Civilinė byla Nr. e2-1488-1051/2021
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00156-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.2.9.1.; 2.6.37.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 19 d.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė,
sekretoriaujant Kornelijai Jakubauskienei,
dalyvaujant ieškovei A. D., jos atstovei advokatei Ingai Mekienei,
atsakovei R. M. R., jos atstovei advokatei Dianai Latotinai – Micevičei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės A. D. ieškinį atsakovei R. M. R. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
1. Ieškovė A. D. ieškiniu atsakovei R. M. R. prašo pripažinti ieškovei A. D. nuosavybės teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r. - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas, ginčo nekilnojamasis turtas), kaip bendrai įgytą su Ž. D. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis; taip pat prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, jog ieškovė A. D. ir Ž. D. susituokė (duomenys neskelbtini) d.. (duomenys neskelbtini) d. mirė jos sutuoktinis Ž. D..
(duomenys neskelbtini) d. Šiaulių rajono pirmajame notarų biure buvo ieškovei išduotas liudijimas, kad ji yra mirusiojo Ž. D. įstatyminė paveldėtoja. (duomenys neskelbtini) d., prieš sudarant šalims santuoką, Ž. D. pasirašė raštą dėl palikimo, kuriuo padarė patvarkymą, kad visas jam priklausantis nekilnojamasis turtas (namas, pirktas (duomenys neskelbtini) d.), kortelėje esantys pinigai, įvykus nelaimei (mirus) paliekami sutuoktinei A. D., su kuria jis gyvena nuo 1993 metų kartu. Dėl teisinių žinių stokos oficialus testamentas nebuvo sudarytas ir naminis testamentas pagal įstatymo reikalavimus nebuvo surašytas, todėl šiuo metu pretenduojant į turtą ir kitiems paveldėtojams, reikalinga nustatyti dalį turto, kurį įgijo ieškovė kaip bendrąją dalinę nuosavybę kartu gyvendama su Ž. D., ir kuri negali būti paveldima. Ž. D. turėjo sūnų L. D., kuris savo paveldėjimo teises perleido atsakovei R. M. R., kuri yra Ž. D. mama ir yra Ž. D. įstatyminė turto paveldėtoja. Ieškovė su Ž. D. gyveno nuo 1993 metų ir kartu vedė bendrą ūkį, pirko ir disponavo turtu, tarp judviejų buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis dėl bendro turto sukūrimo.
3. Taip pat nurodė, kad ieškovei gyvenant kartu su Ž. D., vedant bendrą ūkį, auginant ieškovės vaikus, buvo nuspręsta įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įsigytas Ž. D. vardu. Buvo įsigytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas Ž. D. vardu. Įsigyjant šį turtą, buvo naudotos lėšos, gautos kaip DnB banko paskola, įkeičiant įsigytą turtą, įregistruojant (duomenys neskelbtini) d. hipoteką. (duomenys neskelbtini) d. Ž. D. pasirašė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB DnB Nord banku dėl 28962,00 Eur (100000,00 Lt) kredito, nustatant, kad kredito grąžinimo terminas 2027 m. rugpjūčio 26 d.. Tai, kad turto įsigijimo metu ieškovė su Ž. D. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, tokiu būdu įsigytas turtas yra jų bendroji dalinė nuosavybė, įrodo ir (duomenys neskelbtini) d. pasirašyta banko sąskaitos sutartis, kuri buvo pasirašyta tarp AB DnB banko ir Ž. D., ir A. M. (šiuo metu D.), banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 3.2 p. numato, kad jei banko sąskaitos sutarties klientai yra keli, visi pinigai, esantys sąskaitoje, laikomi, kad priklauso kiekvienam iš jų lygiomis dalimis. Taigi, ieškovė kartu su mirusiu sutuoktiniu dar iki santuokos sudarymo gyveno kaip šeima, tvarkė bendrą ūkį ir turtą, mokėjo paskolą. (duomenys neskelbtini) d. hipoteka buvo išregistruota, kadangi ieškovė su sutuoktiniu pilnai atsiskaitė su kreditoriumi už įsigytą turtą. Iš banko Luminor pažymos matyti, kad paskutinė 5000,00 Eur įmoka padaryta iš ieškovės įneštų pinigų į sąskaitą. Be to, bendrą šalių gyvenimą kartu ir bendro ūkio vedimą patvirtina UAB „M.s“ išrašytos PVM sąskaitos-faktūros A. M. vardu, kai buvo pirkti sodo nameliui langai 2009 metais. Taip pat pažymėjo, kad 2013 m. gegužės 10 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo nagrinėta byla dėl Ž. D. administracinės teisės pažeidimo, siekiant sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, ir yra išlikęs prašymas teismui, kuriame Ž. D. pripažįsta aplinkybes, kad jis gyvena šeimoje, nurodydamas, kad nors su savo drauge A. M. gyvename nesusituokę, tačiau kartu gyvename 20 metų, kartu tvarkome, kuriame bendrą turtą iš bendro ūkio gaunamų pajamų. Taip pat nurodė, jog (duomenys neskelbtini) d. buvo parduotas A. M. butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, už 20 000,00 Eur, ir visos gautos asmeninės lėšos panaudos sumokėti banko paskolą, kad būtų panaikinta hipoteka. Teigė, jog visos šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog Ž. D. vardu registruotas nekilnojamasis turtas pripažintinas bendrąja daline nuosavybe kartu su ieškove (t. 1, b. l. 1-5).
4. Atsakovė R. M. R. pateikė patikslintą atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog jos sūnus Ž. D. su ieškove A. D. susipažino tik 2007 metais, kuomet atsakovė ieškovę pasamdė dirbti valytoja savo kirpykloje „R. kirpykla“. Pažymėjo, kad didžioji dalis į bylą pateiktų dokumentų yra suklastoti, siekiant įrodyti aplinkybes, kurių faktiškai nebuvo. Atsakovė nurodo, kad į bylą ieškovės pateiktas 2018 m. balandžio 7 d. raštas, pavadinimu „Palikimas“, surašytas ir pasirašytas ne mirusio sūnaus Ž. D. ranka. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais sūnui Ž. D. susipažinus su ieškove, atsakovės sūnus net ir nuo to laiko su ieškove nevedė bendro ūkio, o tik buvo susitarę dėl atsakovės sūnaus įsigyto namelio priežiūros ir jo tvarkymo, kurį jis (duomenys neskelbtini) d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 10000 pagrindu buvo įsigijęs, turtas yra, adresu (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r. sav., t. y. žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). K. Ž. D. faktiškai nuolatos dirbo bei gyveno užsienyje ir pats fiziškai negalėjo dalyvauti, vykdant namelio remonto darbus, dėl šių aplinkybių atsakovės sūnus tik įgaliojo ieškovę tvarkyti ūkinius - finansinius klausimus, susijusius su įsigyto turto priežiūra ir tinkamu paskolos apmokėjimu iš jo paties pervedamų pinigų. Atkreipė dėmesį, jog ant ieškovės pateikiamo dokumento, t. y. „Sutarties dalis pildoma kompiuteriu“, matyti, kad Ž. D. ir A. M. gyvenamųjų vietų adresai skiriasi, tad klausimas, kaip tuomet jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Taip pat nurodė, jog dalį pinigų Ž. D. įsigyjant nekilnojamąjį turtą, davė atsakovė iš
(duomenys neskelbtini) metais parduoto buto, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir tuo metu jis neturėjo jokios sugyventinės A. D., su kuria, kaip teigia ieškovė, būtų nusprendę įsigyti minėtą nekilnojamąjį turtą. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė niekada neturėjo stabilių ir „Luminor“ pažymoje 2020 m. spalio 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų sumų. Pastebėjo ir tai, kad 2013 m. gegužės 10 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta, apie kokią šeimą Ž. D. kalba, t. y. atsakovė mano, kad kalbama apie savo sūnų ir savo motiną, t. y. atsakovę. Atkreipė dėmesį, kad pridedamas 2013 m. balandžio 25 d. prašymas Ž. D. nėra pasirašytas, tad klausimas, koks prašymas buvo pateiktas teismui. Ieškovė pateikia duomenis, kad už savo (duomenys neskelbtini) d. parduotą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, gavo 20000,00 Eur ir visi jie buvo panaudoti dengiant Ž. D. paskolą, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Atsižvelgiant į visas prieš tai nurodytas aplinkybes, atsakovė manymu, ieškovės reikalavimas dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r. sav., pripažinimo bendrąja daline nuosavybe yra nepagrįstas (t. 1, b. l. 145-147).
5. Teismo posėdyje ieškovė A. D. palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai be ieškinyje nurodytų aplinkybių paaiškino, kad su Ž. D. susipažino (duomenys neskelbtini) m. kovo mėnesį, juos supažindino R. O.. (duomenys neskelbtini) m. gyveno (duomenys neskelbtini), Šiauliai, o dirbo visai šalia namų, tai kai pareidavo iš darbo, Ž. D. būdavo pas ją bute, jie pradėjo kartu gyventi. Jis supažindino ją su savo mama. Jo mama nenorėjo, kad ji su juo gyventų, tačiau kartu jie toliau ir gyveno. Su Ž. D. buvo kiek apsipykę, t. y. (duomenys neskelbtini) m. jis buvo išėjęs gyventi kitur, atskirai gyveno tik apie porą mėnesių. Paskui vėl pradėjo kartu gyventi ir tada nusprendė ieškotis bendro būsto, kadangi gyventi atskirai per du butus buvo nepatogu, be to, norėjo jį pasaugoti nuo draugų ir pan., nes Ž. D. mėgdavo pavartoti alkoholį. Kuomet buvo imama banko paskola, su Ž. D. nesusituokė, kadangi tuomet jie kartu nebūtų gavę reikiamos paskolos dydžio. Iš banko ėmė 28962,00 Eur (100000,00 Lt) kreditą, o sodo namelį su priklausiniais ir žemės sklypu pirko už 57924,00 Eur (200000,00 Lt). Prieš perkant šį nekilnojamąjį turtą (ginčo turtą), buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kurį turėjo paveldėti Ž. D., tačiau apgaule dokumentus savo vardu buvo susitvarkiusi atsakovė, todėl pardavėjas buvo atsakovė ir taip gauta papildomai 28962,00 Eur (100000,00 Lt). Perkant ginčo turtą, grynais pinigais likusią ne kredito dalį sumokėjo Ž. D., kuris turėjo pinigų pardavęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Paskola buvo grąžinta dalimis ir (duomenys neskelbtini) d. pati pardavė savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai, (už jį gavo 20000,00 Eur, t. y. 7000 Eur į kortelę, o 13000 Eur į rankas) ir už parduotą būtą pinigus įnešė dengiant turimą (us) kreditą (us). Bankui atidavė 10000 Eur. 2016 m. vasario 2 d. įnešė į Ž. D. sąskaitą 5000 Eur (t. 1, b. l. 90). Su Ž. D. susituokė (duomenys neskelbtini) d., ir šio judviejų veiksmo nesitikėjo atsakovė, kad jie po 25 metų bendro gyvenimo susituokė. Pateiktą prašymą, kuris buvo skirtas administracinėje byloje, 2013 m. rašė advokatas E. Ščigla ir šis prašymas yra ištrauktas iš kompiuterio. Ž. D. ir jos pinigai buvo bendri, nes jie buvo šeima. Nuo parduoto buto buvo likusių pinigų, todėl atidavė likusias skolas – už motociklą ir t. t.. Su anyta santykiai buvo geri ir su ja bendrauja nuo 1993 metų. Dėl naminio testamento pripažinimo į teismą nesikreipė, nes nepagalvojo, kad gali taip gautis, kaip dabar yra. Pas atsakovę kirpykloje dirbo gal 2003 metais gal kokį mėnesį ar du, ir tai dirbo tik nelegaliai. 2005 m. - 2007 m. dirbo „Rimi“ parduotuvėje, ir nusipirkus ginčo turtą, iš darbo išėjo ir nebedirbo. Pats Ž. D. sakė – „eik iš darbo, nes reiks prižiūrėti sodą ir juo rūpintis ir t. t.“. Į Luminor banką vesdavo savo asmeninės lėšas gautas iš buto nuomos ir už neįgalią dukrą gautas lėšas, taip pat soduose prižiūrėdavo kitą moterį ir už priežiūrą gaudavo po 14,48 Eur (50 Lt) į dieną (per mėnesį gaudavo papildomai 289,62 Eur (1000 Lt). Dukrą išlaikė iš bendrų šeimos pinigų.
6. Teismo posėdyje ieškovės A. D. atstovė advokatė Inga Mekienė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti visiškai.
7. Teismo posėdyje atsakovė R. M. R. prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė su jos sūnumi negyveno, ieškovė buvo tik sekso partnerė, kartu pašvęsdavo ir tiek. Tai buvo gal kokie 1995 metai. Pati buvo (duomenys neskelbtini) metais nupirkusi iš sesers butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai, o sesuo mirė apie (duomenys neskelbtini) m., tiksliai nepamena. Iki sesers mirties Ž. D. gyvendavo ne pas ieškovę, o būtent pas pačią atsakovę. Šį butą pardavė (duomenys neskelbtini) m. už 34754,40 Eur (120000 Lt). Gautus pinigus pervedė ginčo turto pardavėjai, paskui sūnus iš banko gavo 28962,00 Eur (100000 Lt) paskolą ir likusi suma buvo sumokėta pardavėjai. Pažymėjo, kad ginčo turtą surado būtent ji, su pardavėja derėjosi irgi ji pati. Žino, kad buvo paskola išmokėta. Ž. D. įgaliojo ieškovę tvarkyti jo finansinius ir ūkinius reikalus bei prižiūrėti ginčo turtą, todėl ieškovės parašas ant sutarties dėl banko sąskaitos ir buvo. Bankui mokėjimus atliko ieškovė, nes ieškovė buvo kaip ūkvedys, o jai pinigus persiųsdavo būtent Ž. D.. Ieškovė nedirbo 15 metų. Pati atsakovė pastoviai finansavo sūnų (tam tikrais tarpais dengdavo paskolą), tai atsitikdavo, kai sūnus nedirbdavo ir sirgdavo. Pati juk pardavė garažą, ir gautus pinigus padavė sūnui. Ginčo turte, kuomet sūnus būdavo reisuose, gyveno ieškovė, ten pjaudavo žolę, prižiūrėdavo ginčo turtą. Ji neturi ieškovei pretenzijų, kuomet ieškovė jau tapo D.. Iki to laiko, kuomet ieškovė pas ją dirbo, ieškovės nėra mačiusi. Dėl byloje esančių fotonuotraukų, nurodė, jog bet kada ir bet kur galima nuotraukų pasidaryti. Ieškovę laikė sūnaus sugyventine, meiluže. Pripažįsta aplinkybes, kad su ieškove yra vykusi į gamtą, važiuodavo ir grybauti ir t. t..
8. Teismo posėdyje R. M. R. atstovė advokatė Diana Latotina – Micevičė prašė ieškinį atmesti.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkintinas.
Nustatytos faktinės aplinkybės.
9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės santuoka su S. M. nutraukta (duomenys neskelbtini) d. (t. 1, b. l. 9). (duomenys neskelbtini) d. ieškovė sudarė santuoką su Ž. D. (t. 1, b. l. 8). Ž. D. santuoką su R. D. nutraukė (duomenys neskelbtini) d. (t. 1, b. l. 10). Iš (duomenys neskelbtini) d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, jog Ž. D. iš AB DnB NORD banko paėmė 28962,00 Eur (100000,00 Lt) kreditą, kurio paskirtis sodo nameliui ir sklypui pirkti bei sodo nameliui remontuoti, kuris yra (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r.. Minėtoje sutartyje nurodyta, jog kreditas kredito gavėjui suteikiamas kredito lėšas pervedant į kredito gavėjo banke atidarytą sąskaitą (t. 1, b. l. 11-13, 14-18). (duomenys neskelbtini) d. buvo sudaryta banko sąskaitos sutartis, banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pasirašė klientai Ž. D. ir A. M.. Minėtos sutarties 3.2. punkte nustatyta, jog jei sąskaita atidaryta kelių asmenų kaip bendrasavininkių (bendraturčių) vardu, laikoma, kad pinigai sąskaitoje priklauso kiekvienam iš jų lygiomis dalimis (t. 1, b. l. 19-20). (duomenys neskelbtini) d. žemės sklypo, sodo namelio pirkimo – pardavimo sutartyje užfiksuota, jog B. M. pardavė, o Ž. D. perka 0,0835 ha ploto žemės sklypą su jame esančiu pastatu – sodo nameliu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., už 28962,00 Eur (100000,00 Lt) (t. 2, b. l. 3-6, 7, 8-9). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog nuo (duomenys neskelbtini) d. Ž. D. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, žemės sklypas ir sodo namelis, esantys (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r. (1 t., b. l. 64-65). Iš (duomenys neskelbtini) d. Rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog A. M. (po santuokos D.) užsakė iš UAB „M.“ plastikinius langus. Iš priėmimo – perdavimo aktų matyti, jog ieškovės užsakyti plastikiniai langai montuojami adresu, (duomenys neskelbtini) k. (t. 1, b. l. 21-28).
10. Nustatyta, kad ieškovė į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) d. Ž. D. prašymą bei kitus jo priedus, kuriuos jis teikė Šiaulių apylinkės teismui, siekdamas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones anksčiau, praėjus pusei termino, nei ji buvo atimta (t. 1, b. l. 29-34). Šiame prašyme nurodyta, jog su nors su drauge A. M. gyvena nesusituokę, tačiau kartu gyvena 20 metų, kartu tvarko, kuria bendrą turtą iš bendro ūkio gaunamų pajamų. Šiuo metu yra gili materialinė krizė ir jis su drauge gyvena iš draugės neįgalios dukros gaunamos šalpos pensijos (t. 1, b. l. 29-34). Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. nutartimi ieškovė paskirta savo dukros globėja ir turto administratore (t. 1, b. l. 39-40). (duomenys neskelbtini) d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu ieškovė už 20000,00 Eur pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai (t. 1, b. l. 41-45). Iš (duomenys neskelbtini) d. prašymo matyti, jog Ž. D. pilnai padengė įsiskolinimą ir hipoteka įkeistam turtui pasibaigė (t. 1, b. l. 46-47). (duomenys neskelbtini) d. ieškovė pradėjo darbą AB Lietuvos paštas (t. 1, b. l. 51-52). Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) d. ranka rašytas raštas, įvardintas palikimas, kuriame nurodyta, jog Ž. D. dovanoja savo žmonai A. D. automobilį ir jo vardu priklausantį nekilnojamąją turtą, įvykus nelaimei (mirus) jis palieka savo žmonai (t. 1, b. l. 57). (duomenys neskelbtini) d. liudijime užfiksuota, jog Šiaulių rajono pirmame notaro biure pradėta paveldėjimo byla, mirus (duomenys neskelbtini) d. Ž. D., mirusiojo įpėdinė – A. D. (t. 1, b. l. 58). (duomenys neskelbtini) d. skolos lapelyje užfiksuota, jog Ž. D. su A. D. (M.) skolinasi 6000 svarų sterlingų šeimos poreikiams (t. 1, b. l. 59). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, jog laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. liepos 2 d. Ž. D. niekur nedirbo (t. 1, b. l. 73-83). Ieškovė laikotarpiais nuo 2012 m. spalio 18 d. iki 2014 m. rugpjūčio 18 d., nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2018 m. sausio 9 d., nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2019 m. balandžio 4 d., bei nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo registruota užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 86). Iš Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2020 m. spalio 20 d. pateiktos pažymos matyti, jog ieškovė reguliariai, kas mėnesį, laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. į Ž. D. sąskaitą atliko lėšų įnešimus grynais ir/ar atliko pavedimus (t. 1, b. l. 87-89, 90, 196-197, t. 2, b. l. 27-28). Iš (duomenys neskelbtini) d. sutarties matyti, jog atsakovė iš D. Z. J. už 1448,10 Eur (5000,00 Lt) nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai (t. 2, b. l. 19-20). Iš (duomenys neskelbtini) d. nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog atsakovė karu su vyru už 17377,20 Eur (60000,00 Lt) padavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai (t. 1, b. l. 130-133, 150-153). Iš (duomenys neskelbtini) d. pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog atsakovė už 4923,54 Eur (17000 Lt) pardavė garažą boksą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g (t. 1, b. l. 134-138, 154-158). (duomenys neskelbtini) d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pagrindu L. D. padovanojo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teise, likusias po tėvo Ž. D. mirties, paveldėjimo teisių apdovanotojai R. M. R. (t. 1, b. l. 139-140, 148-149). (duomenys neskelbtini) d. liudijime užfiksuota, jog Šiaulių rajono pirmame notaro biure pradėta paveldėjimo byla, mirus (duomenys neskelbtini) d. Ž. D., mirusiojo įpėdinė – R. M. R. (t. 1, b. l. 144, 159). Iš AB „Swedbank“ banko išrašo matyti, jog laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. ieškovė gauna pajamas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (t. 1, b. l. 171). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos matyti laikotarpiai, kurių metu ieškovė dirbo ir gavo pajamas (t. 1, b. l. 175, 176-183, 198). Į bylą pateiktos foto nuotraukos, kuriose įvairiais laikotarpiais užfiksuota ieškovė kartu su Ž. D. bei su atsakove (t. 1, b. l.184-190). Iš sąskaitos operacijų ataskaitos matyti, jog (duomenys neskelbtini) d. į Ž. D. banko sąskaitą buvo įnešta 5000 Eur suma, taip pat tą pačia dieną buvo grąžinta paskola ir sumokėti kiti su paskolos grąžinimu susiję mokesčiai (t. 1, b. l. 199, t. 2, b. l. 29, 30, 31).
Dėl A. D. (buv. M.) ir Ž. D. santykių pradžios nustatymo
11. Ieškovė A. D. teismo posėdžio metu teigė, jog su Ž. D. pradėjo susitikinėti (duomenys neskelbtini) m. pavasarį, o neužilgo ir pradėjo kartu gyventi bei gyveno kaip šeima. Pripažino, jog (duomenys neskelbtini) m. apie porą mėnesių jie gyveno atskirai, tačiau vėl susitaikė ir toliau visą laiką gyveno kartu, o ginčo nekilnojamąjį turtą, registruotą Ž. D. vardu, jie abu įsigijo gyvenant kartu siekiant įgyti bendrą gyvenamąjį būstą. Šias aplinkybes ieškovė byloje įrodinėja savo paaiškinimais, liudytojų parodymais, duotais teisme bei kitais rašytiniais įrodymais. Atsakovė R. M. R. teismo posėdžio metu teigė, jog ieškovė su jos sūnumi negyveno, ieškovė buvo tik sekso partnerė, kartu pašvęsdavo ir tiek. Atsiliepime į ieškinį ji nurodė, jog ieškovė su Ž. D. susipažino tik (duomenys neskelbtini) m. ir nuo šio laiko ieškovė nevedė bendro ūkio, o tik buvo susitarę dėl atsakovės sūnaus įsigyto namelio priežiūros ir jo tvarkymo. Šias aplinkybes atsakovė įrodinėja savo deklaratyviais paaiškinimais, tačiau kitų įrodymų ji nepateikė.
12. Pažymėtina, jog dauguma teisme apklaustų liudytojų patvirtino aplinkybes, jog ieškovė su Ž. D. buvo pažįstami ir gyveno kartu anksčiau, nei nurodė atsakovė, t. y. ne (duomenys neskelbtini) metais. Teisme liudytoja J. K. parodė, kad ieškovė su Ž. D. jau draugavo, kuomet jau buvo nepriklausomybė ir tai buvo labai seniai, bet galėjo būti apie (duomenys neskelbtini) m., o paskui jie gyveno kartu. Liudytoja R. O. parodė, kad (duomenys neskelbtini) metais Ž. pasikvietė pas save į svečius (buvo Šv. Velykos) ir taip jį supažindino su ieškove, o po šio susitikimo jie kartu ir pradėjo draugauti ir tais pačiais metais jie kartu ir pradėjo gyventi. Liudytoja D. R. parodė, kad (duomenys neskelbtini) metais gimė pačios dukra, o dukra buvo dar mažytė, kai ieškovė susipažino su Ž. D.. Liudytojas A. V. parodė, kad Ž. D. (duomenys neskelbtini) metais ateidavo pas mamą ir Ž. su drauge pas jo mamą lankydavosi kartu; pas A. ir Ž. teko būti dar kuomet jie gyveno (duomenys neskelbtini), jau tada Ž. su A. buvo pažįstami. Pastebėtina, jog ir į bylą pateiktos foto nuotraukos patvirtina faktą, jog ieškovė su atsakovės sūnumi Ž. D. bendravo ir buvo pažįstami anksčiau, nei (duomenys neskelbtini) metais, t. y. nuotraukoje, kurioje ieškovė su Ž. D. pozuoja kartu, ant laivelio aiškiai matyti, jog tai yra (duomenys neskelbtini) metai (t. 1, b. l. 185). Įvertinus šias nustatytas aplinkybes, teismui nebekyla abejonių, jog ieškovė su Ž. D. buvo pažįstami, bendravo, draugavo bei gyveno kartu, anksčiau nei (duomenys neskelbtini) metais, kuomet buvo įsigytas ginčo nekilnojamasis turtas (CPK 185 straipsnis).
Dėl A. D. (buv. M.) ir Ž. D. santykių pobūdžio
13. Atsakovė R. M. R. bylos nagrinėjimo metu neigė, jog jos sūnus Ž. D. su ieškove gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį, tik pripažino, jog sūnaus šeimyniniai santykiai su ieškove atsirado, tik jiems susituokus. Ji patikslintame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog iš dokumento, t. y. „Sutarties dalis pildoma kompiuteriu“ matyti, kad Ž. D. ir A. M. gyvenamųjų vietų adresai skiriasi, tad jai kyla klausimas, kaip tuomet jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Ieškovė A. D. teismo posėdžio metu paaiškino aplinkybes dėl siekio kartu su Ž. D. įsigyti bendrą nekilnojamąjį turtą ir teigė, jog pradėjus gyventi kartu su Ž. D., po kurio laiko nusprendė ieškotis bendro būsto, kadangi gyventi atskirai per du butus buvo nepatogu, be to, norėjo Ž. D. pasaugoti nuo draugų ir pan., nes Ž. D. mėgdavo pavartoti alkoholį. Šios nurodytos aplinkybes leidžia pagrįsti aplinkybes dėl jųdviejų dokumentuose iki (duomenys neskelbtini) m. nurodytus skirtingus gyvenamosios vietos adresus. Pastebėtina, jog rašytiniuose dokumentuose užfiksuoti skirtingi asmenų gyvenamosios vietos adresai negali paneigti aplinkybių, jog ieškovė su Ž. D. iš tiesų gyveno kartu kaip šeima ir vedė bendrą ūkį. Vertinant šalių bendrą gyvenimą bei bendrą ūkio vedimą, pastebėtina, jog liudytojų akimis ieškovės ir Ž. D. gyvenimas bei bendro ūkio vedimas atrodė kaip šeimoje, t. y. liudytoja J. K. teisme parodė, kad Ž. su A. labai gražiai sutarė, vis Ž. sakydavo „mamytė“; jos akimis ieškovė su Ž. gyveno kaip šeima. Liudytoja R. O. parodė, kad iš šalies žiūrint, atrodė, jog jie visada kartu ir gyveno; ieškovė su Ž. sodą pirko jau gyvendami kaip šeima. Liudytoja D. R. teisme parodė, kad ieškovė su Ž. visur būdavo kartu; Ž. ieškovę nevadindavo A., o tik „mamyte“, „mamukas“; iš pokalbių suprato, kad jų šeimoje viską reguliuodavo ieškovė, tai sprendžia, kad finansai buvo bendri. Liudytoja J. Ž. (sodo kaimynė) teisme parodė, kad jie atsikraustė į sodą (duomenys neskelbtini) m., Ž. su A. buvo kaip šeima, ji tikrai nebuvo sode kaip ūkvedė. Liudytojas A. V. teisme parodė, kad pačiam susidarė įspūdis, kad Ž. su A. gyveno kaip šeima. Atkreiptinas dėmesys, jog ne vienas liudytojas teigė, jog Ž. D. ieškovę vadindavo „mamuku“, „mamyte“, toks kreipimasis į moterį, leidžia daryti išvadą, jog judviejų santykiai buvo itin šilti, artimi, šeimyniniai, o ne kaip draugų ar sekso partnerių, kaip teismo posėdyje nurodė atsakovė R. M. R.. Aplinkybės, jog ieškovė su Ž. D., nors gyveno ilgą laiką nesusituokę, bet jie vedė bendrą gyvenimą, gyveno kaip šeima, patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai. Nors į bylą pateiktas 2013 m. balandžio 25 d. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo nėra pasirašytas Ž. D., tačiau netikėti jame nurodytoms aplinkybėms (nors su savo drauge A. M. gyvena nesusituokę, tačiau kartu gyvena 20 metų, kartu tvarkome, kuriame bendrą turtą iš bendro ūkio gaunamų pajamų), nėra jokio pagrindo, nes ieškovė paaiškino, jog šį prašymą suruošė advokatas A. Š., kuris atstovavo Ž. D. interesus ir jis yra atspausdintas iš kompiuterio. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), 2013 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje, kuris buvo fiksuotas teismo posėdžio protokolu, užfiksuota, jog buvo nagrinėtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. D. prašymas dėl teisės vairuoti transporto atėmimo termino sutrumpinimo, posėdyje dalyvavo jo atstovas advokatas A. Š. bei Ž. D., kuris posėdžio metu parodė, kad „šiuo metu yra labai sunki mūsų materialinė padėtis. Esame skoloje bankui, vaikas invalidas, iš kurio invalidumo pašalpos ir gyvename“. Tiek prašyme nurodytos aplinkybės, tiek teismo posėdžio protokole užfiksuotos aplinkybės sutampa, todėl abejoti jų tikrumu, teismas neturi jokio pagrindo (CPK 185 straipsnis).
14. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).
15. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai ). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą vertindamas šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis atitinkamų aplinkybių neįrodo, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010, kt.). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).
16. Įvertinęs visus aukščiau aptartus įrodymus teismas sprendžia, jog pripažintina, kad ieškovė A. D. (buv. M.) ir Ž. D. nuo (duomenys neskelbtini) m. iki pat Ž. D. mirties visą laiką gyveno kartu kaip šeima, t. y. abu tiek iki (duomenys neskelbtini) metų vedė bendrą ūkį, tiek nuo (duomenys neskelbtini) metų gyvendami kartu Ž. D. vardu nupirktame ginčo turte toliau gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį.
Dėl ginčo nekilnojamojo turto pripažinimo dalinės nuosavybės teise.
17. CK 6.969 straipsnis apibrėžia, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1dalis). Remiantis šiuo apibrėžimu ir nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra išskirti esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai: tai yra, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016 ir kt.).
18. Ieškovė siekia įrodyti ir prašo teismo pripažinti, kad ji kartu su Ž. D. (duomenys neskelbtini) m. įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r. (žemės sklypą, pastatą - sodo namelį).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnešti pinigai gali būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Pajamos gali būti bendros, tarp jų – gautos iš kartu vedamo ūkio. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys veda bendrą ūkį, tai dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo gali pasireikšti darbu bendrame ūkyje.
20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). Tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, pagal kasacinio teismo praktiką turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).
21. Pagal kasacinio teismo praktiką, skirtingai nei susituokusių asmenų atveju, kai (nesant vedybų sutarties) galioja įstatymu įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimo prezumpcija, pagal kurią sutuoktinių turto dalys yra lygios, jungtinės veiklos sutarties tarp nesusituokusių asmenų atveju taikomos dalinės nuosavybės teisės normos ir partnerių dalys nustatomos atsižvelgiant į jų susitarimą. Sutarties turinys, jos sąlygos yra teisiškai reikšmingos kiekvienai iš jos šalių tenkančios bendrosios dalinės nuosavybės nustatymui. Vien tai, kad jungtinės veiklos sutarties šalys nebuvo šios sutarties sudariusios rašytine forma, nesudaro pagrindo preziumuoti, kad dėl konkrečių įnašų ir dalių jos nebuvo susitarusios. Pastarosios aplinkybės įrodinėjimo pareiga byloje tenka ja besiremiančiai šaliai. Nagrinėjamoje byloje CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija taikytina ieškovei įrodžius ir teismui nustačius, kad dėl konkrečių dalių jungtinės veiklos sutarties šalys nebuvo susitarusios.
22. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Reikalavimas, kad sugyventiniai, bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).
23. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovė A. D. (buv. M.) ir Ž. D. nuo (duomenys neskelbtini) m. iki pat Ž. D. mirties visą laiką gyveno kartu kaip šeima, t. y. abu tiek iki (duomenys neskelbtini) metų vedė bendrą ūkį, tiek nuo (duomenys neskelbtini) m. gyvendami kartu Ž. D. vardu nupirktame ginčo turte toliau vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima, rūpinosi turimu nekilnojamuoju turtu. O tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog juos siejo jungtinės veiklos (partnerystės) susitarimas sukuriant bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą (CPK 185 straipsnis).
24. Taip pat, neginčijamai nustatyta, kad ginčo turtą - žemės sklypą su sodo nameliu, esantį (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., Ž. D. įsigijo viso už 57924,00 Eur (200000,00 Lt). Nors ginčo nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, jog pirkta už 28962,00 Eur (100000,00 Lt), tačiau tiek ieškovė, tiek atsakovė pripažino aplinkybes, jog kitą 28962,00 Eur (100000,00 Lt) suma buvo pardavėjai sumokėta dar iki įsigyjant ginčo nekilnojamąjį turtą.
25. Atsakovė R. M. R. teigia, jog ginčo nekilnojamasis turtas yra įgytas jos sūnaus Ž. D., kuris pardavus jos nekilnojamąjį turtą (butą, esantį (duomenys neskelbtini) Šiauliai), 28962,00 Eur (100000,00 Lt) sumokėjo turto pardavėjai dar iki sudarant pirkimo – pradavimo sutartį, o likusi suma sumokėta jam paėmus kreditą iš banko, todėl visas ginčo nekilnojamasis turtas yra/buvo jo asmeninė nuosavybė. Su šiais atsakovės argumentais teismas nesutinka.
26. Byloje nustatyta, kad A. D. (buv. M.) ir Ž. D. nuo (duomenys neskelbtini) m. iki pat Ž. D. mirties visą laiką gyveno kartu kaip šeima, o savo sukurtus šeiminius santykius (duomenys neskelbtini) d. įteisino sudarę santuoką (t. 1, b. l. 8). Ieškovė A. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog abu nusprendė ieškotis bendro būsto, kadangi gyventi atskirai per du butus buvo nepatogu, be to, norėjo Ž. D. pasaugoti nuo draugų, kad pastarasis mažiau vartotų alkoholio; (duomenys neskelbtini) m. ieškovė dirbo „Rimi“ parduotuvėje, ir nusipirkus ginčo turtą, iš darbo išėjo ir nebedirbo, nes pats Ž. D. sakė – „eik iš darbo, nes reiks prižiūrėti sodą ir juo rūpintis ir t. t.“. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog nors kreditą ginčo nekilnojamam turtui pirkti ėmė Ž. D., tačiau banko sąskaitą jis su ieškove atsidarė bendrai, o banko sąskaitos 3.2. punkte nustatyta, jog jei sąskaita atidaryta kelių asmenų kaip bendrasavininkių (bendraturčių) vardu, laikoma, kad pinigai sąskaitoje priklauso kiekvienam iš jų lygiomis dalimis (t. 1, b. l. 19-20). Šie nustatyti faktai pagrindžia aplinkybes, jog iš tiesų tiek ieškovės, tiek Ž. D. buvo bendras siekis įgyti ginčo nekilnojamąjį turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
27. Atsakovė R. M. R. teisme teigė, jog nors bankui mokėjimus atliko ieškovė, tačiau ieškovė buvo kaip ūkvedys, o jai pinigus persiųsdavo būtent Ž. D.; ieškovė nedirbo 15 metų; atsakovė pati pastoviai finansavo sūnų (tam tikrais laikotarpiais dengdavo paskolą), o tai atsitikdavo, kai sūnus nedirbdavo ir sirgdavo. Pagrįsdama šias aplinkybes, atsakovė pateikė (duomenys neskelbtini) d. pirkimo – pardavimo sutarties kopiją, iš kurios matyti, jog atsakovė už 4923,54 Eur (17000 Lt) pardavė garažą boksą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g (t. 1, b. l. 134-138, 154-158), tačiau tai neįrodo, jog ji už Ž. D. atliko kokius nors mokėjimus bankui ar būtent šią pinigų sumą ji perdavė jam (CPK 178 straipsnis).
28. Taigi, byloje kilo ginčas ir atsakovė siekė įrodyti, jog įsigyjant ginčo nekilnojamąjį turtą bei išmokant banko kreditą, didžioji dalis lėšų buvo panaudota būtent Ž. D., nes jis nuolatos dirbo ir gaudavo pastovias pajamas, o ieškovė daug metų niekur nedirbo ir prie ginčo nekilnojamojo turto neprisidėjo ar prisidėjo maža dalimi.
29. Pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog tiek Ž. D., tiek ieškovė, įsigydami ginčo nekilnojamąjį turtą ir išmokėdami banko paskolą skirtą šio būsto įsigijimui bei remontui, pardavė po vieną nekilnojamąjį turtą, t. y. (duomenys neskelbtini) d. nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovė karu su vyru už 17377,20 Eur (60000,00 Lt) padavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai (t. 1, b. l. 130-133, 150-153) (byloje šalys pripažino, jog šias lėšas Ž. D. panaudojo ginčo nekilnojamam turtui pirkti). (duomenys neskelbtini) d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu ieškovė už 20000,00 Eur pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai (t. 1, b. l. 41-45). Taigi, Ž. D. savo pajamas, gautas motinai pardavus nekilnojamąjį turtą, panaudojo įsigyjant ginčo nekilnojamąjį turtą, o ieškovė A. D. savo pajamas, gautas pardavus nekilnojamąjį turtą, panaudojo banko paskolai, skirtą ginčo nekilnojamam turtui įsigyti ir remontuoti, padengti ir kitiems turėtiems skoliniams įsipareigojimams padengti (CPK 185 straipsnis). Teisme apklausti liudytojai patvirtino, jog jie žino, jog Ž. D. pirko ginčo nekilnojamąjį turtą, žino, kad ir A. D. prisidėjo prie turto pirkimo, nes pardavė savo butą, esantį/buvusį R. g., Šiauliuose.
30. Iš rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė (duomenys neskelbtini) d. pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį būtą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai, į Ž. D. banko sąskaitą įnešė/pervedė ženklias pinigų sumas : t. y. (duomenys neskelbtini) d. pervedė - 5000 Eur, taip pat į kitą Ž. D. banko sąskaitą įnešė 1400 Eur (t. 1, b. l. 87-89, 90, t. 2, b. l. 27-28, 30, 31), ko pasėkoje Ž. D. (duomenys neskelbtini) d. grąžino būsto paskolą ir atliko kitus mokėjimus pagal turėtus skolinius įsipareigojimus (t. 2, b. l. 29). Be to, iš Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2020 m. spalio 20 d. pateiktos pažymos matyti, jog ieškovė pakankamai reguliariai, kas mėnesį laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. į Ž. D. sąskaitą atliko/atlikdavo lėšų įnešimus grynais ir/ar atliko pavedimus (t. 1, b. l. 87-89, 90, 196-197, t. 2, b. l. 27-28). Nors atsakovė R. M. R. teisme teigė, kad bankui mokėjimus atliko ieškovė, nes ieškovė buvo kaip ūkvedys, o jai pinigus persiųsdavo būtent Ž. D., tačiau aplinkybes, jog pinigų ieškovei duodavo Ž. D., patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Priešingai atsakovės nurodytoms aplinkybėms, ieškovė teismo posėdžio metu išsamiai paaiškino, jog tuo laikotarpiu, kuomet ji oficialiai nedirbdavo, savo pajamų vis tiek turėdavo ir taip pat prisidėjo prie bendro ūkio išlaikymo ir pan., t. y. gaudavo pajamų iš savo nuomojamo buto, taip pat pajamas sudarė dukros gaunama globos pašalpa, taip pat soduose prižiūrėdavo kitą moterį ir už priežiūrą gaudavo po 14,48 Eur (50 Lt) į dieną (per mėnesį gaudavo papildomai 289,62 Eur (1000 Lt). Be to, aplinkybės, jog ieškovė prisidėjo prie bendro judviejų su Ž. D. gyvenimo ir tuo pačiu įgyto ginčo nekilnojamojo turto, patvirtina ir byloje nustatyti faktai, jog tuomet, kuomet Ž. D. buvo netekęs teisės vairuoti, jis nedirbo ir darbinių pajamų negavo, tuo laikotarpiu jie gyveno ir banko paskolą dengė iš ieškovės neįgaliam vaikui mokamos pašalpos (t. 1, b. l. 29-30). Visos šios byloje nustatytos aplinkybės tik dar kartą įrodo, jog tiek Ž. D., tiek ieškovė A. D. (buv. M.) siekė, rūpinosi, jog Ž. D. atitinkamojoje banko sąskaitoje būtų pinigų, skirtų būsto paskolai dengti, ir, jog abu drauge buvo susitarę dėl bendrosios jungtinės veiklos bendrosios dalinės nuosavybės įgijimo ir jos išsaugojimo.
31. Be to, kaip jau buvo minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu. Ž. D. sūnus teisme apklaustas liudytoju L. D. parodė, jog kai tėvas būdavo sode, tuomet pats atvykdavo jo aplankyti, tuomet tėvas dažniausiai būdavo girtas; sodo namelį remontavo ir dirbo kitus darbus, viską darė A., o finansavo tėvas. Iš šių aplinkybių akivaizdu, jog šalys buvo susitarusios (pasiskirsčiusios darbais, pareigomis) dėl savo indėlio gyvenant šeimoje ir bendro ūkio vedimo, t. y. Ž. D. labiau rūpinosi šeimos finansais, tuo tarpu ieškovei teko našta ūkio išlaikymui, gerbūvio gerinimui ir t.t.. Liudytoja J. Ž. teisme parodė, kad namą, ūkį, sodą labiau prižiūrėdavo, aišku, kad A., Ž. D. išvažiuodavo ir jis buvo ne tas asmuo, kuris labai jau buvo ūkiškas. Liudytoja J. K. teisme parodė, kad ieškovė sode daug ką darė savomis rankomis, skyles kamšė, lenteles kalė ir t. t.. Iš (duomenys neskelbtini) d. Rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog A. M. (po santuokos D.) užsakė iš UAB „M.“ plastikinius langus, kurie buvo montuoti ginčo nekilnojamame turte (t. 1, b. l. 21-28). Pastebėtina ir tai, jog Ž. D. darbas buvo susijęs su išvykomis, t. y. jis nuolatos ginčo nekilnojamame turte negyveno, todėl akivaizdu, jog visu ginčo nekilnojamuoju turtu rūpinosi būtent ieškovė. Remiantis liudytojų patvirtintomis aplinkybės bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas daro išvadą, jog ieškovė, nors ir galimai mažesne pinigų suma, nei Ž. D., prisidėjo prie ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo, tačiau A. D. ženkliai didesnis, nei Ž. D. indėlis į bendrosios dalinės nuosavybės turtą, jo išsaugojimą, buvo jos nuolatinis darbas prie ginčo nekilnojamojo turto (jo remontas, rūpinimasis aplinkos tvarkymu, gerbūvio gerinimas ir t. t.).
32. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis bei aptartais motyvais, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ir palikėjas Ž. D. nuo (duomenys neskelbtini) m. iki judviejų santuokos ir iki palikėjo mirties gyveno drauge, vedė bendrą ūkį, kūrė bendrą gyvenimą, yra pagrindas daryti išvadą, kad juos siejo jungtinės veiklos (partnerystės) susitarimas, sukuriant bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ginčo turtą, todėl teismas sprendžia, jog yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti visiškai bei pripažinti ieškovei A. D. nuosavybės teisė į ½ dalį nekilnojamojo turto : žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r., kaip bendrai įgytą su Ž. D. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis (CK 6.970 straipsnio 2 dalis, 6.971 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėtinu atveju byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 326,00 Eur. Ieškovė A. D. sumokėjo 50,00 Eur ir patyrė papildomas išlaidas susijusias su žyminio mokesčio sumokėjimu, t. y. 1,00 Eur už žyminio mokesčio pervedimą (t. 1, b. l. 91). Taip pat ieškovė A. D. naudojosi advokato paslaugomis (t. 1, b. l. 92), pateikė įrodymus apie turėtas 200,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 191, 192). Atsakovė R. M. R. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. kovo 25 d. sprendimu yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (t. 1, b. l. 120-121). Teismui visiškai patenkinus ieškinį, bei įvertinus tai, jog atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą mokėjimo, iš atsakovės R. M. R. ieškovei A. D. priteistinos šioje byloje ieškovės patirtos 251,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 50,00 Eur jos sumokėtas žyminis mokestis, 1,00 Eur komisinis mokestis, sumokėtas „Perlas Finance“ už žyminio mokesčio mokėjimo pavedimą, ir 200,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d., įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“).
34. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 8,57 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė R. M. R. yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl 8,57 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės R. M. R. valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti ieškovei A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto : žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - sodo namelio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r., kaip bendrai įgytą su Ž. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) d.) bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.
Priteisti iš atsakovės R. M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 251,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Irma Valiuškienė