Civilinė byla Nr. 2S-1515-221/2013
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06852-2013-7
Procesinio dokumento kategorija: 121.21
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos VĮ „Turto bankas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos VĮ „Turto bankas“ prašymą suinteresuotiems asmenims antstoliui R. B., V. Š. ir I. Š. dėl turto dalies nustatymo.
Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. gavo pareiškėjos valstybės įmonės „Turto bankas“ prašymą suinteresuotiems asmenims antstoliui R. B., V. Š. ir I. Š. dėl turto dalies nustatymo. Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi pareiškėjai VĮ „Turto bankas“ nustatė 14 kalendorinių dienų terminą pašalinti šioje teismo nutartyje nurodytus procesinio dokumento – prašymo – trūkumus, ir pareiškėją informavo, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus visų procesinio dokumento trūkumų, jis pareiškėjui bus grąžintas.
Kauno apylinkės teisme 2013 m. gegužės 23 d. buvo gautas pareiškėjos VĮ „Turto bankas“ 2013 m. gegužės 21 d. patikslintas prašymas suinteresuotiems asmenims antstoliui R. B., V. Š. ir I. Š. dėl turto dalies nustatymo, kuriuo pareiškėja tikslina procesinio dokumento reikalavimus, nurodydama, kad prašo teismo nustatyti, kad V. Š. priklauso toliau nurodytas turtas, į kurį gali būti nukreiptas V. Š. skolos išieškojimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi (b. l. 69-70) pareiškėjos VĮ „Turto bankas“ procesinį dokumentą – prašymą – laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino pareiškėjai VĮ „Turto bankas“.
Teismas konstatavo, jog Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 8 d. nutartyje, pasisakydamas dėl pirmo prašymo reikalavimo – nustatyti, kad V. Š. priklauso toliau nurodytas turtas, į kurį gali būti nukreiptas V. Š. skolos išieškojimas, kuris kaip vienintelis yra nurodytas ir 2013 m. gegužės 21 d. patikslintame prašyme, konstatavo, kad šis reikalavimas nėra tikslus, nes pareiškėja jame neprašo nurodyto turto pripažinti asmenine V. Š. nuosavybe, o prašo nustatyti, kad nurodytas turtas priklauso V. Š. ir į šį turtą gali būti nukreiptas V. Š. skolos išieškojimas. Teismas konstatavo, kad nustatytas trūkumas yra esminis, nes pareiškėjos VĮ „Turto bankas“ prašyme nėra tiksliai suformuluotas prašymas pripažinti turtą asmenine fizinio asmens nuosavybe. Teismas taip pat atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad savo reikalavime ji prašo ne tik nustatyti, kad nurodytas turtas priklauso V. Š., bet ir tai, kad į šį turtą gali būti nukreiptas V. Š. skolos išieškojimas, tuo tarpu pagal CPK 667 straipsnį teismas nagrinėja prašymą tik dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, tačiau nesprendžia klausimų, ar į šį turtą gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, ar negali, kokia tvarka ir kokia skola gali būti išieškota ir kt.
Teismas konstatavo, kad nurodyto prašymo reikalavimo trūkumo pareiškėja VĮ „Turto bankas“ nepašalino, tuo tarpu šis prašymo trūkumas, kaip jau minėta, yra esminis, jam esant nėra tinkamų teisinių prielaidų iškelti civilinę bylą ir pradėti pasirengimo bylos nagrinėjimui procesą, tuo tarpu pareiškėjai VĮ „Turto bankas“, būnant specialios paskirties juridiniam asmeniui, buvo pakankamai laiko tinkamai suformuluoti prašymo reikalavimus, juolab, kad teismas Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje labai aiškiai nurodė jo trūkumus ir ištaisymo būdus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu (b. l. 73-74) apeliantė VĮ „Turto bankas“ prašo teismo panaikinti 2013 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartį.
Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas banko prašymą vertino ne CPK 111 straipsnio kontekste, o lingvistine prasme. Apeliantės nuomone, banko prašyme aiškiai išreikšta nuostata, jame nurodytą turtą pripažinti V. Š. asmenine nuosavybe, kadangi kaip nurodo apeliantė, minėtas turtas buvo V. Š. verslo objektas. Taip pat iš patikslinto prašymo 3 puslapio 2 pastraipos („1. Nustatyti, kad V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso toliau nurodytas turtas, į kurį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas:“) aiškiai matyti banko nuostata, kad turtas būtų pripažintas asmenine V. Š. nuosavybe. Be to, patikslintame prašyme nurodytas pageidavimas nustatyti turto dalį, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas reiškia, kad bankas siūlo nustatyti realią individualiai apibrėžtą turto dalį. Banko prašymas nustatyti, jog V. Š. priklauso turtas, į kurį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas nepaneigia prašymo esmės nustatyti konkretaus turto priklausomybę konkrečiam asmeniui ir netrukdo teismui nagrinėti prašymo. Be to, CPK 115 straipsnio 4 dalis numato, kad procesinio dokumento aiškūs netikslumai nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių prašoma procesiniame dokumente.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Apeliantė nurodo, kad patikslintame prašyme nurodytas pageidavimas nustatyti turto dalį, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas reiškia, kad bankas siūlo nustatyti realią individualiai apibrėžtą turto dalį. Banko prašymas nustatyti, jog V. Š. priklauso turtas, į kurį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, nepaneigia prašymo esmės nustatyti konkretaus turto priklausomybę konkrečiam asmeniui ir netrukdo teismui nagrinėti prašymo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio (procesinio dokumento) instituto pagalba. Procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimai numatyti CPK 111 straipsnyje. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK 111 straipsnio reikalavimų, procesinio dokumento trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 115 straipsnis). Pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kiekviename procesiniame dokumente pareiškėjas privalo nurodyti procesinio dokumento dalyką (suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą). Taigi, tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas pirmiausia yra siejamas su pareiškėjo pareiga tiksliai suformuluoti procesinio dokumento reikalavimą, kadangi jis yra vienas iš būtinų elementų, kurie apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą turi teisę pati nuspręsti, kokį reikalavimą reikšti, tačiau savo reikalavimą turi suformuluoti taip, kad jis būtų konkretus ir aiškus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1858/2011).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos VĮ „Turto bankas“ prašymą suinteresuotiems asmenims antstoliui R. B., V. Š., I. Š. dėl turto dalies nustatymo, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui tuo pagrindu, kad pareiškėja nepašalino Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartyje nurodytų prašymo trūkumų.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutarties pareiškėja neskundė, vadinasi sutiko su minėtoje nutartyje nurodytais prašymo trūkumais, tačiau pateikė patikslintą prašymą su tapačiu reikalavimu, nors pareiškėja nutartimi buvo informuota, kad nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, prašymas bus laikomas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų reikalavimai turi būti suformuluoti konkretūs ir aiškūs, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, pareikšto patikslinto prašymo nurodytas reikalavimas yra suformuluotas netiksliai ir nekonkrečiai. Atkreiptinas dėmesys, kad patikslintame prašyme pareiškėja nurodo, jog yra teisinis pagrindas anksčiau minėtą turtą pripažinti asmenine V. Š. nuosavybe, tačiau reikalavimuose teismui pareiškėja nurodo kitokį reikalavimą, t. y. nustatyti, kad V. Š. priklauso toliau nurodytas turtas į kurį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismas pareikšto reikalavimo netikslų suformulavimą laikė esminiu prašymo trūkumu, pareiškėjai, pateikus patikslintą prašymą, tačiau nepašalinus šio nustatyto trūkumo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Išaiškintina, kad nors pareiškėjos prašymas grąžintinas jį padavusiam asmeniui, tai neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą su nauju prašymu.
Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Virginija Lozoraitytė