Administracinė byla Nr. AS-601-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02191-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. Š. prašymą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl termino pratęsimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja I. Š. (toliau – ir pareiškėja) 2020 m. birželio 25 d. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašė teismo pratęsti jai nustatytą terminą dėl sprendimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2020 m. liepos 31 d. prašymo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti patikslintą prašymą, kuriame būtų į bylą įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija); papildomai pagrįsti savo prašymą, nurodant aplinkybes bei pateikiant jas pagrindžiančius papildomus dokumentus ir įrodymus; sumokėti 30 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui mokėjimą patvirtinantį dokumentą, o jeigu prašo atleisti ją nuo viso ar dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tai pareiškėja turi pateikti motyvuotą prašymą bei pateikti teismui įrodymus apie sunkią jos turtinę padėtį; pateikti pageidavimą (ar prieštaravimą) dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka; taip pat pateikti tiek prašymo ir jo priedų egzempliorių, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. liepos 15 d. elektroniniu paštu buvo gautas pareiškėjos patikslintas prašymas su papildomais dokumentais, kuriame pareiškėja prašė pratęsti Inspekcijos 2019 m. spalio 7 d. ir 2020 m. kovo 19 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą vieneriems metams.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pareiškėjos I. Š. prašymą (patikslintą) dėl termino pratęsimo pašalinti savavališkos statybos padarinius laikė nepaduotu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 7 dalimi, pažymėjo, kad pareiškėja patikslintą prašymą ir papildomus dokumentus pateikė ne per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir VEP) posistemį, pasirašydama elektroniniu parašu, ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, kai asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais, bet teismo elektroniniu paštu, kai asmens tapatybė tinkamai nėra patvirtinama. Per tris kalendorines dienas teisme nebuvo gautas tinkamai pasirašytas prašymo, kuris buvo pateiktas elektroniniu paštu, originalas. Nors ant pateikto prašymo ir yra žyma – „Kvalifikuotas elektroninis parašas; I. Š.; 2020-07-15 17:41 GMT+3; Paskirtis: Parašas“, tačiau negalima nustatyti ir įvertinti tokio asmens parašo tikrumo bei jo tinkamumo, todėl nelaikytina, kad pareiškėjos tapatybė yra patvirtinta Teismų įstatyme nustatytais būdais.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos pateiktas patikslintas prašymas su priedais yra netinkamas, tad jis nevertintinas; tai reiškia, kad pareiškėja nustatyta tvarka ir terminu (iki 2020 m. liepos 31 d.) prašymo trūkumų nepašalino, todėl yra pagrindas prašymą laikyti nepaduotu (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis). 

Teismas išaiškino pareiškėjai, kad ši nutartis nekliudo jai pašalinus visus prašymo trūkumus pakartotinai kreiptis į teismą su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu prašymu (ABTĮ 33 straipsnio 4 dalis).

III.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad patikslinto prašymo su žyma „Kvalifikuotas elektroninis parašas; I. Š.; 2020-07-15 17:41 GMT+3; Paskirtis: Parašas“ priimtinumo klausimas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2015 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-500-556/2015, pagal kuriuos tais atvejais, kai galima spręsti, jog atstovas skundo padavimo metu turėjo atitinkamus įgaliojimus, tačiau nepateikė juos patvirtinančių dokumentų, nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Net jei būtų pripažinta, jog pareiškėjo vardu skundą pateikė tinkamų įgaliojimų neturintys asmenys (atstovai), proceso iniciatyvos teisę turinčiam asmeniui (pareiškėjui) negali būti varžoma teisė kreiptis į teismą, todėl tokiu atveju turi būti taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas. Kitaip tariant, teismas pirmiausia turėtų pasiūlyti pateikti papildomus duomenis apie suteiktus įgalinimus, t. y. ištaisyti skundo trūkumus, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-259-602/2016).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria pareiškėjos I. Š. prašymas laikytas nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiama 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pareiškėjos prašymas buvo laikytas nepaduotu dėl to, kad pareiškėja nustatyta tvarka ir terminu (iki 2020 m. liepos 31 d.) prašymo trūkumų nepašalino, t. y. pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos elektroniniu paštu pateiktas patikslintas prašymas neatitinka teisės aktuose dokumentų pateikimui keliamų reikalavimų, be to, teisme nebuvo gautas šio prašymo originalas. 

Pareiškėja atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad patikslintas prašymas ir papildomi dokumentai, vykdant 2020 m. liepos 2 d. nutartį, pateikti elektroniniu paštu, nesant tinkamai patvirtintai asmens tapatybei bei teisme nesant pateikto patikslinto prašymo originalo, turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą, o ne laikyti prašymą nepaduotu, taip varžant pareiškėjos teisę į teisminę gynybą.

Tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi nustatytų prašymo trūkumų pagrįstumo. Taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja, vykdydama pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartyje nustatytą įpareigojimą pašalinti prašymo trūkumus, patikslintą prašymą ir papildomus dokumentus 2020 m. liepos 15 d. pirmosios instancijos teismui pateikė elektroniniu paštu, o ne naudodamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu, ir šio prašymo ir papildomų dokumentų originalai pirmosios instancijos teismui per ABTĮ nustatytą terminą nebuvo pateikti. Tokiu būdu pareiškėjos patikslintas prašymas paduotas nesilaikant ABTĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas, ar per nustatytą terminą trūkumai pašalinti, neturi teisės atsisakyti priimti skundą tuo pagrindu, kad nepašalinti kiti trūkumai, kurie nebuvo nurodyti nutartyje, kuria asmuo įpareigojamas ištaisyti konkrečius skundo trūkumus (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-446/2007).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą laikė nepaduotu dėl trūkumų, susijusių su patikslinto prašymo ir papildomų dokumentų pirmosios instancijos teismui pateikimu, t. y. nepateikus šių dokumentų tinkamu būdu. Pirmosios instancijos teismas, apsiribojęs šiuo nustatytu trūkumu, nevertino, ar patikslintu prašymu buvo įvykdyti 2020 m. liepos 2 d. nutartimi nustatyti įpareigojimai, kurie iš esmės yra kliūtis priimti pareiškėjos prašymą.

Vadovaujantis minėtais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, pagal kuriuos teismas neturi teisės atsisakyti priimti skundą dėl kitų trūkumų, kurie nebuvo teismo nustatyti, ir šio teismo praktika sprendžiant skundo priimtinumo klausimą šiam atvejui aktualiu aspektu, pagal kurią nustačius, kad skundas yra paduotas elektroniniu paštu bei nėra pateiktas jo originalas, kas nėra kliūtis iš karto atisakyti priimti skundą, yra nustatomas terminas skundo trūkumui pašalinti, įpareigojant asmenį pateikti skundą raštu ar naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu (žr., pvz., 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-514-552/2017).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą konstatavęs, kad jei teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimus, įstatymo numatytais atvejais termino skundo trūkumams pašalinti nenustato, yra pagrindas manyti, kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas skundo priėmimo klausimas. Teismui nenustačius termino trūkumams pašalinti, apeliacinis teismas priima sprendimą panaikinti priimtą teismo nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-580/2010).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis pripažintina neteisėta ir nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos prašymą laikė nepaduotu taikydamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartis naikintina ir pareiškėjos prašymo ir patikslinto prašymo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjos I. Š. prašymo ir patikslinto prašymo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Romanas Klišauskas

        Dainius Raižys 

        Virginija Volskienė