Civilinė byla Nr. e3K-3-110-469/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00645-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.4.1.9; 3.2.6.1; 3.2.4.11

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Čekijos Respublikoje registruotos įmonės „TollNet a.s.“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Čekijos Respublikoje registruotos įmonės „TollNet a.s.“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, uždaroji akcinė bendrovė „Proit“, ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Proit“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, įtvirtinančių teismo pareigą tinkamai motyvuoti teismo sprendimą, ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties terminą viešųjų pirkimų ginčuose, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė Čekijos Respublikoje registruota įmonė „TollNet a.s.“ 2023 m. birželio 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu; jį patikslinusi, prašė:

2.1.                      pripažinti, kad perkančiajai organizacijai AB Lietuvos automobilių kelių direkcijai viešajame pirkime Nr. 539448 (toliau – ir Pirkimas) kartu su trečiojo asmens UAB „Proit“ pasiūlymu pateikta informacija: a) užpildyto konkurso sąlygų 9 priedo lentelės 1 eilutėje pateikta informacija, kad sutartis „Mokamas Rusijos greitkelis M4“ yra panašaus pobūdžio sutartis, ir 3 eilutėje pateikta informacija, kad sutartis „Mokamas Italijos greitkelis A32“ yra panašaus pobūdžio sutartis; b) užpildyto konkurso sąlygų 10 priedo lentelės 2 eilutėje pateikta informacija, kad sutartis „Mokamas Italijos greitkelis A32“ yra panašaus pobūdžio sutartis; c) pasiūlyme pateiktas UAB „Proit“ patvirtinimas, kad „pasiūlymo dokumentuose pateikti duomenys ir informacija yra teisinga“, yra klaidinanti informacija (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 5 punktas, Pirkimo sąlygų 5 priedo 7 eilutė);

2.2.                      pripažinti, kad po pasiūlymo pateikimo trečiojo asmens UAB „Proit“ papildomai pateikta informacija: a) įmonės „Tecnositaf S.p.A.“ 2022 m. rugsėjo 6 d. rašte pateikta informacija, kad „visi projektai, nurodyti 2021 m. gegužės 21 d. patvirtinimo rašte (t. y. dėl greitkelių Rusijoje, Alžyre, Italijoje), taip pat apima rinkliavos informacinės sistemos, skirtos transporto priemonių naudotojams apmokestinti už transporto priemonės nuvažiuotą atstumą, sukūrimą ir plėtojimą“; b) įmonės „Aitek S.p.a.“ 2023 m. vasario 23 d. rašte pateikta informacija, kad „Rytų–Vakarų greitkelio (East Lot) Alžyre, greitkelio M4 „Don“ (Rusijoje) ir greitkelio A32 Turinas–Bardonecchia (Italijoje) nurodytuose projektuose „Aitek S.p.a.“ sukurtos ir įdiegtos rinkliavų sistemos yra sukurtos ir naudojamos transporto priemonių naudotojams apmokestinti pagal transporto priemonės nuvažiuotą atstumą“; c) UAB „Proit“ 2023 m. vasario 24 d. rašte pateikta informacija, kad „Tiekėjas patvirtina, kad pasiūlyme nurodyti projektai, t. y. Rusijos greitkelis M4, Italijos greitkelis A32 bei Alžyro greitkelis „Est–West, kuriuose įgijo patirtį siūlomi ekspertai, visiškai atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus. Todėl tiek Alžyro greitkelyje „Est–West“, Rusijos greitkelyje M4 bei Italijos greitkelyje A32 buvo įdiegtos, kaip ir nurodyta Pirkimo sąlygose, transporto priemonių naudotojų apmokestinimo už transporto priemonės nuvažiuotą atstumą informacinės sistemos“, yra melaginga informacija (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktas, Pirkimo sąlygų 5 priedo 6 eilutė);

2.3.                      teismo sprendimu pirmiau nurodytais pagrindais pašalinti trečiąjį asmenį UAB „Proit“ iš Pirkimo;

2.4.                      panaikinti atsakovės AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2023 m. balandžio 14 d., 2023 m. gegužės 15 d., 2023 m. gegužės 26 d. sprendimus, kuriais buvo nustatyta pasiūlymų eilė ir Pirkimo laimėtoja pripažinta UAB „Proit“;

2.5.                      įpareigoti perkančiąją organizaciją AB Lietuvos automobilių kelių direkciją iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę viešajame pirkime Nr. 539448;

2.6.                      priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė AB Lietuvos automobilių kelių direkcija tarptautinio atviro konkurso būdu vykdė viešąjį pirkimą Nr. 539448 „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavos sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“.

4.       Pirkimas buvo paskelbtas 2021 m. balandžio 8 d., pasiūlymų pateikimo terminas baigėsi 2022 m. birželio 9 d., tačiau atsakovė nuo to laiko (2022 m. birželio 9 d.) keturis kartus priėmė skirtingus sprendimus dėl kokybės balų perskaičiavimo, pasiūlymų eilės sudarymo ir pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu Pirkimą. Pirkimo sutartis nėra sudaryta nė su vienu iš tiekėjų, nes visais atvejais ginčų kilo dėl to paties klausimo – kaip teisingai turėtų būti įvertinta ne ieškovės, o kito tiekėjo – trečiojo asmens UAB „Proit“ – pasiūlymo dalis, t. y. jo papildomai pateikti duomenys, tam, kad gautų kokybės balus pagal Q1 ir Q2 kriterijus.

5.       Tiekėjas galėjo gauti papildomų kokybės balų pagal Q1 kriterijų (maksimalius papildomus 4,00 balus), jeigu tiekėjo siūlomas specialistas – IT sistemų analitikas (informacinių sistemų veiklos vertinimo ekspertas) per paskutinius 5 metus turėjo įgijęs patirties, vykdydamas panašaus pobūdžio sutartis. Tiekėjas galėjo gauti papildomų kokybės balų pagal Q2 kriterijų (maksimalius papildomus 4,00 balus), jeigu tiekėjo siūlomas specialistas – informacinių sistemų architektas per paskutinius 5 metus turėjo įgijęs patirties, vykdydamas panašaus pobūdžio sutartis.

6.       Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu trečiojo asmens pasiūlymui skyrė po 0,00 kokybės balų pagal Q1 bei Q2 kriterijus ir laimėtoju pripažino ieškovės pasiūlymą, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-506-883/2022 panaikino šį atsakovės sprendimą ir grąžino šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį. Teismas konstatavo, kad UAB „Proit“ pateikti duomenys apie siūlomų specialistų patirtį, įgytą vykdant panašaus pobūdžio sutartis, buvo prieštaringi, tačiau atsakovė, net ir nustačiusi UAB „Proit“ pateiktų duomenų prieštaringumą, neturėjo teisės jos pasiūlymui iš karto skirti po 0,00 kokybės balų pagal Q1 ir Q2 kriterijus, o privalėjo suteikti galimybę patikslinti savo pasiūlymą ir tik po to atlikti galutinį vertinimą bei skirti arba neskirti atitinkamus kokybės balus. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-191-933/2023 Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.

7.       Atsakovė, įvertinusi trečiojo asmens 2023 m. vasario 24 d. pateiktus papildomus paaiškinimus, nusprendė, kad visi prieštaravimai pašalinti, ir 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu savo ankstesnį sprendimą dėl kokybės balų skaičiavimo pakeitė – skaičiuodama kokybės balus pagal Q1 ir Q2 kriterijus, trečiojo asmens pasiūlymui skyrė maksimalius kokybės balus. Toks kokybės balų perskaičiavimas lėmė tai, kad UAB „Proit“ pasiūlymas surinko daugiausia ekonominio naudingumo balų ir buvo pripažintas laimėjusiu Pirkimą, o ieškovės pasiūlymas liko antras. Atsakovės sprendime buvo nurodyti prieštaringi skaičiai, t. y. prie bendros Q sumos nurodytas maksimalus balų skaičius – 16,00, tačiau skaičiavimo detalizacijoje nurodyta, kad pagal Q1 ir Q2 kriterijus skiriama po 0,00 balų, o bendra Q balų suma yra tik 8,00.

8.       Ieškovė, nesutikdama su 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu, 2023 m. gegužės 5 d. pateikė atsakovei pretenziją, joje prašė: 1) panaikinti nustatytą pasiūlymų eilę; 2) pašalinti trečiąjį asmenį iš Pirkimo, nes jis pateikė melagingą informaciją; 3) jei trečiasis asmuo nebūtų pašalintas iš Pirkimo, panaikinti sprendimą trečiojo asmens pasiūlymui suteikti kokybės balus pagal Q1 ir Q2 kriterijus ir, iš naujo atlikus vertimą, trečiojo asmens pasiūlymui skirti po 0,00 kokybės balų pagal Q1 ir Q2 kriterijus; 4) tęsti pasiūlymų vertinimo procedūras, iš naujo nustatyti pasiūlymų eilę ir Pirkimo laimėtoju pripažinti ieškovės pasiūlymą.

9.       Atsakovė 2023 m. gegužės 15 d. ir 2023 m. gegužės 26 d. raštais ieškovės 2023 m. gegužės 5 d. pretenziją atmetė.

10.       Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė 2023 m. gegužės 15 d. raštu trečią kartą pakeitė savo sprendimą dėl balų skaičiavimo, nurodydama, jog 2023 m. balandžio 14 d. sprendime buvo padaryta redakcinių klaidų, kurias atsakovė ištaisė ir patikslino skaičiavimus – trečiojo asmens pasiūlymui pagal Q1 ir Q2 kriterijus skyrė po 4,00 balus. 

11.       Nors ieškovės pretenzija atsakovės 2023 m. gegužės 26 d. raštu buvo atmesta, atsakovė savo iniciatyva 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu (ketvirtą kartą) perskaičiavo trečiojo asmens pasiūlymui skiriamus kokybės balus pagal Q1 ir Q2 kriterijus – trečiojo asmens pasiūlymui pagal Q1 kriterijų skyrė 2,36 balo, o pagal Q2 kriterijų – 2,04 balo.

12.       Atsakovė 2023 m. birželio 1 d. raštu paaiškino, kad kokybės balus skyrė už trečiojo asmens siūlomų specialistų patirtį, įgytą vykdant tik vieną – Italijos A32 greitkelio – sutartį ir tik už tas dienas, kai specialistai dirbo pagal sutartį; tuo tarpu anksčiau balus buvo skyrusi ne už siūlomų specialistų darbo laiką vykdant minėtą sutartį, o už visą bendrą šios sutarties vykdymo laikotarpį, įskaitant ir tuos laikotarpius, kai siūlomi specialistai pagal šią sutartį nedirbo.

13.       Ieškovė 2023 m. birželio 5 d. pateikė atsakovei pretenziją, ja pareikalavo panaikinti neteisėtą atsakovės 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą ir atlikti visus kitus veiksmus, kuriuos ieškovė reikalavo atlikti pirmojoje savo pretenzijoje (žr. šios nutarties 8 punktą), tačiau atsakovė 2023 m. birželio 5 d. raštu atmetė ieškovės 2023 m. birželio 5 d. pretenziją.

14.       Pasak ieškovės, atsakovė pažeidė pareigą pašalinti iš Pirkimo tiekėją (trečiąjį asmenį UAB „Proit“), kuris pateikė klaidinančią informaciją apie savo siūlomų specialistų patirtį ir tokiu būdu padarė esminę įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams dėl laimėtojo nustatymo, o vėliau, siekdamas išvengti pašalinimo dėl klaidingos informacijos pateikimo, pateikė melagingą informaciją apie jo pašalinimo pagrindų nebuvimą. Atsakovė taip pat pažeidė savo pačios parengtas Pirkimo sąlygas ir nepagrįstai skyrė kokybės balus tiekėjui (trečiajam asmeniui UAB „Proit“), kuris, net ir suteikus jam galimybę patikslinti savo pasiūlymą, nepateikė visų ir neprieštaringų Pirkimo sąlygose nustatytų duomenų bei dokumentų, pagal kuriuos galėjo būti skiriami kokybės balai, o tai lėmė neteisėtos pasiūlymo eilės sudarymą. Anot ieškovės, atsakovė nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, kad UAB „Proit“ yra įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, o Pirkimo sutarties su šia tiekėja sudarymas bei vykdymas, be kita ko, keltų grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

15.       Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, kad ieškovė dalį reikalavimų pareiškė praleidusi ieškinio pateikimo teismui terminą. Be to, ieškovė, dėstydama dalį argumentų, kuriais grindžiamas ieškinys, nenurodė konkrečių teisės normų, kurias atsakovė savo sprendimais būtų pažeidusi. Ieškinio argumentai, kurių pagrindu reiškiami ieškinio reikalavimai, jau buvo išnagrinėti ir dėl jų pasisakyta (žr. šios nutarties 6 punktą), todėl tų pačių argumentų nurodymas ir jų pagrindu reiškiami reikalavimai patvirtina ieškovės nesąžiningumą bei piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, neužtikrina viešųjų pirkimų ginčų operatyvaus nagrinėjimo. Atsakovė teigė, kad ji tinkamai įvertino trečiojo asmens pasiūlymą ir teisingai suteikė ekonominio naudingumo balus pagal kriterijus Q1 ir Q2, taip pat pagrįstai atmetė ieškovės 2023 m. gegužės 5 d. pretenziją.

16.       Trečiasis asmuo su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė: 1) nutraukti bylos dalį dėl reikalavimų, kuriais ieškovė reikalauja pripažinti trečiojo asmens pateiktą informaciją melaginga ir (ar) klaidinančia pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktus ir pašalinti trečiąjį asmenį iš Pirkimo procedūrų; 2) nutraukti bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų panaikinti atsakovės 2023 m. balandžio 14 d. ir 2023 m. gegužės 15 d. sprendimus; 3) atmesti kitus ieškovės reikalavimus, dėl kurių byla nebus nutraukta.

17.       Trečiasis asmuo teigė, jog ieškovės ieškinio reikalavimai, kad teismas vietoje atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, priimtų VPĮ išimtinai perkančiosios organizacijos kompetencijai priskirtus sprendimus pripažinti tam tikrą trečiojo asmens pateiktą informaciją klaidinančia ar melaginga bei pašalinti trečiąjį asmenį iš pirkimo, negali būti patenkinti, nes tai pažeistų imperatyviąsias materialiosios teisės normas bei nuoseklią teismų praktiką dėl jų aiškinimo ir taikymo.

18.       Pasak trečiojo asmens, ieškovės reikalavimai panaikinti atsakovės 2023 m. balandžio 14 d. ir 2023 m. gegužės 15 d. sprendimus negali būti patenkinti, nes 2023 m. balandžio 14 d. sprendimas buvo pakeistas atsakovės 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu ir negalioja. Ieškovė nenurodė atsakovės 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo, kuris galėtų būti skundžiamas VPĮ ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, – nurodė tik tos dienos atsakovės atsakymą į pretenziją, tačiau šis nėra skundžiamas.

19.       Trečiojo asmens pateikta informacija ir duomenys negali būti pripažinti klaidinančia ar melaginga informacija VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktų prasme. Melaginga informacija gali būti tik apie tiekėjo atitiktį VPĮ 46 straipsnyje nustatytiems pašalinimo pagrindams ir VPĮ 47 straipsnyje nustatytiems kvalifikacijos vertinimo kriterijams. Ieškovės nurodyta kaip melaginga informacija nėra susijusi su trečiojo asmens pašalinimo pagrindų nebuvimu ar atitiktimi kvalifikacijos reikalavimams. Trečiasis asmuo pateikė teisingą informaciją ir visus atsakovės prašytus tos informacijos paaiškinimus bei patikslinimą. Atsakovė, turinti išimtinę teisę spręsti dėl klaidinančios informacijos buvimo, pripažino, kad klaidinanti informacija nebuvo pateikta, todėl atsakovė teisingai įvertino trečiojo asmens pasiūlymą pagal pasiūlymo ekonominiam naudingumui nustatyti reikšmingus kriterijus Q1 ir Q2.

20.       Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad 2023 m. birželio 26 d. jis kreipėsi į teismą (civilinė byla Nr. e2-2434-432/2023, vėliau sujungta su šia byla) su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovės 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria trečiojo asmens pasiūlymui pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus Q1 ir Q2 skirta atitinkamai 2,36 ir 2,04 kokybės balo, ir įpareigoti atsakovę iš naujo perskaičiuoti trečiojo asmens pasiūlymui pagal kriterijus Q1 ir Q2 skiriamus kokybės balus. Šiuos prašymus trečiasis asmuo argumentavo tuo, kad: atsakovė nesilaikė Pirkimo sąlygų ir nepagrįstai pagal kriterijus Q1 ir Q2 nevertino trečiojo asmens siūlomų specialistų patirties Alžyro ir Rusijos projektuose; atsakovė nepagrįstai laikė, kad sistemų palaikymo darbų laikotarpis nėra įtraukiamas į specialistų įgytą patirtį; net ir neįtraukiant sistemų palaikymo darbų, atsakovė privalėjo kreiptis į trečiąjį asmenį su prašymu paaiškinti pasiūlymą; be to, net be prašymo paaiškinti pasiūlymą, atsakovė turėjo galimybę (ir pareigą) vertinti trečiojo asmens specialistų patirtį Alžyro ir Rusijos projektuose pagal tuo metu turimus duomenis; pagal Pirkimo sąlygas, vertinamas specialistų darbo projekte laikotarpis kalendorinėmis dienomis, o ne faktinis funkcijų vykdymo darbo dienų skaičius, todėl atsakovė nepagrįstai pagal kriterijus Q1 ir Q2 nevertino visos trečiojo asmens pasiūlytų specialistų patirties, įgytos per paskutinius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino įgyvendinant jų patirtį grindžiančius projektus.

21.       Atsakovė nesutiko su trečiojo asmens reikalavimais, prašė juos atmesti. Atsakovė teigė, kad ji, vertindama trečiojo asmens pasiūlymą, jo pasiūlymui ekonominius naudingumo balus suteikė, vadovaudamasi Pirkimo sąlygomis ir Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-506-883/2022 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-191-933/2023 pateiktu išaiškinimu. Balai pagal kriterijus Q1 ir Q2 trečiojo asmens pasiūlymui buvo suteikti vertinant Italijos sutartį – pagal kriterijų Q1 trečiojo asmens pasiūlymui suteikta 2,36 balo (įvertintos 684 kalendorinės dienos, kurias, vykdydamas projektą, dirbo konkretus trečiojo asmens siūlomas specialistas), o pagal kriterijų Q2 suteikta 2,04 balo (įvertintos 602 kalendorinės dienos, kurias, vykdydamas projektą, dirbo konkretus trečiojo asmens siūlomas specialistas). Atitinkamai pagal kriterijus Q1 ir Q2 trečiojo asmens pasiūlymui bendrai suteikta 4,4 balo. Įvertinus tai, kad pagal Q3 kriterijų trečiojo asmens pasiūlymui suteikti 8 balai (dėl to ginčo tarp šalių nėra), bendras balas už kokybę, kuris suteiktas trečiojo asmens pasiūlymui, yra 12,40, tai ir buvo nurodyta galutiniame sprendime.

22.       Ieškovė nesutiko su trečiojo asmens ieškiniu, prašė jį atmesti; nurodė, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai nevertino trečiojo asmens siūlomų specialistų patirties, įgytos vykdant Rusijos ir Alžyro sutartis, nes trečiasis asmuo: 1) nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Rusijos ir Alžyro sutartys yra panašaus pobūdžio sutartys; 2) nepateikė klientų pažymos, kurioje būtų patvirtinta, kad trečiojo asmens siūlomi specialistai pasiūlyme nurodytais laikotarpiais iš tikrųjų vykdė Rusijos ir Alžyro sutartis; 3) net ir suteikus galimybę patikslinti savo pasiūlymą, trečiasis asmuo nepašalino prieštaravimų, susijusių su jo pateikta ir viešai skelbiama informacija apie Rusijos ir Alžyro sutarčių vykdymo bei siūlomų specialistų darbo trukmes.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

23.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškovės ir trečiojo asmens ieškinius atmetė. 

24.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė atsakovei 2023 m. gegužės 4 d. buvo pareiškusi pretenziją dėl 2023 m. balandžio 14 d. sprendimo, atsakovė į dalį šios pretenzijos atsakė 2023 m. gegužės 15 d. atsakymu, o į kitą dalį – 2023 m. gegužės 26 d. atsakymu. Atsakovės 2023 m. gegužės 15 d. atsakyme į pretenziją yra atmesti ieškovės reikalavimai ir argumentai, susiję su aplinkybėmis, kad trečiasis asmuo yra įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir kad tai buvo kliūtis šiam asmeniui dalyvauti Pirkime, taip pat su tuo, kad Pirkimo sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymas keltų grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Teismas padarė išvadą, kad 10 dienų terminas ieškiniui pareikšti nuo 2023 m. gegužės 15 d. atsakymo (dėl dalies pretenzijos atmetimo) išsiuntimo suėjo 2023 m. gegužės 26 d., tačiau ieškovė ieškinį pareiškė 2023 m. birželio 5 d., 10 dienų praleidusi VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą, ir nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido ieškinio senaties terminą.

25.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad trečiojo asmens pasiūlyme pateikta informacija yra klaidinanti. Ši informacija nėra informacija apie trečiojo asmens pašalinimo pagrindų nebuvimą ar apie trečiojo asmens kvalifikaciją. Pateikta informacija reikšminga nustatant, ar trečiojo asmens pasiūlymas turi teisę gauti papildomų kokybės balų (Pirkimo sąlygų 52.2 punktas). Taigi, ši informacija nėra susijusi su trečiojo asmens pašalinimo iš Pirkimo pagrindais ir nėra susijusi su trečiojo asmens kvalifikacija, būtina tam, kad jis galėtų dalyvauti Pirkime. Dėl to ji negali būti pripažinta melaginga informacija VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme.

26.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą pripažinti, kad kartu su trečiojo asmens pasiūlymu pateikta informacija yra klaidinanti informacija VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkto prasme; argumentavo, kad trečiasis asmuo informaciją teikė apie savo paties įvykdytas sutartis ir projektus, todėl ši informacija, remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktu VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkto išaiškinimu dėl šių nuostatų taikymo, negali būti pripažinta klaidinančia.

27.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė iš esmės ginčija vieną iš trečiojo asmens pasiūlymo įvertinimo elementų – ekonominio naudingumo balų pagal kriterijus Q1 ir Q2 suteikimą trečiojo asmens pasiūlymui. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-191-933/2023 pripažinta trečiojo asmens teisė papildyti ir patikslinti pasiūlymo duomenis tam, kad būtų panaikintas šių duomenų prieštaringumas. Trečiasis asmuo pateikė perkančiajai organizacijai paaiškinimus ir Italijoje įvykdyto projekto („Mokamas Italijos greitkelis A32“) užsakovo – įmonės „Tecnositaf S.p.A.“ – 2021 m. gegužės 21 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. pažymas, jose nurodyta, kad Pirkimo sąlygų 9 bei 10 prieduose trečiojo asmens nurodyti specialistai ėjo atitinkamas pareigas (įgydami reikiamos patirties) nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2021 m. gegužės 21 d., t. y. 1442 kalendorines dienas (pagal Pirkimo sąlygų 12 priedo nuostatas, maksimaliems ekonominio naudingumo balams gauti pakako 1095 dienų patirties). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo pateikė perkančiajai organizacijai tinkamai užpildytus Pirkimo sąlygų 9 ir 10 priedus, kuriuose nurodyta informacija atitinka užsakovo pažymose nurodytą informaciją. Dėl to atsakovė 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu pagrįstai suteikė trečiajam asmeniui maksimalius papildomus ekonominio naudingumo balus pagal Pirkimo sąlygose įtvirtintus kriterijus Q1 ir Q2.

28.       Atmesdamas trečiojo asmens ieškinį, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad galiojančiu ir nenuginčytu 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu trečiasis asmuo pripažintas Pirkimo laimėtoju ir jam pranešta, jog su juo bus sudaryta Pirkimo sutartis. Teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, kai trečiasis asmuo yra pripažintas Pirkimo laimėtoju, jo siekis dar labiau padidinti balų pagal ekonominio naudingumo kriterijus Q1 ir Q2 skaičių nebeturi prasmės, nes neturės įtakos trečiojo asmens pozicijai vykdant Pirkimo procedūras. Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą.

29.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimą:

29.1.                       panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės įmonės „TollNet a.s.“ ieškinio reikalavimai, susiję su trečiojo asmens UAB „Proit“ įtraukimu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir pašalinimu iš viešojo pirkimo procedūrų, ir civilinės bylos dalį dėl šių reikalavimų nutraukė;

29.2.                       kitą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą;

29.3.                       išsprendė bylinėjimosi išlaidų, bylos šalių patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą.

30.       Pasisakydamas dėl ieškovės argumentų ieškinio senaties termino taikymo klausimu, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė 2023 m. gegužės 15 d. atsakyme į ieškovės 2023 m. gegužės 5 d. pretenziją atmetė ieškovės reikalavimus, susijusius su aplinkybėmis, jog trečiasis asmuo yra įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, dėl to trečiasis asmuo negalėjo dalyvauti Pirkime, taip pat atmetė argumentus, kad Pirkimo sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymas keltų grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas 10 dienų terminas ieškiniui pareikšti prasidėjo ieškovei gavus atsakovės 2023 m. gegužės 15 d. atsakymą į pretenziją. Ieškovė apie savo teisę reikšti ieškinį sužinojo 2023 m. gegužės 15 d., todėl terminas ieškiniui pateikti baigėsi 2023 m. gegužės 26 d. Ieškinį, kuriame nesutinkama su atsakovės sprendimais, pateikus 2023 m. birželio 5 d., pagrįstai konstatuotas ieškinio senaties termino praleidimas.

31.       Ieškovė nepareiškė prašymo atnaujinti praleistą terminą, taip pat nenurodė termino praleidimo priežasčių, nes viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Atsižvelgdamas į tai ir nagrinėjamu atveju nenustatęs aplinkybių, kurios leistų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimams taikė ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmetė (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

32.       Pažymėdamas, kad remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią kasacinis teismas bylos dalis pagal pareikštus ieškinio reikalavimus dėl perkančiosios organizacijos sprendimų atmesti tiekėjo pretenzijas ar jų neišnagrinėti nutraukia, jeigu to nebūna padarę bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-378/2018), apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų, susijusių su trečiojo asmens įtraukimu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir pašalinimu iš Pirkimo (nes Pirkimo sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymas keltų grėsmę nacionaliniam saugumui), turėjo nutraukti, o ne priimti sprendimą šiuos reikalavimus atmesti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

33.       Įvertinęs VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtintą reglamentavimą dėl privalomo tiekėjų pašalinimo iš pirkimo procedūrų pagrindo, kai, be kita ko, tiekėjas teikė klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams dėl tiekėjų pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad iš VPĮ  46 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatų matyti, jog, visų pirma, pareiga ieškovės nurodytu pagrindu pašalinti tiekėją iš pirkimo nustatyta būtent perkančiajai organizacijai. Nors ieškovė įrodinėja, kad trečiasis asmuo klaidinančią informaciją apie savo siūlomų specialistų patirtį teikė, siekdamas nesąžiningai gauti papildomų ekonominio naudingumo balų pagal Q1 ir Q2 kokybės kriterijus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip pagrįstai nusprendė pirmosios instancijos teismas, trečiasis asmuo atsakovei pateikė informaciją apie savo paties įvykdytas sutartis ir projektus, todėl ši informacija negali būti pripažinta klaidinančia. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-191-993/2023 įvertino trečiojo asmens pasiūlymą bei su juo pateiktus Pirkimo sąlygų 9 ir 10 priedus, kuriuose buvo pateikta trečiojo asmens informacija apie siūlomų specialistų vykdytų sutarčių pobūdį, ir nusprendė, kad trečiojo asmens dokumentuose nebuvo informacijos, kuri leistų pripažinti trečiąjį asmenį atitinkančiu pašalinimo pagrindus.

34.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodinėja, jog trečiojo asmens Pirkime pateikta informacija apie projektų įgyvendinimą Rusijoje, Alžyre ir Italijoje būtų susijusi su trečiojo asmens atitiktimi konkretiems pašalinimo pagrindams ar Pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiojo asmens pateikta informacija yra susijusi su pasiūlymų vertinimu pagal Pirkimo sąlygose nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus (Q1 ir Q2), t. y. šiuo konkrečiu atveju trečiojo asmens pateikta informacija apie įgyvendintus projektus galėjo būti vertinama pagal VPĮ 55 straipsnį. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažino pirmosios instancijos teismą teisingai nusprendusiu, kad atsakovė pagrįstai atsisakė pašalinti trečiąjį asmenį iš Pirkimo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu.

35.       Pasisakydamas dėl trečiojo asmens teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju trečiasis asmuo pareiškė ieškinį, siekdamas apginti savo teisėtus interesus Pirkime, kuriuos, jo vertinimu, atsakovė pažeidė 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu (neskirdama maksimalių balų pagal vertinimo kriterijus Q1 ir Q2). Atsakovė 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu perskaičiavo trečiojo asmens pasiūlymui skiriamus kokybės balus pagal Q1 ir Q2 kriterijus (trečiojo asmens pasiūlymui pagal Q1 kriterijų skyrė 2,36 balo, o pagal Q2 kriterijų – 2,04 balo), nes taikė Pirkimo sąlygose specialisto patirčiai apskaičiuoti nustatytą kalendorinių dienų terminą, tačiau, atsakovei nustačius pasiūlymų eilę, trečiojo asmens pasiūlymas vis tiek buvo pripažintas laimėjusiu. Viena vertus, trečiasis asmuo pateikė ieškinį kaip Pirkime dalyvaujantis tiekėjas dėl atsakovės sprendimo, kuriuo buvo įvertintas jo pasiūlymas, kita vertus, tenkinus trečiojo asmens ieškinį, Pirkimo rezultatas nepasikeistų – trečiojo asmens pasiūlymas vis tiek būtų pripažintas laimėjusiu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad sprendimas dėl trečiojo asmens ieškinio reikalavimų nesukurtų jam materialiųjų teisinių padarinių, todėl laikė nesant pagrindo pripažinti, jog egzistuoja trečiojo asmens subjektinių teisių pažeidimas.

36.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, o dėl kitų apeliacinių skundų argumentų jis plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo; kartu priminė, kad kasacinis teismas laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

37.       Kasaciniu skundu ieškovė Čekijos Respublikoje registruota įmonė „TollNet a.s.“ prašo:

37.1.                       panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties skundžiamą dalį (visą dalį, kuri yra susijusi su visais ieškovės šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimais) ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

37.2.                       atgręžti ieškovės įvykdytus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, t. y. įpareigoti atsakovę AB Lietuvos automobilių kelių direkciją sumokėti ieškovei 7035,46 Eur, o trečiąjį asmenį, pareiškiantį savarankiškus reikalavimus, UAB „Proit“ sumokėti ieškovei 2060,13 Eur, nurodant, kad ieškovės naudai priteistos grąžintinos lėšos turi būti sumokamos į ieškovės banko sąskaitą Nr. CZ2760000000006062740036, esančią banke „PPF banka a.s.“;

35.3                      . panaikinus skundžiamos nutarties dalį dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo, grąžinti ieškovei jos sumokėtą žyminį mokestį – 5464 Eur už apeliacinį skundą ir 5523 Eur kasacinį skundą, iš viso – 10 987 Eur;

35.4.                       priteisti ieškovei iš atsakovės AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

36.                      Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

36.1.                       Bylą nagrinėję teismai nepateikė jokių motyvų dėl dalies ieškovės ieškinio ir apeliacinio skundo esminių argumentų, reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui. Tokiu būdu teismai pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies, 331 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo šių normų taikymą aiškinančios teismų praktikos. Nurodytų teisės normų pažeidimas sudaro absoliutų teismų priimtų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindą, įtvirtintą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

36.1.1.                      Pasak ieškovės, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo ir nepateikė jokių motyvų dėl ieškinio argumentų, kad: a) trečiasis asmuo pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją (apie savo siūlomų specialistų patirtį, kurios iš tikrųjų šie specialistai neturi), todėl, net ir nepašalinus trečiojo asmens iš pirkimo, jo pasiūlymui negalėjo būti skirti ekonominio naudingumo balai šios tikrovės neatitinkančios informacijos pagrindu; atitinkamai trečiasis asmuo negalėjo būti pripažintas Pirkimo laimėtoju; b) trečiojo asmens pateikta informacija buvo prieštaringa, prieštaravimai, net ir suteikus galimybę patikslinti pasiūlymą, nebuvo pašalinti, todėl trečiojo asmens pasiūlymui negalėjo būti skirti ekonominio naudingumo balai prieštaringos informacijos pagrindu. Pastarasis argumentas konkretus, susijęs ir svarbus: ekonominio naudingumo balai buvo skaičiuojami už kiekvieną specialisto dirbtą dieną vykdant konkrečios rūšies sutartį per paskutinius penkerius metus. Dėl to tiekėjų buvo prašyta nurodyti konkrečias specialistų darbo trukmes (laikotarpius, įvardijant konkrečias datas), kai jie vykdė atitinkamas sutartis. Trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu pateiktame užpildytame 9 priede buvo nurodęs, kad jo siūlomo specialisto L. E. S. (L. E. S.) darbo trukmė, vykdant Italijos sutartį, yra laikotarpis nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2021 m. gegužės 21 d. (684 dienos per pastaruosius 5 metus). Tuo tarpu, įmonės „Tecnositaf S.p.A.“ 2023 m. birželio 20 d. pažymos duomenimis, kurie turėtų patvirtinti, kad trečiojo asmens pasiūlyme nurodytos specialistų darbo trukmės atitinka tikrovę, minėtas specialistas, vykdamas Italijos sutartį, pradėjo dirbti nuo 2010 metų (konkreti data nenurodyta). Taigi, trečiojo asmens pasiūlyme ir įmonės „Tecnositaf S.p.A.“ 2023 m. birželio 20 d. pažymoje nurodyti duomenys prieštarauja vieni kitiems. Skirtumas tarp nurodytų darbo pradžios datų yra net 5 metai ir nėra aišku, kurie iš šių duomenų yra tikri, o kurie neatitinka tikrovės, nes jokių pirminių, objektyvių įrodymų nėra pateikta. Tokių kaip aptartas prieštaravimų trečiojo asmens pateiktoje informacijoje yra daugiau, visi jie buvo nurodyti ieškovės teiktuose procesiniuose dokumentuose, tačiau teismai jų visiškai netyrė ir nevertino.

36.1.2.                      Anot ieškovės, bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas visiškai nenagrinėjo ir nepateikė jokių motyvų dėl apeliacinio skundo argumentų, kad: a) senaties termino klausimas nėra aktualus sprendžiant dėl pagrindinio šioje byloje ieškovės ginčijamo atsakovės 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo panaikinimo; ieškovė pretenziją dėl 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo perkančiajai organizacijai pateikė 2023 m. birželio 5 d., tą pačią 2023 m. birželio 5 d. gavo atsakymą ir tą pačią dieną buvo pateiktas ieškinys teismui; taigi, teismai privalėjo nagrinėti visus argumentus, kurie buvo nurodyti ieškovės 2023 m. birželio 5 d. pretenzijoje, pateiktoje skundžiant perkančiosios organizacijos 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą, bei ieškinyje; b) pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų dėl ieškinio argumentų, susijusių su tikrovės neatitinkančių ir prieštaringų duomenų pateikimu; c) pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nepriėmė jokio sprendimo dėl ieškovės dviejų procesinių prašymų, kurie buvo pateikti kartu su ieškovės dubliku (vienas iš tokių prašymų buvo ieškovės prašymas teismui kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, sudarytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 186 „Dėl Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos sudarymo“, ir įpareigoti ją pateikti išvadą, ar ginčo pirkimo sutarties sudarymas su trečiuoju asmeniu atitiktų nacionalinio saugumo interesus ir ar tokia sutartis galėtų būti sudaroma ir vykdoma); d) pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, nacionalinis saugumas yra viešasis interesas, kuris sudaro pagrindą teismui ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas padarytos išvados dėl praleisto ieškinio senaties termino, privalėjo nagrinėti ieškovės argumentą dėl grėsmės nacionaliniam saugumui; jeigu teismas šį argumentą būtų nagrinėjęs ir nustatęs, kad ginčo pirkimo sutarties sudarymas su trečiuoju asmeniu neatitiktų nacionalinio saugumo interesų, tai būtų savarankiškas pagrindas panaikinti neteisėtus perkančiosios organizacijos sprendimus, kuriais Pirkimo laimėtoju pripažintas trečiojo asmens pasiūlymas; apeliacinės instancijos teismas dėl šio apeliacinio skundo argumento taip pat nepateikė jokių motyvų.

36.2.                       Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė tiekėjo, pateikusio perkančiajai organizacijai klaidinančią informaciją, pašalinimo pagrindą reglamentuojančias teisės normas – VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkto, 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 57 straipsnio 4 dalies i punkto, VPĮ 17 straipsnio 1 dalies, taip pat CK 1.5 straipsnio nuostatas. Pasak ieškovės, bylą nagrinėję teismai, nurodydami, kad ieškovės prašoma pripažinti klaidinančia informacija, teikta trečiojo asmens apie savo paties įvykdytas sutartis ir projektus, negali būti pripažinta tokia (t. y. klaidinančia) pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punktą, iš esmės pateikė išaiškinimą, jog galiojančios teisės normos draudžia tiekėjui meluoti tik apie: a) savo kvalifikaciją ir pašalinimo pagrindus (tokiu atveju taikomas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir b) kitus pirkime dalyvaujančius tiekėjus (tokiu atveju taikomas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punktas), o visa kita bet kuri tiekėjo pasiūlyme nurodyta informacija, įskaitant ir informaciją, turinčią esminę įtaką nustatant laimėtoją, nors ir neatitinka tikrovės, tačiau negali būti laikoma klaidinančia informacija, kurią pateikęs nesąžiningas tiekėjas galėtų būti pašalintas iš pirkimo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu. Pagal tokį išaiškinimą, tiekėjai įgyja teisę be jokių neigiamų pasekmių meluoti perkančiajai organizacijai apie save ir savo pasiūlymą bet kuriais klausimais, išskyrus klausimus apie tiekėjo kvalifikaciją ir pašalinimo pagrindus. Toks teismų pateiktas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkto aiškinimas yra ne tik klaidingas, bet ir prieštarauja pagrindiniams viešųjų pirkimų teisės principams (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis), taip pat bendriesiems civilinės teisės principams (CK 1.5 straipsnis). Ieškovės vertinimu, analizuojama teisės norma turėtų būti aiškinama kaip įtvirtinanti draudimą teikti bet kokią tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams dėl laimėtojo nustatymo, nepriklausomai nuo to, ar tikrovės neatitinkančią informaciją tiekėjas teikia apie save ar apie kitą pirkime dalyvaujantį tiekėją. Esminis kriterijus yra tai, kad šios tikrovės neatitinkančios ir esminę įtaką svarbiausiems perkančiosios organizacijos sprendimams turinčios informacijos pateikimu nesąžiningas tiekėjas siekia suklaidinti perkančiąją organizaciją ir laimėti pirkimą neteisėtai. 

36.3.                       Bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančias CPK 176 straipsnio 1 dalies, 185 straipsnio 1 dalies normas ir jų taikymą aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Anot ieškovės, pirmosios instancijos teismas, vertindamas konkrečius rašytinius dokumentus – įmonės „Tecnositaf S.p.A.“ 2021 m. gegužės 21 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. pažymas, išgalvojo tekstą, kurio šiuose rašytiniuose dokumentuose nėra, ir realiai neegzistuojančias faktines aplinkybes sprendime nurodė kaip egzistuojančias. Apeliacinės instancijos teismas tokiam pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimui pritarė. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad įmonės „Tecnositaf S.p.A.“ 2021 m. gegužės 21 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. pažymose yra pateikti duomenys, patvirtinantys, jog trečiojo asmens siūlomi specialistai „ėjo atitinkamas pareigas nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2021 m. gegužės 21 d., t. y. 1442 kalendorines dienas“. Toks teismo teiginys neatitinka faktinio vertinamų rašytinių dokumentų (nurodytų pažymų) teksto turinio – pažymose nepateikta jokių duomenų apie konkrečias nurodytų specialistų darbo trukmes, juolab nėra teismo sprendime nurodytų duomenų apie tai, kad siūlomi specialistai ėjo atitinkamas pareigas nurodytą laikotarpį. 2021 m. gegužės 21 d. pažymoje nurodytos tik bendros sutarčių vykdymo trukmės, o ne specialistų darbo trukmės. 2022 m. rugsėjo 6 d. pažymoje yra teiginys, kad specialistai „įgijo reikiamos patirties“, tačiau nėra pateikiama jokios informacijos apie siūlomų specialistų darbo trukmes vykdant atitinkamas sutartis. Dėl tokio pirmosios instancijos teismo atlikto svarbių įrodymų vertinimo ieškovė buvo nurodžiusi argumentus apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepateikė jokių motyvų.

36.4.                       Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties termino ginčuose, kilusiuose iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, taikymą reglamentuojančias teisės normas (CK 1.127 straipsnio 1 dalį, VPĮ 102 straipsnio 1 dalį). Nagrinėjamoje byloje vertinama situacija, kai į vieną ir tą pačią tiekėjo (ieškovės) pretenziją perkančioji organizacija skirtingais laikotarpiais pateikė kelis atsakymus, t. y. dėl dalies pretenzijos argumentų pateikė dalinį atsakymą viename dokumente, o dėl likusios dalies pretenzijos argumentų – kitame. Byloje kilo klausimas, nuo kada tokiu atveju turėtų būti pradedamas skaičiuoti įstatyme (VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte) nustatytas 10 dienų kreipimosi į teismą su ieškiniu senaties terminas. Bylą nagrinėję teismai iš esmės laikėsi pozicijos, kad tiekėjas neturi laukti perkančiosios organizacijos išsamaus atsakymo į pretenziją ir dėl kiekvieno perkančiosios organizacijos dalinio atsakymo privalo teikti atskirą ieškinį, taip pradėdamas atskiras bylas. Jeigu tiekėjas to nepadaro ir ieškinį pateikia tik tada, kai sulaukia išsamaus perkančiosios organizacijos atsakymo į vieną ir tą pačią tiekėjo pretenziją, tiekėjas laikomas praleidusiu ieškinio senaties terminą. Pasak ieškovės, tokia teismų pozicija nepagrįsta. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Tiekėjas, gavęs perkančiosios organizacijos tik dalinį (neišsamų), jos pačios iniciatyva išskaidytą, atsakymą, dar nežino, ar bus pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Ieškovės įsitikinimu, kilus viešųjų pirkimų ginčų, senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu pradžia turėtų būti pradedama skaičiuoti ne nuo dalinių perkančiosios organizacijos sprendimų gavimo dienos, o nuo to momento, kai gaunamas išsamus perkančiosios organizacijos atsakymas į vieną ir tą pačią tiekėjo pretenziją ir tiekėjui tampa žinoma, ar kuriais nors iš pateiktų argumentų jo pretenzija yra tenkinama. Toks aiškinimas atitiktų protingumo, taip pat proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus.

37.                      Atsakovė AB Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį; priteisti atsakovei iš ieškovės kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

37.1.                              Pagal kasacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotą praktiką, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, yra motyvuoti, teismai atsakė į esminius ieškovės ieškinio ir apeliacinio skundo faktinius bei teisinius aspektus (t. y. klausimus, susijusius su tuo, ar trečiojo asmens pateikta atitinkama informacija gali būti pripažinta melaginga VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme ir ar trečiojo asmens pateikta atitinkama informacija gali būti įvertinta kaip klaidinga pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punktą), todėl nėra jokio pagrindo pripažinti esant absoliutų teismų priimtų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindą, įtvirtintą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

37.2.                       Ieškovės siūlomas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatų aiškinimas yra iš esmės nepagrįstas ir neatitinka įstatymų leidėjo valios atskirti ir netapatinti melagingos ir klaidinančios informacijos kategorijų, kaip atskirų pagrindų pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų. Trečiasis asmuo nepateikė Pirkime jokios informacijos, kuri galėtų būti vertinama kaip klaidinanti informacija.

37.3.                       Bylą nagrinėję teismai tinkamai, nepažeisdami kasaciniame skunde nurodytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino įmonės „Tecnositaf S.p.A.“ 2021 m. gegužės 21 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. pažymas. Ieškovė neteisingai interpretuoja šių pažymų turinį.

37.4.                       Šioje byloje nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas netaikė ieškinio senaties termino reikalavimui ginčijant atsakovės 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą pareikšti. Ieškovės reikalavimai, susiję su trečiojo asmens įtraukimu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir tvirtinimu, kad pirkimo sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymas keltų grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, buvo atmesti atsakovės 2023 m. gegužės 15 d. atsakymu, kuriam ginčyti, kaip teisingai konstatavo teismai, ir buvo praleistas ieškinio senaties terminas. Tuo tarpu atsakovės 2023 m. gegužės 26 d. atsakymu, be kita ko, buvo atmesti ieškovės reikalavimai pašalinti trečiąjį asmenį iš Pirkimo, panaikinti nustatytą pasiūlymų eilę ir Pirkimo komisijos sprendimą trečiojo asmens pasiūlymui suteikti kokybės balus pagal Q1 ir Q2 kriterijus dėl trečiojo asmens pateiktos neva melagingos informacijos. Kaip matyti iš teismų procesinių sprendimų turinio, šiems ieškovės reikalavimams ieškinio senaties terminas nebuvo taikytas ir šie reikalavimai buvo teismų išnagrinėti.

38.                      Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Proit“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nutraukti bylą, nes ieškovė nebeturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje, arba (netenkinus pirmojo prašymo) atmesti kasacinį skundą; priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovės kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

38.1.                       Kasaciniame skunde keliami klausimai (išskyrus nebent dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkto aiškinimo ir taikymo) yra iš esmės ne teisės, bet faktų buvimo (nebuvimo) klausimai.

38.2.                       Ieškovė šioje byloje nebeturi teisinio suinteresuotumo, nes savo kasaciniame skunde neprašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimo (t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimo). Šiuo sprendimu ieškovės ieškinys buvo visiškai atmestas, todėl, net jeigu ieškovės kasaciniame skunde keliami reikalavimai, susiję su skundžiamos nutarties panaikinimu, ir būtų tenkinti, tai negalėtų sukelti ieškovei materialiųjų teisinių pasekmių, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas liktų galioti. Dėl to ši byla turėtų būti nutraukta.

38.3.                       Bylą nagrinėję teismai tinkamai ir teisingai motyvavo priimtus procesinius sprendimus. Teismas neprivalo pasisakyti dėl visų šalies argumentų, ypač kai jie tampa nebeaktualūs teismui įvertinus kitas bylos aplinkybes ir jos teisingam išsprendimui svarbius klausimus. Šioje byloje teismai tinkamai ir teisingai pasisakė visais teisingam bylos išnagrinėjimui svarbiais fakto ir teisės klausimais.

38.4.                      Bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtintą tiekėjų pašalinimo pagrindą, nuspręsdami, kad jis netaikytinas, jei pateikiama klaidinanti informacija, susijusi su ekonominio naudingumo vertinimu. Be to, šis teisės klausimas yra neaktualus nagrinėjamoje byloje, nes, kaip nustatė bylą nagrinėję teismai, trečiasis asmuo apskritai nepateikė klaidingos ar klaidinančios informacijos apie savo siūlomų specialistų patirtį, kuri vertinama Pirkime pagal jame nustatytus šios patirties ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus.

38.5.                       Ieškovė kasaciniu skundu ginčija ne neva netinkamai bylą nagrinėjusių teismų atliktą įrodymų vertinimą, o jai nepalankų teismų nustatytą byloje esančių įrodymų turinį, t. y. ieškovė kelia fakto klausimus, kurių kasacinis teismas nenagrinėja. Kasacinio skundo argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo iškraipomos teismų padarytos išvados, nes šias išvadas ieškovė pateikia kaip neva tiesioginį byloje tirtų dokumentų turinį.

38.6.                       Bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį viešųjų pirkimų ginčuose reglamentuojančias teisės normas. VPĮ 101, 102 straipsniuose aiškiai nustatyta, kad tiekėjai turi teisę ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus per įstatymo nustatytą terminą, ir nesuteikta tiekėjui teisės tokius terminus prasitęsti dėl to, jog vėliau perkančioji organizacija priima dar vieną sprendimą, kurį tiekėjas taip pat galbūt nori ginčyti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

 

39.                      CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas).

40.                      Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį ir trečiojo asmens ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, kasacine tvarka apskųsta nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai, susiję su atsakovės 2023 m. balandžio 14 d., 2023 m. gegužės 15 d. ir 2023 m. gegužės 26 d. sprendimų, kuriais buvo nustatyta pasiūlymų eilė bei Pirkimo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo, panaikinimu ir atsakovės įpareigojimu iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę Pirkime, ir sprendimo dalį, kuria atmestas trečiojo asmens ieškinys, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai, susiję su trečiojo asmens įtraukimu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir pašalinimu iš Pirkimo (be kita ko, ir dėl to, kad Pirkimo sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymas keltų grėsmę nacionaliniam saugumui), panaikino ir civilinės bylos dalį dėl šių reikalavimų nutraukė. 

41.                      Kasacinis skundas paduotas tik ieškovės, jame prašoma panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties skundžiamą dalį (visą dalį, kuri yra susijusi su visais ieškovės šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimais) ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasaciniame skunde ieškovė kelia šiuos teisės aiškinimo ir taikymo klausimus: 1) dėl proceso teisės normų, įtvirtinančių teismo pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą (nutartį), pažeidimo; 2) dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatų taikymo; 3) dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimo; 4) dėl ieškinio senaties termino viešųjų pirkimų ginčuose taikymą reglamentuojančių teisės normų tinkamo taikymo. Ieškovės kasaciniame skunde nedėstoma argumentų, susijusių su teismų išvadomis, padarytomis dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinto tiekėjų pašalinimo iš pirkimo procedūrų pagrindo (dėl trečiojo asmens pateiktos informacijos pripažinimo melaginga), todėl kasacinis teismas šios skundžiamo procesinio sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nevertina.

42.                      Trečiasis asmuo kasacinio skundo nepateikė, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalys, priimtos dėl trečiojo asmens ieškinio, nesudaro šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko.

 

Dėl ieškovės teisinio (ne)suinteresuotumo

 

43.                      Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo akcentuoja tai, kad šioje byloje ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti tik apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį ir neprašo panaikinti atitinkamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškinys buvo visiškai atmestas. Laikydamas, kad tokioje situacijoje, net jeigu ieškovės kasaciniame skunde keliami reikalavimai, susiję su skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies panaikinimu, ir būtų tenkinti, procesinis rezultatas byloje negalėtų sukelti ieškovei materialiųjų teisinių pasekmių, nes atitinkama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis liktų galioti, trečiasis asmuo teigia, jog nagrinėjama byla turėtų būti nutraukta, nes ieškovė, suformulavusi tokius kasacinio skundo reikalavimus, nebeturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje. Taip argumentuodamas, trečiasis asmuo iš esmės laiko, kad nagrinėjamoje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra peržiūrėjimo kasacine tvarka objektas. Teisėjų kolegija tokią trečiojo asmens poziciją atmeta kaip nepagrįstą.

44.                      Pagal CPK 340 straipsnio 1 dalį, kasacine tvarka gali būti apskųsti ir peržiūrėti tik apeliacinės instancijos teismo procesiniai sprendimai, tačiau sistemiškai aiškinant ir kitas CPK XVII skyriaus nuostatas darytina išvada, kad kasacijos objektas yra ne tik apeliacinės instancijos teismo, bet ir pirmosios instancijos teismo sprendimai bei nutartys. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl to, kai kasacinis skundas paduotas byloje, kurioje abiejų instancijų teismų procesiniai sprendimai dėl ginčo išsprendimo iš esmės yra vienodi, tai nepriklausomai nuo to, ar pats kasacinį skundą pateikęs bylos dalyvis kasaciniu skundu prašo peržiūrėti abu teismų procesinius sprendimus, kasacinis teismas teisės taikymo aspektu vertina tiek apeliacinės, tiek ir pirmosios instancijų teismų procesinius sprendimus. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas atitinkama sprendimo dalimi atmetė ieškovės reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismas, pagal ieškovės apeliacinį skundą peržiūrėjęs šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nutartimi ją paliko iš esmės nepakeistą (dėl dalies ieškovės reikalavimų, kurie pirmosios instancijos teismo buvo atmesti, bylą nutraukė, tačiau esmė liko ta pati – ieškovės reikalavimai liko nepatenkinti). Ieškovė, nors kasaciniame skunde prašo panaikinti tik apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, tačiau formuluoja prašymą perduoti šią bylos dalį (susijusią su visais ieškovės šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimais) iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas dėl procesinės bylos baigties gali priimti vieną iš CPK 359 straipsnyje nustatytų sprendimų ir nėra saistomas kasaciniame skunde išdėstyto prašymo. Taigi, esant tokioms procesinėms aplinkybėms, kasacijos objektas šioje byloje yra skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis ir apeliacine tvarka peržiūrėta atitinkama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria yra atmesti ieškovės šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimai.

45.                      Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija kaip teisiškai nepagrįstus vertina trečiojo asmens argumentus, kad ieškovė nebeturi teisinio suinteresuotumo toliau tęsti šios bylos nagrinėjimo procesą.

 

Dėl teismo procesinio sprendimo turiniui keliamų reikalavimų, teismo pareigos tinkamai motyvuoti procesinį sprendimą ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo

 

46.                      Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai neįvykdė įstatyme (CPK 270 straipsnio 4 dalyje, 331 straipsnio 4 dalyje) jiems nustatytos pareigos motyvuoti savo priimtus procesinius sprendimus, nes neišnagrinėjo ir neatsakė į tokius esminius ieškinio ir apeliacinio skundo argumentus, kurie susiję: 1) su trečiojo asmens pateiktos informacijos apie jo siūlomų specialistų darbo patirtį neatitiktimi tikrovei bei jos prieštaringumu ir dėl to negalėjimu būti pagrindu skirti ekonominio naudingumo balus trečiojo asmens pasiūlymui, taigi – su ginčijamų atsakovės (perkančiosios organizacijos) sprendimų teisėtumu; 2) su senaties termino taikymo klausimo neaktualumu sprendžiant dėl pagrindinio šioje byloje ieškovės ginčijamo atsakovės 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo panaikinimo; 3) su trečiuoju asmeniu kaip nepatikimu tiekėju ir dėl to turėjusiu būti pašalintu iš Pirkimo arba su trečiojo asmens taikytų apsivalymo priemonių pakankamumu, taip pat su tuo, ar sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymas ir vykdymas nekels grėsmės nacionaliniam saugumui; 4) su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų (duomenų, trečiojo asmens pateiktų papildomų ekonominio naudingumo balų skyrimui pagrįsti) netinkamu įvertinimu; toks teismų procesinių sprendimų motyvų nepakankamumas, ieškovės teigimu, sudaro CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą absoliutų sprendimų negaliojimo pagrindą ir esminį proceso teisės normų pažeidimą; dėl to yra pagrindas išvadai, kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimant neteisėtus procesinius sprendimus.

47.                      Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Šių reikalavimų turinys detalizuotas kitose CPK nuostatose. CPK 265 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai teismo sprendimo motyvuojamajai daliai – joje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių eismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.

48.                      Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, tik kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-469/2019, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

49.                      Kasacinio teismo konstatuota, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 37 punktas).

50.                      Motyvuojamosios apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti apeliacinės instancijos teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 71 punktas).

51.                      Tinkamo teismo sprendimo motyvavimo, kaip vieno iš teisės į teisingą teismą elementų, svarba yra pabrėžiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. EŽTT šiuo aspektu yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. EŽTT savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, kad teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (pvz., EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91).

52.                      CPK 263 straipsnio 1 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje, 270 straipsnio 4 dalyje, 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. jis turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais konkrečių įrodymų ir jais nesiremia, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytus argumentus ir pan. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 73 punktas).

53.                      Kita vertus, aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek EŽTT jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas). Toks aiškinimas gali būti grindžiamas tuo, kad dalis byloje nurodytų argumentų gali būti nesusiję su byloje keliamu ginču, neturėti esminės reikšmės priimant sprendimą dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Tuo atveju, jeigu teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė ir nurodė visas bylai teisingai išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes, identifikavo ir įvertino esminius byloje keliamus klausimus bei į juos argumentuotai atsakė, pateikė motyvuotus argumentus dėl byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimo, tai vien tai, kad bylai išnagrinėti esminės reikšmės neturinčios aplinkybės ar įrodymai nebuvo išsamiai aptarti teismo sprendime, paprastai nelemia šio sprendimo neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 24 punktas).

54.                      Taigi, jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Tačiau tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013). Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, atsižvelgtina į dalyvaujančių byloje asmenų byloje pateiktus reikalavimus. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).

55.                      Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiga tinkamai motyvuoti ir pagrįsti priimtą sprendimą yra nustatyta visų instancijų teismams. Nors CPK reglamentuotam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kurios esmę sudaro tai, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 28 punktas), apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles, kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, todėl apeliaciniam procesui taikomi ir CPK reikalavimai tinkamai motyvuoti priimamus procesinius sprendimus.

56.                      Tinkamu apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimu teismų praktikoje yra laikomi ir atvejai, kai apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, iš naujo nekartoja visų pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių ir argumentų, bet tiesiog pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją, peticijos Nr. 2930; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015). Vis dėlto tam, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų tokiu būdu motyvuoti savo procesinį sprendimą, pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados turi būti tinkamai motyvuotos, t. y. jame turi būti pateikti konkretūs pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžiantys argumentai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti pagal apeliaciniame skunde apibrėžtas ginčo ribas ir kuriems, nustatęs, kad jie yra pagrįsti, gali pritarti. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama apeliacinės instancijos teismo teisė tam tikrais atvejais pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams negali lemti situacijos, kai esminiai apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismo atmetami vien apsiribojant nuoroda, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu pritaria bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą pateikusiam asmeniui ginčijant tam tikras faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas turi bent trumpai nurodyti, kodėl pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, t. y. kodėl atitinkamus apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-823/2021, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, net ir pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, apeliacinės instancijos teismas dėl esminių apeliacinio skundo argumentų turi bent trumpai nurodyti, kodėl jis tokias išvadas laiko pagrįstomis, o apeliaciniame skunde nurodytus argumentus atmeta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 77 punktas).

57.                      Teismo pareiga tinkamai motyvuoti ir pagrįsti priimtą procesinį sprendimą yra neatsiejamai susijusi su pareiga tinkamai įvertinti byloje pateiktus įrodymus. Teismo funkcija yra tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 42 punktas). Civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 28 punktas).

58.                      Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio proceso metu gali būti tikrinamas tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas, tiek ir jo pagrįstumas (teismo sprendimas gali būti peržiūrimas tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu), kasacinio teismo praktikoje akcentuojama apeliacinės instancijos teismo teisė, o kai apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida, – ir pareiga iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2009). Įvertinęs įrodymus, apeliacinės instancijos teismas gali tam tikras aplinkybes pripažinti nustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nenustatytomis arba dėl jų buvimo ar nebuvimo iš viso nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ribas, privalo pats įvertinti, ar faktinės bylos aplinkybės, kurios tirtos pirmosios instancijos teisme, nustatytos nepažeidžiant įrodinėjimo taisyklių (CPK 320 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentais keliant bylai išnagrinėti esminę reikšmę turinčių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo klausimą – juo, kaip patenkančiu į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžiančiu ginčo esmę ir turinčiu reikšmės bylos teisiniam rezultatui, pasisakyti.

59.                      Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė iš esmės ginčijo atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, ginčo Pirkime priimtą sprendimą pripažinti trečiąjį asmenį UAB „Proit“ laimėjusiu Pirkimą, remdamasi keletu argumentų: 1) tuo, kad trečiojo asmens kartu su pasiūlymu pateikta informacija, susijusi su jo siūlomų specialistų (IT sistemų analitiko ir informacinių sistemų architekto) darbo patirtimi vykdant panašaus pobūdžio sutartis, yra klaidinanti ir sudaro VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtintą tiekėjo (trečiojo asmens) pašalinimo iš Pirkimo pagrindą, o papildomai po pasiūlymo pateikimo pateikta informacija, susijusi su trečiojo asmens sutarčių, teiktų siūlomų specialistų patirčiai pagrįsti, buvimo panašaus pobūdžio sutartimis pagrindimu, yra melaginga ir sudaro VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte tiekėjo (trečiojo asmens) pašalinimo iš Pirkimo pagrindą; 2) tuo, kad atsakovė pažeidė savo pačios parengtas Pirkimo sąlygas ir nepagrįstai skyrė kokybės balus Q1 ir Q2 tiekėjui (trečiajam asmeniui UAB „Proit“), kuris, net ir suteikus jam galimybę patikslinti savo pasiūlymą, nepateikė visų reikalingų ir neprieštaringų Pirkimo sąlygose nustatytų duomenų bei dokumentų, pagal kuriuos galėjo būti skiriami kokybės balai, o tai lėmė neteisėtos pasiūlymų eilės sudarymą; 3) tuo, kad atsakovė nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog UAB „Proit“ yra įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, o Pirkimo sutarties su šia tiekėja sudarymas bei vykdymas, be kita ko, keltų grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, ir tai taip pat yra savarankiški tiekėjo pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūrų pagrindai.

60.                      Atitinkamai ieškovė prašė, pripažinus trečiojo asmens pateiktą informaciją klaidinančia ir (arba) melaginga, (1) pašalinti trečiąjį asmenį iš Pirkimo pirmiau nurodytais pagrindais, o (tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo nebūtų pašalintas iš Pirkimo) nustačius, kad trečiojo asmens teikti dokumentai jo siūlomų specialistų patirčiai pagrįsti neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, (2) panaikinti perkančiosios organizacijos 2023 m. balandžio 14 d., 2023 m. gegužės 15 d. ir 2023 m. gegužės 26 d. sprendimus, kuriais buvo nustatyta pasiūlymų eilė ir Pirkimo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo, ir įpareigoti atsakovę iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę Pirkime.

61.                      Įvertinus šios nutarties 59–60 punktuose išdėstytas aplinkybes, matyti, kad nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas, be kita ko, ir dėl to, ar atsakovė, kaip perkančioji organizacija, pagrįstai pripažino trečiąjį asmenį Pirkimo laimėtoju, suteikusi jam papildomus ekonominio naudingumo balus pagal kriterijus Q1 ir Q2. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė ne tik siekė trečiojo asmens pašalinimo iš Pirkimo dėl jo kartu su pasiūlymu teiktos informacijos buvimo klaidinančia VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkto prasme ir (ar) po pasiūlymo pateikimo papildomai pateiktos informacijos buvimo melaginga VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme, bet ir ginčijo perkančiosios organizacijos (atsakovės) atliktą ir ginčijamuose atsakovės sprendimuose užfiksuotą trečiojo asmens pateikto pasiūlymo įvertinimo vieną elementų – ekonominio naudingumo balų pagal kriterijus Q1 ir Q2, nurodytus Pirkimo sąlygų 52.2 punkte ir jų 9 bei 10 prieduose, trečiojo asmens pasiūlymui suteikimą, lėmusį trečiojo asmens pripažinimą Pirkimo laimėtoju. Ieškovė nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike, apeliaciniame skunde) nuosekliai tvirtino, kad trečiojo asmens duomenys (informacija, susijusi su siūlomų IT sistemų analitiko ir IT sistemų architekto turima patirtimi vykdant panašaus pobūdžio sutartis), nurodyti Pirkimo sąlygų 9 ir 10 prieduose balams Q1 ir Q2, didesniems už 0,00, gauti, ne tik buvo klaidingi ir (ar) melagingi VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 ir (ar) 4 punkto prasme, bet ir nesudarė pagrindo trečiojo asmens Pirkime pateiktam pasiūlymui skirti balus Q1 ir Q2, didesnius nei 0,00, nes ieškovės pateikta informacija (užpildytuose Pirkimo sąlygų 9 ir 10 prieduose nurodyti duomenys bei šiuos priedus lydintys dokumentai) minėtų IT specialistų turimai patirčiai pagrįsti, susijusi su ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais, neatitiko Pirkimo dokumentų reikalavimų. Ieškovė tvirtino, kad pagal Pirkimo sąlygas papildomi ekonominio naudingumo balai Q1 ir Q2 galėjo būti skirti, tik jeigu tiekėjo siūlomi specialistai turi reikiamos patirties ir tiekėjas Pirkimo sąlygose nustatyta tvarka bei terminais pateikia perkančiajai organizacijai tikrovę atitinkančius, visapusiškus ir neprieštaringus duomenis, pagrindžiančius jo siūlomų specialistų turimą patirtį. Ieškovė šioje byloje laikėsi pozicijos, kad trečiojo asmens pasiūlyti specialistai neturi reikiamos patirties, o jo pateikta informacija šiai patirčiai pagrįsti neatitinka tikrovės, be to, šis tiekėjas nepateikė visų dokumentų, kuriuos pagal Pirkimo sąlygas privalėjo pateikti, o tie duomenys, kuriuos jis pateikė (trečiojo asmens siūlomų specialistų patirtį pagal kriterijus Q1 ir Q2 pagrindžiančių projektų užsakovės įmonės „Tecnositaf S.p.A.“ 2021 m. gegužės 21 d. pažyma ir 2022 m. rugsėjo 6 d. raštas apie šių specialistų patirtį), yra prieštaringi.

62.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės yra reikšmingos siekiant įvertinti, ar trečiasis asmuo pateikė Pirkimo dokumentus atitinkančius duomenis, susijusius su ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais, ar jie galėjo būti pagrindas suteikti trečiojo asmens pasiūlymui kokybės balus pagal kriterijus Q1 ir Q2 ir atitinkamai ar atsakovė pagrįstai ginčijamais sprendimais pripažino trečiąjį asmenį ginčo Pirkimo laimėtoju. Todėl jos turėjo būti ištirtos, nustatytos ir teisiškai įvertintos nagrinėjant bylą teisme. 

63.                      Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės reikalavimą, kuriuo ginčytas ekonominio naudingumo balų pagal kriterijus Q1 ir Q2 trečiojo asmens pasiūlymui suteikimas, lakoniškai, iš esmės nepateikdamas jokio išsamesnio nei trečiojo asmens užpildytuose Pirkimo sąlygų 9 ir 10 prieduose nurodytų duomenų bei šiuos priedus lydinčių dokumentų (įmonės „Tecnositaf S.p.A.“ 2021 m. gegužės 21 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. pažymų) apie trečiojo asmens siūlomų specialistų turimą patirtį įvertinimo, nei ieškovės teiginių, kuriais abejota šios informacijos patikimumu bei išsamumu, pripažinimo nepagrįstais argumentacijos, tiesiog konstatavo, kad trečiasis asmuo pateikė atsakovei (perkančiajai organizacijai) tinkamai užpildytus Pirkimo sąlygų 9 ir 10 priedus, kuriuose nurodyta informacija atitinka užsakovės pažymose esančius duomenis. Šis pirmosios instancijos teismo teiginys buvo vienintelis argumentas, kurio pagrindu teismas pripažino atsakovę pagrįstai (be kita ko, 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu, nors šis buvo pačios atsakovės panaikintas kitu, ieškovės ginčijamu, 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu) suteikusia trečiajam asmeniui maksimalius (16) papildomus kokybės balus pagal Pirkimo sąlygose įtvirtintus kriterijus Q1 ir Q2 ir kurio pagrindu teismas atmetė visus ieškovės ieškinyje pareikštus reikalavimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo byloje pateiktų įrodymų (neanalizavo ieškovės pateiktų rašytinių duomenų, jos teigimu, pagrindžiančių pagrindo skirti trečiajam asmeniui papildomus kokybės balus nebuvimą), tinkamai nemotyvavo savo priimto sprendimo. Nurodyta teismo išvada dėl trečiojo asmens Pirkime teiktos informacijos, susijusios su siūlomų specialistų turima patirtimi, tinkamo pateikimo ir jos atitikties užsakovo pažymose esantiems duomenims yra deklaratyvaus pobūdžio, teismas nepagrindė šios išvados jokiais argumentais, visapusiškai atliktu pateiktų įrodymų visumos įvertinimu.

64.                      Apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl trečiojo asmens teiktų duomenų, kuriais šis grindė savo siūlomų specialistų turimą patirtį papildomiems ekonominio naudingumo balams pagal kriterijus Q1 ir Q2 gauti, ieškovė, be kita ko, kėlė netinkamo, pažeidžiant CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, šių duomenų įvertinimo, nepasisakymo esminiais nagrinėjamo ginčo aspektais ir bylos esmės neatskleidimo, taip pat ieškovės teisės būti išklausytai, teisės į teisingą ir nešališką teismą neužtikrinimo klausimus (ieškovės apeliacinio skundo 28–50 punktai).

65.                      Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi teisę, o tuo atveju, kai apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida, taip pat ir pareigą vertinti ginčo faktines aplinkybes bei tirti byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamoje byloje, įvertinus apeliacinės instancijos teismo nutarties (jos skundžiamos dalies) turinį, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, nepaisydamas ieškovės nurodytų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas jos pareikšto reikalavimo, susijusio su trečiojo asmens pasiūlymo vieno iš elementų (kokybės balų Q1 ir Q2 suteikimo) įvertinimu, neišnagrinėjo iš esmės, taip pat išsamiau neanalizavo ir ne(į)vertino šiuo aspektu ginčo faktinių aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų, anot ieškovės, pagrindžiančių trečiojo asmens pateiktos informacijos, susijusios su ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais, neatitiktį Pirkimo dokumentų reikalavimams ir atitinkamai nepagrįstą didesnių už 0,00 balų Q1 ir Q2 trečiajam asmeniui suteikimą bei jo pripažinimą Pirkimo laimėtoju.

66.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti ieškovės apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip vieni iš esminių, todėl apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, be kita ko, ir dėl ieškovės reikalavimų, kuriais ginčyti perkančiosios organizacijos Pirkime priimti sprendimai dėl jį laimėjusio pasiūlymo, taigi – iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo dėl šių ieškovės reikalavimų padarytoms išvadoms, nutarties motyvuojamojoje dalyje turėjo bent trumpai nurodyti, kodėl jis atitinkamas išvadas laiko pagrįstomis, o ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kuriais nesutinkama su šiomis išvadomis, atmeta. Apeliacinės instancijos teismas dėl nurodytų ieškovės apeliacinio skundo argumentų skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje iš viso nepasisakė, nors, jiems pasitvirtinus, tai sudarytų savarankišką pagrindą tenkinti ieškovės pareikštą ieškinį dėl atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, sprendimų, kuriais įvertintas trečiojo asmens Pirkime pateiktas pasiūlymas ir jis pripažintas Pirkimo laimėtoju, panaikinimo, ir kartu šiuo konkrečiu atveju lemtų poreikio spręsti dėl trečiojo asmens Pirkime pateiktos informacijos klaidingumo pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punktą nebuvimą. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis, kiek ji susijusi su ieškovės reikalavimų dėl ginčijamų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo išsprendimu, nėra tinkamai motyvuota.

67.                      Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su senaties termino taikymo neaktualumu, sprendžiant dėl ieškovės ginčijamo atsakovės 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo panaikinimo, ir su trečiuoju asmeniu, kaip nepatikimu tiekėju, dėl to turėjusiu būti pašalintu iš Pirkimo, taip pat su tuo, ar sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymas ir vykdymas nekels grėsmės nacionaliniam saugumui, apeliacinės instancijos teismo motyvuojamojoje dalyje yra nurodyti argumentai, kodėl teismas atmeta kaip nepagrįstus nurodytus ieškovės argumentus, kokiais duomenimis teismas rėmėsi padarydamas savo išvadas. Dėl to nėra pagrindo sutikti su ieškovės kasacinio skundo teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas nurodytus ieškovės apeliacinio skundo argumentus atmetė be jokių motyvų.

68.                      Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pripažįsta iš dalies pagrįstais ieškovės kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėję teismai, priimdami ginčijamus procesinius sprendimus, tinkamai, vadovaudamiesi įstatyme nustatytais reikalavimais, nemotyvavo savo priimtų procesinių sprendimų. Tokiu būdu teismai pažeidė CPK 270 ir 331 straipsniuose keliamus reikalavimus, o byloje kilęs ginčas liko neišnagrinėtas iš esmės – byloje nebuvo atskleista ir įvertinta, ar trečiasis asmuo pateikė Pirkimo dokumentus atitinkančius duomenis, susijusius su ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais, ar jie galėjo būti pagrindas trečiojo asmens pasiūlymui suteikti kokybės balus pagal kriterijus Q1 ir Q2 ir atitinkamai ar atsakovė pagrįstai ginčijamais sprendimais pripažino trečiąjį asmenį ginčo Pirkimo laimėtoju. Nustatytas proceso teisės normų pažeidimas vertintinas kaip esminis, sudarantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

 

Dėl ieškinio senaties termino

 

69.                      Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminai nustatyti CK ir kituose įstatymuose (CK 1.127 straipsnis).

70.                      Viešuosiuose pirkimuose ieškinio pareiškimo terminai nustatyti VPĮ, pagal kurio 102 straipsnio 1 dalies 1 punktą tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos.

71.                      Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė, nesutikdama su atsakovės 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu, kuriuo trečiojo asmens pasiūlymui suteikti maksimalūs kokybės balai ir trečiojo asmens pasiūlymas pripažintas laimėjusiu Pirkimą, 2023 m. gegužės 5 d. pateikė atsakovei pretenziją, joje prašė: 1) panaikinti nustatytą pasiūlymų eilę, 2) pašalinti trečiąjį asmenį iš Pirkimo, nes jis pateikė melagingą informaciją, 3) net jei trečiasis asmuo nebūtų pašalintas iš Pirkimo, panaikinti sprendimą trečiojo asmens pasiūlymui suteikti kokybės balus pagal Q1 ir Q2 kriterijus ir, iš naujo atlikus vertimą, trečiojo asmens pasiūlymui skirti po 0,00 kokybės balų pagal Q1 ir Q2 kriterijus, 4) tęsti pasiūlymų vertinimo procedūras, iš naujo nustatyti pasiūlymų eilę ir Pirkimo laimėtoju pripažinti ieškovės pasiūlymą. Šioje pretenzijoje ieškovė (be argumentų, susijusių su trečiojo asmens sutarčių, pateiktų siūlomų specialistų patirčiai pagrįsti, nebuvimu panašaus pobūdžio sutartimis ir melagingos informacijos Pirkime pateikimu, UAB „Proit“ teikto pasiūlymo tikslinimu, prilygintinu iš esmės naujo pasiūlymo pateikimui, duomenų trūkumo) nurodė ir argumentus, susijusius su aplinkybėmis, kad trečiasis asmuo 2022 m. lapkričio 15 d. buvo įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (VPĮ 91 straipsnis) ir tai buvo kliūtis šiam teikėjui dalyvauti Pirkime, taip pat kad Pirkimo sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymas keltų grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui (nes trečiojo asmens subtiekėjas „Aitek S.p.A.“ ir specialistas L. E. S. vykdė Rusijos M4 greitkelio sutartį, tikėtina, kad ir ateityje vykdys darbus Rusijoje (teikdami pačių įdiegtos programinės įrangos priežiūros paslaugas); trečiojo asmens ketinama pasitelkti įmonė „Tecnositaf S.p.a.“ ir su ja susijusios įmonės taip pat turi ir turės ateityje sąsajų su Rusija; dėl to perkančioji organizacija turi įvertinti nurodytas sąsajas su Rusija nacionalinio saugumo ir jį reglamentuojančių teisės aktų kontekste ir priimti atitinkamus sprendimus, jeigu šios sąsajos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ypač atsižvelgiant į ginčo Pirkimu įgyvendinamo projekto svarbą ir reikšmę Lietuvos valstybei).

72.                      Atsakovė, 2023 m. gegužės 15 d. raštu atsakydama į šią pretenziją, nurodė, kad: 1) nepašalins trečiojo asmens iš Pirkimo dėl to, kad jis yra įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą; 2) nėra pagrindo pašalinti UAB „Proit“ iš Pirkimo ir grėsmės nacionaliniam saugumui pagrindu. Šiuo atsakymu į ieškovės pretenziją atsakovė taip pat informavo, kad dėl kitų pretenzijoje išdėstytų reikalavimų ir argumentų reikalingas išsamesnis nagrinėjimas, taigi ilgesnis terminas atsakymui į likusią pretenzijos dalį parengti; šis bus pateiktas kaip galima greičiau.

73.                      2023 d. gegužės 26 d. buvo pateiktas antrasis atsakovės atsakymas į ieškovės 2023 m. gegužės 5 d. pretenziją; juo ieškovės argumentai (dėl trečiojo asmens sutarčių, pateiktų siūlomų specialistų patirčiai pagrįsti, nebuvimo panašaus pobūdžio sutartimis ir melagingos informacijos Pirkime pateikimo, šio tiekėjo teikto pasiūlymo tikslinimo ir iš esmės naujo pasiūlymo pateikimo, duomenų trūkumo) taip pat atmesti.

74.                      Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui, kad VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 dienų terminas ieškovės ieškinio reikalavimams, susijusiems su aplinkybėmis dėl trečiojo asmens įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir pirkimo sutarties sudarymo grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, pareikšti skaičiuotinas nuo 2023 m. gegužės 15 d. atsakymo gavimo, todėl suėjo 2023 m. gegužės 26 d. ir ieškinio pateikimo teismui dieną (2023 m. birželio 5 d.) buvo praleistas 10 dienų, nutraukė bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų, susijusių su trečiojo asmens įtraukimu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir pašalinimu iš viešojo pirkimo procedūrų, taip pat dėl Pirkimo sutarties su juo sudarymo įtakos nacionaliniam saugumui.

75.                      Ieškovė nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų vertinimu dėl ieškinio senaties termino taikymo; nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 1.127 straipsnio 1 dalies, VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, todėl padarė klaidingą išvadą, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams, susijusiems su trečiojo asmens įtraukimu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir ieškovės tvirtinimu, kad pirkimo sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymas keltų grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, pareikšti.

76.                      Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą pripažįsta iš esmės pagrįstu.

77.                      Vienas iš ieškovės ieškinyje nurodytų reikalavimų buvo panaikinti atsakovės (perkančiosios organizacijos) 2023 m. balandžio 14 d., 2023 m. gegužės 15 d., 2023 m. gegužės 26 d. sprendimus, kuriais buvo nustatyta pasiūlymų eilė ir Pirkimo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo UAB „Proit“, ir įpareigoti atsakovę iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę Pirkime.

78.                      Pažymėtina, kad ieškovės prašomas panaikinti atsakovės 2023 m. balandžio 14 d. sprendimas buvo panaikintas pačios atsakovės (perkančiosios organizacijos) 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu, o 2023 m. gegužės 15 d. raštas – tai ne perkančiosios organizacijos sprendimas (kaip toks, t. y. savarankiškas, tiesiogiai sukeliantis tiekėjams teisinius padarinius), o jos atsakymas į tiekėjos (ieškovės) pretenziją dėl (dalies) jos reikalavimų: a) reikalavimo pašalinti trečiąjį asmenį iš Pirkimo, nes šis įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą; b) dėl prašymo imtis veiksmų, kad Pirkimo sutarties sudarymas su konkursą laimėjusiu tiekėju būtų įvertintas grėsmės nacionaliniam saugumui aspektu. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad perkančiosios organizacijos atsakymas į tiekėjo pretenziją neįeina į peržiūros procedūros objektą, todėl pagal kasacinio teismo praktiką byla dėl šio ieškinio reikalavimo nutrauktina. Tačiau, kai praleidžiamas ir neatnaujinamas ieškinio senaties terminas dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, įeinančių į peržiūros objektą, ieškinio reikalavimai turi būti atmetami (CK 1.131 straipsnis).

79.                      Pažymėtina, kad byloje teismų nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, jog 2023 m. gegužės 26 d. buvo ir pateiktas antrasis atsakovės atsakymas į ieškovės 2023 m. gegužės 5 d. pretenziją, ir priimtas naujas atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, sprendimas, kuriuo ši, atsižvelgdama į tai, jog, skaičiuodama ir suteikdama trečiojo asmens UAB „Proit“ pasiūlymui kokybės balus Q1 ir Q2, suklydo, be kita ko: 1) panaikino 2023 m. balandžio 13 d. priimtą (2023 m. balandžio 14 d. šalims įteiktą) sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo; 2) perskaičiavo trečiojo asmens pasiūlymui skirtus kokybės balus pagal Q1 ir Q2 kriterijus, skyrė kokybės balus – 12,40, atitinkamai perskaičiavo UAB „Proit“ pasiūlymo ekonominio naudingumo balą (S) – 69,69, tačiau šis sprendimas nepakeitė pasiūlymų eilės – trečiasis asmuo liko Pirkimo laimėtoju, o ieškovės pasiūlymas – antras. Dėl šio (t. y. 2023 m. gegužės 26 d.) atsakovės sprendimo buvo pateikta nauja – 2023 m. birželio 5 d. – ieškovės pretenzija, į ją gautas atsakovės 2023 m. birželio 5 d. atsakymas, ieškinys šioje byloje, ginčijant, be kita ko, ir atsakovės 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą, pareikštas taip pat 2023 m. birželio 5 d.

80.                      Ieškovė 2023 m. birželio 5 d. pretenzijoje nurodė, kad: nesutinka su atsakovės 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu; šia pretenzija reikalauja, remdamasi 2023 m. gegužės 5 d. pretenzijoje nurodytais motyvais, panaikinti neteisėtą perkančiosios organizacijos 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą ir atlikti visus kitus veiksmus, kuriuos reikalavo atlikti 2023 m. gegužės 5 d. pretenzijoje (žr. šios nutarties 71 punktą).

81.                      Taigi, akivaizdu, kad ir ieškovės 2023 m. birželio 5 d. pretenzijoje nurodyti reikalavimai buvo grindžiami argumentais, susijusiais su aplinkybėmis dėl trečiojo asmens įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir pirkimo sutarties sudarymo grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Nei atsakovės, nei trečiojo asmens atsiliepimuose į kasacinį skundą nėra tai ginčijančių argumentų.

82.                      Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nors: 1) ieškiniu ir reikalauta panaikinti tris atsakovės sprendimus – 2023 m. balandžio 14 d. sprendimą, 2023 m. gegužės 15 d. atsakymą į pretenziją, 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą, 2) 2023 m. birželio 5 d. pretenzijoje ieškovė išsamiai ir nepakartojo 2023 m. gegužės 5 d. pretenzijoje dėstytų argumentų (taip pat ir susijusių su trečiuoju asmeniu kaip nepatikimu tiekėju ir dėl to turėjusiu būti pašalintu iš Pirkimo, taip pat su tuo, ar viešojo pirkimo sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymas ir vykdymas nesukels grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui), pagrindiniu (ir iš esmės vieninteliu) šioje byloje ginčijamu perkančiosios organizacijos (atsakovės) sprendimu laikytinas jos 2023 m. gegužės 26 d. sprendimas. Dėl to ieškinio senaties termino eigos pradžia (taip pat ir reikalavimams, dėl kurių byla skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi nutraukta, pareikšti) šiuo atveju turėjo būti siejama ne su atsakovės atsakymo į ieškovės 2023 m. gegužės 5 d. pretenziją, kuria nesutikta su atsakovės 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu, pateikimo faktu, o su atsakovės atsakymo į ieškovės 2023 m. birželio 5 d. pretenziją, kuria nesutikta būtent su atsakovės 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu bei kuri grįsta ir argumentais, susijusiais su trečiuoju asmeniu kaip nepatikimu tiekėju bei sutarties su juo sudarymo įtaka nacionaliniam saugumui, pateikimo momentu, t. y. 2023 m. birželio 5 d.

83.                      Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams, susijusiems su aplinkybėmis dėl trečiojo asmens įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, dėl šio įtraukimo kaip kliūties trečiajam asmeniui dalyvauti Pirkime, taip pat dėl Pirkimo sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymo galimos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, pareikšti. Nustatytas pažeidimas nulėmė neteisingą bylos išsprendimą, nes nurodyti ieškovės reikalavimai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti, o apeliacinės instancijos teismas bylą dėl jų nutraukė būtent dėl taikytos ieškinio senaties. Tai sudaro pagrindą panaikinti atitinkamą kasacine tvarka apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį.

 

Dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkto aiškinimo ir taikymo

 

84.                      Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 57 straipsnio 4 dalies i punkte nustatyta, kad perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti iš dalyvavimo pirkimo procedūroje ekonominės veiklos vykdytoją, kai ekonominės veiklos vykdytojas pradėjo daryti neteisėtą įtaką perkančiosios organizacijos sprendimų priėmimo procesui, ėmėsi veiksmų, kad gautų konfidencialią informaciją, dėl kurios pirkimo procedūroje įgytų pernelyg didelį pranašumą, arba ėmė aplaidžiai teikti klaidinančią informaciją, kuri gali turėti esminę įtaką sprendimams dėl pašalinimo, atrankos ar sutarties skyrimo.

85.                      VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkte, kuriuo įgyvendinta ši Direktyvos 2014/24/ES nuostata, nurodyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis pirkimo metu ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas daryti įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams, gauti konfidencialios informacijos, kuri suteiktų jam neteisėtą pranašumą pirkimo procedūroje, ar teikė klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams dėl tiekėjų pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.

86.                      Viešųjų pirkimų tarnyba yra pateikusi VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkte reglamentuojamos situacijos, kai tiekėjas laikomas atitinkančiu šiame punkte įtvirtintą jo pašalinimo iš pirkimo pagrindą – „tiekėjas teikė klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams dėl tiekėjų pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo“ – aiškinimą. Pagal šį aiškinimą, VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtinta klaidinančios informacijos samprata nėra pateikta. Šios sampratos reikėtų nesutapatinti su VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta melagingos informacijos samprata. Klaidinančios ir melagingos informacijos skirtumai: klaidinanti informacija teikiama dėl kito pirkimo dalyvio pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos ir laimėtojo nustatymo aspektų, pavyzdžiui, teikia informaciją, kad projektą vykdė ne konkurentas; melaginga informacija teikiama apie paties informacijos teikėjo pašalinimo pagrindus ir kvalifikaciją, tačiau ne apie kitus pasiūlymo aspektus (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktas) (prieiga per internetą <https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360016427039-46-straipsnis-Tiek%C4%97jo-pa%C5%A1alinimo-pagrindai>).

87.                      Viešųjų pirkimų tarnybos aiškinimu vadovavosi ir bylą nagrinėję teismai, laikydamiesi pozicijos, kad, norint konstatuoti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytą pašalinimo pagrindą, klaidinanti informacija turi būti teikta vieno pirkimo dalyvio apie kitą pirkimo dalyvį; kadangi ieškovės prašoma pripažinti klaidinančia pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punktą informacija Pirkimo dalyvio (trečiojo asmens) teikta apie jo paties vykdytas sutartis ir projektus, tai ji negali būti pripažinta klaidinančia šių nuostatų prasme.

88.                      Iš nurodytų Direktyvos 2014/24/ES ir VPĮ nuostatų dispozicijų matyti, kad VPĮ pateiktas aptariamas tiekėjo pašalinimo iš pirkimo pagrindas iš Direktyvos 2014/24/ES nėra perkeltas pažodžiui. Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 4 dalies i punkte kalbama apie perkančiosios organizacijos „sprendimus dėl pašalinimo, atrankos ar sutarties skyrimo“, neminint subjektų (tiekėjų; laimėtojo), kuriuos galima būtų (į)vertinti kaip kitus pirkimo dalyvius. Tuo tarpu VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkto dispozicija – „perkančiosios organizacijos sprendimams dėl tiekėjų pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo“ gali būti aiškinama, kaip nustatanti informacijos teikimą apie kitą pirkimo dalyvį (tiekėją), bet ne apie patį informaciją teikusįjį.

89.                      Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariama Direktyvos ir nacionalinio įstatymo neatitiktis galimai suponuoja kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo poreikį, kadangi Europos Sąjungos teisės aiškinimas – šio teismo prerogatyva. Vis dėlto, kaip jau nurodyta (šios nutarties 65–66 punktai), VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatų taikymas nagrinėjamo ginčo sprendimui būtų aktualus tik tuo atveju, jeigu bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas, tinkamai įvertinęs šalių argumentus ir ištyręs bylos įrodymus, prieitų prie išvados, kad trečiajam asmeniui kokybės balai pagal kriterijus Q1 ir Q2 buvo skirti pagrįstai ir jis pagrįstai pripažintas laimėjusiu ginčo Pirkimą.

 

Dėl bylos procesinės baigties, bylinėjimosi išlaidų

 

90.                      Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir nesilaikė šios nutarties 57 punkte aptartų reikalavimų, bylą nagrinėję teismai taip pat pažeidė CPK 270 ir 331 straipsnių nuostatas dėl teismų procesinių sprendimų motyvavimo. Pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo ieškovės byloje nurodytų aplinkybių, kuriomis grįsdama ji ginčijo perkančiosios organizacijos (atsakovės) Pirkime priimtų sprendimų, kuriais įvertintas trečiojo asmens teiktas pasiūlymas, nustatyta pasiūlymų eilė ir trečiasis asmuo pripažintas Pirkimo laimėtoju, teisėtumą bei pagrįstumą, o apeliacinės instancijos teismas neištaisė šių bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trūkumų, išsamiai neišnagrinėjo byloje kilusio ginčo, tačiau paliko pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą iš esmės nepakeistą, be jokių argumentų ir jais grindžiamų išvadų pritardamas neišsamiems šio teismo sprendimo motyvams. Bylą nagrinėję teismai taip pat netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, reikšmingas senaties termino taikymo klausimui išspręsti, ir nepagrįstai, pažeisdami ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, konstatavo, jog šis terminas nagrinėjamu atveju reikalavimams, susijusiems su trečiojo asmens įtraukimu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, taip pat su Pirkimo sutarties su juo sudarymo įtaka Lietuvos nacionaliniam saugumui, buvo praleistas. Dėl nurodytų priežasčių galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės dėl ieškinio reikalavimų panaikinti atsakovės Pirkime priimtus sprendimus, kuriais nustatyta pasiūlymų eilė ir Pirkimo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo, taip pat dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su aplinkybėmis dėl trečiojo asmens įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir pirkimo sutarties su juo sudarymo įtakos Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, nenustato faktinių aplinkybių, bet sprendžia tik teisės klausimus (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl nurodyti teismų procesinių sprendimų trūkumai negali būti ištaisyti kasaciniame teisme. Atsižvelgiant į tai, nustatyti teisės normų pažeidimai yra pagrindas panaikinti nurodytas apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis ir tą bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 3 dalis). Jas naikinant, taip pat panaikintina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo.

91.                      Kartu pažymėtina, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi; teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Konstitucijos 109 straipsnio 2, 3 dalys, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnis, CPK 21 straipsnis). Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Dėl to teisėjų kolegija, naikindama apskųstą apeliacinės instancijos nutarties dalį ir šią bylos dalį grąžindama nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, detaliau nepasisako dėl ieškovės kasacinio skundo argumentų apie apeliacinės instancijos teismo padarytus CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus. Nagrinėdamas bylos dalį iš naujo, apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis CPK įtvirtintų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, turi iš naujo nagrinėti ir įvertinti įrodymus bei konstatuoti nustatytas faktines bylos aplinkybes.

92.                      Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos kitokio sprendimo byloje priėmimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

93.                      Kasaciniam teismui nusprendus bylos dalį grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos dalyvių ir teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties dalis, kuriomis: 1) nutraukta civilinės bylos dalis dėl ieškovės įmonės „TollNet a.s.“ ieškinio reikalavimų, susijusių su trečiojo asmens UAB „Proit“ įtraukimu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą bei pašalinimu iš Pirkimo procedūrų; 2) palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalis atmesti ieškovės ieškinio reikalavimus, susijusius su atsakovės 2023 m. balandžio 14 d., 2023 m. gegužės 15 d. ir 2023 m. gegužės 26 d. sprendimų, kuriais buvo nustatyta pasiūlymų eilė bei Pirkimo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo, panaikinimu ir atsakovės įpareigojimu iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę Pirkime; 3) palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalis bylinėjimosi išlaidų, bylos dalyvių patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimu; 4) išspręstas bylinėjimosi išlaidų, bylos dalyvių patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas. Šias bylos dalis perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

 Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalis atmesti trečiojo asmens UAB „Proit“ ieškinį, palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai        Gražina Davidonienė

 

 

        Artūras Driukas

 

 

        Sigita Rudėnaitė