Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-51-511/2015

                                                          Teisminio proceso Nr. 4-68-3-09485-2014-4

                                                          Procesinio sprendimo kategorija

                                                          45.4.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Eligijaus Gladučio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. įgaliotos atstovės advokatės Lauros Šlepaitės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Institucijos) direktoriaus pavaduotojos S. Jurgelevičienės 2014 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 2P/14-14 R. L. pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį nubaustas 500 Lt (144 Eur) bauda už tai, kad jis, (duomenys neskelbtini) direkcijos direktorius ir (duomenys neskelbtini) komisijos narys, projekto „(duomenys neskelbtini)“ partneriui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Perkančioji organizacija) neskelbiamų derybų būdu vykdant viešąjį pirkimą „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Pirkimas), 2013 m. birželio 13 d. vykusio posėdžio metu pripažino, jog Pirkimo dalyvio „I. N. B.V.“ galutinis pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentų reikalavimus, nors galutinio pasiūlymo Pirkimo sąlygų 3 priedo ,,Sutarties projektas“ (toliau – ir Sutarties projektas) nuostatos neatitiko esminių Pirkimo sąlygose pateikto Sutarties projekto nuostatų, pavyzdžiui, į galutinio pasiūlymo Sutarties projektą įtrauktos naujos 4.2.4, 14.6, 14.7 punktų nuostatos, kurių nebuvo Sutarties projekte ir kurios palengvina Pirkimo dalyvio „I. N. B.V.“ atsakomybę pagal Pirkimo sutartį bei nustato Perkančiajai organizacijai apribojimus, taip pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 7 dalies, įpareigojančių atmesti dalyvių pasiūlymus, jeigu jie neatitinka pirkimo dokumentų, reikalavimus ir neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyto skaidrumo principo laikymosi.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimu, patenkinus R. L. skundą, Institucijos  2014 m. liepos 24 d. nutarimas Nr. 2P/14-14 panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla R. L. nutraukta.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimu, patenkinus Institucijos apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas: Institucijos 2014 m. liepos 24 d. nutarimas Nr. 2P/14-14 paliktas galioti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. įgaliotos atstovės advokatės L. Šlepaitės prašymas priimtas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Pareiškėja, vadovaudamasi ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą.

Ppareiškėja nurodo, kad tiek Viešųjų pirkimų tarnybos, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų priėmimo metu nebuvo žinoma nauja aplinkybė dėl „I. N. B.V.“ išskirtinių teisių prekiauti įranga Lietuvos Respublikoje. Jokie kiti tiekėjai pirkime dalyvauti nebūtų galėję. Dėl to, pareiškėjos tvirtinimu, R. L. veiksmuose nėra ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pareiškėja teigia, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 7 dalies, 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nesilaikė ATPK 30 straipsnio 2 dalies, 257 straipsnio, 30210 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir tai lėmė neteisėto nutarimo priėmimą.

Pareiškėja teigia, kad VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, nustatančio vieną iš neskelbiamų derybų vykdymo pagrindų, nuostatos turi būti taikomos ir aiškinamos bei jų pažeidimas vertinamas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų kontekste.  Pareiškėjos nuomone, draudžiami turėtų būti tik įtaką kitų tiekėjų teisėms ir teisėtiems interesams turintys keitimai pirkimo sąlygose. Pirkimo objektas – (duomenys neskelbtini) sistema  - yra unikalus, jį galėjo pasiūlyti tik vienintelis tiekėjas – „I. N. B.V.“ Pareiškėja teigia, kad R. L. buvo nubaustas vien už tai, kad buvo itin atsargus, pasirinkdamas, jo nuomone, patį skaidriausią pirkimo būdą (atvirą konkursą), ir tik vėliau, sutiko vykdyti neskelbiamas derybas su vieninteliu tiekėju pagal VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, vietoje to, kad iš karto būtų siūlęs vykdyti neskelbiamas derybas pagal VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Pareiškėja nurodo, kad VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir  7 dalies nuostatos, reglamentuojančias tiekėjų pasiūlymų vertinimą, turėtų būti suprantamos taip, kad galimybė derėtis dėl pirkimo sąlygų suteikiama ir tiekėjams. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pasiūlymai buvo vertinami, pažeidžiant pirkimo dokumentuose nustatytą tvarką, yra nepagrįsta. Be to, leidusi „I. N. B.V.“ derėtis dėl sutarties nuostatų, perkančioji organizacija vėliau negalėjo atsisakyti priimti ir svarstyti jos pasiūlymų sutarties projektui, nes taip perkančioji organizacija būtų pažeidusi VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 7 dalies nuostatas.

Prašyme nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas ATPK 257 straipsnio reikalavimų, netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą ir sprendimą grindė prielaidomis, o ne byloje esančia medžiaga. Pasak pareiškėjos, byloje nebuvo įrodymų, kad be „I. N. B.V.“ yra kitų tiekėjų, galinčių pateikti pirkimo objektą,  teismas nepagrįstai vadovavosi byloje nesančiu įrodymu – minėtos įmonės interneto tinklalapyje skelbiamu platintojų sąrašu, kurio duomenis, dar ir, be to, neteisingai interpretavo. Nei Viešųjų pirkimų tarnyba, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, nei pirmosios instancijos teismas šio klausimo nenagrinėjo.

Pareiškėja taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, ketindamas priimti visiškai priešingą sprendimą nei buvo priimtas pirmosios instancijos teismo bei grįsdamas jį pirmosios instancijos teismo neištirtomis prielaidomis, turėjo bylą nagrinėti žodinio, o ne rašytinio proceso tvarka ir sudaryti galimybes asmeniui tinkamai apsiginti.

Pareiškėja alternatyviai nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas formaliai vadovavosi ATPK 30 straipsnio 2 dalies nuostatomis, neatsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, R. L. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir kitas svarbias aplinkybes.

Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė (toliau – Tarnybos direktorė) Institucijos atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo jį atmesti.

Tarnybos direktorė nurodo, kad pareiškėjos teiginiai, jog sprendimų priėmimo metu nebuvo žinoma nauja aplinkybė dėl I. N. B.V. išskirtinių teisių prekiauti įranga Lietuvos Respublikoje yra nepagrįsti, neatitinkantys faktinės situacijos ir klaidinantys.

Atsiliepime, nesutinkama su pareiškėjos teiginiais dėl VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 7 dalies reikalavimų laikymosi, nurodoma, kad perkančioji organizacija į neskelbiamas derybas perėjo po viešojo pirkimo procedūrų, vykdytų atviro konkurso būdu. Perkančiajai organizacijai nusprendus vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu pagal VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, viena iš pagrindinių ir būtinųjų sąlygų buvo viešojo pirkimo sąlygų nekintamumas. 

Atsiliepime taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutarimą, laikėsi ATPK 257 straipsnio nuostatų tirti ir vertinti byloje esančią medžiagą kaip visumą, savo išvadas grindė iš byloje esančių dokumentų logiškai sekančiomis išvadomis. Teigiama, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, R. L. procesinių teisių nepažeidė, nuobauda jam paskirta tinkama, laikantis įstatymo reikalavimų.

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. įgaliotos atstovės advokatės L. Šlepaitės prašymas tenkinamas dalinai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant  pagal ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, bylos proceso metu surinkti įrodymai iš naujo nėra tiriami, vertinami ir faktinės aplinkybės nėra nustatinėjamos, o teisės (proceso ir materialiosios) taikymo aspektu patikrinami ginčijami teismų (ar kitų institucijų) priimti nutarimai ir nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau- LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013 ir kt.)

              Pirmosios instancijos teismas  administracinio teisės pažeidimo bylą R. L. nutraukė, konstatavęs, jog pirkime buvo galimas tik vienintelis  perkamos įrangos gamintojas ir tiekėjas „I. N. B.V.“  Padaryti tik formalūs viešųjų pirkimų  įstatymo pažeidimai ir nenustatyta  traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens tyčia.

              Apeliacinės instancijos teismas  pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino,  motyvuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir padarė nepagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog  patvirtinant tiekėjo  pasiūlymą, buvo  pakeistos sutarties projekto esminės sąlygos, ir tai  galėjo turėti esminės įtakos kitiems tiekėjams priimant sprendimą teikti ar neteikti šį pasiūlymą. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamame pirkime buvo galimas tik vienintelis  perkamos įrangos gamintojas ir tiekėjas. Šis teismas, konstatuodamas, jog R. L. veika atitinka  ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nepasisakė, kokia kaltės forma  pažeidimas padarytas, tačiau nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kaltė galima tik veikiant tyčia, nurodydamas, jog kaltė galima ir tyčia, ir dėl neatsargumo.  

Lietuvos Respublikos ATPK 1713 str. 1 d. numatyta atsakomybė perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimus. Teisėjų kolegija pažymi, jog ši veika gali būti padaroma tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. ATPK 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas.

R. L. pagal   ATPK 1713 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, jog pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 7 dalies, įpareigojančių atmesti dalyvių pasiūlymus, jeigu jie neatitinka pirkimo dokumentų, reikalavimų ir neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyto skaidrumo principo laikymosi. Iš bylos matyti, jog  vienas  svarbiausių klausimų sprendžiant, ar R. L. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje  d., yra tai, ar  priimant pirkimo dalyvio „I. N. B.V.“ galutinį pasiūlymą, buvo keičiamos esminės pradinės pirkimo sąlygos. Esminių pirkimo sąlygų keitimu paprastai pripažįstamas tokio pobūdžio pakeitimas, kad jei jis būtų numatytas per pradinės sutarties sudarymo procedūrą, būtų leidęs per pirminį pirkimą pateiktus pasiūlymus laikyti tinkamais arba būtų leidęs juos pateikti tiems dalyviams, kurie nedalyvavo pirminiame pirkime (Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Graikiją, C-250/07).  Šios bylos kontekste pažymėtina, jog esant vieninteliam pirkime dalyvavusiam tiekėjui („I. N. B.V.“), yra svarbu ar esant  kitokioms pradinėms sąlygoms, t. y., tokioms, kokios buvo nustatytos šalims sudarant sutartį, pirkime potencialiai galėjo dalyvauti kiti tiekėjai.

Išvadą, kuria paneigė pirmosios instancijos teismo argumentus, jog  šiame pirkime buvo galimas vienintelis  perkamos  įrangos gamintojas ir tiekėjas  - „I. N. B.V.“, apeliacinės instancijos teismas grindė duomenimis apie pirkimo dalyvio internetinėje svetainėje nurodytus Europoje veikiančius platintojus, turinčius teisę parduoti perkančiajai organizacijai reikalingą įrangą. Pastaroji aplinkybė buvo paminėta apeliaciniame skunde,  tačiau šie duomenys tiesiogiai nebuvo ištirti  nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose; byloje tokio dokumento nėra.  

              ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.  Nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, taip pat ir bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme bei rungimosi principų. Vadovaujantis bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principu, nagrinėdamas bylą teismas  privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2012).

Rungimosi principas reikalauja, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo metu turėtų lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jo teisingam išsprendimui (BPK 7 straipsnis). Iš esmės tai reiškia, kad šalys turi turėti galimybę žinoti ir pasisakyti dėl visų įrodymų byloje ir pateiktų pastabų, siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-2015, Nr.  2AT-31-2015). 

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismas savo priimtą sprendimą grįsdamas įrodymais, tiesiogiai neištirtais teismo, nesuteikiant galimybės administracinėn atsakomybėn patrauktam  asmeniui  teisę dalyvauti tiriant  įrodymus, galimybę apie juos žinoti ir dėl jų pasisakyti, pažeidė bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme bei rungimosi principus.

Pažymėtina, jog ATPK 30210 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Tačiau tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas nustato, jog  nagrinėjant apeliacinį skundą reikia atlikti įrodymų tyrimą, kad nebūtų pažeisti bylos tiesioginio  nagrinėjimo bei rungimosi principai, suteikiant proceso dalyviams galimybę dalyvauti bylos nagrinėjime, byla turi būti skiriama  nagrinėti  žodinio proceso tvarka.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo padaryta esminių R. L. procesinių teisių pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo priėmimui (ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktas).  Dėl to Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Dėl kitų  R. L. atstovės prašyme nurodytų klausimų teisėjų kolegija nepasisako, nes tai liečia  klausimus,  į kuriuos turės atsakyti  teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimą R. L. byloje ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apygardos teismui.

Teisėjai                                                                                                                              Vytautas Masiokas

                                                                                                                                            Tomas Šeškauskas

                                                                                                                                            Eligijus Gladutis