Civilinė byla Nr. 2A-1277-781/2012
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03439-2010-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 75.2.; 78.2.1.; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. birželio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės,
kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Antano Rudzinsko,
sekretoriaujant Dovilei Masiliauskytei,
dalyvaujant ieškovei O. B., jos atstovei advokatei T. B.,
atsakovui G. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui G. B., byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja J. B., G. B., institucija, procese išvadai duoti, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
n u s t a t ė:
Ieškovė O. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pakeisti Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimą ir šio sprendimo 3.1, 3.3, 4.1, 4.2, 4.3 p. išdėstyti taip: 3.1 p. Sūnaus G. B. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina O. B., 3.3 p. Nepilnamečiams vaikams sūnui G. B. ir dukrai J. B. iki jų pilnametystės nustatytinas uzufruktas butui, nuosavybės teise priklausančiam G. B. ir esančiam (duomenys neskelbtini), 4.1 p. G. B. teikia sūnui G. B. ir dukrai J. B. išlaikymą, kas mėnesį mokamą periodinėmis po 400 Lt išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, panaikinti 4.2 p., 4.3 p. laikyti 4.2 p., kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodė, kad nepaisant to, jog jos ir atsakovo sūnaus G. B. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, o dukters J. B. - su ja, abu vaikai visada gyveno ir tebegyvena su ja, o atsakovas vaikais visiškai nesirūpina. Kadangi atsakovas niekada nenorėjo, nenori ir neketina sūnaus pasiimti pas save, o sūnus nori gyventi su ja, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau nutartyje – CK) 3.53 straipsnio 3 dalimi, prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja ir atitinkamai pakeisti sutarties 3 d. 3.1 p. Kadangi abu vaikai gyvena su ja, atsakovas prie vaikų išlaikymo neprideda, su vaikais beveik nebendrauja, prašo priteisti išlaikymą sūnui ir dukrai, atsižvelgiant į tai, kad jos ir atsakovo pareiga išlaikyti vaikus yra lygi, kad sūnui ir dukrai augant, jų poreikiai didėja ir keičiasi, taip pat į jos materialinę padėtį. Jos gyvenamosios patalpos neturi šildymo sistemos ir žiemos laiku jose gyventi neįmanoma, o atsakovo gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir kurios iki santuokos nutraukimo priklausė jai ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir kuriose gyveno šeima, šiuo metu atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į išimtinai nepilnamečių vaikų interesus, sūnui ir dukrai iki jų pilnametystės nustatytinas uzufruktas butui, nuosavybės teise priklausančiam atsakovui.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir G. B. gyvenamąją vietą nustatė su motina O. B., priteisė iš G. B. nepilnamečiam sūnui G. B., gim. 1993 m. lapkričio 13 d., išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 400 Lt kiekvieną mėnesį, pradedant nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2010 m. birželio 15 d.) iki sūnaus G. B. pilnametystės, priteisė iš G. B. nepilnametei dukrai J. B., gim. 1996 m. kovo 16 d., išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 400 Lt kiekvieną mėnesį, pradedant nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2010 m. birželio 15 d.) iki dukros J. B. pilnametystės, G. B. ir J. B. išlaikyti gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) paskyrė O. B., suteikė O. B. teisę naudotis atsakovui G. B. nuosavybes teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki vaikai G. B. ir J. B. sulauks pilnametystės, kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abu vaikai gyveno jų tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur jiems buvo įrengtas kambarys, kad šis butas yra tame pačiame name ir tame pačiame aukšte, kaip ir ieškovės butas, esantis (duomenys neskelbtini), kad šie du butai turi ir bendrų patalpų, kad maždaug po dviejų metų po santuokos nutraukimo šalys pradėjo gyventi atskirai, ieškovė gyveno savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o vaikai ir toliau gyveno atsakovo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovas, šalims nustojus gyventi kartu, išvažiavo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir apsigyveno kitame bute, kad šalims pradėjus gyventi atskirai, atsakovas su vaikais bendravo labai retai, išlaikymo vaikams neteikė, sprendė, jog atsakovas nuo 2007 m. sausio 30 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo praėjus maždaug 2 metams, pradėjęs gyventi atskirai nuo ieškovės, paliko vaiką G. B. auginti ir gyventi kartu su ieškove O. B., juo nesirūpino, neišlaikė, nedalyvavo jo auklėjime, kad vaikas faktiškai gyveno su ieškove, kuri juo rūpinosi ir išlaikė. Teismas, įvertinęs psichologinio tyrimo išvadą, kurioje nurodyta, kad G. B. apsisprendimas, su kuriuo iš tėvų gyventi, yra prieštaringas, t. y. vaikas sąmoningai norėtų būti su mama ir seserimi, o pasąmoninis turinys rodo vaikino emocinį poreikį daugiau būti, bendrauti su tėvu, taip pat tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu išvadą surašiusi psichologė paaiškino, jog priimant teismo sprendimą svarbu tai, ką vaikas sako sąmoningai, o pasąmoniniai dalykai yra svarbūs emociniame bendravime, sutiko su šiuo psichologės paaiškinimu ir sprendė, kad psichologinio tyrimo aktas patvirtina susidariusią situaciją – pasąmoniniame lygmenyje atsikleidžiantis emocinis poreikis daugiau bendrauti, būti su tėvu rodo tai, kad vaiko bendravimas su tėvu yra nepakankamas ir tai, kad atsakovas, nustojęs gyventi kartu su ieškove, paliko vaikus (taip pat ir sūnų G. B.), augti ir gyventi kartu su motina ir su vaikais bendraudavo retai. Kadangi vaikas G. B. buvo paliktas augti ir gyventi kartu su motina O. B. bei seserimi J. B., kad jo santykiai su motina ir seserimi yra labai geri, šilti ir nuoširdūs, kad motina O. B. tinkamai rūpinasi G. B., vaikas nori gyventi su ieškove, vaikas G. B. niekada anksčiau negyveno su atsakovu G. B., taip pat nenustačius, kad dabartinė G. B. gyvenamoji aplinka tapo vaikui nesaugi ir neatitinkanti reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, tenkino ieškinio reikalavimą G. B. gyvenamąją vietą nustatyti su motina O. B.. Kadangi šalys, nutraukdamos santuoką, vaikų išlaikymo klausimą išsprendė pagal vaikų gyvenamąją vietą, kad sprendimu pakeista sūnaus gyvenamoji vieta, sprendė būtinu peržiūrėti išlaikymo priteisimo klausimą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, į tai, kad abu vaikai yra paaugliai, mokyklinio amžiaus, sveiki, jokių specialių poreikių neturi, padarė išvadą, jog teismų praktikoje nusistovėjęs 800 Lt per mėnesį išlaikymo dydis laikytinas pagrįstu tam, kad būtų užtikrintas vaikų minimalių poreikių tenkinimas.
Atsakovas G. B. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys būtų atmestas. Nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimą (CK 3.53 str. 3 d.) bei teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydį ir/ar formą (CK 3.201 str.). Be to, nustatydamas išlaikymo dydį, teismas netinkamai įvertino vaikų poreikius, atsakovo turtinę padėtį ir galimybes mokėti tokio dydžio išlaikymą ir tokiu būdu nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Teismas netinkamai išsiaiškino ir nepilnamečių vaikų nuomonę ginčo klausimu. Tiek CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, tiek ir CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad keisti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir/ar išlaikymo dydį galima, jeigu iš esmes pasikeičia aplinkybės, tačiau šioje byloje nenustatyta jokių esminių aplinkybių pasikeitimo, priešingai, abu vaikai kelis kartus patvirtino, kad po santuokos nutraukimo niekas iš esmės nepasikeitė, įkaitant ir jų poreikius, apie kuriuos byloje nėra jokių duomenų: ieškovė jų neįrodinėjo. Jis įsitikinęs, kad vaikai, duodami parodymus teisme, nebuvo atviri ir nuoširdūs. Juos slėgė kaltės jausmas, t. y. nenoras pakenkti labai jautriai į ginčą reaguojančiai motinai. Teismo nustatytas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis yra nepagrįstas. Jis teismui pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių sunkią jo turtinę padėtį, tačiau teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiams vaikams, šių įrodymų nevertino. Ieškovė net neįrodinėjo tokio dydžio išlaikymo reikalingumo. Teismo padaryta išvada, jog jis turi galimybę užsidirbti, kadangi turi specialybę, yra nepagrįsta, nes tarp to, kad jis turi profesiją ir galimybės užsidirbti nėra priežastinio ryšio. Ekonominės krizės metu labai daug darbingų, turinčių profesiją žmonių neteko darbo. Teismas taip pat pažeidė proporcingumo principą, t. y. tai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Teismas neatsižvelgė į ieškovės turimą turtą ir gaunamas pajamas bei jų pasikeitimus (padidėjimus) nuo santuokos nutraukimo iki šios bylos iškėlimo teisme. Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad priteistinas išlaikymas turi būti lygus pusei MMA. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse (civilinė byla Nr. 3K-3-71/2010) jau pasisako dėl galimybių ir teisinių pagrindų priteisti ir mažesnio dydžio išlaikymą.
Ieškovė O. B. atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ji teismui pateikė visus įrodymus, kad, nors sūnaus gyvenamoji vieta nuo 2007 m. sausio 30 d. buvo nustatyta su tėvu, sūnus niekada su tėvu negyveno, tėvas vaiku nesirūpino, jo neauklėjo. Faktiškai vaikai gyvena su ja ir ji pilnai jais rūpinasi ir auklėja. Tai, kad sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, bet vaikas su tėvu faktiškai negyveno, yra esminė aplinkybė, kuri leido jai prašyti pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Pats atsakovas pripažino faktą, kad vaikai gyvena su ja, o ne su juo, todėl teismas sūnaus gyvenamąją vietą teisingai nustatė su ja pagal sūnaus faktinę gyvenamąją vietą. Iš atsakovo priteistas išlaikymas, mokant po 400 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį, yra minimali suma, reikalinga tam, kad patenkinti vaiko poreikius. Be išlaidų maistui - 300 Lt, drabužiams - 100 Lt, būtina išleisti būstui - 50 Lt, pirkti vaistus, vitaminus - 30 Lt, buitinę chemiją - 10 Lt, higienos priemones - 10 Lt, kanceliarines prekes - 10 Lt, knygas - 30 Lt, transporto bilietus - 20 Lt, telefono išlaidos sudaro - 20 Lt, indai, patalynė, baldai - 50 Lt, laisvalaikio, sporto išlaidos - 100 Lt. Atostogų išlaidos per metus sudaro 1 200 Lt (minimali kelionės kaina), per mėnesį tai sudaro 100 Lt, t. y. per mėnesį minimalioms išlaidoms būtina turėti 830 Lt. Teismas, priteisdamas po 400 Lt vienam vaikui išlaikyti, nepažeidė įstatymų, tinkamai taikė įstatymo normas ir vadovavosi susiklosčiusia praktika tokio pobūdžio bylose. Atsakovas yra jaunas, sveikas vyras, neturi kitų išlaikytinių, todėl privalo teikti savo nepilnamečiams vaikams minimalų išlaikymą.
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau nutartyje – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo G. B. apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs procesinės teisės ir materialinės teisės normas, pagrįstai ir teisėtai pakeitė šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą ir nustatė šalių sūnaus gyvenamąją vietą su motina, priteisė nepilnamečiams vaikams iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme iki vaikai taps pilnamečiai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo sprendimu, priimtu 2007 m. sausio 30 d. (t. 1, b. l. 14 - 16), šalys turi du vaikus: dukrą J. B., gim. 1996 m. kovo 16 d., ir sūnų G. B., gim. 1993 m. lapkričio 13 d. (t. 1, b. l. 13). Santuokos nutraukimo metu buvo susitarta, kad sūnaus G. B. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu, o dukters - su motina, kad, atsižvelgiant į vaikų gyvenamąją vietą, tėvas įsipareigojo išlaikyti sūnų, o motina - dukrą (sutarties 3.1, 3.2, 4.1, 4.2 p.), konkreti pinigų suma, skirtina vaikams išlaikyti, santuokos nutraukimo sutartyje nebuvo nustatyta.
CK 3.53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią, tačiau įstatymas daro tam tikrą išimtį – iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad gali būti keičiama sutarties dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dalyvavimo juos auklėjant, dėl išlaikymo sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams nustatymo, t. y. trunkamieji teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos, kuria šalių sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, pakeitimo, iš esmės pasikeitus aplinkybėms (CK 3.53 str. 3 d.), nes tai, kad sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, bet vaikas su tėvu faktiškai negyveno, yra esminė aplinkybė, kuri leido ieškovei prašyti pakeisti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą.
Nors atsakovas nesutinka, kad jo sūnaus gyvenamoji vieta būtų pakeista, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad sūnus yra apsisprendęs gyventi su motina. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), todėl spręsdamas šio pobūdžio ginčą teismas turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nutraukus šalių santuoką ir patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalys ir jų vaikai kurį laiką gyveno kartu, kad maždaug po dvejų metų po santuokos nutraukimo šalys pradėjo gyventi atskirai, t. y. ieškovė gyveno savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o vaikai ir toliau gyveno atsakovo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur jiems įrengtas bendras kambarys, o atsakovas, šalims nustojus gyventi kartu, išvažiavo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir apsigyveno kitame bute. Atsakovui apsigyvenus kitame bute, sūnus faktiškai liko gyveno su motina, kuri juo rūpinosi, auklėjo ir išlaikė. Nors šalių sūnus ir dukra gyveno atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur jam ir jo seseriai buvo įrengtas atskiras kambarys, faktiškai sūnus su tėvu negyveno, kadangi atsakovas gyveno kitur. Byloje yra psichologinio tyrimo išvada, iš kurios matyti, kad šalių sūnaus apsisprendimas, su kuriuo iš tėvų gyventi, yra prieštaringas: sąmoningai jis norėtų būti su mama ir seserimi, o pasąmoninis turinys, atskleidžiantis atliekant projekcinį testą, rodo vaikino emocinį poreikį daugiau būti, bendrauti su tėvu (t. 1, b. l. 183-184). Išvadą byloje davusi psichologė psichoterapeutė R. Zykienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad teisiškai svarbiau, ką vaikas sako sąmoningai, o pasąmoniniai dalykai svarbūs emociniame bendravime (t. 2, b. l. 61). Šalių sūnus tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad nori gyventi su motina. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su mama labiau atitinka vaiko interesus (t. 2, b. l. 83-84). Iš bylos duomenų nustatyta, kad, atsakovui išvykus iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), šalių sūnus visada gyveno atsakovui priklausančio buto kambaryje, kuris įrengtas vaikams, tačiau sūnumi rūpinosi, jį prižiūrėjo, išlaikė ir auklėjo jo motina. Be to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo pateiktas ir prie civilinės bylos medžiagos prijungtas, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ištirtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato prevencijos poskyrio 2011 m. rugpjūčio 10 d. raštas, kuriame nurodyta, kad 2011 m. rugpjūčio 8 d. už tėvų valdžios panaudojimą priešingai nepilnamečių vaikų interesams atsakovui G. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu G. B. pripažino kaltu, padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje (už tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaikų interesams) ir įspėtas. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į šalių sūnaus nuomonę bei išreikštą norą gyventi kartu su motina ir nenustačius, kad šis vaiko noras prieštarauja jo interesams, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas tinkamai taikė CK 3.53 straipsnio 3 dalį ir konstatavo, jog yra pagrindas pakeisti šalių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą, kuria nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentu apie tai, kad vaikai, duodami parodymus teisme, nebuvo atvirti ir nuoširdūs, kad vaikus slėgė kaltės jausmas, t. y. nenoras pakenkti labai jautriai į ginčą reaguojančiai motinai, kadangi paties atsakovo prašymu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu šalių vaikai, siekiant išsiaiškinti jų nuomonę dėl gyvenamosios vietos, buvo apklausti ne tik teismo posėdžio metu, tačiau 2010 m. lapkričio 18 d. buvo atliktas psichologinis įvertinimas, kurio tikslas - gauti papildomos psichologinės ir socialinės informacijos, kuri gali turėti įtakos priimant sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tyrimą atliko psichologė psichoterapeutė R. Zykienė. Kaip jau minėta, tyrimo metu buvo konstatuota, jog šalių sūnaus apsisprendimas yra prieštaringas, t. y. kad jis sąmoningai norėtų gyventi su motina ir seserimi, o pasąmonins turinys, atkleidžiantis atliekant projekcinį testą, rodo vaikino emocinį poreikį daugiau būti, bendrauti su tėvu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, išvadoje nurodyta situacija - pasąmoniniame lygmenyje atsiskleidžiantis emocinis poreikis daugiau bendrauti, būti su tėvu rodo tai, kad vaiko bendravimas su tėvu yra nepakankamas, kad jis nori bendrauti su tėvu ir toks bendravimas vaikui yra reikalingas, tačiau vaikas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė norą gyventi su motina. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pasikeitusias aplinkybes ir darė pagrįstą išvadą, kad yra tikslinga pakeisti šalių sūnaus G. B. gyvenamąją vietą.
Kadangi santuokos nutraukimo sutartimi šalių išlaikymas nustatytas, atsižvelgiant į šalių vaikų nustatytą gyvenamąją vietą, kad sutartimi nebuvo nustatytas konkretus teiktinas išlaikymo dydis, pirmosios instancijos teismas, pakeitus šalių sūnaus G. B. gyvenamąją vietą, pagrįstai sprendė klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydį ir/ar formą (CK 3.201 str.). Su šiuo atsakovo apeliacinio skundo argumentu nesutiktina, kadangi pirmosios instancijos padarė teisingą išvadą, jog nagrinėjamu atveju CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostata netaikytina. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju išlaikymo dydis turi būti pakeistas ne dėl to, kad iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o dėl to, kad yra nustatoma kita sūnaus gyvenamoji vieta, be to, šalių vaikams teiktinas išlaikymo dydis teismo sprendime net nebuvo nustatytas konkrečia pinigų suma.
Nors atsakovas teigia, kad priteistas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui yra nepagrįstas, kad jis pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių sunkią jo turtinę padėtį, kad teismas tinkamai neįvertino jo galimybių teikti išlaikymą po 400 Lt kiekvienam vaikui, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais atsakovo apeliacinio skundo argumentais negali sutikti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Ši įstatymo norma nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.). Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jo vaikų poreikiams užtikrinti reikia mažesnės nei 1 600 Lt sumos. Šalių vaikų poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrina ieškovė. Atsakovo paaiškinimai apie epizodinę paramą negali būti argumentu sprendžiant dėl nuolatinio išlaikymo teikimo ir neatleidžia atsakovo nuo pareigos tokį išlaikymą teikti. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Byloje yra duomenys apie tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 45), jo vardu yra registruotos 3 transporto priemonės (b. l. 169, 170), atsakovas nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. dirba UAB „Kitaip“, jo darbo užmokestis nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 291 Lt (t. 1, b. l. 81, 82), tačiau tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas turi teikti mažesnį nei 400 Lt išlaikymą, neužtikrinantį būtinų vaikų poreikių. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų nedarbingas ar iš dalies darbingas, dėl sveikatos problemų negali įsidarbinti ir gauti pajamų, užtikrinančių jo ir nepilnamečių vaikų poreikius, kad turi kitų išlaikytinių, kuriems taip pat privalo teikti išlaikymą. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Dėl šios priežasties atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog jis, turėdamas specialybę, turi galimybę užsidirbti daugiau, kad tarp to, jog jis turi profesiją ir galimybės užsidirbti daugiau, nėra priežastinio ryšio, nepripažinti pagrįstais.
Pažymėtina, kad ieškovė gyvena su dviem nepilnamečiais vaikais, juos išlaiko, rūpinasi, ieškovė turi nekilnojamojo turto: ½ garažo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13 300 Lt, ¼ buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 165 000 Lt, ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 113 Lt, butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 16 151 Lt, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 600 Lt (t. 1, b. l. 19-25). Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis ieškovės vidutinis darbo užmokestis nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. buvo 1 428 Lt (t. 1, b. l. 80). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas privalo teikti išlaikymą dviems nepilnamečiams vaikams (išlaikytiniams), kad ieškovė, nors ir turi daugiau nekilnojamojo turto nei atsakovas, tačiau tiek butas, tiek garažas, esantys (duomenys neskelbtini), jai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, kad kito ieškovės turimo turto vertė nėra didelė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta, konstatuoja, kad teigti, jog ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė už atsakovo ir tik ji privalo iš esmės išlaikyti šalių vaikus, nėra pagrindo. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proporcingumo principo ir pagrįstai nustatė, kad kiekvieno šalių vaikų poreikiams tenkinti reikalinga 800 Lt suma, iš kurių 400 Lt kas mėnesį turi teikti atsakovas kiekvienam iš šalių vaikų iki jų pilnametystės.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo pakeista teismo patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina, taip pat sprendimo dalį, kuria šalių nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. liepos 18 d. sprendimu Nr.(1.7.)-S-2226-11 buvo nuspręsta teikti ieškovei O. B. antrinę teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus, advokatui atstovaujant interesams apeliacinės instancijos teisme šioje byloje, apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, paskirta advokatė T. B. (t. 2, b. l. 128-129). Pagal 2011 m. rugsėjo 27 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 440 Lt. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimo panaikinimo, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96, 99 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank” įmokos kodas 5630) iš atsakovo G. B. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 440 Lt išlaidų, valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti.
Kolegijos pirmininkė Jūratė Varanauskaitė
Kolegijos teisėjai Laima Gerasičkinienė
Antanas Rudzinskas