, sumokant jį į UAB „Alksita“ banko sąskaitą „Luminor“ banke Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

11.1.                      Teismas nagrinėjo bylą atsakovui nepateikus atsiliepimo, nors ieškinyje buvo aiškiai suformuluotas prašymas priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamieji procesiniai dokumentai. Tik tinkamas atsikirtimų į ieškinį turinio suformulavimas užtikrina tinkamą teisės į gynybą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu bei asmens pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. 2021 m. lapkričio 30 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas žodžiu reikalavo teismo priteisti tik 591,45 Eur dydžio nesumokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas už 2021 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius. Galutiniai atsakovas reikalavimus suformulavo jau baigiantis bylos nagrinėjimui 2022 m. sausio 11 d. teismo posėdžio metu, nepateikdamas jokio papildomus reikalavimus atspindinčio procesinio dokumento. Teismui tenkinus šiuos reikalavimus, apeliantės padėtis ženkliai pablogėjo: vietoj atsakovo prašytų priteisti 591,45 Eur, buvo priteistas 685,05 Eur darbo užmokestis, 2445,70 Eur netesybos, 70 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 240,50 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimas valstybei.

11.2.                      Teismas patenkinęs ženkliai didesnius atsakovo reikalavimus, kurių jis nebuvo pateikęs darbo ginčų komisijai ir parengiamajame teismo posėdyje, ženkliai pablogino apeliantės padėtį negu buvo nustatyta 2021 m. spalio 5 d. darbo ginčų komisijos sprendimu, kurio atsakovas neskundė. Teismas, nepateigdamas svarių motyvų, paneigė teisėje įtvirtintą draudimą sunkinti ieškinį (skundą) padavusio asmens padėtį. Teismas sprendimu netinkamai išaiškino ir pritaikė teisės normas, todėl sprendimas naikintinas.

11.3.                      Nesutinka su sprendimo dalimi, kuria priteista 2445,70 Eur, nes ji priimta pažeidus materialinės teisės normas, t. y. netinkamai jas išaiškinus ir pritaikius. Priteistas netesybų dydis neatitinka proporcingumo principo, nėra adekvatus galimam teisės pažeidimui ir nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Darbo kodeksu ( toliau - DK ) įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas skundžiamu sprendimu neatsižvelgė į nedidelę uždelsto sumokėti darbo užmokesčio sumą (685,05 Eur); į trumpą atsakovo dirbtą laikotarpį bendrovėje ir jo atleidimo iš darbo pagrindą (atsakovas buvo priimtas į darbą išbandymo laikotarpiui ir išdirbo bendrovėje mažiau negu tris mėnesius, nes buvo atleistas kaip neišlaikęs išbandymo. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas su reikalavimu priteisti iš apeliantės 591,45 Eur kreipėsi į darbo ginčų komisiją praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo atleidimo dienos (2021 m. rugsėjo 9 d.), tuo sąlygodamas didesnius laiko kaštus galimam netesybų laikui, kuris niekaip nepriklausė nuo apeliantės valios (darbo ginčų komisijos sprendimas buvo priimtas praėjus dviem mėnesiams nuo atsakovo atleidimo iš darbo, ir darbo ginčų komisijos sprendimu nebuvo priteistos netesybos, nes to atsakovas nereikalavo). Be to, teismas neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo teisme trukmę, kuri niekaip nepriklausė nuo apeliantės valios ir užsitęsė dėl paties atsakovo neveikimo, kadangi atsakovas nevykdė teismo įpareigojimo pateikti atsiliepimą į ieškinį, taip pat ilgesnio negu vienas mėnuo laiko tarpo tarp parengiamojo teismo posėdžio (2021 m. lapkričio 30 d.) ir teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjama byla (2022 m. sausio 6 d.). Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas žodžiu reikalavo teismo priteisti tik 591,45 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, tačiau galutinai, ženkliai didesni atsakovo reikalavimai buvo suformuluoti jau baigiantis bylos nagrinėjimui 2022 m. sausio 11 d. teismo posėdžio metu. Teismas nevertino tai, kad priteistas 2445,70 Eur netesybų dydis ženkliai viršija sumą, kurią atsakovas galėjo uždirbti per maksimalų trijų mėnesių išbandymo laikotarpį, nes vidutinis jo darbo užmokestis per mėnesį buvo 489,14 Eur, o trijų mėnesių išbandymo laikotarpis nutrūko dviem savaitėmis anksčiau pačiam atsakovui neišlaikius bandomojo laikotarpio.

11.4.                      Dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka (978,28 Eur) už visą uždelstą atsiskaityti laiką (netesybos) yra pakankama nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suderinama su DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvati darbdavio galimai padarytam pažeidimui.

12.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. V. prašo atmesti ieškovės UAB „Alksita“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už atsakovui suteiktą teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

12.1.                      Nesutinka su apelianto argumentais, kad atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, nepriimdamas sprendimo už akių, padarė teisės pažeidimą. Teismas turi teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 262 straipsnis).

12.2.                      Nesutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovas savo reikalavimus suformavo tik baigiantis bylos nagrinėjimui, todėl atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė negalėjo pasinaudoti teise į gynyba. Atsakovas kreipdamasis prašymu į darbo ginčų komisija prašė išieškoti iš atsakovės UAB „Alksita“ 591,45 Eur (atskaičius mokesčius) nesumokėtą darbo užmokestį už 2021 m. liepos–2021 m. rugpjūčio mėnesius ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, bei delspinigius nuo laiku nesumokėto atlyginimo. Darbo ginčų komisijos posėdyje atsakovas dalyvavo vienas, todėl, stokodamas teisinių žinių, nežinojo, kaip komisijai paaiškinti savo reikalavimus dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas, delspinigių priteisimo, kokio dydžio šios sumos turėtų būti, dėl to komisijos prašė bent jau priteisti jam darbo užmokestį, kuris turėjo būti išmokėtas pagal išdirbtą laiką, ir kurio dydį darbuotojas buvo pasiskaičiavęs pagal SODROS duomenis. Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės – darbo ginčų komisijos išnagrinėtas ginčas teisme yra nagrinėjamas iš naujo visa apimtimi.

12.3.                      Atsakovas, pasitaręs su savo atstovu, bylos nagrinėjimo metu tik patvirtino, kad palaiko savo pirminį prašymą, teiktą darbo ginčų komisijai, ir prašė priteisti ne tik darbo užmokestį, bet ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kuri jam priklauso pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 6 dalis) bei privalo būti sumokėta darbuotojui, su kuriuo darbo santykiai pasibaigia (DK 146 straipsnio 2 dalis).

12.4.                      Nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas patenkinęs ženkliai didesnius reikalavimus pažeidė principą non reformatio in peius, draudžiantį, kaip teigia apeliantas, sunkinti ieškinį (skundą) padavusio asmens padėtį. Principas non reformatio in peius reiškia negalimumą apskųstą teismo sprendimą pakeisti aukštesnėje instancijoje skundėjo nenaudai, t. y. yra aktualus apeliaciniame bei kasaciniame procese, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pagal savo esmę objektyviai negali būti taikomas, kadangi darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas” (DK 231 straipsnio 4 dalis).

12.5.                      Pritaria teismo išvadai, kad nėra išskirtinių aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje turėtų būti mažinamas netesybų dydis. Uždelsimas atsiskaityti įvyko ne dėl darbuotojo kaltės. Kaip paaiškino darbuotojas, ir ką patvirtina į bylą pateikti atsakovo skambučių/žinučių duomenys, po darbo santykių pabaigos darbuotojas net kelis kartus skambino įmonės vadovui, prašydamas, kad šis sumokėtų už faktiškai dirbtą laiką priklausančias sumas, tačiau nors iš pradžių buvo žadėta, kad darbdavys atsiskaitys, matydamas, jog pažado darbdavys neketina tesėti, darbuotojas kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Atsakovas į darbo ginčų komisiją kreipėsi per protingą terminą, nepraleisdamas teisės akte nustatytų terminų (DK 220 straipsnio 1 dalis), todėl tai negali būti pagrindas netesybų mažinimui ir neeliminuoja fakto, kad darbdavys tinkamai nevykdė jam priklausančio prievolės tinkamai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju.

12.6.                      Tai, kad atsakovas byloje nepateikė atsiliepimo, taip pat kad buvo pateikęs prašymą atidėti 2022 m. sausio 6 d. teismo posėdį nėra reikšmingos aplinkybės netesybų mažinimui, nes dėl to bylos nagrinėjimas nebuvo vilkinamas, be to, prašymo dėl posėdžio atidėjimo atsakovas atsisakė ir posėdis įvyko kaip planuota. Pagrindas nemažinti priteistų netesybų dydžio yra ir tai, kad atsakovui neišmokėta suma sudarė apie 1,5 darbuotojo mėnesinio darbo užmokesčio, todėl jam, priešingai nei darbdaviui, buvo didelė ir reikšminga.

12.7.                      Ieškovė nesąžiningai ir siekė išvengti atsiskaitymo su atsakovu: į bylą pateikė kasos išlaidų orderį apie tariamą atsiskaitymą su atsakovu, tvirtindama, kad su darbuotoju atsiskaityta atleidimo dieną, nors kaip paaiškėjo, atleidimo dieną įmonės vadovas net negalėjo žinoti sumos, kuri turėtų būti išmokėta darbuotojui.

12.8.                      Nesutinka su apeliantės argumentas, jog panašiose bylose teismai priteisia tik 2 vidutinių daro užmokesčio dydžio netesybų sumą. Toks apeliantės argumentas nėra pagrįstas konkrečią teismų praktiką. Aktualioje teismų praktikoje, dažnu atveju yra priteisiama maksimali netesybų suma už 6 mėnesius (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis c. b. Nr. 2A-268-569/2021; Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis c. b. Nr. e2A-658-372/21; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis c. b. Nr. e2A-1653-910/2019 ir kt.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Apeliacinis skundas netenkintinas.

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14.       Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gegužės 21 d. ieškovė UAB „Alksita“ sudarė su atsakovu V. V. neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti betonuotoju nuo 2021 m. gegužės 21 d., nustatant trijų mėnesių bandomąjį laikotarpį, taip pat ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovui per mėnesį 642 Eur atlyginimą, pagal prašymą mokant vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 15 d., atlyginimą ir kitas išmokas pervedant į darbuotojo nurodytą asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą banke. Darbo sutartyje nurodytas darbo sutarties pagrindas – savo noru (atitinka DK 55 straipsnio 1 dalį). Iš byloje esančios fotonuotraukos darytos telefonu, nustatyta, kad atsakovas 2021 m. rugpjūčio 6 d. prašymu prašė jį atleisti iš darbo UAB „Alksita“. Ieškovė UAB „Alksita“ 2021 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu atsakovas atleistas iš darbo nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d. pagal Darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalį (nepatenkinami išbandymo rezultatai). Byloje nustatyta, kad atsakovas neginčija jo atleidimo iš darbo pagrindo pagal Darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalį.

16.       Ieškovas V. V. 2021 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš atsakovės UAB „Alksita“ 591,45 Eur (atskaičius mokesčius) nesumokėtą darbo užmokestį už 2021 m. liepos–2021 m. rugpjūčio mėnesius ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, bei delspinigius nuo laiku nesumokėto atlyginimo. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisija 2021 m. spalio 5 d. sprendimu DGKS-4575 darbo byloje Nr. APS-116-18037/2021 nusprendė išieškoti iš atsakovės UAB „Alksita“ ieškovo V. V. naudai 591,45 Eur nesumokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas už 2021 m. liepos ir 2021 rugpjūčio mėnesius (suma nurodyta atskaičius mokesčius).

Dėl teismo teisės priimti sprendimą už akių

17.       Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nagrinėjo bylą atsakovui nepateikus atsiliepimo, nors ieškinyje buvo suformuotas prašymas priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamieji procesiniai dokumentai. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, nebuvo aiškus atsikirtimų į ieškinį turinys, o galutinį savo reikalavimą atsakovas suformulavo tik baigiantis bylos nagrinėjimui, nepateikus jokio reikalavimus atspindinčio dokumento, todėl buvo pažeista ieškovės teisė į tinkamą gynybos įgyvendinimą.

18.        Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą. Sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 285 straipsnio 6 dalis).

19.       Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai). 

20.       CPK 285 straipsnio 1 dalis numato teismo teisę, bet ne pareigą visais atvejais priimti sprendimą už akių esant ieškovo prašymui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą; CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą; teismas negali priimti sprendimo už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021 27 punktas ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, įpareigojo ieškovę pateikti papildomus įrodymus, taip pat teismas išsireikalavo iš Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos darbo bylą bei išsireikalavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie atsakovo V. V. darbovietes ir gaunamas pajamas bei nutartimi skyrė parengiamąjį teismo posėdį. Minėta nutartis, teismo pranešimas bei ieškinys ir jo priedai atsakovui įteikti 2021 m. lapkričio 30 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pateikęs atsiliepimą į ieškinį.

22.       Teisėjų kolegija pažymi, nors atsakovas ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau priešingai nei teigia apeliantė, teismas, vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 1 dalimi turi teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą už akių. Juo labiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties, teismas darbo byloje būdamas aktyvus (CPK 414 straipsnio 1 dalis) ir siekdamas teisingai išspręsti bylą, savo iniciatyva pareikalavo ieškovę pateikti papildomus įrodymus, taip pat pats rinko įrodymus ir, vadovaujantis CPK 415 straipsnio 1 dalimi, teisingai sprendė, pasirengimą bylos nagrinėjimui organizuoti parengiamajame teismo posėdyje. Atsižvelgiant į CPK 285 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismo teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą už akių, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog teismas padarė procesinį teisės pažeidimą neatsižvelgdamas į ieškovės prašymą, nepateikus atsakovui atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių. Teismas pagrįstai byloje atliko išsamų įrodymų vertinimą.  

Dėl ieškovės padėties sunkinimo

23.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas patenkinęs atsakovo papildomus, ženkliai didesnius reikalavimus, kurie nebuvo nurodyti atsakovo prašyme, kuriuo jis kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir 2021 m. lapkričio 30 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, buvo pabloginta apeliantės padėtis, negu nustatyta Darbo ginčų komisijos 2021 m. spalio 5 d. sprendimu, kurio atsakovas neskundė, bei teismas pažeidė teisėje galiojantį draudimą sunkinti ieškinį (skundą) padavusio asmens padėtį (non reformation in peius principą).

24.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad įsiteisėjęs darbo ginčų komisijos sprendimas, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, gali būti vertinamas kaip individualaus pobūdžio privalomasis teisės taikymo aktas, kuriuo iš esmės ir galutinai išspręstas individualus darbo ginčas dėl teisės – nustatomi, pakeičiami ar nutraukiami materialieji teisiniai darbo ginčo šalių santykiai. Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi. Išspręsdamas ginčą iš esmės teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje turi išdėstyti ne tik išvadą atmesti ieškinį, bet ir teisiosios darbo ginčo šalies patenkinto reikalavimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-684/2020;2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-348-403/2020).

25.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, bylos nagrinėjimo dalyką sudaro individualus darbo ginčas dėl teisės, šį tarp šalių kilusį ginčą individualizavo ir pagrįstai sprendė, šalių materialiąsias teises ir pareigas nustatydamas teismo sprendimo momentu, t. y. sprendimo priėmimo dieną, vadovaujantis DK bei CPK normomis, ir pagrįstai vertino atsakovo reikalavimus nurodytus prašyme, kuriuo atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, bei pagrįstai atsižvelgė į atsakovo patikslintą reikalavimą dėl netesybų, kuriuo atsakovas prašyme buvo įvardijęs delspinigiais. 

26.       Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, nes jos kyla iš materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra ribotos, o šalių padėtis darbo ginče nelygiavertė, todėl darbo bylose teismas privalo būti aktyvus, siekdamas apsaugoti, visų pirma, privatų darbuotojo, o kartu ir viešąjį interesą. Tai reiškia, kad minėtos kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis); byloje pagal darbuotojo reikalavimą, atsižvelgdamas į reikalavimo (ieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y., patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis); darbuotojui pareiškus vieną iš įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 418 straipsnis) ir kt.

27.       Kaip matyti iš atsakovo parašymo adresuoto darbo ginčų komisijai, ieškovas buvo suformulavęs reikalavimą dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir netesybų pritesimo, kurias prašyme įvardijo delspinigiais, todėl pirmosios instancijos teismas, darbo byloje būdamas aktyvus, pagrįstai teismo posėdžio metu tikslino atsakovo reikalavimus. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas peržengė prašyme nurodytų reikalavimų ribas ir nepagrįstai sprendė dėl didesnės darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir netesybų priteisimo. 

28.       Nagrinėjamu atveju apeliantei buvo žinomas prašymo turinys ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantę atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, todėl apeliantei neturėjo būti netikėta, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pagal apeliantės ieškinį spręs ir dėl atsakovo prašyme nurodytų reikalavimų bei dėl teismo posėdyje atsakovo patikslintų reikalavimų, juo labiau, kad apeliantė savo argumentus į atsakovo patikslintus reikalavimus turėjo galimybę atsakyti baigiamojoje kalboje, be to 2022 m. sausio 11 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas po to, kai atsakovo atstovė patikslino atsakovo reikalavimus, prašymu nereiškė (garso įrašas 1:21:46–1:22:05). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl blogesnio sprendimo priėmimo vertinant pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą.

Dėl netesybų dydžio

29.       Apeliantė skundžia sprendimo dalį, kuria priteista 2 445,72 Eur netesybos ir reikšdama alternatyvų reikalavimą sutinka, kad netesybų dydis būtų sumažintas iki 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmokos – iki 978,28 Eur. Apeliantė teigia, kad priteista netesybų suma ženkliai viršija sumą, kurią atsakovas galėjo uždirbti per maksimalų trijų mėnesių išbandomo laikotarpį, nes vidutinis jo darbo užmokestis per mėnesį buvo 489,14 Eur, be to atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją praėjus daugiau kaip mėnesiui juo atleidimo, o Darbo ginčų komisijos sprendimas buvo priimtas praėjus dviem mėnesiams nuo atsakovo atleidimo, teisme bylos nagrinėjimas už truko iki 2022 m. sausio 6 d., kas lėmė didesnius laiko kaštus galimam netesybų laikui, kuris nepriklausė nuo apeliantės valios.

30.       DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

31.       Nagrinėjamu atveju atsakovas teismo posėdžio metu prašė priteisti netesybas už pradelstus penkis mėnesius. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovo mėnesio vidutinis darbo užmokestis buvo 489,14 Eur bei tai, kad apeliantė nesumoka atsakovui 685,05 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų daugiau nei penkis mėnesius (nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d.), bei įvertinęs tai, kad atsakovui uždelsta išmokėti suma yra žymi, ir į tai, kad apeliantė atsakovo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, vėlavo atsiskaityti ne dėl atsakovo kaltės ir nenustatęs pagrindų mažinti netesybas, priteisė iš apeliantės atsakovui visą netesybų sumą – 2 445,70 Eur.

32.       Kasacinis teismas įvardijo DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslus ir paskirtį. Pirma, remiantis pradėta formuoti kasacinio teismo praktika, DK 147 straipsnyje nustatyto reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2021, 65 punktas). Be to, minėta DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta norma laikytina ir sankcija darbdaviui, kuris nepagrįstai su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Todėl šia teisės norma yra siekiama apsaugoti darbuotojo interesus bei skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Antra, lingvistiškai aiškinant DK 147 straipsnio 2 dalies normą, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka privalo mokėti netesybas rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimas, 2) vėlavimas atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Toks imperatyvus minėtos teisės normos pobūdis ir jos aiškinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 straipsnio 1 dalis). Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Trečia, nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 17–18, 20 punktai).

33.       Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad netesybų didelė suma susidarė ne dėl jos kaltės, o dėl to, kad atsakovas kreipėsi  į Darbo ginčų komisiją 2021 m. rugsėjo 9 d., t. y. praleidęs vieno mėnesio terminą, kai jis buvo atleistas iš darbo 2021 m. rugpjūčio 6 d. ir bylos nagrinėjimas tęsėsi iki 2022 m. sausio 6 d.

34.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad atsakovas kreipėsi prašymu į Darbo ginčų komisiją praleidęs terminą. DK 220 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašymu į Darbo ginčų komisiją kreipėsi dėl neišmokėtų išmokų susijusių su darbo santykiais, t. y. dėl ginčo dėl teisės, todėl trijų mėnesių terminas prašymui paduoti būtų suėjęs tik 2021 m. lapkričio 6 d.

35.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo prašymas Darbo ginčų komisijoje buvo išnagrinėtas ir sprendimas priimtas 2021 m. spalio 5 d., t. y. per du mėnesius skaičiuojant nuo atsakovo atleidimo iš darbo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju į teismą ieškiniu, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu kreipėsi pati apeliantė, o ne atsakovas. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko 72 dienas arba 2 mėnesius 12 dienų), t. y. ieškinys buvo priimtas 2021 m. lapkričio 9 d., o pirmosios instancijos teismas sprendimą paskelbė 2022 m. sausio 20 d. Nagrinėjamu atveju visas procesas nuo atsakovo atleidimo iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo truko 4 mėnesius ir 12 dienų (neskaičiuojant laiko nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo iki ieškinio teisme priėmimo). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas kaip nors būtų siekęs vilkinti bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad apeliantės nurodyta aplinkybė, jog atsakovas 2021 m. gruodžio 30 d. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, niekaip nėra susijusi su bylos nagrinėjimo teisme trukme, nes kaip matyti iš bylos duomenų, 2021 m. sausio 6 d. paskirtas teismo posėdis įvyko ir buvo paskelbta pertrauka, teismui nutarus apklausti apeliantės buhalterę. 

36.       Apeliantė priteistiną darbuotojui netesybų sumą sieja su darbuotojo realia galimybe teismo priteistą delspinigių sumą gauti kaip darbo užmokestį per trijų mėnesių išbandymo laikotarpį. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės vertinimu. Kaip jau minėta šios nutarties 32 punkte, DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos netesybos yra sankcija darbdaviui, kuris nepagrįstai su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną ir šios netesybų skaičiavimo terminas niekaip nesisieja nei su bylos nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje, nei su bylos nagrinėjimo teisme terminu, nei su darbuotojo dirbtu laiku darbovietėje, nei su darbuotojo realia galimybe darbovietėje gauti kaip atlyginimą netesybas atitinkančią sumą, jei darbo sutartyje buvo numatyta išbandymo sąlyga.

37.       Šiuo atveju, jau cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022 išaiškinta, kad nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį. Sprendžiant dėl DK 147 straipsnio 2 dalies taikymo, reikia įvertinti, ar yra visos jos taikymo sąlygos, be kita ko, ar uždelsiama atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Nustačius, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju dėl darbuotojo kaltės, turi būti sprendžiama dėl tokių aplinkybių ir atitinkamai darbdavio atsakomybės (jos apimties). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022).

38.       Byloje duomenų nėra, jog darbo santykiams pasibaigus apeliantė laiku neatsiskaitė su darbuotoju (atsakovu) dėl jo kaltės ir dėl šių aplinkybių byloje ginčas nekilo, todėl laikytina, kad atsakovas pagrįstai reikalavo iš ieškovės priteisti DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytas netesybas už penkis mėnesius ir teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo mažinti netesybas. Apibendrindama teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytų netesybų tikslą, ir pagrįstai nusprendė, kad atsakovui priteistinos netesybos už penkis mėnesius.

Dėl bylos procesinės baigties

39.       Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, tinkamai taikė darbo teisės normas, reglamentuojančias atsiskaitymą su atleidžiamu darbuotoju, netesybų priteisimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentais jo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

41.       Atsakovas pateikė į bylą duomenis, kad jam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-570-2127 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų. Atsakovui atstovavusi advokatė teismui teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pagal pateiktą 2022 m. kovo 22 d. pažymą Nr. (12.35Mr) PT-2333, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą teikiant advokato paslaugas patyrė 190,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Teismui atmetus apeliantės apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistinos 190,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alksita“, juridinio asmens kodas 303394770, valstybės naudai 190,00 Eur (vieno šimto devyniasdešimties eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjos              Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

         Lina Muchtarovienė        

         Vilija Valantienė