Baudžiamoji byla Nr. T-156-729/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50309-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 2.5.16
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. birželio 9 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,
sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui,
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei A. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo P. V. prašymą dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-480-729/2021, kurioje E. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, atnaujinimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas – nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. V. 2022-03-23 pakartotiniu prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-480-729/2021, nes kaltinamasis E. P. nevykdo susitarimo dėl žalos atlyginimo. Nurodė, jog paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2021 m. liepos mėnesį, o po to, nors ir buvo siunčiami priminimai, įvyko teismo procesas dėl pirminio nukentėjusiojo prašymo atnaujinti kaltinamajam baudžiamąją bylą, jokia nuosprendžiu patvirtinto susitarimo dalis nebuvo įvykdyta, priežasčių kaltinamasis nukentėjusiajam taip pat nenurodė, bendrauti ir bendradarbiauti vengia.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pagal susitarimą E. P. per vienerius metus nuo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-05-07 nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2021-05-28) turėjo atlyginti jam 1000 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos ir 2 178 Eur advokato pagalbos išlaidų, mokėdamas kas mėnesį po 266 Eur ( 84 Eur neturtinės žalos ir 182 Eur advokato pagalbos išlaidų), tačiau sumokėjo tik 532 Eur už 2021 metų birželio ir liepos mėnesius, toliau nieko nebesumokėjo, nors pareiškėjo atstovas kelis kartus apie tai priminė elektroniniais laiškais. Mano, kad taip E. P. ignoruoja teismo sprendimą, nors yra jaunas, darbingas ir dirbantis ir turėjo pakankamai galimybių įvykdyti teismo nuosprendžiu nustatytą pareigą. Teismui pasiūlius pateikti papildomus įrodymus, šis asmuo iš esmės nieko nepateikė, tik dar vieno savo vaiko gimimo akto įrašą ir pasiūlymą nukentėjusiajam išsiieškoti jam priteistą sumą civilinio proceso tvarka, teismo posėdyje nedalyvavo, atstovo dalyvauti jame nedelegavo, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad jis objektyviai neturėjo galimybės atlikti teismo nuosprendžiu nustatytų mokėjimų. Nukentėjusiojo atstovo manymu, E. P. turi galimybę dirbti, tačiau sąmoningai to nedaro, todėl nevykdo ir teismo patvirtinto susitarimo tarp kaltininko ir nukentėjusiojo, kurio įvykdymo jau ir galutinis terminas yra pasibaigęs. E. P. pats turėtų įrodinėti ir įrodyti, kad egzistuoja svarbios priežastys jam šio susitarimo nevykdyti, nes nukentėjusysis neturi galimybių nurodyti, dėl kokių priežasčių kaltininkas nevykdo susitarimo. Susitarimas atlyginti žalą yra ne civilinis sandoris – jis patvirtinamas teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje ir privalo būti besąlygiškai vykdomas kaip bet kuris nuosprendis – tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurias privalo pranešti teismui ir įrodyti jas esant pats kaltininkas, teismas gali keisti nuosprendžio vykdymo tvarką – leisti nevykdyti šio susitarimo, netaikant už jo nevykdymą jokių sankcijų (nuosprendžio panaikinimo ir baudžiamosios bylos atnaujinimo prasme). Jeigu P. V. galės įgyvendinti savo turtinius reikalavimus tik civilinio proceso tvarka, kreipdamasis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nuosprendžiu nustatyta kaip neabejotinai padaryta ir sukėlusi atitinkamas pasekmes nusikalstama veika bus sulyginta su civiliniu deliktu ar sutarties nevykdymu, o su sąlyga dėl žalos atlyginimo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo išvengs neigiamų teisinių pasekmių – teistumo, galimo baudžiamojo poveikio priemonių taikymo. Atnaujinus baudžiamosios bylos nagrinėjimą, asmuo patirtų ir procesinių suvaržymų, apribojančių laisvę judėti, kol byla bus išnagrinėta ir įsiteisės joje priimtas nuosprendis. Nukentėjusiojo atstovo nuomone, negalima formuoti tokios praktikos, kad kaltininkai, sudarantys susitarimus su nukentėjusiaisiais ir gaunantys teisinių ir finansinių lengvatų, tačiau nevykdantys susitarimų, nepatirs jokių neigiamų savo nusikalstamo elgesio pasekmių – taip bus paneigta bausmės paskirtis ir nukentėjusiesiems neliks motyvacijos susitaikyti su kaltininkais.
Asmuo, kurio atžvilgiu byla buvo nutraukta, teismo posėdžiuose pagal pakartotinį P. V. prašymą nedalyvavo, elektroniniu paštu teismui pranešė, kad yra išvykęs darbo reikalais į užsienį ir Lietuvoje bus tik 2022 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje. Atsiuntė A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įrašą, kuriame vaiko tėvais nurodyti E. P. ir O. L., ir išdėstė pasiūlymą P. V. kreiptis dėl jam priklausančios sumos išieškojimo į antstolius ir išsiieškoti ją dalimis, kiek tai bus įmanoma pagal E. P. gaunamą atlyginimą ir jo pareigas išlaikyti savo vaikus, atsižvelgiant į tai, kad jis turi išlaikyti ir nedirbančią dėl vaiko auginimo sugyventinę.
Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė nukentėjusiojo atstovo prašymo netenkinti. Prašė atsižvelgti į tai, kad E. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už vienkartiniais veiksmais pasireiškusio nesunkaus nusikaltimo padarymą, turtinės žalos nukentėjusiajam nepadarė, pagal teismo patvirtintą susitarimą turi jam atlyginti 1000 Eur neturtinės žalos ir 2 178 Eur advokato pagalbos išlaidų, didesnę dalį – 532 Eur neturtinės žalos jau yra atlyginęs ir, kaip pats yra nurodęs, daugiau atlyginti šoiuo metu neturi iš ko, nes gauna mažai pajamų iš darbo Lietuvoje ar užsienyje, o turi išlaikyti nedirbančią sugyventinę ir jau tris savo vaikus. Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, be pateisinamos priežasties nevykdančiam teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, o teismų formuojamoje praktikoje tokie sprendimai dažniausiai siejami su turtinės žalos (ne)atlyginimu. Šiuo atveju nukentėjusysis išties turi teisę išsiieškoti jam priklausančią, įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintu susitarimu tarp jo ir kaltinamojo nustatytos neturtinės žalos ir advokato pagalbos išlaidų nesumokėtąją dalį civilinio proceso tvarka, gavęs vykdomąjį raštą ir pateikęs jį antstoliui, o siekimas dėl to atnaujinti baudžiamąją bylą E. P. niekuo nepadės nukentėjusiajam ir be pakankamo pagrindo išplės baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų ratą.
Prašymas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu atleido E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju P. V., baudžiamąją bylą nutraukė ir patvirtino jų susitarimą dėl žalos atlyginimo sąlygų, kuriuo jie susitarė, kad E. P. per vienerius metus nuo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-05-07 nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2021-05-28) turėjo atlyginti jam 1000 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos ir 2 178 Eur advokato pagalbos išlaidų, mokėdamas kas mėnesį po 266 Eur ( 84 Eur neturtinės žalos ir 182 Eur advokato pagalbos išlaidų).
Teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos nevykdymas be pateisinamų priežasčių reiškia, kad kaltininkas turi galimybę turimomis santaupomis, turtu ar gaunamomis pajamomis atlyginti tokiame susitarime nurodytą žalą, tačiau sąmoningai nevykdo tokio įsipareigojimo. Be pateisinamų priežasčių kaltininkas nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlygino sąlygų bei tvarkos ir tais atvejais, kai slepia pajamas, turtą, perduoda turtą tretiesiems asmenims ir pan., arba turėdamas galimybę sąmoningai nedirba, nesiverčia verslu ir pan.
Nagrinėjant pakartotinį nukentėjusiojo P. V. atstovo prašymą konstatuotina, kad po pirmojo prašymo išnagrinėjimo niekas nepasikeitė, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo E. P. daugiau nėra pervedęs jokios pagal teismo nutartimi patvirtintą susitarimą privalomos atlyginti sumos nukentėjusiajam. Šį kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo išties nėra pateikęs teismui ir jokių įrodymų, išskyrus trečio vaiko gimimo 2022-01-15 įrašą, galinčių patvirtinti, kad jis ne sąmoningai nevykdo tokio įpareigojimo. Kaip teisingai pastebėjo nukentėjusiojo atstovas, pateikti tokius įrodymus buvo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teisė ir pareiga, kuriomis jis dėl savo teisinio neišprusimo, nebuvimo Lietuvos Respublikoje ir galimai kitų priežasčių nepasinaudojo ir neįvykdė. Terminas, per kurį E. P. turi įvykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus, pasibaigė 2022-05-28, tačiau šis asmuo turėtą įvykdyti įsipareigojimą yra įvykdęs tik iš dalies, P. V. atlygino 532 Eurų ( skaičiuojant pagal susitarimo sąlygas, iš jų – 168 Eur neturtinės žalos). Iš teismo surinktų viešuose registruose duomenų matyti, kad E. P. atskirais laikotarpiais dirba UAB „M. I.“, 2022 m. vasario mėn. uždirbo 746,50 Eur, kovo mėn. – 1353,27 Eur, balandžio mėn. – 49,06 Eur, gegužės mėn. – 262,05 Eur, nuo 2022-05-10 dirba UAB „G.“, duomenų apie atlyginimą dar nėra. Visa tai patvirtina pareiškėjo argumentus, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo nėra įvykdęs savo prisiimto įsipareigojimo iki 2022-05-28 atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą ir advokato pagalbos apmokėjimo išlaidas, tikėtina, kad ir nesistengė to padaryti, tačiau akivaizdu, kad ir materialines galimybes tam turėjo itin ribotas, įvertinant byloje žinomas aplinkybes, kad faktinėje šeimoje su O. L. dirba tik jis ir reikia išlaikyti visą šeimą bei teikti išlaikymą atskirai gyvenantiems nepilnamečiams vaikams, o sugyventinė nedirba, nes augina kūdikį. Taip pat nustatyta, kad nekilnojamojo turto E. P. neturi, dvi jo vardu registruotos transporto priemonės yra areštuotos, taigi turtinė padėtis tikrai yra labai kukli.
Tai rodo, kad neabejotino pagrindo baudžiamosios bylos atnaujinimui, kurio prašo pareiškėjas ir jo atstovas, nenustatyta. Be to, teisė ( o ne pareiga) priimti tokį sprendimą BK 38 straipsnio 3 dalyje yra suteikta teismui, privalančiam atsižvelgti ne tik į šį – susitarimo nevykdymo, bet ir į kitus svarbius baudžiamosios atsakomybės reikalingumo tokiu atveju aspektus.
2021-05-07 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendyje, kuriuo E. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, teisme susitaikęs su nukentėjusiuoju P. V., yra nurodytos nustatytos šioje byloje aplinkybės – konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko dėl painių šeimyninių aplinkybių ir nuoskaudų, jam turėjo įtakos tai, kad abi pusės buvo stipriai apsvaigusios nuo alkoholio, smurtą vartoti pradėjo būtent nukentėjusysis, tik kaltinamasis dėl to niekur nesikreipė, o kaltę dėl savo smurtinių veiksmų, kuriais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sužalojimas, kaltinamasis pripažino. Teismo proceso metu jis buvo nusprendęs gintis pats, tai ir darė, sudaryti susitarimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylos nutraukimo bei žalos atlyginimo buvo nukentėjusiojo ir jo atstovo iniciatyva, šis susitarimas sudarytas per teismo posėdžio metu padarytą 5 minučių pertrauką, nurodant šalių sutartą atlyginti 1000 Eur neturtinę žalą ir 2178 Eur advokato pagalbos apmokėjimo išlaidas. Iš to matyti, kad turtinė žala nukentėjusiajam nebuvo padaryta, pati nusikalstama veika, dėl kurios E. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra neturtinio pobūdžio, todėl net vengimas sumokėti susitarime nurodytas sumas nerodo didesnio šio kaltinamojo pavojingumo, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių tolimesnio pažeidinėjimo ir su tuo susijusios būtinybės būtinai imtis priemonių koreguoti jo elgesį baudžiamosios atsakomybės priemonėmis. Priešingai – iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad nei prieš šią baudžiamąją bylą, nei po jos E. P. nebuvo ir nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, paskutinį kartą net administracine tvarka jis baustas 2021-01-01 už 2020-12-25 padarytą administracinį nusižengimą, nesusijusį su smurtu. Visa tai rodo, kad pagrindiniai baudžiamosios atsakomybės tikslai – sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo – buvo pasiekti ir atleidžiant jį nuo šios atsakomybės aptariamoje byloje.
Nors nukentėjusysis ir jo atstovas tvirtina, kad baudžiamosios atsakomybės ir teisingumo tikslams pasiekti šiuo atveju būtina atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir sukelti kaltinamajam visas BK bei baudžiamojo proceso numatytas materialines bei procesines pasekmes ir apsunkinimus, teismo vertinimu, tai nepasitarnautų geresniam baudžiamosios atsakomybės tikslų pasiekimui, o tik leistų nukentėjusiu pripažintam asmeniui atkeršyti kaltinamuoju šioje byloje patrauktam asmeniui už susitarimo dėl materialinių išmokų nevykdymą. Turint omenyje Lietuvos teismų formuojamą praktiką ir Lietuvos Respublikos baudžiamosios politikos pastarojo laikotarpio kryptį mažinti baudžiamosios atsakomybės apimtis ir taikyti ją tik rimtai pasvėrus to naudą visuomenės interesams kaip kraštutinę valstybinio reguliavimo priemonę, teismas tokių nukentėjusiojo ir jo atstovo reikalavimų nepalaiko ir jų tenkinimui pakankamo pagrindo neįžvelgia. Pažymėtina, kad atnaujinus šios bylos procesą, būtų iš naujo nustatinėjamos ir visos nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltintas E. P., aplinkybės, paties nukentėjusiojo veiksmų apimtis ir jų įtaka kaltinamojo veiksmams, atitinkamai persvarstytas ir jais sukeltos žalos dydis, ir advokato pagalbos išlaidų paskirstymo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo klausimas. Įvertinus visa tai, teismo įsitikinimu, bus teisingiausia ir protingiausia teisinio stabilumo vardan palikti galioti įsiteisėjusį 2021-05-07 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį, neatnaujinant šios bylos nagrinėjimo, o pareiškėjui P. V. pasiūlant įgyvendinti savo turtinius reikalavimus civilinio proceso tvarka, kreipiantis į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 38 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Netenkinti P. V. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus prašymo dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-480-729/2021 atnaujinimo.
Išaiškinti P. V., jog jis turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo šioje baudžiamojoje byloje.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Jurgita Grigonienė