LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Eksilabirus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ramo pastoliai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eksilabirus“ dėl atsiskaitymo už darbus, palūkanų ir nuostolių priteisimo, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eksilabirus“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ramo pastoliai“ dėl darbų kainos sumažinimo.

Teisėja

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ramo pastoliai“ ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – RUAB) „Eksilabirus“ dėl atsiskaitymo už darbus, palūkanų ir nuostolių priteisimo, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir atsakovės UAB „Eksilabirus“ priešieškinį ieškovei UAB „Ramo pastoliai“ dėl darbų kainos sumažinimo.

2.       Atsakovės RUAB „Eksilabirus“ nemokumo administratorė UAB „Tigesta“ pateikė prašymą grąžinti į teismo depozitinę sąskaitą pervestą 74 548,09 Eur sumą (užstatą). Nurodė, kad 2021 m. birželio 21 d. atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla Nr. eB2-2158-432/2021 ir šios atsakovės į teismo depozitinę sąskaitą pervestos lėšos yra reikalingos atsakovės gyvybingumui palaikyti bei išsaugoti ir kreditoriniams reikalavimams patenkinti. Ieškovei priteisus skolą iš atsakovės, ieškovė taptų atsakovės kreditore ir su ja, kaip ir su kitais kreditoriais, būtų atsiskaitoma Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 113 straipsnyje numatyta tvarka. Iškėlus atsakovei restruktūrizavimo bylą ir pradėjus veikti JANĮ nuostatoms, 74 548,09 Eur sumos sulaikymas prieštarauja atsakovės restruktūrizavimo proceso tikslams ir pažeidžia kitų kreditorių interesus, kadangi ieškovė yra geresnėje padėtyje nei likę atsakovės kreditoriai, o pagal JANĮ 113 straipsnį visų kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami vadovaujantis lygiateisiškumo principu.

3.       Ieškovė UAB „Ramo pastoliai“ nurodė, kad nėra jokio teisinio pagrindo prašyti teismą grąžinti užstatą atsakovei, nes jis buvo pervestas ne atsakovės, o UAB „Financial Figures“. Būtent UAB „Financial Figures“ priklausančios lėšos buvo pervestos į teismo depozitinę sąskaitą tam, kad ieškinio tenkinimo atveju būtų užtikrintas atsakovės įsipareigojimų vykdymas ieškovei. Taigi, kol teismas neišsprendė bylos, nepatenkino ieškinio, tol užstatas nepriklauso atsakovei, o UAB „Financial Figures“ neturi reikalavimo teisės į atsakovę. Jokie įrodymai, patvirtinantys, kad užstatas neva priklauso atsakovei, į bylą nėra pateikti. UAB „Financial Figures“ nėra iškelta nemokumo byla. UAB „Financial Figures“, būdama vienintele atsakovės akcininke, pasinaudojo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 10 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis ir įmokėjo užstatą į teismo depozitinę sąskaitą už atsakovę, kas jokiu būdu nepatvirtina, kad užstatas buvo įmokėtas iš atsakovės lėšų, bet priešingai, reiškia, jog būtent pati UAB „Financial Figures“, atsakovei iškėlus restruktūrizavimo bylą, tapo atsakovės kreditore. UAB „Financial Figures“, siekdama susigrąžinti į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą užstatą, turi teisę stoti į kreditorių eilę restruktūrizavimo byloje. Administratorė nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, kaip užstatas užtikrins gyvybingumo išsaugojimą ir bus reikšmingas kreditorinių mokėjimų lėšų kaupimui. Nėra pateiktas atsakovės restruktūrizavimo planas, iš kurio turinio galėtų būti sprendžiama dėl užstato reikalingumo atsakovės gyvybingumui išsaugoti, o taip pat būtinumo kreditorinių mokėjimų lėšoms kaupti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsakovės RUAB „Eksilabirus“ nemokumo administratorės UAB „Tigesta“ prašymą dėl 74 548,09 Eur depozito grąžinimo atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 22 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „Ramo pastoliai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo 74 548,09 Eur vertės atsakovės UAB „Eksilabirus“ nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o jų nesant ar nepakankant – atitinkamą atsakovės piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, dalį. 2020 m. lapkričio 24 d. atsakovė pateikė teismui prašymą pakeisti jos atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones į 74 548,09 Eur užstatą. Teismas 2020 m. lapkričio 24 d. rezoliucija šį atsakovės prašymą tenkino ir leido įmokėti į teismo depozitą 74 548,09 Eur. Atsakovė pateikė teismui mokėjimo pavedimą, patvirtinantį, kad UAB „Financial Figures“ į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 74 548,09 Eur atsakovės vardu, mokėjimo paskirtyje nurodant „Įmoka dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo. Bylos Nr. e2-3457-619/2020“. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi panaikino 2020 m. birželio 22 d. nutartimi atsakovės UAB „Eksilabirus“ atžvilgiu taikytą turto areštą 74 548,09 Eur sumai.

6.       Teismo vertinimu, nustačius, kad užstatas yra sumokėtas ne atsakovės RUAB „Eksilabirus“, o UAB „Financial Figures“, nėra teisinio pagrindo tenkinti nemokumo administratorės prašymą dėl depozito grąžinimo.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovė UAB „Eksilabirus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – grąžinti atsakovei 74 548,09 Eur dydžio užstatą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Esant iškeltai atsakovės restruktūrizavimo bylai, nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti restruktūrizuojamai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta JANĮ.

7.2.                      Atsakovei iškėlus restruktūrizavimo bylą, 74 548,09 Eur sumos sulaikymas prieštarauja atsakovės restruktūrizavimo proceso tikslams ir pažeidžia kitų atsakovės kreditorių interesus, kadangi ieškovei nepagrįstai, nesilaikant JANĮ nuostatų, suteikta pirmenybė į jos reikalavimo užtikrinimą/patenkinimą, kai atsakovė turi pradelstus įsipareigojimus kitiems kreditoriams.

7.3.                      Pagal JANĮ 113 straipsnį visų kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami vadovaujantis lygiateisiškumo principu. Ieškovė neturi pirmenybės prieš kitus atsakovės kreditorius į savo reikalavimo užtikrinimą/patenkinimą.

7.4.                      Tuo atveju, jei ieškovei būtų priteista skola iš atsakovės, ieškovė kaip ir kiti kreditoriai savo teises galėtų ginti reikšdama reikalavimus restruktūrizavimo byloje ir su ja būtų atsiskaitoma JANĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka.

7.5.                      74 548,09 Eur užstato suma reikalinga atsakovės gyvybingumui išsaugoti, todėl turi būti grąžinama atsakovei tam, kad būtų pasiekti įmonės restruktūrizavimo byloje numatyti tikslai įmonės gyvybingumui palaikyti ir išsaugoti.

7.6.                      Užstato grąžinimas atsakovei trečiojo asmens UAB „Financial Figures“ teisių nepažeis, nes UAB „Financial Figures“ turi teisę ginti savo teises atsakovės restruktūrizavimo byloje, pareikšdama finansinį reikalavimą.

8.       Ieškovė UAB „Ramo pastoliai“ atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1.                      Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kad piniginės lėšos, pervestos į teismo depozitinę sąskaitą, priklauso atsakovei, o ne UAB „Financial Figures“. UAB „Financial Figures“ už atsakovę įvykdžius prievolę sumokėti užstatą į teismo depozitinę banko sąskaitą, užstato piniginės lėšos netapo atsakovės nuosavybe. UAB „Financial Figures“ ir atsakovės tarpusavio teisės ir pareigos spręstinos vadovaujantis CK 6.50 straipsnio nuostatomis, t. y. teismui tenkinus ieškinį, teismas turės pagrindą pagal vykdomąjį raštą perleisti depozitinėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas ieškovei, o UAB „Financial Figures“ turės teisę reikšti atgręžtinį reikalavimą atsakovei restruktūrizavimo byloje.

8.2.                      Teismui pervedus užstatą ieškovei, ieškovės reikalavimo teisė į atsakovę pereis UAB „Financial Figures“ įstatymo pagrindu (CK 6.50 straipsnio 3 dalis), ieškovė nebebus atsakovės kreditore, o ją prievoliniuose santykiuose pakeis UAB „Financial Figures“. Be to, su ieškove bus atsiskaityta iš UAB „Financial Figures“ piniginių lėšų, o ne iš atsakovės. Taigi, akivaizdu, kad kitų atsakovės kreditorių teisės ir interesai niekaip nebus ir negalės būti pažeisti.

8.3.                      Administratorė nei prašyme, nei atskirajame skunde nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, kaip užstatas, kuris net nepriklausė atsakovei, užtikrins gyvybingumo išsaugojimą bei bus reikšmingas kreditorinių mokėjimų lėšų kaupimui. Nagrinėjamu atveju nėra pateiktas atsakovės restruktūrizavimo planas, iš kurio turinio galėtų būti sprendžiama dėl užstato reikalingumo atsakovės gyvybingumui išsaugoti, o taip pat būtinumo kreditorinių mokėjimų lėšoms kaupti.

8.4.                      Administratorė, prašydama grąžinti į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą užstatą atsakovei, faktiškai prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau neįrodinėja laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindų.

8.5.                      Teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi nurodydamas panaikinti atsakovės turto areštą, nepaneigė bylą nagrinėjančio teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartyje nustatyto pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas tenustatė pagrindą labiau atsakovės teises varžančias laikinąsias apsaugos priemones (turto areštą) pakeisti mažiau varžančiomis priemonėmis – užstato įmokėjimu į teismo depozitinę sąskaitą, nepaneigdamas 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties išvadų.

8.6.                      Vien aplinkybė, kad atsakovei yra iškelta restruktūrizavimo byla, nesudaro pagrindo teismui grąžinti atsakovei UAB „Financial Figures“ į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą užstatą. Laikinąsias apsaugos priemones būtų galima panaikinti tik išnykus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindui, o šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas neišnyko.

8.7.                      Jeigu teismas tenkintų 2021 m. liepos 30 d. prašymą ir grąžintų užstatą atsakovei, būtų paneigta laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir, atitinkamai, ieškovės teisėti lūkesčiai, jog ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas bus faktiškai įvykdytas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

9.       Ieškovė UAB „Ramo pastoliai“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2021 m. birželio 16 d. ir 2021 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymus.

10.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui.

11.       Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti nauji įrodymai nėra susiję su šios civilinės bylos ginčo dalyku ir įrodinėtinomis aplinkybėmis (ieškovė pateiktais įrodymais grindžia atsakovės nesąžiningumą), todėl, atsižvelgiant į tai ir nutarties 10 punkte aptartus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina ieškovės naujai pateiktų įrodymų.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

12.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

13.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas grąžinti užstatą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl užstato negrąžinimo (ne)pagrįstumo

14.       Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai. Atlikus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus po to, kai laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta, teismas nutartimi gali paskirtą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti arba panaikinti (CPK 148 straipsnio 3 dalis).

15.       Pažymėtina, kad reikalaujamos sumos sumokėjimas į teismo sąskaitą pagal CPK 148 straipsnio 2 dalį yra tiesiogiai susijęs su laikinosiomis apsaugos priemonėmis – tai to paties teisės instituto dalis. Sumokėdamas reikalaujamą pinigų sumą į teismo sąskaitą atsakovas siekia laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, jų panaikinimo arba pakeitimo.

16.       Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 22 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „Ramo pastoliai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo 74 548,09 Eur vertės atsakovės UAB „Eksilabirus“ nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o jų nesant ar nepakankant – atitinkamą atsakovės piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, dalį.

17.       Atsakovė 2020 m. lapkričio 24 d. pateikė teismui prašymą pakeisti jos atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones į 74 548,09 Eur užstatą. Teismas 2020 m. lapkričio 24 d. rezoliucija minėtą atsakovės prašymą tenkino ir leido įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 74 548,09 Eur užstatą. Atsakovė pateikė teismui mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad UAB „Financial Figures“ į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 74 548,09 Eur sumą už atsakovę. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi panaikino 2020 m. birželio 22 d. nutartimi atsakovės UAB „Eksilabirus“ atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

18.       Atsakovės RUAB „Eksilabirus“ nemokumo administratorė UAB „Tigesta“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. pateikė teismui prašymą grąžinti į teismo depozitinę sąskaitą pervestą 74 548,09 Eur užstatą, nurodydama, kad 2021 m. birželio 21 d. atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, atsakovės į teismo depozitinę sąskaitą pervestos lėšos yra reikalingos jos gyvybingumui palaikyti ir išsaugoti bei kreditoriniams reikalavimams patenkinti, o ieškovės ieškinį tenkinus, ieškovė taptų atsakovės kreditore ir su ja, kaip ir su kitais kreditoriais, būtų atsiskaitoma JANĮ 113 straipsnyje numatyta tvarka.

19.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovės RUAB „Eksilabirus“ nemokumo administratorės UAB „Tigesta“ prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad užstatas yra sumokėtas ne atsakovės RUAB „Eksilabirus“, o UAB „Financial Figures“. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo išvada, atskirajame skunde teigia, kad, iškėlus restruktūrizavimo bylą, sulaikyta užstato suma prieštarauja atsakovės restruktūrizavimo proceso tikslams ir pažeidžia kitų atsakovės kreditorių interesus, kadangi ieškovei suteikta pirmenybės teisė į jos reikalavimo užtikrinimą/patenkinimą, kai atsakovė turi pradelstus įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.

20.       Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog piniginės lėšos, pervestos į teismo depozitinę sąskaitą, priklauso atsakovei, o ne UAB „Financial Figures“. Šių aplinkybių neįrodinėja nei atsakovės nemokumo administratorė, nei pati atsakovė. Tuo tarpu iš byloje esančio mokėjimo pavedimo matyti, kad būtent UAB „Financial Figures“ į teismo depozitinę sąskaitą yra įmokėjusi 74 548,09 Eur užstatą atsakovės vardu, mokėjimo paskirtyje nurodant „Įmoka dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo. Bylos Nr. e2-3457-619/2020“. Taigi, neįrodžius, kad piniginių lėšų, pervestų į teismo depozitinę sąskaitą iš UAB „Financial Figures“ banko sąskaitos, savininkė yra atsakovė, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios piniginės lėšos priklauso UAB „Financial Figures“.

21.       Pažymėtina, kad, UAB „Financial Figures“ įmokėjus pinigines lėšas į teismo depozitinę sąskaitą, atsakovė UAB ,,Eksilabirus“ nuo šio momento netapo jų savininke. Pinigai, įmokėti į teismo sąskaitą, kaip užstatas – garantija, joje yra saugomi (deponuojami) ir gali būti panaudoti pagal vykdomąjį raštą, išduotą būtent nagrinėtoje byloje priimto ir įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo pagrindu. Tačiau šių pinigų įmokėjimas į minimą sąskaitą pats savaime nepakeitė jų nuosavybės teisės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1029/2015). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad užstato grąžinimas atsakovei nepažeis UAB „Financial Figures“ teisių, nes UAB „Financial Figures“ gali ginti savo teises restruktūrizavimo byloje, pareikšdama finansinį reikalavimą. Šiuo atveju apeliantė prašo grąžinti jai ne jos sumokėtą užstatą, o kitam asmeniui priklausančias lėšas, kuriomis restruktūrizuojamos įmonės nemokumo administratorė neturi teisinio pagrindo disponuoti.

22.       Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad užstatas yra sumokėtas ne atsakovės, o kito asmens – UAB „Financial Figures“, UAB „Financial Figures“ nereiškia reikalavimo grąžinti įmokėtą užstatą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra jokio pagrindo jį grąžinti atsakovei. Kadangi užstatas priklauso ne atsakovei ir dėl to negali būti jai grąžintas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad yra pažeidžiami atsakovės restruktūrizavimo proceso tikslai ir/ar kitų atsakovės kreditorių teisės, suteikiant ieškovei pirmenybės teisę į jos reikalavimo užtikrinimą/patenkinimą.

23.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad užstato pagal CPK 148 straipsnio 2 dalį sumokėjimas į teismo depozitinę sąskaitą, yra laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo dalykas. Šioms lėšoms taikytinas režimas, analogiškas tam, koks yra taikomas pritaikius laikinąsias apsaugos priemones suvaržytam turtui. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, panaikindamas laikinąsias apsaugos priemones (po užstato įmokėjimo į depozitinę sąskaitą), nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, o labiau atsakovės teises varžančias laikinąsias apsaugos priemones (turto areštą) pakeitė mažiau varžančiomis priemonėmis – užstato įmokėjimu į teismo depozitinę sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad užstato grąžinimas UAB „Financial Figures“ būtų galimas tik nustačius laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindus, nustatytus CPK 149 straipsnyje, tačiau nei nemokumo administratorė, nei atsakovė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindų prašyme neįrodinėja. Tokio prašymo nereiškia ir pati UAB „Financial Figures“, kuri yra įmokėjusi užstatą į teismo depozitinę sąskaitą. Tuo tarpu vien aplinkybė, kad atsakovei yra iškelta restruktūrizavimo byla, nesudaro pagrindo grąžinti atsakovei už ją kito asmens (UAB „Financial Figures“) į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą užstatą.

24.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

25.       Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                               Rasa Gudžiūnienė