Baudžiamoji byla Nr. 1-3334-836/2018

Proceso Nr. 1-01-1-36323-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.2.14.10.2.; 2.3.4.3.;2.1.8.;  2.3.6.4.5;

2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.2.1.8.; 2.1.10.1;

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 26 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,

sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant:

prokurorei Stasei Svetickienei,

kaltinamajam M. J., jo gynėjui advokatui Ignui Meškauskui,

dalyvaujant nukentėjusiesiems V. V., A. V.,

viešame teisiamajame posėdyje, židinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje      M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus:

1) 2012-04-27 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį- 7 mėnesių viešųjų darbų bausme. 2012-12-20 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi viešųjų darų bausmė pakeista 16 parų arešto bausme, bausmę atlikęs.

2) 2013-04-11 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį- laisvės apribojimu 10 mėnesių. 2013-07-31 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi- laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, bausmę atlikęs.

3) 2014-11-04 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 641 straipsnį- 30 parų arešto bausme, bausmę atlikęs

4) 2017-03-31 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį- 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs.

5) 2018-04-24 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64-1 straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

 kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 187 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

        M. J., 2018 m. liepos 30 d. apie 01.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), benzinu apipylęs tyčia nuorūka padegė kambaryje buvusią spintelę ir taip tyčia sukėlęs gaisrą visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą, 5000 eurų vertės, A. V. ir V. V. priklausantį gyvenamąjį medinį namą.

        Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), nukentėjusiųjų V. name, kurį sudegino susipykęs su sugyventine. 2018 m. liepos 30 d., grįžo į namus neblaivus, susipyko su sugyventine E. M. dėl sudegintos lovos, kurią prieš tai uždegė rūkydamas cigaretę. Koridoriuje stovėjo benzinas, kurį paėmęs išpylė ant grindų bei spintelės ir numetė degančią cigaretę, kilo gaisras. Sugyventinė iš namo pabėgo. Jis bandė su antklode užgesinti gaisrą, bet nepavyko. Namas priklauso V., kurie įleido gyventi bei jį prižiūrėti. Jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Blaivas taip nebūtų pasielgęs. Nukentėjusiųjų atsiprašė, gailisi, su civiliniu ieškiniu sutinka visiškai, nurodė, kad jį sumokės dalimis. 

            Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

           Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog 2018-07-30 apie 01.10 val. M. J., būdamas neblaivus, jam nustatytas 2,29 promilių girtumas, namuose adresu (duomenys neskelbtini), iš namo koridoriaus paėmė kanistrą, kuriame buvo nedidelis kiekis benzino ir juo apšlakstė kambaryje stovėjusį stalą, tada uždegė žiebtuvėlį ir jį numetė ant stalo, iš karto įsiplieskė ugnis. Gaisro metu sudegė namuose buvę visi namų apyvokos daiktai, išdegė namo stogas, liko tik mūrinės aprūkusios sienos. Kam priklauso namas dėl nakties meto išsiaiškinti nebuvo galimybės. O M. J. ir jos sugyventinei E. M. buvo leista čia gyventi ir prižiūrėti namą (1 t., b. l. 1-2).

           Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. M. – E. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog 2018-07-30 apie 01.10 val. M. J., būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini), iš namo koridoriaus paėmė kanistrą, kuriame buvo nedidelis kiekis benzino ir juo apšlakstė kambaryje stovėjusį stalą, tada uždegė žiebtuvėlį ir jį numetė ant stalo, iš karto įsiplieskė ugnis. Gaisro metu sudegė namuose buvę visi namų apyvokos daiktai, išdegė namo stogas, liko tik mūrinės aprūkusios sienos (1 t., b. l. 12).

           Apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta – sudegęs gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu iš įvykio vietos paimti 3 paketai su degėsiais. Padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 14-20).

           Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2018-07-30 aktu dėl kilusio gaisro Nr. 188/408, kuriame nurodyta, jog labiausiai tikėtina gaisro, kilusio gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). sav., priežastis – tyčinė žmogaus veika (padegimas) (1 t., b. l. 25, 28-29).

Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos tarnybiniu pranešimu dėl kilusio gaisro aplinkybių, kuriame nurodyta, jog atvykus į įvykio vietą namas, esantis (duomenys neskelbtini), degė atvira liepsna, stogas buvo beveik nudegęs (1 t., b. l. 26).

V. V. pranešimu, kuriame jis nurodė, kad 2018-07-30 d. (duomenys neskelbtini), degė jam priklausantis namas. Nudegė namo stogas, išdegė perdengimas, patalpos. gaisras galėjo kilti dėl padegimo (1 t., b. l. 27).

Liudytojos E. M. apklausos protokolu, kur ji apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su sugyventiniu M. J. gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namas jiems nepriklauso, savininkas leido gyventi name ir jį prižiūrėti. Nebuvo sutarę namo pirkti, už namą dalies pinigų nemokėjo. 2018-07-30 apie 01 val. neblaivus sugyventinis grįžo namo. Namuose pastarasis uždegta cigarete ir žiebtuvėliu bandė deginti lovą bei patalynę. Ji pradėjo rėkti ant sugyventinio, norėjo atimti žiebtuvėlį, tačiau nepavyko. Tuo metu sugyventinis supyko ir pasakė, kad degs visi namai. Pastarasis iš koridoriaus pasiėmė 5 l talpos bakelį, kuriame galėjo būti apie 200 ml benzino, juo aplaistė stalą ir su žiebtuvėliu padegė. Visi išbėgo į lauką ir ji paskambino pagalbos telefonu. Kviesdama pagalbą nurodė, kad namą padegė neblaivus sugyventinis. Jai gaisro metu jokia materialinė žala nepadaryta. Name buvę M. J. priklausę baldai buvo beverčiai. Tuo metu pas juos svečiavosi sugyventinio tėvas R. J., pastarasis su savimi jokių daiktų neturėjo (1 t., b. l. 34-38).

Liudytojo R. J. apklausos protokolu, kur jis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-07-28 atvažiavo pas savo sūnų M. J., gyvenantį (duomenys neskelbtini). 2018-07-30 apie 01 val. sūnus namo grįžo neblaivus. Sūnus, gulėdamas lovoje, su cigarete ir žiebtuvėliu pradėjo deginti patalynę. Sūnaus sugyventinė E. M. pradėjo šaukti ir bandė atimti žiebtuvėlį. Sūnus supyko ir pasakė, kad čia viskas degs. M. J. iš koridoriaus pasiėmė talpą, kurioje buvo nedidelis kiekis benzino, juo apipylė stalą ir numetė uždegtą žiebtuvėlį. Iš karto pakilo ugnis ir jie išbėgo į lauką. E. M. iškvietė pagalbą. Jam žala nepadaryta, jis nenukentėjo (1 t., b. l. 45-47).

Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra A. V. ir V. V. (1 t., b. l. 50-51).

Nukentėjusiojo V. V. apklausos protokolu, kur jis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam ir sutuoktinei A. V. priklauso namas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 metų pavasario minėtame name, V. Š. prašymu, gyveno pastarojo darbininkas M., kurio pavardės nežino, bei jo sugyventinė E. M.. Jokios kalbos apie namo pardavimą nebuvo, namo parduoti niekas neprašė, pradinis įnašas jiems nėra sumokėtas. Name jiems priklausančių vertingų daiktų nebuvo. 2018-07-31 paskambino V. Š. ir pranešė, jog sudegė jų namas. V. Š. minėjo, kad namą padegė jame gyvenęs vaikinas. Dėl sudegusio namo jam padaryta 5000 eurų žala (1 t., b. l. 60-61, 64).

Nukentėjusiosios A. V. apklausos protokolu, kur ji apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai ir sutuoktiniui V. V. priklauso namas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 metų pavasario minėtame name, vyro draugo prašymu, gyveno pastarojo darbininkas M. su sugyventine E. Su pastaraisiais apie namo pardavimą nieko nekalbėjo, jie už namą jokių pinigų nedavė. 2017-07-31 sutuoktiniui paskambino jo draugas V. Š. ir pranešė, kad sudegė jų namas. Vėliau sužinojo, kad namą padegė jame gyvenęs vaikinas. Name jų daiktų nebuvo. Dėl sudegusio namo jai su sutuoktiniu padaryta 5000 eurų žala (1 t., b. l. 75-76, 79).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija iš kurios matyti, jog 2018-07-30 02.18 val. M. J. nustatytas 2,29 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 85-88).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas M. J., be kita ko atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas tyčia kvalifikuojamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nustačius, kad kaltininkas tai padarė visuotinai pavojingu būdu, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės. Veiką kvalifikuojantys požymiai, apibūdinantys veikimo būdą ir padarytos žalos dydį, yra vertinamojo pobūdžio, todėl kiekvienoje byloje jie turi būti nustatomi atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Šiuo atveju byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad kaltinamasis, konflikto su sugyventine metu, dėl lovoje rūkomos cigaretės, patalynės žiebtuvėliu deginimo, tyčia benzinu apipylęs grindis ir kambaryje buvusią spintelę su nuorūka padegė ir taip tyčia sukėlė gaisrą visuotinai pavojingu būdu bei tokiais veiksmais kaltinamasis sunaikino svetimą 5000 eurų vertės turtą. M. J. padegdamas namo grindis ir spintelę turėjo suprasti, kad kilusi ugnis gali apimti visas patalpas, nes dėl besiveržiančios ugnies ir dūmų name buvę E. M. bei R. J. galėjo patirti sunkius sveikatos sutrikdymus ar netgi uždusti, todėl visos šios aplinkybės parodo, kad M. J. elgėsi visuotinai pavojingu būdu, todėl jo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo pagrįstai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kaip svetimo turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu. Kvalifikacija teisinga, todėl kaltinamasis baustinas.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis kaltu pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė- veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir 13 punktas).

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas padarytas tyčia, baigtas, padarytas visuotinai pavojingu būdu, sunaikintas (sudegintas) nukentėjusiųjų nekilnojamas turtas, nukentėjusiesiems padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta, teistas 5 kartus, paskutinį kartą taip pat už svetimo turto sunaikinimą ir sugadinimą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 8-17, 19-53, 60-61). VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos priežiūros grupėje registruotas nuo 1999 m. diagnozė: lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 64); nedirba, darbo biržoje neregistruotas ( 2 t., b. l. 73, 74).  Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamą veiką iš esmės prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau jis teistas, kaip ir minėta aukščiau paskutinį kartą taip pat už svetimo turto sunaikinimą ir sugadinimą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, žala neatlyginta. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, matyti, kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnių teistumų nenori daryti, nekeičia gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią, yra linkęs nusikalsti, teisiamas šeštą kartą, kas rodo jo polinkį nusikalsti ir nenorą pasitaisyti. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 str. 61 str. nuostatomis. Kaltinamajam nuosprendžiu skirta anksčiau bausmė –laisvės apribojimas, nebuvo efektyvi, ji buvo keista į areštą, todėl tikėtis, jog bausmės tikslai bus pasiekti laisvės apribojimo bausme nėra pagrindo. Baudą skirti taip pat netikslinga, kadangi kaltinamasis nedirba, neturi pajamų. Arešto bausmės taip pat nebuvo efektyvios, nes kaltinamasis vėl nusikalto. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai, numatyti BK 41str., bus pasiekti paskyrus sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą griežčiausią - laisvės atėmimo bausmę. Įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltę pripažino visiškai, nurodė teismui, kad nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, žala neatlyginta, kaltinamajam už šios nusikalstamos veikos padarymą tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei sankcijos vidurkis. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam taikyti  BK 75 str. ar skirti sankcijoje švelnesnes bausmes nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Teismas daro išvadą, kad anksčiau išdėstytų aplinkybių visetas neduoda jokio pagrindo tikėtis išvardintų bausmės tikslų pasiekimo be realaus bausmės atlikimo.  Bausmę kaltinamajam skirtina atlikti pataisos namuose (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 71 straipsnis).

Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 641 str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis M. J. naują nusikalstamą veiką padarė, neatlikęs 2018 m. balandžio 24 dienos Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirta bausmė visiškai subendrintina su 2018 m. balandžio 24 dienos Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į M. J. bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2018 m. spalio 26 d. (1 t., b. l. 90-91, 130-131, 140-141, 2 t., b. l. 118-120).

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusioji A. V. pareiškė 5000,00 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo (2 t., b. l. 130).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra A. V. ir V. V. (1 t., b. l. 50-51). Nors byloje nėra pateikta įrodymų patvirtinančių ieškinio pagrįstumą, pažymėtina, jog nurodyta ieškinio suma yra protinga savo apimtimi, laikant jog tokia žala padaryta nukentėjusiajai A. V., kadangi tyčinio padegimo - gaisro metu sudegė namo stogas, išdegė namo perdengimas, apdegę langai, sienos, patalpos (1 t., b. l. 15-20), todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas, kaltinamasis su ieškiniu sutiko visiškai, jo dydžio neginčijo. Ši turtinė žala atsidaro dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis M. J..

Dėl kitų procesinių klausimų

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: paketą, kuriame yra trys paketai su apdegusiais medžio gabaliukais, saugomus Kauno apskrities VPK Materialinio aprūpinimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. (1 t., b. l. 23-24) 

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (viso 2,78 Eur), neviršija 3,00 Eur sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos (1 t., b. l. 1).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas: netaikytas.

   Kardomąją priemonę - suėmimą palikti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti (1 t., b. l. 24-25).

  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti bausmę 1 (vienerius) metus (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtą bausmę visiškai subendrinti su 2018 m. balandžio 24 dienos Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. spalio 26 d.

Kardomąją priemonę- suėmimą palikti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į M. J. bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2018 m. spalio 26 d.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: paketą, kuriame yra trys paketai su apdegusiais medžio gabaliukais, saugomus Kauno apskrities VPK Materialinio aprūpinimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti civilinei ieškovei A. V. iš M. J. 5000,00 Eur (penkis tūkstančius eurų 00 ct) turtinę žalą.

       Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

 Teisėja                                                      Henryta Gerdvilė