Civilinė byla Nr. 2-3615-566/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43222-2016-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ieškinį atsakovui D. J. dėl nuostolių atlyginimo, priimdama sprendimą už akių,
n u s t a t ė :
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. apie 17.50 val. Konstitucijos prospekto, Kalvarijų ir Šeimyniškių gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo D. J. vairuojamas lengvasis automobilis BMW 320 susidūrė su ieškovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojo R. M., dirbusio greitojo maršruto Nr. 1G grafiku Nr. 7, vairuojamu autobusu MAN A23. Nurodo, jog atsakovas persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą nedavė kelio pirma eismo juosta važiavusiam ieškovo autobusui, todėl transporto priemonės susidūrė. Ieškovo teigimu, atsakovui vengiant pripažinti savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio, buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie patvirtino faktą, jog atsakovas yra eismo įvykio kaltininkas ir pasiūlė eismo įvykio dalyviams užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Nurodo, jog pildydamas eismo įvykio deklaraciją, atsakovas pripažino savo kaltę dėl nurodyto eismo įvykio. Anot ieškovo, eismo įvykis įvyko judrioje gatvių sankryžoje transporto piko metu, eismo įvykio dalyviams teko laukti atvykstančio policijos ekipažo ir todėl buvo apsunkintas kitų transporto priemonių eismas per nurodytą sankryžą. Nurodo, jog eismas atnaujintas tik apie 19.10 val. Ieškovas taip pat nurodo, kad dėl šio eismo įvykio buvo neįvykdyta 0,5 reiso autobusų maršrute Nr. 1G bei 21 reisas troleibusų maršrutuose. Dėl neįvykdytos ridos (reisų) ieškovas patyrė 366,00 Eur žalą, t. y. negavo numatytų pajamų. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 366,00 Eur nuostolių negautų pajamų forma, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-6).
Atsakovui, kurio buvimo vieta pareiškus ieškinį tapo nežinoma, ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalimi).
Remiantis byloje esančiais UAB „Vilniaus viešasis transportas“ autobuso parko 2016 m. rugsėjo 6 d. Transporto priemonių apžiūros aktu Nr. 54-547/VVT, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Transporto skyriaus vairuotojo R. M. 2016 m. rugsėjo 6 d. paaiškinimu dėl eismo įvykio bei 2016 m. rugsėjo 6 d. Eismo įvykio deklaracija, nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. apie 17.50 val. Konstitucijos prospekto, Kalvarijų ir Šeimyniškių gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo D. J. vairuojamas lengvasis automobilis BMW 320 susidūrė su ieškovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojo R. M., dirbusio greitojo maršruto Nr. 1G grafiku Nr. 7, vairuojamu autobusu MAN A23 (b.l. 18-20). Iš byloje esančių dokumentų turinio matyti, kad atsakovas, persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą, nedavė kelio pirma eismo juosta važiavusiam ieškovo autobusui, todėl transporto priemonės susidūrė. Autobuso vairuotojo paaiškinimuose dėl eismo įvykio bei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Eismo tarnybos Eismo skyriaus viršininko 2016 m. rugsėjo 30 d. Tarnybiniame pranešime Nr. PR-483(1.21) nurodoma, jog įvyko vietoje transporto priemonių vairuotojai nesutarė, kas yra įvykio kaltininkas, buvo iškviesta policija, taip pat pažymima, kad eismo įvykis įvyko sankryžoje, todėl buvo apsunkintas kitų transporto priemonių eismas per šią sankryžą ir eismas atnaujintas tik apie 19.10 val. (b.l. 19, 21). Remiantis byloje esančia 2016 m. rugsėjo 6 d. Eismo įvykio deklaracija, atsakovas savo kaltę dėl eismo įvykio pripažino (b.l. 20). Ieškovo teigimu, dėl nurodyto eismo įvykio buvo neįvykdyta 0,5 reiso autobusų maršrute Nr. 1G bei 21 reisas troleibusų maršrutuose, o dėl neįvykdytos ridos (reisų) ieškovas patyrė 366,00 Eur žalą, t. y. negavo numatytų pajamų. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl eismo įvykio patirta žala apskaičiuota pagal neįvykdytą ridą (km) ir vidutines pajamas už keleivių vežimą (Eur/km), vadovaujantis Autobusų parko 1-ojo transporto skyriaus ataskaita apie autobusų eismą 2016 m. rugsėjo 6 d., Troleibusų parkų dispečerių ataskaita apie troleibusų eismą 2016 m. rugsėjo 6 d., vairuotojo G. M. 2016 m. rugsėjo 6 d. Kelionės lapu Nr. 14010, Troleibusų parkų 2016 m. rugsėjo 6 d paros suvestinėmis ir autobuso maršruto Nr. 1G bei troleibusų maršrutų Nr. 6, 9, 10, 12, 19 matavimo aktais (b.l. 21-47). Byloje taip pat nustatyta, kad 216 m. spalio 5 d. ieškovas siuntė atsakovui pranešimą dėl žalos atlyginimo, prašydamas iki 2016 m. spalio 31 d. atlyginti 366,00 Eur turtinę žalą (b.l. 48-52). Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovui žalą, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.246 straipsnio 1 dalimi numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliktus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 13 straipsnis, reglamentuojantis bendrąsias transporto priemonių vairuotojų pareigas, be kita ko, įpareigoja transporto priemonių vairuotojus kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui (SEAKĮ 13 straipsnio 12 dalis). Teismų praktikoje pažymima, kad prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas, sukeldamas eismo įvykį ir sutrikdydamas kitų trasnporto priemonių eismą, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), taip pat specialiajame įstatyme nustatytą transporto priemonės vairuotojo pareigą kelyje elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui (SEAKĮ 13 straipsnio 12 dalis), todėl konstatuotina, kad tokiu būdu atsakovas atliko neteisėtus veiksmus.
Pažymėtina, kad ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo patirtą žalą, pasireiškusią negautomis pajamomis, kurias ieškovas pagrįstai tikėjosi gauti iš jo vykdomos įprastinės veiklos – keleivių vežimo viešuoju trasnportu. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų; nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).
Byloje nustatyta, kad pagrindinis ieškovo veiklos tikslas – tenkinti keleivių transporto poreikius ir teikti kitas, su keleivių vežimais susijusias paslaugas. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad apskaičiuodamas negautas pajamas, ieškovas vadovavosi objektyviais ir įvertintais duomenimis dėl planuojamų gauti pajamų iš vykdomos veiklos teikiant keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugas, todėl darytina išvada, kad ieškovo prašomos priteisti negautos pajamos laikytinos realiomis, t. y. tokiomis, kurias pagrįstai tikėtasi gauti esant normaliai veiklai. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovo neteisėti veiksmai (pareigos kelyje elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui) tiesiogiai lėmė kitų transporto priemonių spūsčių susidarymą, dėl ko buvo sutrikdyta įprastinė ieškovo veikla – keleivių vežimais viešuoju transportu, ir atsakovas patyrė žalą – negavo iš anksto numatytas gauti pajamas, susijusias su įprastinės veiklos vykdymu. Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat įvertinus, jog atsakovas pripažino savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio, darytina išvada, kad yra nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pažymėtina, jog atsakovas neginčijo ieškovo reikalaujamos priteisti žalos paskaičiavimo būdo ir dydžio, jokių įrodymų, patvirtinančių žalos ieškovui atlyginimą, teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas 366,00 Eur dydžio žalos (negautų pajamų) atlyginimas (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 - 6.248, 6.251, 6.263 straipsniai).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 366,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškinį tenkinus iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 20 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288, 307 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui UAB „Vilniaus viešasis transportas“, į. k. 302683277, iš atsakovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 366,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 366,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 20,00 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Diana Butrimienė