Civilinė byla Nr. 2-779-934/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00409-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.4.; 3.3.2.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo M. B. (M. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Transit Technology“ ir iškelta bankroto byla, civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transit Technology“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Transit Technology“ (toliau – ir atsakovė) direktorius M. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti UAB „Transit Technology“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, jog atsakovės finansinių sunkumų priežastis nulėmė COVID – 19 pandemijos sukeltos pasekmės logistikos sektoriuje ir atsakovės debitorių vėlavimas atsiskaityti už suteiktas paslaugas, tačiau debitoriai RAB „TRANSIT TECHNOLOGY RUS“ ir RAB „TRANS TRADE ASIA“ skolas pripažįsta ir pateikė garantinius raštus, kad susidariusias skolas padengs per 12 – 18 mėnesių laikotarpį. Nurodė, jog atsakovė savo finansinį stabilumą ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais ketina atstatyti nebeteikdama paslaugų klientams iš Rusijos ir bendradarbiaudamas su Kazachstano Respublikos įmonėmis ir partneriais. Be to, atsakovė susitarė su didžiausiais kreditoriais UAB „Euro resursas“, O. P. ir M. B., kad kreditoriai sutinka skolas atgauti po restruktūrizavimo proceso pabaigos arba skolas kapitalizuoti po atsakovės restruktūrizavimo proceso pabaugos, pirmiausiai padengus skolas likusiems kreditoriams. Atsakovė ėmėsi planuoti veiksmus nebūtinųjų veiklos išlaidų mažinimui, planuoja realizuoti lizinguojamą transporto priemonę ir gauti ne mažesnę kaip 35 000,00 Eur sumą, kurios pilnai užteks padengti įsipareigojimus lizingo davėjui UAB „Luminor lizingas“ ir liks piniginių lėšų likusių įsipareigojimų dengimui. Atsakovė taip pat planuoja atgauti skolas iš didžiausių debitorių RAB „TRANSIT TECHNOLOGY RUS“ ir RAB „TRANS TRADE ASIA“. Dalis didžiausių atsakovės kreditorių sutiko teikti atsakovei pagalbą finansiniams sunkumams įveikti. Atsakovė atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) reglamentuotas sąlygas restruktūrizavimo bylos iškėlimui, kadangi turi finansinių sunkumų ir yra gyvybinga, vykdo veiklą ir per restruktūrizavimo procesą planuoja sugeneruoti grynojo pelno sumą, kuri būtų didesnė nei 171 047,79 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 15 d. nutartimi nutarė atsisakyti iškelti UAB „Transit Technology“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė UAB „Transit Technology“ bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas nutartį iš esmės grindė šiais argumentais ir aplinkybėmis:
2.1. 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis UAB „Transit Technology“ veiklos rezultatas buvo 164 778,00 Eur grynojo nuostolio, nuosavo kapitalo reikšmė sumažėjo iki 744 503,00 Eur. Nuo 2019 m. UAB „Transit Technology“ ilgalaikio turto vertė sumažėjo nuo 66 976,00 Eur 2019 m. iki 32 285,00 Eur 2021 m. gruodžio 31 d.;
2.2. Didžiąją dalį atsakovės turto sudaro debitorių skolos – 585 948,00 Eur (visas turtas 744 503,00 Eur), kai įsipareigojimai – 682 383,00 Eur. Skolų sumokėjimo terminai suėję daugiau nei prieš 6 mėnesius, tačiau, nors ir pasiektas ieškovo tariamas susitarimas su skolininkais 2022 m. sausio mėn., šios skolos neapmokėtos bei nepateikta įrodymų apie jų mokėjimą dalimis. Debitorių skolos turi būti eliminuotos iš bendros bendrovės turto masės, kadangi yra sunku įvertinti realias galimybes jas atgauti ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų;
2.3. Pagal balanso testą atsakovė UAB „Transit Technology“ laikytina nemokia;
2.4. Atsakovė turi 48 kreditorius, kuriems skola sudaro 682 383,13 Eur, pradelstų mokėjimų suma – 653 804,54 Eur. Iš šios sumos atėmus kreditorius, kurie sutiko atgauti skolas po restruktūrizacijos pabaigos, gaunama 160 656,75 Eur. Visos prievolės, išskyrus vieną, jau yra pradelstos. Po vieną prievolę kreditoriams pradelsta nuo 2018 m. pavasario ir 2019 m. žiemos, trys prievolės pradelstos nuo 2020 m. Tačiau pagrindinis sistemingas neatsiskaitymas su kreditoriais pastebimas nuo 2021 m. pavasario (balandžio mėn.), kuris trunka iki šiol. Tokia aplinkybė rodo, kad atsakovės UAB „Transit Technology“ finansinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymas nėra laikinas;
2.5. Nemažam kreditorių skaičiui pradelstų įsiskolinimų sumos yra gana nedidelės, tačiau atsakovė ir jų sumokėti neįstengia;
2.6. Atsakovė UAB „Transit Technology“, vertinant jos finansinę būklę likvidumo aspektu, taip pat laikytina nemokia;
2.7. Ieškovas, 2022 m. kovo 30 d. teismui pateikdamas pareiškimą, jokių kitų duomenų be pačių sutarčių nėra pateikęs, t. y. nepateikti duomenys apie sutarčių vykdymus, jų eigą, gaunamus mokėjimus, pačios atsakovės vykdomus mokėjimus ir kt. Kiekvienos sutarties bendra kaina nustatyta 445 000,00 Eur, tačiau bendra jų vertė nepatvirtina potencialiai gautinų analogiškos sumos pajamų. Ieškovo teigimu, atsakovė orientuosis į Kazachstano Respublikos klientus, su kuriais jau yra sudarytos minimos sutartys, tačiau būtent vienas iš didžiųjų atsakovės debitorių taip pat veiklą vykdo šioje šalyje ir susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl ko vėluoja sumokėti lėšas atsakovei. Atsižvelgiant į esamą situaciją, į tai, kad nei sutartyse nėra numatyta realių paslaugų įkainių ir kiekio, nei ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie sutarčių vykdymą, kyla abejonių dėl šių sutarčių vykdymo ir perspektyvų atsakovei įveikti finansinius sunkumus taip, kaip ji tikisi per nurodytą laikotarpį;
2.8. Nėra aišku, kokiu pagrindu remiantis atsakovė prognozuoja būtent tokį savo pajamų augimą ateityje. Restruktūrizavimo plane nenurodoma nei koks suteiktų pervežimo paslaugų kiekis leis užtikrinti tokių pajamų gavimą, nei kaip atsakovė organizuos šių paslaugų teikimą. Taigi, prognozuojamos pajamos nėra pagrįstos jokiomis prielaidomis, kurios leistų patikrinti prognozių teisingumą ir realumą. Atsakovė taip pat neatskleidė, kaip įvertino, kad savo veikloje patirs būtent nurodyto dydžio sąnaudas pajamoms uždirbti. Atsakovė pervežimo paslaugoms teikti neabejotinai turės pasitelkti vežėjus, su kuriais už suteiktas paslaugas turės būti atsiskaityta, tačiau jokių duomenų apie taikomus pervežimų įkainius ir numatomą užsakymų kiekį atsakovė nepateikė;
2.9. Kreditoriai, išskyrus tuos, su kuriais pasiektas susitarimas, iš esmės nėra linkę išdėstyti atsakovei skolų mokėjimą, atsakovei informuojant apie kreipimąsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nebuvo linkę sudaryti susitarimus dėl pagalbos atsakovei įveikiant finansinius sunkumus teikimo;
2.10. Restruktūrizavimo plano projekto turinys neatspindi įmonės ateities perspektyvų, t. y. pateikti faktiniai duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė turi realią galimybę išsaugoti ir plėtoti įmonės ūkinę komercinę veiklą, atkurti įmonės ilgalaikį mokumą. Nėra duomenų, patvirtinančių, jog buvo imtasi realių papildomų priemonių iš esmės pakeisti situaciją bendrovėje ir finansinius sunkumus išspręsti. Sėkmingos veiklos perspektyvas ir galimybes įveikti finansinius sunkumus atsakovė faktiškai sieja tik su jau vykdomos veiklos tęsimu bei debitorinių skolų išieškojimu;
2.11. Nei restruktūrizavimo plano projekte, nei procesiniuose dokumentuose atsakovė nenurodė, kokiais būdais bei priemonėmis sieks atsiskaityti su susitarimą pasiekusiais kreditoriais po restruktūrizavimo bylos pabaigos. Net ir įgyvendinus restruktūrizavimo plano projektą atsakovei lieka 493 147,79 Eur neįvykdyta piniginė prievolė, tačiau neaišku, iš kokio turto atsakovė ketina aptartą piniginę prievolę vykdyti. Darytina išvada, jog praėjus atidėjimo laikotarpiui UAB „Transit Technology“ atsidurs toje pačioje nemokumo būsenoje, turėdama 493 147,79 Eur pradelstų įsipareigojimų;
2.12. UAB „Euro resursas“, kuriai šiuo metu vadovauja ieškovas, taip pat susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau sutinka atidėti atsakovės mokėjimus. Ieškovas, užimdamas vadovo pareigas abiejose įmonėse, turi žinoti apie įmonių finansinę padėtį, tačiau teikdamas atsakovės restruktūrizavimo plano projektą nepasisako dėl priemonių, kuriomis galėtų būti grąžinamas 398 667,88 Eur įsiskolinimas UAB „Euro resursas“. Tokiu būdu akivaizdžiai neefektyviai organizuojama veikla bei keliamos rizikos ne tik atsakovės kreditoriams, bet ir UAB „Euro resursas“, ar kitiems rinkos dalyviams, vystantiems verslą su šiomis bendrovėmis;
2.13. Bendrovė jau nuo 2019 – 2020 m. yra nemoki, taigi, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog juridinio asmens sunkumai yra laikino pobūdžio ir įmonei pradėjus restruktūrizavimo procedūrą sunkumus lėmusios aplinkybės išnyks, jog įmonė yra pajėgi atkurti mokumą;
2.14. Ieškovas, siekdamas pagrįsti įmonės gyvybingumą, papildomai pateikė 2017 m. rugpjūčio 21 d. transporto ir ekspedijavimo paslaugų sutartį Nr. TT2017/0134, sudarytą tarp atsakovės ir RAB „Borkit International“ bei 2022 m. birželio 2 d. prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ER 02/06/22-03, sudarytą tarp atsakovės ir RAB „Trans Trade Asia“. Sutartyse nėra nurodyta, kuriam laikotarpiui jos sudarytos, kiek gaunama ir ateityje bus gauta piniginių lėšų vykdant šias sutartis. Ieškovas nepridėjo jokių duomenų, pagrindžiančių, jog šios sutartys realiai vykdomos, pagal jas teikiamos paslaugos ir vykdomi atsiskaitymai. Nepateikta jokios konkrečios, objektyviais duomenimis pagrįstos informacijos apie įsipareigojimų vykdymo eigą, t. y. ar šalys juos yra įvykdžiusios, ar kokioje šiuo metu stadijoje jie yra. Šių sutarčių pateikimas nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad įmonė yra gyvybinga bei nepatvirtina jos pajėgumo siekti restruktūrizavimo tikslų.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. UAB „Transit Technology“ direktorius M. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo atsakovei UAB „Transit Technology“ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
3.1. Apeliantas nebuvo iš teismo gavęs jokio pranešimo, kuriame būtų nurodyta, kad teismas ketina peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Teismui neinformavus apelianto apie nurodytas aplinkybes, apeliantui ir atsakovei nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti šiuo klausimu. Todėl yra pagrindas panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį ir perduoti klausimą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo atsakovei pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, informuojant apeliantą ir atsakovę, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs kelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, peržengs bylos nagrinėjimo ribas ir spręs klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo;
3.2. Kadangi apeliantas yra Kazachstano Respublikos pilietis, jam be kitų asmenų pagalbos ir konsultacijų yra pakankamai sunku suprasti ir žinoti visus teisės aktuose keliamus reikalavimus;
3.3. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad atsakovės didžiausi kreditoriai UAB „Euro resursas“, O. P. ir M. B. sutiko skolas atgauti po atsakovės restruktūrizavimo proceso pabaigos arba skolas kapitalizuoti po atsakovės restruktūrizavimo proceso pabaigos, pirmiausiai atsakovei padengus likusias skolas kreditoriams. Šių kreditorių reikalavimai sudaro 70,75 proc. bendros įsipareigojimo sumos;
3.4. Atsakovė grąžins lizinguojamą transporto priemonę, o gautomis lėšomis padengs 28 578,59 Eur skolą lizingo davėjui UAB „Luminor lizingas“, taip bendrą atsakovės dengtinų skolų per restruktūrizavimo procesą naštą sumažinant iki 171 047,79 Eur sumos;
3.5. Teismo iškeltas klausimas, kaip atsakovė ketina padengti 482 756,75 Eur sumą po atsakovės restruktūrizavimo proceso pabaigos, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi, pagal JANĮ 105 straipsnio 2 dalį, restruktūrizavimo plane nurodytų kreditorių reikalavimų tenkinimo terminai negali būti ilgesni negu restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
5. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti restrutkūrizavimo bylą UAB „Transit Technology“ ir bendrovei iškelta bankroto byla.
Dėl restruktūrizavimo bylos (ne)iškėlimo
6. Pagal JANĮ 21 straipsnio 1 dalį, restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: juridinis asmuo turi finansinių sunkumų (1 punktas), juridinis asmuo yra gyvybingas (2 punktas), juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (3 punktas). Pagal JANĮ 22 straipsnio 1 dalį, teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą, jeigu juridinis asmuo neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų (1 punktas).
7. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Įmonės restruktūrizavimas atliekamas turint tikslą perskirstyti įmonės įsiskolinimus ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta įmonės normali ūkinė veikla. Sunkumų turinčios įmonės veiklą siekiama atgaivinti įvairiomis priemonėmis: atidedamas įsipareigojimų vykdymas kreditoriams arba jie sumažinami pertvarkant įmonės veiklą; iškėlus restruktūrizavimo bylą įmonei, kol jos veikla stabilizuojama, suteikiama apsauga nuo kreditorių: sustabdomi išieškojimai, netesybų ir palūkanų skaičiavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-646-450/2022).
8. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog UAB „Transit Technology“ yra įregistruota nuo 2010 m. rugpjūčio 23 d. Įmonės veikla ir tikslai – tarptautiniai ir vietiniai visų kategorijų krovinių auto, avia ir geležinkelio pervežimai su pilnu ir nepilnu pakrovimu, ekspedicija, multimodaliniai pervežimai, pavojingų krovinių pervežimai, negabaritinių krovinių pervežimai, muitinės paslaugos, importas ir eksportas per muitinės terminalus, sandėliavimas ir distribucija, 3PL (Third Party Logistics) paslaugos, prekyba, paslaugų teikimas, tarpininkavimas, konsultacijos, internetinės paslaugos, nekilnojamasis turtas ir kita verslo veikla (b. l. 8). Įmonės direktorius M. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 15 d. nutartimi nutarė atsisakyti iškelti UAB „Transit Technology“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė įmonei bankroto bylą.
9. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog atsakovės 3 didžiausi kreditoriai sutiko skolas atgauti po atsakovės restruktūrizavimo proceso pabaigos, atsakovė grąžins lizinguojamą transporto priemonę, o gautomis lėšomis padengs 28 578,59 Eur skolą lizingo davėjui UAB „Luminor lizingas“, taip bendrą atsakovės dengtinų skolų per restruktūrizavimo procesą naštą sumažinant iki 171 047,79 Eur sumos, ir su kreditorių pagalba per restruktūrizavimo proceso laikotarpį iš vykdomos veiklos turėtų dengti 171 047,79 Eur sumą. Taigi, apeliantas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų apie tai, jog įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, todėl dėl šios restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliantas iš esmės ginčija gyvybingumo sąlygos vertinimą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina gyvybingumo sąlygos (ne)egzistavimą.
10. Pagal JANĮ 2 straipsnio 6 dalį, juridinio asmens gyvybingumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje. Pagal to paties straipsnio 21 dalį, ūkinė komercinė veikla – gamybinė, prekybinė, finansinė, profesinė veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais.
11. Restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo. Todėl teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, gyvybingumo sąlygos vertinimas yra susijęs su reikšmingų faktinių aplinkybių visumos vertinimu. Vertinant gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonė nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Juridinio asmens gyvybingumo vertinimui, be kita ko, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinės komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
12. Pirma, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, įmonės turtas sistemingai mažėja, įsipareigojimai kreditoriams didėja bei įmonės įsipareigojimai viršija turto vertę. Pagal byloje esantį metinių finansinių ataskaitų teikimą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. įmonė turto iš viso turėjo 801 068,00 Eur. Pagal įmonės balanso duomenis, 2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis, įmonė turto iš viso turėjo 755 726,00 Eur vertės, o 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis bendrovė turėjo 744 503,00 Eur turto. 2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis, įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 528 827,00 Eur, tuo tarpu 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 682 383,00 Eur (b. l. 29). Taigi, šie duomenys patvirtina aplinkybę, jog įmonės turto vertė mažėja (per 2 metus sumažėjo 56 565,00 Eur suma, o per 2020 – 2021 m. sumažėjo 11 223,00 Eur), o įsipareigojimai ir kitos mokėtinos sumos didėja (per 2020 – 2021 m. padidėjo 153 556,00 Eur suma). Be to, 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, didžiąją įmonės turto dalį sudaro trumpalaikis turtas (712 218,00 Eur), o didžiąją trumpalaikio turto dalį sudaro per vienerius metus gautinos sumos, t. y. sumos, kuriomis bendrovė ataskaitos sudarymo metu nedisponavo (588 960,00 Eur). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Į bendrą turto masę neįtraukiant per vienerius metus gautinų sumų matoma, jog 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis įsipareigojimai ir mokėtinos sumos viršija turimo turto vertę viso 526 840,00 Eur suma, taigi, remiantis išdėstytais duomenimis, įmonės turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti.
13. Antra, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog įmonė veikia nuostolingai ir byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė turi realią galimybę išsaugoti ir plėtoti įmonės ūkinę komercinę veiklą. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, 2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis įmonė turėjo 100,00 Eur grynojo pelno, tuo tarpu 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, įmonė patyrė 164 778,00 Eur nuostolių (b. l. 30). Taigi, pastaraisiais metais bendrovė patyrė vien nuostolį. Viena vertus, byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „Transit Technology“ yra sudariusi 2 sutartis dėl tarptautinio krovinių vežimo keliais organizavimo. Pagal su RAB „Bolšoj Perejezd“ sudarytą 2022 m. sausio 25 d. sutartį dėl tarptautinio krovinių vežimo keliais organizavimo, bendra šios sutarties kaina yra 445 000,00 Eur (b. l. 68-72), pagal su RAB „POLYWORKS“ sudarytą 2022 m. vasario 10 d. sutartį dėl tarptautinio krovinių vežimo keliais organizavimo, šios sutarties kaina taip pat yra 445 000,00 Eur (b. l. 56-60). Be to, 2022 m. birželio 2 d. UAB „Transit Technology“ ir RAB „Trans Trade Asia“ sudarė prekių pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pardavė automobilius už viso 609 600,00 Eur kainą (b. l. 133-136). Kita vertus, nors sutartys su užsakovais dėl tarptautinio krovinių vežimo keliais organizavimo sudarytos prieš 5 – 6 mėn., byloje nėra jokių duomenų apie realų sutarčių vykdymą, paslaugų teikimą ar visų ar dalies lėšų už pagal sutartis suteiktas tarptautinio krovinių vežimo keliais organizavimo paslaugas gavimą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien sutarties kaina savaime nepatvirtina, jog bus gautos analogiškos pajamos. Taip pat byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių, jog automobiliai buvo parduoti RAB „Trans Trade Asia“ ar patvirtinančių, jog UAB „Transit Technology“ gavo lėšas už šiuos automobilius, nors, pagal specifikaciją, sutarties kaina turėjo būti apmokėta po prekių pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo. Be to, iš byloje esančių duomenų nustatyta ir tai, jog RAB „Trans Trade Asia“ yra viena iš įmonės debitorių, kurios skolos grąžinimo terminas atsakovei yra suėjęs dar 2021 m. liepos 1 d. (b. l. 75), ir nors įmonė šią skolą pripažįsta ir nurodo ketinanti padengti dalį įsiskolinimo per 2022 m. (b. l. 46), duomenų apie padengtą įsiskolinimą ar sumokėtą automobilių kainą byloje nėra. Nors apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog su didžiausių kreditorių pagalba pasiekė tokią palankią finansinę situaciją, kad per restruktūrizavimo proceso laikotarpį iš vykdomos veiklos turėtų dengti 171 047,79 Eur sumą, tačiau atskirajame skunde nepateikė jokių argumentų ar duomenų apie tai, kokios veiklos vykdymas, apelianto teigimu, užtikrins šios sumos dengimą, tokia informacija, neskaitant minėtų sutarčių dėl organizavimo paslaugų teikimo, nepateikta ir restruktūrizavimo plane. Vien restruktūrizavimo plane nurodytos planuojamos gauti pajamos savaime nepagrindžia aplinkybės, jog įmonė yra gyvybinga, vykdys ūkinę komercinę veiklą ir bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, o apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą kitokiai išvadai dėl įmonės gyvybingumo ir veiklos vykdymo daryti.
14. Trečia, įmonė nevykdo savo prievolinių įsipareigojimų kreditoriams ir turi įsiskolinimų darbuotojams. 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, įmonė turi 48 kreditorius, kurių reikalavimų suma viso sudaro 682 383,13 Eur sumą. Pradelstų reikalavimų suma sudaro 653 804,54 Eur (b. l. 74). Kaip teisingai nurodė apeliantas, iš šių kreditorių kreditorė UAB „Euro resursas“, turinti 398 667,88 Eur kreditorinį reikalavimą, kreditorė O. P., turinti 50 000,00 Eur kreditorinį reikalavimą ir kreditorius M. B., turintis 34 088,87 Eur reikalavimo teisę, nurodė sutinkantys skolą atgauti po UAB „Transit Technology“ restruktūrizavimo proceso pabaigos arba kapitalizuoti po įmonės restruktūrizavimo proceso pabaigos, skolą paverčiant UAB „Transit Technology“ akcijomis (b. l. 48-50). Taigi, kreditoriai, kurių reikalavimų suma viso sudaro 482 756,75 Eur, sutiko su pagalbos UAB „Transit Technology“ suteikimu, o nevertinant šių kreditorinių reikalavimų, likusi pradelstų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 171 047,79 Eur (199 626,38 Eur kreditorinių reikalavimų iš viso). Visgi byloje esantys duomenys patvirtina, jog iš 48 kreditorių 36 kreditorių skolos susidarė 2021 m., įmonė turi skolų, susidariusių dar 2018 – 2019 m., kas, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, parodo, jog finansinių įsipareigojimų nevykdymas kreditoriams nėra laikinas. Be to, dalis skolų yra nedidelės (pvz., 23,03 Eur, 37,00 Eur, 72,60 Eur), tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė negalėjo padengti ir šių nedidelių skolų. Taip pat, įmonė turi 2 kreditorius (M. B. ir T. Š.), kuriems įsiskolinimas susideda iš darbo užmokesčio už 2021 m. lapkričio – gruodžio mėn., ir 2 kreditorius (T. Š. ir V. V.), kurių kreditorinis reikalavimas susideda iš nepanaudotų atostogų kompensacijų. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, jog, atsižvelgiant į įmonės turtinę padėtį ir perspektyvas atkurti gyvybingumą ir vykdyti ūkinę komercinę veiklą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad restruktūrizavimas nesudarys galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus.
15. Be to, priešingai nei nurodė apeliantas, pirmosios instancijos teisme sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo aplinkybės, susiję su kreditorių teikiama pagalba atsakovei, buvo vertintos, o vien ta aplinkybė, jog šis įrodymas pirmosios instancijos teismo buvo vertintas kitaip, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad jis nebuvo tirtas. Taip pat, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, net ir įgyvendinus restruktūrizavimo plano projektą atsakovei lieka neįvykdyta piniginė prievolė susitarimą pasiekusiems kreditoriams, tačiau neaišku, iš kokio turto atsakovė ketina aptartą piniginę prievolę vykdyti. Nors, apelianto teigimu, šis klausimas nėra bylos nagrinėjimo dalykas, pažymėtina, jog restruktūrizavimo procesu yra siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, be to, atkurti įmonės normalią ūkinę veiklą (žr. šios nutarties 7 punktą). Taigi, teismas, vertindamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, taip pat vertina, ar įmonei pavyks įveikti sunkumus ir išvengti bankroto, o atsižvelgiant į tai, jog susitarimą sudariusiems kreditoriams yra susidariusi reikšmingo dydžio skola (482 756,75 Eur), kuri turės būti grąžinta po restruktūrizavimo proceso pabaigos arba kapitalizuota, skolą paverčiant UAB „Transit Technology“ akcijomis, teismas pagrįstai vertino, jog byloje nepateikti duomenys apie galimybes ir priemones su šiais kreditoriais atsiskaityti. Taip pat pažymėtina ir tai, jog apelianto nurodoma suma, galimai gautina iš lizinguojamo automobilio pardavimo, t. y. 28 578,59 Eur, nors ir sumažintų kreditorių reikalavimų dydį, tačiau savaime nėra pakankama išvadai, jog įmonė padengs visus kreditorių reikalavimus restruktūrizavimo proceso metu, kadangi, kaip jau buvo minėta, pradelstų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 171 047,79 Eur sumą. Vien apelianto argumentai apie tai, jog bendrovė restruktūrizavimo proceso metu turėtų padengti šią sumą, nepaneigia nustatytų aplinkybių apie kreditorinių įsipareigojimų nevykdymą ir įmonės gyvybingumo nebuvimą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei neiškėlimo.
Dėl bankroto bylos iškėlimo
16. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog jis nebuvo iš teismo gavęs jokio pranešimo, kuriame būtų nurodyta, kad teismas ketina peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, o teismui neinformavus apelianto apie nurodytas aplinkybes, apeliantui ir atsakovei nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apelianto argumentais.
17. JANĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tais atvejais, kai teismas atsisako juridiniam asmeniui iškelti restruktūrizavimo bylą, klausimas dėl to paties juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo turi būti išnagrinėtas tuo pačiu procesiniu dokumentu. Tokiu būdu teismas, vertindamas nemokumo (tiek restruktūrizavimo, tiek ir bankroto) bylos (ne)iškėlimo pagrindus kartu, užtikrina veiksmingą nemokumo ginčų sprendimą, skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą bei lygiateisiškumą. Be to, toks nemokumo procesų pagrindų vertinimas yra operatyvus ir aiškus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-450/2022).
18. Įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nustatęs, kad įmonė yra nemoki bei esant bent vienai JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, turi iškelti bankroto bylą nesant atskiro prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau toks teismo sprendimas iš esmės reiškia bylos nagrinėjimo ribų peržengimą, todėl toks sprendimas negali būti siurprizinis ir teismas privalo informuoti šalis apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir sudaryti šalims galimybę pasisakyti ir teikti įrodymus dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Todėl teismas, spręsdamas tokį klausimą, turi užtikrinti proceso rungtyniškumo principą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
19. Nors siurpriziniu teismo sprendimu pažeidžiamos proceso teisės normos, CPK 329 straipsnis nepriskiria tokios situacijos prie absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tais atvejais, kai teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas nepatenka į absoliučių ar santykinai absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų sąrašą, šį pažeidimą būtina įvertinti CPK 329 straipsnio 1 dalies aspektu, t. y. ar šis proceso teisės normos pažeidimas yra toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-403/2022).
20. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, jog šalys buvo informuotos apie teismo ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl šalys neturėjo galimybės pasisakyti ar pateikti į bylą duomenis, susijusius su bankroto bylos atsakovei iškėlimu. Atsižvelgiant į tai, bei į formuojamą teismų praktiką (žr. šios nutarties 17-19 punktus), spręstina, jog nors pirmosios instancijos teismas vienu procesiniu dokumentu išsprendė tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto bylos iškėlimo klausimą, tačiau neinformavus šalių apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas, nebuvo sudaryta galimybė dėl to pasisakyti šalims, teikti įrodymus, todėl buvo pažeistas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog klausimas dėl atsisakymo išskelti restruktūrizavimo bylą ir bankroto bylos iškėlimas turi būti išnagrinėtas tuo pačiu procesiniu dokumentu (žr. šios nutarties 17 punktą), sprendžia, jog tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo bylos iškėlimo grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 338 straipsnis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
21. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors procesinių trūkumų ištaisymo galimybė egzistuoja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teisme šalys iš esmės nepasisakė dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo, tokios galimybės sudarymas apeliacinės instancijos teisme, reikštų, jog apeliacinės instancijos teisme ginčas turėtų būti nagrinėjamas iš esmės naujais aspektais, o tai sudarytų prielaidas paneigti šalies, nesutinkančios su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, teisę į apeliaciją, juo labiau, kad apeliacinės instancijos teismo nutartys dėl bankroto bylos iškėlimo nėra skundžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-381/2021).
Dėl bylos procesinės baigties
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, neinformavęs šalių apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas, dalyje dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidė rungimosi principą, o tai galėjo sąlygoti neteisingą bylos išnagrinėjimą. Tuo pagrindu skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl nemokumo bylos iškėlimo grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Žilvinas Terebeiza