Civilinė byla Nr. e2-478-907/2022

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06353-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.6.2; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.18.3; ; 3.2.3.1; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė,

sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, dalyvaujant

ieškovės atstovui M. R., advokatui Aivarui Giliui,

atsakovės atstovui advokatui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Siurama“ ieškinį atsakovei UAB „Euromonta“ dėl vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo bei pagal atsakovės UAB „Euromonta“ priešieškinį dėl 2021-10-26 atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini)  pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1.       Ieškovė UAB „Siurama“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Euromonta“, kurį vėliau patikslino, ir prašė priteisti iš atsakovės 13414,24 Eur skolą, 103,96 Eur delspinigius, 17618,59 Eur negautą pelną, 113,93 Eur palūkanas, 40,00 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Grąžinti 54,00 Eur permokėtą žyminį mokestį (1 t., b. l. 186-195).

2.       Atsakovė UAB „Euromonta“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti niekiniu 2021-10-26 atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini)  savo iniciatyva; nenustačius niekinio sandorio požymių, pripažinti 2021-10-26 altiktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini)  negaliojančiu (1 t., b. l. 196-199).

3.       Ieškovė UAB „Siurama“ ieškinyje, kurį vėliau patikslino, nurodo, kad 2021-05-05 ieškovė ir atsakovė sudarė subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo statomame objekte „UAB „Tokvila“ sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis atlikti stogo šiltinimo ir dangos įrengimo darbus, perduoti juos atsakovei ir atsiskaityti su ieškove per 30 dienų nuo atliktų darbų akto ir PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Ieškovė, atlikusi sutartyje numatytus statybos darbų atskirus etapus, atsakovei pateikė: 2021-06-23 atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-06-23 PVM sąskaitą-faktūrą serija SI Nr. (duomenys neskelbtini) 1260,00 Eur (be PVM) sumai; 2021-07-27 atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-07-27 PVM sąskaitą-faktūrą serija SI Nr. (duomenys neskelbtini) 13580,00 Eur sumai; 2021-08-25 atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-08-25 PVM sąskaitą-faktūrą serija SI Nr. (duomenys neskelbtini) 3500, Eur sumai. Atliktų darbų aktus bei sąskaitas-faktūras atsakovė priėmė ir patvirtino savo parašu. Atsakovė už atliktus darbus atsiskaitė iš dalies, ieškovei sumokėdama 8260,00 Eur, ir liko skolinga 10080,00 Eur. 2021-10-22 pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad vienašališkai įskaitė 2722,96 Eur piniginį reikalavimą už mechanizmų ir darbuotojų nuomą bei 936,89 Eur priskaičiuotas netesybas. Dėl likusios neapmokėtos dalies prievolės vykdymą atsakovė sustabdė iki statybos užbaigimo baigiamojo atliktų darbų aktu su generaliniu rangovu pasirašymo. Ieškovė mano, kad atsakovė nepagrįstai įskaitė bendrą 3659,85 Eur sumą į ieškovei mokėtiną atlyginimą už atliktus darbus. Dėl ko atliktas įskaitymas neatitinka imperatyvių CK 6.130 straipsnio reikalavimų ir yra negaliojantis. Taip pat, atsakovė nepagrįstai pasinaudojo prievolės vykdymo sustabdymo teise (CK 6.207 straipsnis). Nutrūkus šalių sutartiniams santykiams, ieškovė 2021-10-28 raštu pateikė atsakovei iki sutarties nutraukimo faktiškai atliktų, tačiau atsakovei neperduotų statybos darbų rezultato apimtį patvirtinantį 2021-10-26 atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), prašydama organizuoti atliktų darbų priėmimo-perdavimo procedūrą. Iki sutarties nutraukimo statybos žurnale užfiksuotų ieškovės atliktų stogo dengimo montavimo pagal „Astron“, stoglangių ir liukų montavimo, lietaus nuvedimo sistemų montavimo darbų vertė sudaro 3334,24 Eur. 2021-11-03 iš atsakovės gautos pastabos dėl ieškovės pateiktame 2021-10-26 atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų statybos darbų, atsisakant jį pasirašyti. Ieškovės vertinimu, atsakovės nurodytas atsisakymas priimti iki sutarties nutraukimo atliktų statybos darbų rezultatą yra nepagrįstas, todėl ieškovė akte pažymėjo atsisakymo faktą, pasirašė jį vienašališkai. Atsakovės neapmokėtas likutis už ieškovės faktiškai atliktus darbus bendrai sudaro 13414,24 Eur sumą. Taip pat, ieškovė prašo pripažinti atsakovės UAB „Euromonta“ 2021-10-22 pareiškimu atliktą vienašalį priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą 3659,85 Eur sumai negaliojančiu. Nurodo, kad 2021-10-22 pareiškime nurodė, kad atsakovė įskaitė piniginio reikalavimo už mechanizmų ir darbuotojų nuomą 2722,96 Eur sumą bei priskaičiuotų netesybų sumą 936,89 Eur iš ieškovei mokėtino atlyginimo už atliktus darbus, vadovaujantis CK 6.130 straipsnio 1 dalimi. Tačiau ieškovė mano, kad šiuo konkrečiu atveju, šalių priešpriešiniai reikalavimai yra aiškiai nelygiaverčiai. Ieškovės reikalavimas yra kilęs iš šalių pripažįstamos rašytinės rangos sutarties, darbų rezultatas atsakovės perimtas pasirašant atliktų darbų aktus (išskyrus 2021-10-26 atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini)), yra visos sąlygos taikyti su sutarties kainos sumokėjimu susijusioms nuostatoms. Tuo tarpu atsakovės reikalavimas dėl 2722,96 Eur už mechanizmų ir darbuotojų nuomą subrangovui nėra patikimai pagrįstas, šalys dėl jo nėra ir nebuvo aiškiai susitarusios, tokio atsakovės reikalavimo ieškovė niekada nepripažino, dėl ko atskovė neturėjo pagrindo laikyti save turinčia ieškovei priešpriešinį vienarūšį galiojantį ir vykdytiną reikalavimą įskaitymo sumai bei neturėjo teisėto pagrindo atlikti vienašališką įskaitymą. Iš atsakovės pateiktos 2021-08-12 PVM sąskaitos-faktūros EURO Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad buvo vykdomas gaminių kėlimas ant perdangos. Tačiau sutartis buvo sudaryta dėl darbų atlikimo iš atsakovės pateiktų medžiagų. Todėl atitinkamai atsakovė visiškai nepagrįstai siekia statytybos darbams atlikti būtinų pateikti medžiagų sandėliavimo kaštus deleguoti ieškovei. Dėl ko atsakovės reikalavimas dėl jai priklausančių medžiagų transportavimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo yra visiškai nepagrįstas. 2021-10-22 atsakovės atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas neatitiko įstatymo leidėjo nustatytų jo taikymo imperatyviųjų sąlygų ir yra pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu ab initio (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), todėl nesukėlė teisinių padarinių. Taip pat ieškovė prašo priteisti 103,96 Eur delspinigius, paskaičiuotus pagal 2021-07-27 PVM sąskaitą-faktūrą serija SI Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2021-08-25 iki 2021-11-16. Reikalavimas priteisti delspinigius kyla iš sutartyje nustatyto mokėjimo termino praleidimo (sutarties 8.1.1. punktas), o reikalavimas priteisti negautą pelną – iš atsakovės neveikimo, šalinant kliūtis, sutrukdžiusias tinkamai įvykdyti sutartį, dėl ko ieškovė pilnai negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Nurodo, kad šalių suderintoje 2021-05-05 lokalinėje sąmatoje buvo numatyta atlikti stogo šiltinimo ir dangos įrengimo darbų, kurių suderinta vertė be PVM – 100524,00 Eur. Ieškovė atliko darbų už 21674,24 Eur (be PVM). Todėl, jeigu atsakovė nebūtų nepagrįstai atsisakiusi su ieškove sudarytos sutarties, ieškovė būtų gavusi 78849,76 Eur pajamų. Tačiau atsakovė likusių darbų atlikimą pavedė kitam subrangovui. Dėl tokių neteisėtų veiksmų ieškovė negavo 18545,88 Eur pelno. Esant tiesioginiam priežastiniam ryšiui tarp ieškovės negauto pelno ir atsakovės neteisėtų veiksmų. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį juridinio asmens pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą. Todėl ieškovės negautas grynasis pelnas (negautos pajamos) dėl atsakovės neteisėtų veiksmų sudaro 17618,59 Eur, kurį prašo priteisti. Taip pat atsakovės mokėtinos palūkanos sudaro 113,93 Eur, įsiskolinimo laikotarpis pagal 2021-07-27 PVM sąskaitą-faktūrą serija SI Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2021-08-25 iki 2021-11-16, pradelstų dienų skaičius 83 dienos. Nurodo, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio palūkanos nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Vadovaujantis įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Todėl ieškovė iš atsakovės prašo priteisti įstatyme numatyto minimalaus dydžio išieškojimo išlaidų kompensaciją (1 t., b. l. 186-195).

4.       Atsakovė UAB „Euromonta“ atsiliepime nesutinka su ieškiniu. Nurodo, kad nesutinka dėl reikalavimo pripažinti UAB „Euromonta“ 2021-10-22 pareiškimu atliktą vienašalį priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą negaliojančiu. Teigia, kad UAB „Siurama“ nebūtų galėjusi statybos objekte atlikti stogo dengimo montavimo darbų be machanizmų, kuriuos buvo išsinuomavusi iš UAB „Euromonta“ statybos objekte, todėl įskaitytas priešpriešinis vienarūšis piniginis reikalavimas yra susijęs su ieškovės reikalavimu apmokėti už darbus, atliktus naudojant UAB „Euromonta“ mechanizmus ir yra vykdytinas. Nors subrangos sutartyje ir nebuvo numatyti stogo dengimo montavimo darbų terminai, tačiau akivaizdu, kad UAB „Siurama“ pasišalino iš statybos objekto, vienašališkai nutraukė darbus ir tokiu būdu pažeidė esmines sutarties sąlygas. Todėl delspinigių reikalavimas, skaičiuojant juos laikotarpiu nuo pasišalinimo iš statybos objekto iki pareiškimo dėl įskaitymo dienos yra taip pat vykdytinas dėl ieškovės padaryto esminio sutarties pažeidimo, nei ieškovės reikalavimas dėl mokėtino atlyginimo už atliktus darbus pagal 2021-07-27 PVM sąskaitą-faktūrą SI Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2021-10-22 pareiškimu UAB „Euromonta“ pranešė UAB „Siurama“, kad vadovaujantis CK 6.58 straipsniu, esant priešpriešiniam sutartinės prievolės įvykdymui, likusios UAB „Euromonta“ prievolės vykdymas - 6420,15 Eur sumos mokėjimas UAB „Siurama“ yra sustabdomas iki statybos užbaigimo baigiamojo atliktų darbų akto su generaliniu rangovu pasirašymu, po kurio paaiškės kokio dydžio sankcijos UAB „Euromonta“ bus pritaikytos dėl to jog UAB „Siurama“ 2021-08-25 dieną savavališkai pasišalino iš statybos objekto, neįvykdė visų numatytų subrangos sutartyje įsipareigojimų, be to, matyti, kad savo prievolių pagal subrangos sutartį nebevykdys, dėl ko atsakovė, kaip rangovas, nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų prieš generalinį rangovą, o generalinis rangovas buvo priverstas samdyti kitus rangovus UAB „Siurama“ neatliktiems stogo denginio montavimo darbams atlikti. Pažymėjo, kad 2021-11-03 pareiškimu UAB „Euromonta“ pranešė UAB „Siurama“, jog patikslina prievolės vykdymo sustabdymo pagrindą, t. y. jog likusios UAB „Euromonta“ prievolės vykdymas - 6420,15 Eur sumos mokėjimas UAB „Siurama“ yra sustabdomas iki statybos užbaigimo baigiamojo atliktų darbų akto su generaliniu rangovu pasirašymu. UAB „Siurama“ 2021-08-25 dieną savavališkai pasišalino iš statybos objekto, neįvykdė savo priešpriešinės pareigos - neatliko visų darbų, numatytų subrangos sutartyje ir lokalinėje sąmatoje, šiuo metu savo priešpriešinės pareigos - prievolės pagal subrangos sutartį nevykdo, dėl ko UAB „Euromonta“, kaip rangovas, nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų prieš generalinį rangovą UAB „Merko statyba“, o generalinis rangovas buvo priverstas samdyti kitus rangovus UAB „Siurama“ neatliktiems stogo denginio montavimo darbams atlikti. Mano, kad ieškovės ir atsakovės priešpriešinės pareigos pagal subrangos sutartį yra susijusios taip, jog galima pateisinti UAB „Euromonta“ atliktą vykdymo sustabdymą, nes UAB „Euromonta“ pagal rangos sutartį su generaliniu rangovu atsako prieš generalinį rangovą sutartinės civilinės atsakomybės sąlygomis už subrangos sutartyje su ieškove numatytų stogo denginio darbų atlikimą visoje apimtyje, kokybiškai ir laiku, užfiksuojant šių darbų atlikimą baigiamuoju atliktų darbų aktu. Savo nesutikimą su UAB „Euromonta“ atliktu prievolės vykdymo sustabdymu, ieškovė grindžia sutarties vykdymo sustabdymo CK 6.207 straipsnio nuostatomis, nurodydama, kad neesant prievolės atlyginti tariamas sankcijas, atsakovės atsikirtimai atsiskaityti už atliktus statybos darbus nepatvirtina esant pagrindų sustabdyti savo priešpriešinės prievolės vykdymą. Tuo tarpu UAB „Euromonta“ grindžia savo atliktą prievolės vykdymo sustabdymą CK 6.46 straipsnio 2 dalimi. Atkreipia dėmesį į tai, kad šalių pasirašytos subrangos sutarties 8.2.2 punktas, kurio buvo remiamasi sustabdant prievolės vykdymą, kuriame yra numatytos švelnesnės subrangovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, nei 8.2.3 punkte, kuris galėtų būti taikomas ieškovei, sutartį nutraukiant dėl jos kaltės ir nutraukimo atveju minusuojant 10 procentų baudą nuo neatliktų darbų vertės iš subrangovo atliktų darbų vertės. Be to, ieškovė savo ieškiniu bando įrodyti, kad atsakovė yra atsakinga už tai, kad ieškovė savavališkai pasišalino iš statybos objekto, nutraukė statybos darbus, nes, buvo netinkamai sandėliuojamos medžiagos, stebimas medžiagų trūkumas arba defektai, todėl ieškovė laikinai sustabdė statybos darbus. Pažymėjo, kad tariamas netinkamas sandėliavimas, medžiagų trūkumai ir defektai, anot ieškovės, buvo užfiksuoti 2021-08-26 dieną. Šias aplinkybes įrodo pridedamas 2021-09-09 UAB „Surama“ vadovo elektroniniu paštu siųstas priedas prie subrangos sutarties dėl sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Atsakovė pasilieka sau teisę nutraukti subrangos sutartį 8.2.3 punkto pagrindu. Taip pat atsakovė nesutiko su reikalavimu priteisti negautą pelną, kadangi ieškovė negavo pelno dėl savo pačios veiksmų, kuriais pažeidė subrangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus: pasišalinimo iš statybos objekto, statybos darbų nutraukimo, sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Prašo ieškovės pagrindinius ir išvestinius reikalavimus dėl netesybų ir palūkanų atmesti, kaip nepagrįstus (1 t., b. l. 68-72).

5.       Ieškovė UAB „Siurama“ dublike nurodo, kad nesutinka su atsakovės atsliepime nurodytais argumentais. Mano, kad atsakovės reikalavimas dėl išlaidų už mechanizmų nuomą kompensavimo ir reikalavimas dėl netesybų, negali būti vertinami kaip lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu ieškovės reikalavimui apmokėti už atliktus darbus, todėl 2021-10-22 pranešimu atsakovės atliktas įskaitymas nebuvo galimas. Šalys nebuvo sutarusios dėl konkretaus stogo dengimo montavimo darbų atlikimo termino. Po sutarties pasirašymo tarp šalių nebuvo suderintas joks darbų atlikimo grafikas. Dėl to, ginčo šalims šio termino nenumačius, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovė nesilaikė darbų atlikimo termino. Dėl ko įskaitymo dienai nebuvo pagrindo teigti, kad darbai atlikti ir priduoti pavėluotai. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė sutartimi įsipareigojo darbus atlikti pagal pateiktą projektą, galiojančias statybos normas ir taisykles, laikydamasis projektinių sprendinių bei suderintu su atsakove darbų vykdymo termino, o 0,02 proc. dydžio netesybas įsipareigojo mokėti nuo įrenginio montavimo sąmatos už kiekvieną uždelstą įrenginio montavimo dieną. Pažymėjo, kad atsakovės priešpriešinio reikalavimo teisė įskaitymo metu buvo nekonkreti, neapibrėžta ir ginčijama. Nesant sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino ir vieno aiškaus netesybų dydžio už nurodytos prievolės galimą pažeidimą, įskaitymas buvo negalimas, nes įskaitymu atlikti atsakovės reikalavimai nebuvo apibrėžti, ieškovei buvo netikėti ir ginčijami. Akivaizdu, jog įskaitymas buvo aiškiai nelygiavertis akivaizdumo ir vykdytinumo požiūriu. Atsakovės skola ieškovei už atliktus ir priimtus darbus pagal pasirašytus darbų atlikimo aktus ir kitus mokėjimo dokumentus akivaizdi ir konkreti, o atsakovės reikalavimai ieškovei dėl netesybų ir mechanizmų nuomos išlaidų buvo nenuoseklūs, nekonkretūs ir nedetalizuoti, nepagrįsti dokumentais. Teigia, kad ieškovei iki šiol nėra žinoma, kokiais duomenimis remdamasi atsakovė priskyrė ieškovei kompensuoti konkretų tam tikrų mechanizmų nuomos valandų skaičių. Ieškovės reikalavimas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus abiejų šalių buvo pripažintas ir akivaizdus, kilęs iš sutartinių rangos teisinių santykių, kuriuos pagrindė šalių pasirašyta sutartis, jos pagrindu įforminti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai. Iki įskaitymo momento, atsakovė neteikė ieškovei jokių pranešimų apie jo atžvilgiu skaičiuojamas netesybas, nereikalavo sumokėti 936,89 Eur delspinigių už vėlavimą atlikti sutartyje numatytus darbus, o tai patvirtina paties reikalavimo neakivaizdumą, t. y. apie jį ieškovei nebuvo žinoma, atitinkamai įskaitymo atlikimo momentas leidžia teigti, kad įskaitymas buvo atliktas vien tam, kad būtų išvengta atsiskaitymo. Ieškovė laiko atsakovės teiginius, jog įstatymų leidėjas nesieja rangovo teisių sustabdyti pradėtus darbus su netinkamu medžiagų sandėliavimu, trūkumais ar defektais, nepagrįstais. Ieškovė mano, kad atsakovė nesiekė šalių kooperavimosi principo efektyvaus įgyvendinimo, siekiant pašalinti kliūtis, susijusias su medžiagų kokybe, bei neieškojo efektyvių sprendimų iškilusioms kliūtims pašalinti, taip pat nedavė ieškovei jokių nurodymų dėl darbų atlikimo ir medžiagos kokybės atitikties reikalavimų ignoravimo. Vietoje to, stogo šiltinimo ir dangos įrengimo darbus pavedė vykdyti kitam ūkio subjektui (subrangovui). Atsižvelgiant į tai, atsakovė pripažintina pažeidusia bendradarbiavimo pareigą, siekiant, kad būtų atlikti sutartyje numatyti rangos darbai pilna apimtimi. Taip pat nesutinka su atsakovės pozicija dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Mano, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovės negauto pelno ir atsakovės neteisėtų veiksmų. Todėl ieškovės negautas grynasis pelnas (negautos pajamos) dėl atsakovės neteisėtų veiksmų yra 17618,29 Eur, kurį prašo priteisti (1 t., b. l. 81-89).  

6.       Atsakovė UAB „Euromonta“ triplike nurodo, kad nesutinka su atsakovės dublike išdėstytais argumentais. Nurodė, kad tarp šalių pasirašytoje subrangos sutartyje nebuvo jokio susitarimo, kad medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis statybą aprūpinti privalo atsakovė. Ši pareiga ir iš šios pareigos nevykdymo kylanti civilinė atsakomybė pagal įstatymą tenka ieškovei. Visais atvejais reikalavimai apmokėti už atliktus statybos darbus ir reikalavimai sumokėti už naudojimąsi mechanizmais, be kurių nebūtų galimų šių darbų atlikti, laikytini lygiaverčiais vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, nes be vieno nebūtų kito. Pagal CK 6.130 straipsnį priešpriešinio vienarūšio reikalavimo vienašalis įskaitymas yra leidžiamas, šis reikalavimas nepatenka į sąrašą draudžiamų įskaityti reikalavimų, numatytų CK 6.134 straipsnyje. Priešpriešiniai reikalavimai tiek dėl mechanizmų ir darbuotojų nuomos, tiek dėl delspinigių, yra pagrįsti rašytiniais įrodymais bei subrangos sutartyje numatytais arba iš įstatymų kylančiais šalių įsipareigojimais. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2021-68-12 dienos PVM sąskaita-faktūra serija EURO Nr. (duomenys neskelbtini), 2034,01 kur sumai, nors ir nebuvo ieškovės pasirašyta, ji nebuvo atsakovei grąžinta, o 2021-09-07 dienos PVM sąskaita-faktūra serija EURO Nr. (duomenys neskelbtini), 688,05 Eur sumai nebuvo pasirašyta, tačiau nebuvo grąžinta atsakovei, nors ieškovės pridėtame elektroniniame laiške nurodoma, kad ši sąskaita nepriimama. Taigi priešingai, nei nurodoma dublike, ieškovės atstovas kategoriškai neneigė mechanizmų nuomos paslaugų gavimo fakto. Be to, delspinigių reikalavimo vienašalis įskaitymas nebuvo ir negalėjo būti jokia staigmena ieškovei, nes jai sąmoningai nutraukus statybos darbus ir net nesiruošiant vykdyti savo įsipareigojimų, turėjo būti akivaizdu, kad jai bus taikomos arba subrangos sutarties 8.2.2. punkte numatytos sankcijos, arba 8.2.3. punkte numatyta sankcija 10 procentų dydžio bauda. Todėl delspinigių vienašalis įskaitymas laikotarpiu nuo pasišalinimo iš statybos objekto iki pareiškimo dėl įskaitymo dienos yra leistinas pagal CK 6.130 straipsnį, nėra draudžiamas pagal CK 6.134 straipsnį. Mano, kad 2021-08-26 raštas dėl darbų stabdymo neatitinka teisinę reikšmę turintiems dokumentams keliamų reikalavimų ir subrangos sutarties nuostatų ir objektyvios tikrovės, kadangi yra nepasirašytas nei ranka, nei elektroniniu parašu. Iš šio rašto negalima konstatuoti jokiu faktinių aplinkybių, kurios jame nurodomos, rašte pridėtos nuotraukos nei patvirtina, nei paneigia rašte nurodomas aplinkybes. Tokio pobūdžio aplinkybės gali būti patvirtinamas tik dalyvaujant abiem šalims ir statybos technine priežiūra vykdančiam asmeniui arba antstoliui, surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, dalyvaujant šalims ir specialistui. Pagal subrangos sutarties 11.7 punkto reikalavimus sutarties papildymai, pakeitimai galioja tik tais atvejais, kai yra sudaryti raštu ir patvirtinti abiejų šalių. Tariami ar tikri medžiagų ir įpakavimų defektai nesutrukdė generalinio rangovo pasamdytiems rangovams tęsti ieškovės pradėtus ir nebaigtus stogo dengimo montavimo darbus. Darbų priėmimo surašytas aktas yra niekinis ir negalioja ex officio, kadangi nebuvo laikytasi įstatyme nustatytų reikalavimų. Įstatymų leidėjas numato akto pripažinimo negaliojančiu galimybe tik kai viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, o kita šalis padaro žymą apie tai, tada aktas laikomas vienašaliu ir tik tuomet jo pripažinimui negaliojančiu reikia šalies iniciatyvos. O šiuo atveju aktas surašytas ir pasirašytas nesulaukus darbų priėmimo suorganizavimo pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį, akte nebuvo padaryta šalies žyma, kad kita šalis atsisako pasirašyti aktą. Dublike nurodyti teiginiai, kad statybos objekte visą laiką nuo ieškovės darbų pradžios statybos objekte buvusios medžiagos tapo netinkamos kokybės, prasilenkia su ieškovės nepasirašytame 2021-08-26 rašte nurodytais teiginiais, kariais konstatuojama, kad dėl netinkamo medžiagų sandėliavimo stebimas medžiagų trūkumas arba defektai. Pažymėjo, kad nurodyti trūkumai yra neesminiai, net jei jie ir būtų iš tikrųjų nustatyti laikantis kooperavimosi ir bendradarbiavimo principų. Tačiau atsakovė neturėjo jokios fizinės galimybės vykdyti bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų, nes ieškovės darbuotojai tiesiog pasišalino iš statybos objekto. Mano, kad nei  UAB „Merko statyba“ rašte nurodomi medžiagų sandėliavimo trūkumai, nei nurodyti ieškovės tariami medžiagų trūkumai niekaip netrukdė atlikti stogo montavimo darbus nei ieškovei, nei naujiems rangovams. Ieškovės pasišalinimo priežastys nėra ir negali būti tos, kurias ieškovė nurodo savo nepasirašytame 2021-11-26 dienos rašte dėl darbų stabdymo. Tokio pobūdžio priežastys nėra nurodytos tarp priežasčių, pateisinančių darbų sustabdymą, kurios nurodytos CK 6.659 straipsnio 1 dalyje. Prašo ieškovės reikalavimus atmesti, kaip nepagrįstus (1 t., b. l. 154-161).

7.       Atsakovė UAB „Euromonta“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti niekiniu 2021-10-26 atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) savo iniciatyva; nenustačius niekinio sandorio požymių, pripažinti 2021-10-26 altiktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu. Nurodo, kad Omega profilio montavimas nėra atskirai aptartas šalių patvirtintoje 2021-05-05 lokalinėje sąmatoje ir įeina į bendrą stogo denginio montavimo pagal „Astron“ darbų kainą, nurodytą sąmatos 1 punkte. Statybos techninės priežiūros vadovo pasirašymas statybos darbų žurnale, pavirtinant, kad šie darbai atlikti, niekaip neįtakoja šalių patvirtintų jau atliktų darbų kiekio, ar šių darbų kainų pokyčių, nes jis nebuvo suderintas, kaip atskiras darbas. T. O. profilių sumontavimas nesudaro pagrindo išrašyti naują atliktų darbų aktą ir reikalauti apmokėjimo už darbus, kurie jau buvo atlikti ir priimti kaip dalis vieno iš stogo denginio sluoksnių montavimo pagal ankstesnius atliktų darbų aktus. 2021-11-03 rašte yra pareikštos pretenzijos dėl 2021-10-26 dienų vienašališkai surašytame, nedalyvaujant atsakovei, ir išsiųstame atsakovei elektroniniu paštu, atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų darbų defektu ištaisymo ir atkreiptas dėmesys, kad darbai nepriduoti statybos techniniam prižiūrėtojui. Rašte nurodyta, kad ištaisius trūkumus, bus organizuotas darbų priėmimas, tačiau iki šiol tai nepadaryta. Mano, kad ieškovė net nesiruošė priduoti darbų, nes iš statybos objekto buvo išvykę visi ieškovės darbuotojai, t. y. nebūtų kam perdavinėti atliktų darbų, o šiuo metu ieškovė nebeturi galimybės to padaryti. Pažymėjo, kad atliktų darbų aktas buvo surašytas praėjus 2 mėnesiams po ieškovės pasišalinimo iš statybos objekto, kas sudaro pagrindą pripažinti aktą negaliojančiu ir dėl tos aplinkybės, jog stogo denginio montavimo darbus statybos objekte mažiausiai nuo 2021-09-20 atlieka kiti rangovai. Atliktų darbų akto pripažinimui negaliojančiu taikytinos taisyklės, kurios reglamentuoja sandorių negaliojimą, kadangi atliktų darbų aktai statybos procese yra sudedamoji rangos sandorių dalis, patvirtinanti arba paneigianti rangos sandorio dalies įvvkdymą. CK 6.694 straipsnio 4 dalis imperatyviai nurodo kaip turi būti organizuojamas rangos darbų priėmimas, kaip turi būti surašomas atliktų darbų aktas, kas turi dalyvauti jį surašant, kokios žymos turi būti daromos tuo atveju, jei viena iš šalių atsisako pasirašyti ant akto. Šių imperatyvių įstatymo nuostatų nesilaikymas visa apimtimi ir yra prieštaravimas imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Toks prieštaravimas turėtų būti pagrindu konstatuoti atliktų darbų aktą niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento bei taikyti niekiniam sandoriui taikytinas sandorio negaliojimo pasekmes. Tuo atveju, jei šių argumentų nepakaktų tam, kad laikyti atliktų darbų aktą niekiniu, prašytina pripažinti ji negaliojančiu dėl visumos teisiniu ir faktinių argumentų, nurodytų aukščiau (1 t., b. l. 196-199). 

8.       Ieškovė UAB „Siurama“ atsiliepime nesutinka su atsakovės priešieškiniu. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ginčo 2021-10-26 atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra akivaizdžiai niekinis. Tam, kad būtų galima konstatuoti ieškovės sudaryto akto ydingumą dėl jo neatitikties CK 6.694 straipsnio 1 dalies nuostatoms, būtina nustatyti, kad jis ieškovės vienašališkai sudarytas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, pagal jį ieškovė (ne)atliko konkrečių darbų, susijusių su sutarties dalyku, ar juos atliko su trūkumais. Ieškovės vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo atsakovės kvestionuojamą 2021-10-26 atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti akivaizdžiai imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančiu sandoriu. Be atsakovės abstrakčių teiginių, daugiau byloje nėra pateikta jokių kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti, kad šis vienašališkas sandoris akivaizdžiai niekinis. Taip pat atsakovė nepaneigė aplinkybių, kad kurie nors iš 2021-10-26 atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų darbų buvo neatlikti arba atlikti su ženkliais trūkumais, kurių nebuvo galima pašalinti, todėl tai nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė neturėjo teisės vienašališkai pasirašyti darbų priėmimo aktą. Tiek iš priešieškinyje nurodytų argumentų, tiek iš bylos medžiagos, matyti, kad neneigdama ginčo atliktų darbų akte nurodytų darbų atlikimo fakto, atsakovė jokių realių priemonių vykdyti CK 6.694 straipsnio 2 dalyje nurodytą užsakovo pareigą – organizuoti darbų priėmimą, kurio metu galėjo patikrinti gautuose aktuose nurodytų darbų tiek kokybę, tiek kiekybę, nesiėmė. Atsakovė ieškovei pretenzijas reiškė tik dėl angų rėmų nuvalymo, latakų sandūrų, lankstinių/elementų užsandarinimo kokybės, o į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų konkrečių 2021-10-26 atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų darbų neatlikimą arba jų trūkumus, kad buvo nustatyti tokie darbų rezultato trūkumai, kurių nebūtų buvę galimybės ištaisyti ar dėl kurių atliktų darbų rezultato būtų buvę neįmanoma naudoti pagal sutartyje nurodytą paskirtį, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo teisę vienašališkai pasirašyti ginčijamą atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą. Statybos darbų žurnale fiksuoti įrašai po 2021-08-13 paneigia atsakovės teiginius, kad galimai iki to laiko egzistavę trūkumai nebuvo pašalinti. Priešingai, įrašai statybos darbų žurnale patvirtina, kad po 2021-08-13 ieškovė atliko stogo šiltinimo ir dangos (įskaitant antrojo dangos sluoksnio) įrengimo darbus. Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu tam tikri darbai ir būtų buvę atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, atsakovė savo pažeistas teises turėjo ginti įstatyme nustatyta tvarka, o ne ignoruodama tiek įstatyme, tiek sutartyje įtvirtintą pareigą priimti subrangovo darbo rezultatus ir atsiskaityti už atliktus darbus. Atsakovės argumentai, jog tam tikrus darbus ieškovė atliko su trūkumais, neatleidžia atsakovės nuo pareigos priimti vėliausiai ieškovės atliktus darbus ir juos apmokėti. Atsakovei piktnaudžiaujant ir atsisakant priimti iki faktinio sutartinių santykių nutrūkimo atliktus 2021-10-26 atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus darbus, ieškovė neturėjo kitos išeities kaip pasinaudoti įstatyme numatyta teise atliktus darbus perduoti vienašališkai. Ieškovė tinkamai įformavo atsakovę apie darbų perdavimą, todėl ginčo atveju, sprendžiant klausimą dėl 3334,24 Eur skolos priteisimo už faktiškai atliktus darbus, yra pagrindas vadovautis ieškovės vienašališkai pasirašytu darbų priėmimo–perdavimo aktu. Nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė 2021-06-23, 2021-07-27 ir 2021-08-25 atliktų darbų aktais priėmė ieškovės dar neatlikus darbus ir už juos atsiskaitė. Atsakovė savo teiginiais nepaneigia, kad Omega profiliai buvo sumontuoti ir priduoti statybos techninės priežiūros vadovui 2021-08-26. Priešingai, nei teigia atsakovė, rangos teisiniams santykiams nutrūkus iki darbų rezultato priėmimo, ieškovė turi teisę reikalauti apmokėti už visus faktiškai atliktus darbus (6.671 straipsnis). Todėl ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti už darbus, kurie nebuvo perduoti atsakovei ir nebuvo jos priimti. Vien tai, kad Omega profilių montavimo darbų ir jų atlikimo kaina nebuvo šalių bendroje sutarties kainoje išskirta, savaime neeliminuoja atsakovės pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus (jų rezultatą). Atsakovė kelia abejones dėl faktiškai atliktų darbų, jų kainos, tačiau nepateikia objektyvių įrodymų, priešingų apskaičiavimų, nuginčijančių 2021-10-26 atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini)  nurodytus duomenis. Ieškovei įrodžius 2021-10-26 atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini)  nurodytų darbų atlikimo faktą ir tai, jog atliktus darbus statytoją (užsakovą) atstovaujantis statybos techninės priežiūros vadovas priėmė, ieškovė pagrindė savo reikalavimo teisę į atsakovę 3334,24 Eur dydžio sumai, o atsakovė šių aplinkybių leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ir neįrodė (2 t., b. l. 11-18).

9.       Ieškovės atstovas M. R. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti, palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. 2022-08-18 teismo posėdyje paaiškino, kad sutarties sąlygas ginčo objekte pasiūlė UAB „Euromonta“ direktorius V. B., su juo buvo sutarta dėl visų sutarties sąlygų. Sąlygos buvo tokios, kad ieškovės įmonė atlieka visus stogo montavimo darbus, medžiagas tiekia pagrindiniai rangovai arba UAB „Euromonta“. Buvo susitarimas, kad ieškovė mechanizmais naudojasi nemokamai, šis klausimas buvo suderintas V. B.. Ieškovė turėjo atlikti tik stogo montavimo darbus. Paaiškino, kad UAB „Euromonta“ stogo darbų nedarė, nes neturėjo tokiems darbams montuotojų. Darbų atlikimo terminai nebuvo aptarti, buvo pasirašyta tik sutartis su sąlyga, kad vėliau bus įrašyti ir darbų atlikimo terminai, tačiau tų teminų neįrašė, dėl ko birželio 9 d. buvo išsiųstas laiškas dėl prašymo nustatyti terminus, tačiau raštiško atsakymo nebuvo gauta. Tik gavo paaiškinimą, kad tie terminai kiekvieną mėnesį yra nustatomi vis nauji, t. y. jie pratęsiami. Jokia apskaita, kas ir ką vykdė, nebuvo vedama. Suprato, kad objekto statymas vėlavo, tačiau medžiagos buvo laiku atvežtos. Pradėjus ieškovei objekte dirbti, medžiagos buvo išmėtytos po visą objekto teritoriją, teritorijos dydis, kaip futbolo aikštė. Nebuvo atsakingo žmogaus, kuris žinotų, kur kokios medžiagos yra. Objektas buvo labai sudėtingas, brėžiniai labai sudėtingi, viskas buvo sunumeruota, tiek detalės, tiek pačiame brėžinyje. Todėl atsakovės prašė pagalbos darbų vadovo A. A. dėl esančių medžiagų, kuris ir priimdavo atvežtas medžiagas, tačiau jis negalėjo jiems padėti, nes nežinojo, kas kur yra. Medžiagų apsakaita nebuvo vykdoma. Ieškovės darbas vykdavo taip, kad iš brėžinio matydavo detalių numeraciją ir jas suradę imdavo iš pakuotės. Tačiau nebuvo aišku, kokiose dėžėse tos detalės yra dėl išblukusių dėžių numeracijų bei nukritusių etikečių. Tada ieškovė viską ardydavo ir tokiu būdu ieškodavo detalių. Ta problemą nuolat keldavo ir prašydavo pagalbos, kalbėdavo su UAB „Euromonta“. Tačiau jie už tai neprisiimė atsakomybės. Medžiagų netvarkingumas buvo pagrindinė priežastis atliekant darbus. Kai kurios detalės jau buvo paveiktos korozijos, dėl ko ieškovei teko jas dažyti cinku. Vėliau paaiškėjo, kad ir stogo dalis buvo paveikta korozijos, kai kurios medžiagos buvo apgadintos. Todėl buvo parašytas UAB „Euromonta“ raštas ir sustabdyti darbai. Kai ieškovė paliko objektą, sutartiniai santykiai tarp šalių nenutrūko. Pranešime dėl laikino darbų sustabdymo nenurodė termino, tačiau norėjo kuo greičiau, kad per protingą teminą būtų pašalinti trūkumai. Rašte surašė savo reikalavimus, kurie turėjo būti įvydyti atsakovės. Darbai buvo sustabdyti rugpjūčio 26 d. ir laukė kol bus sutvarkytos medžiagos. Stogo dengimo darbams turėjo laikino užlipimo laiptinę, kurią išsivežė rugpjūčio 26 d., kada buvo parašytas laiškas, kad darbai sustabdomi. Po 4-5 d. iš UAB „Euromonta“ darbuotojų sužinojo, kad objekte dirba kiti darbuotojai. Oficialus atsakymas į siųstą laišką dėl darbų sustabdymo nebuvo gautas. Su J. P. buvo sutarę, kad padės su medžiagų suradimu, t. y. dirbs kaip konsultantas. Dėl ko vėliau dirbo, t. y. 09-06 - 09-10, su kitu rangovu ir jiems padėjo su medžiagų paieška, paaiškino kaip turėtų būti montuojamas stogas. Buvo sutarę, kol vykdys konsultavimo darbą, pasirašys naują sutartį, kurioje apmokėjimas būtų skaičiuojamas valandomis. Todėl buvo nusiųstas naujos sutarties pavyzdys ir senos sutarties nutraukimo pavyzdys. Atsakymas nebuvo gautas, tačiau iš atsakovės gavo naują pasiūlymą, kad nenutrauktų senos sutarties, išbrauktų punktą dėl sąmatos už kvadratūrą, pakeičiant sąmatą į valandinį atlygį. Bet su šita sąlyga jis nesutiko. Tada buvo nusiųstas laiškas dėl susitikimo su UAB „Euromonta“ atstovais. Šie atsakė, kad susitikti nenori, todėl kad nėra dėl ko. Teigia, kad nuo darbų sustabdymo praėjo du mėnesiai dėl to, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas, todėl atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas taip vėlai. 

10.       Ieškovės UAB „Siurama“ atstovas advokatas Aivaras Gilys ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti, palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. 2022-06-28 teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad ieškinyje nurodytus argumentus palaiko. Papildomai paaiškino, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė rangos sutartis dėl tam tikrų stogo įrengimo darbų. Sutarties sąlygos buvo pasiūlytos atsakovės, kuri turėjo aprūpinti ieškovę statybinėmis medžiagomis. Sutarties pagrindu buvo atlikti darbai, dėl ko 2021-06-23, 2021-07-27, 2021-08-25 buvo pasirašyti abiejų šalių atliktų darbų aktai nenurodant tūkumų ar pastabų už 18340 Eur sumą. Darbai buvo atlikti tinkamai, tiek kiek jų spėta atlikti. Iš jų atsakovė atsiskaitė iš dalies - sumokėjo 8260 Eur ir ieškovei liko skolinga 10080 Eur. Atsakovė ieškovei atliko įskaitymą už 2722,96 Eur. Todėl ieškovė prašo pripažinti atsakovės įskaitymą neteisėtu ir priteisti 2722,96 Eur, kurią atsakovė vienašališkai įskaitė. Nurodė, kad iš atsakovės dėl įskaitymo sąskaitą gavo rugpjūčio 28 d., kaip ir teismas. Pažymėjo, kad šalys nebuvo sutarusios mokėti už mechanizmų nuomą ir šiuo atveju įskaitymo daryti nebuvo galima. Dalis įskaitymo yra dėl delspinigių 936,89 Eur, tačiau šalys taip pat nebuvo sutarusios dėl terminų. Atsakovė delspinigius skaičiuoja nuo 2021-08-26, t. y. nuo tada, kada gavo raštą, kad ieškovė sustabdo darbus. Nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė skaičiuoja delspinigius. Teigia, kad yra pagrindas pripažinti įskaitymą neteisėtu, kadangi nebuvo įgyta atsakovės teisė į delspinigius. Dėl savavališko pasišalinimo atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepasišalino iš objekto savavališkai. Iki 2021-08-26 tarp šalių vyko kalba, kad ieškovė negali tęsti darbų dėl tam tikrų medžiagų trūkumų. Ieškovė sustabdė darbus dėl sandėliavimo trūkumų ir nesant tam tikrų konstrukcijų, dėl ko nebuvo galima toliau tęsti stogo darbų. Pasišalinimas - tai buvo pranešimas atsakovei, kad stabdo darbus, ir tą ieškovė privalėjo daryti, vadovaujantis CK 6.659 straipsniu. Priešingu atveju vadovaujantis CK 6.659 straipsnio 2 ir 3 dalimis rangovas neįspęs pats neša atsakomybę už darbų trūkumus. Atsakovė šiuo atveju nereagavo į gautą pretenziją. Tik po kurio laiko ieškovė sužinojo, kad atsakovės objekte dirba kiti subrangovai. Mano, kad atsakovei tenka atsakomybė už tai, kad ieškovė pasišalino, kadangi ji nebuvo baigusi savo darbų. Todėl įskaitymas už mechanizmų nuomą ir delspinigius yra visiškai nepagrįstas ir turi būti panaikintas, pripažintas neteisėtu ir ta suma, kurią atsakovė įskaitė, turi būti priteista ieškovei. Atsakovė laiko, kad ieškovė nevykdė prievolės atlyginti nuostolius. Šalių sutartiniai santykiai yra faktiškai nutrūkę, sustabdymas darbų baigėsi. Įstatymas sako, kad pateisinti neapibrėžtą prievolių sustabdymą negalima. Atsakovė nei viename procesiniame dokumentuose neneigia darbo atlikimo aktų. Atsakovė prašo pripažinti vienašalį atliktų darbų aktą negaliojančiu. Atsakovė neneigė darbų atlikimo fakto, kurie buvo nurodyti akte Nr. (duomenys neskelbtini). Tų darbų atlikimą įrodo ir statybų žurnalas. Darbus priėmė ir pasirašė. Atsakovė už šiuos atliktus darbus neapmoka, nes neva trūkumai buvo nurodyti lapkričio mėn. siųstame rašte. Trūkumai buvo fiksuoti nuotraukose rugpjūčio 3, 4, 13 d., tuo tarpu statybos žurnale darbų priėmimas buvo po rugpjūčio 13 d., t. y. paskesni darbai priimami be jokių pastabų statybos techninės priežiūros vadovo, kas netiesiogiai įrodo, kad ansčiau atsakovės fiksuoti nurodyti trūkumai, kurie buvo neesminiai, buvo pašalinti, kadangi įrenginėti šiltinimą ant tokių konstrukcijų, kur laša, ar ant tokių konstrukcijų, kur nenuvalyta, kur kažkas neužsandarinta, statybos techninė priežiūra nebūtų leidusi. Mano, kad paminėti įrodymai patvirtina, kad akte nurodyti darbai atlikti be trūkumų, t. y. trūkumai buvo, tačiau vėliau buvo atlikti paskesni darbai, dėl kurių trūkumai buvo pašalinti. Pagal CK 6.694 straipsnio 6 dalį atsakovė turi teisę atsisakyti priimti rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių nustatoma, kad neįmanoma naudoti statinio pagal paskirtį. Mano, kad lašėjimas, ar nenuvalymas, tai nėra pagrindas atisakyti priimti drabus, juos juk galima įkainoti ir reikalauti, kad būtų už juos atlyginta, jei trūkumai buvo šalinami pačio užsakovo. Negauto pelno apskaičiavimo pažymoje ieškovė viską detaliai išdėstė. Skaičiavimo esmė buvo tokia, kad ieškovė paėmė sąmatinę visų darbų vertę, kurie sudarė 1524 Eur ir pasižiūrėjo per kiek dienų jie padarė darbų, ir kokiai sumai. Pagal tuos keturis aktus ieškovė turėjo gauti pajamų 21674,24 Eur, tas pajamas ji uždirbo per 49 darbo dienas. Ieškovė paskaičiavo kiek vidutiniškai per vieną darbo dieną turėjo sąnaudų ir procentaliai apskaičiavo, kad jis per 49 dienas padarė 20 procentų numatytų darbų ir jei atsakovė būtų leidusi užbaigti tuos darbus, tai už likusius 80 procentų darbų ieškovė būtų gavusi 18545,88 Eur pelno, sumokėjusi pelno mokestį ieškovė būtų gavusi gryno pelno 17618,59 Eur. Taip pat ieškovė prašo priteisti delspinigius, kuriuos skaičiuoja nuo vėluojamos sumokėti sumos. CK 6.660 straipsnio 1 dalis sako, kad užsakovas privalo teikti pagalbą, ir jei jis tos pareigos nevykdo rangovas turi teisę reikalauti iš jo atlyginti nuostolius, įskaitant papildomas išlaidas dėl prastovos. Minėto straipsnio 2 dalis sako, kad jei tokios pagalbos užsakovas neteikia ir dėl to rangovas negali atlikti darbų, gali prašyti atlyginti ir nuostolius. CK 6.661 straipsnis sako, kad rangovas turi teisę nepradėti ir sustabdyti darbus, jei užsakovas neįvydo rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų (neperduoda medžiagų, įrengimų arba kliudo vykdyti). Nagrinėjamu atveju medžiagos nebuvo perduodamos, į pastabas nebuvo reguojama, dėl ko rangovas turėjo teisę atsisakyti sutarties ir prašyti atlyginti nuostolius (CK 6.661 straipsnio 2 dalis). Atsakovė nereagavo pagrįstai į pateiktas ieškovės pastabas. Dėl ko ieškovė negalėjo užbaigti numatytų darbų, nors pagrįstai tikėjosi uždirbti 100000 Eur pajamų, o uždirbo tik 20 procentų. Pažymėjo, kad sutartinis santykis dėl darbų atlikimo buvo pasibaigęs iki ieškinio pareiškimo. UAB „Euromonta“ ieškovės atliktus darbus yra pridavusi generaliniam rangovui. Atkreipia dėmesį, kad stogas nebuvo pilnai užbaigtas. Ir jei niekas nesirūpino po darbų sustabdymo, galėjo atsirasti ant stogo konstrukcijų stalaktitai.

11.       Ieškovės UAB „Euromonta“ atstovas advokatas A. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. 2022-06-28 teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad ieškovei buvo pasiūlyta 7000 Eur suma, bet ji jos netenkino. Mano, kad ieškovė nepaneigė aplinkybės, kad buvo naudojami atsakovės mechanizmai. Kaštai dėl mechanizmų nuomos buvo apskaičiuoti pagal faktinius duomenis. Atsakovė mano, kad sutartis buvo nutraukta nuo pranešimo gavimo, t. y. nuo liepos 6 d., rangos sutarties 8.2.2.3. pagrindu. Pažymėjo, kad įskaitymas buvo atliktas tuo metu, kai tarp šalių nevyko bylinėjimasis. Reikalavimas pripažinti įskaitymą negaliojančiu yra atmestinas. Dėl sąskaitų-faktūrų iš dalies sutiktina su ieškovės argumentais dėl to, kad buvo atlikta darbų už sumą, kuri yra nurodyta UAB „Merko statyba“ pretenzijoje ir atsakovė neprieštarauja, kad su UAB „Merko statyba“ būtent ir buvo užaktuota šita suma. Aplinkybė, dėl kurių atsakovė mano, kad reikia teisinėmis priemonėmis gintis nuo ieškovės reiškiamo reikalavimo, buvo būtent grėsmė iš generalinio rangovo pusės dėl pretenzijų ir nuostolių, kurie galimai galėjo atsirasti, būtent dėl ieškovės veiksmų, t. y. dėl pasišalinimo iš objekto. Sprendžiant klausimą, ar darbai buvo atlikti, pareiškė, kad atsakovė iš esmės neginčija, kad tos sumos ribose darbai buvo atlikti, tačiau atsakovė ginčija tas aplinkybes, prašydama priešieškiniu pripažinti aliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu, remiasi imperatyviomis įstatymo normomis, kurios yra nurodytos priešieškinyje. Akivaizdu, kad ieškovė turėjo laikytis įstatymų nuostatų, t. y. paprašyti užsakovo organizuoti darbų priėmimą, o atsakovei nepagrįstai uždelsus ar nevykdant darbų priėmimo, rangovas turėjo teisę pasirašyti vienašališkai aktą, nurodant, kad užsakovas atsisako aktą pasirašyti, tačiau tas nebuvo padaryta ir teisine prasme šitas dokumentas buvo pasirašytas jau išsiunčiant ir nelaukiant darbų organizavimo. Todėl mano, kad vien dėl tos priežasties jis negali būti laikomas tinkamu dokumentu. Atsakovė mano, kad sutarties 8.2.3 punkte yra nurodyta neginčyjama šalies teisė minusuoti 10 procentų baudą. Teigia, kad darbai laiku nebuvo atlikti, atsakovė naudojasi šiuo punktu, nutraukia sutartį ir taiko neginčijamą atsakomybę 10 procentų bauda, t. y. mano, kad atskovė turi teisę minusuoti šitą sumą. Kadangi 8144,45 Eur suma yra 10 procentų nuo neatliktų darbų vertės, akivaizdu, kad nepadengs visų nuostolių, kuriuos atsakovė galimai patyrė dėl ieškovės neteisėto pasišalinimo iš objekto. 2021-09-09 nepraėjus dviems savaitėms po tariamo darbų sustabdymo, aiškiai buvo išreikšta valia, kad ieškovė nesiruošia tęsti darbų ir atsakovė neplanavo laukti, kad būtų ištaisyti kokie defektai. UAB „Merko statyba“ pretenzijos atsakovei nepareiškė, nėra duomenų apie tai, kad buvo blogas daiktų sandėliavimas. Kiti subrangovai pradėjo dirbti nuo 2021 m. rugsėjo mėn. pabaigos, tai matyti iš 2021-09-22 rašto. Atkreipė dėmesį, kad Omega profilio montavimas įėjo į darbų apimtis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

12.       Byloje nustatyta, kad 2021-05-05 ieškovė UAB „Siurama“ ir atsakovė UAB „Euromonta“ sudarė subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo jėgomis, pagalbinėmis medžiagomis ir darbo priemonėmis pagal pateiktus projekto brėžinius statomame objekte UAB „Tokvila“ (paslaugų paskirties pastato (autoserviso) statyba, adresu: (duomenys neskelbtini)) atlikti stogo šiltinimo ir dangos įrengimo darbus, kiekyje apie 6400 kv. m. ir perduoti juos atsakovei (sutarties 1.1 punktas) (1 t., b. l. 11-14). Už atliktus darbus atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove per 30 dienų nuo atliktų darbų akto ir PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos (sutarties 3.1 punktas). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė, atlikusi sutartyje numatytų statybos darbų atskirus etapus, atsakove apmokėjimui pateikė: 2021-06-23 atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-06-23 PVM sąskaitą-faktūrą serija SI Nr. (duomenys neskelbtini) 1260,00 Eur (be PVM) sumai, 2021-07-27 atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-07-27 PVM sąskaitą-faktūrą serija SI Nr. (duomenys neskelbtini) 13580,00 Eur sumai, 2021-08-25 atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-08-25 PVM sąskaitą-faktūrą serija SI Nr. (duomenys neskelbtini) 3500,00 Eur sumai ir 2021-10-26 atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini)  3334,24 Eur sumai (1 t., b. l. 15-20, 26). 1, 2, 3 atliktų darbų aktus bei PVM sąskaitas–faktūras atsakovė priėmė ir patvirtino savo parašu. Tačiau už atliktus darbus atsakovė atsiskaitė tik iš dalies, bendrai sumokėdama ieškovei 8260,00 Eur. Pagal nurodytas PVM sąskaitas–faktūras atsakovės neapmokėtas likutis sudaro 10080,00 Eur sumą. 2021-10-22 pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalimi vienašališkai įskaitė 2722,96 Eur piniginį reikalavimą už mechanizmų ir darbuotojų nuomą bei 936,89 Eur priskaičiuotas netesybas. Dėl likusios neapmokėtos dalies, prievolės vykdymą atsakovė sustabdė iki statybos užbaigimo baigiamojo atliktų darbų aktu su generaliniu rangovu pasirašymo, argumentuodama galimomis sankcijomis jos atžvilgiu (1 t., b. l. 21-22). Kadangi atsakovė neapmokėjo ieškovei už faktiškai atliktus darbus, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu. Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus pagal subrangos sutartį, dėl įskaitymo, atliktų darbų akto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.

Dėl atsiskaitymo pagal atliktų darbų aktus Nr. 1, 2, 3

13.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2018 m. liepos 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; kt.).

14.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2018 m. liepos 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; kt.).

15.       Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys).

16.       Pagal 2021-05-05 tarp šalių sudarytą subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė įsipareigojo atlikti stogo šiltinimo ir dangos įrengimo darbus ir perduoti juos atsakovei (sutarties 1.1 punktas) (1 t., b. l. 11-14). Už atliktus darbus atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove per 30 dienų nuo atliktų darbų akto ir PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos (sutarties 3.1 punktas). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė, atlikusi sutartyje numatytų statybos darbų atskirus etapus, atsakovei pateikė apmokėjimui: 2021-06-23 atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini)  ir 2021-06-23 PVM sąskaitą-faktūrą serija SI Nr. (duomenys neskelbtini) 1260,00 Eur (be PVM) sumai, 2021-07-27 atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-07-27 PVM sąskaitą-faktūrą serija SI Nr. (duomenys neskelbtini) 13580,00 Eur sumai, 2021-08-25 atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-08-25 PVM sąskaitą-faktūrą serija SI Nr. (duomenys neskelbtini) 3500,00 Eur sumai (1 t., b. l. 15-20). Atliktų darbų aktus Nr. 1, 2, 3 bei tris PVM sąskaitas–faktūras atsakovė gavo, su jais susipažino, priėmė ir atsakovės atstovas - direktorius V. B. patvirtino savo parašu, pastabų dėl pateiktų dokumentų ar priimamų darbų kokybės ieškovei nepareiškė, tačiau už atliktus darbus atsakovė atsiskaitė tik iš dalies, bendrai sumokėdama ieškovei 8260,00 Eur. Pagal nurodytas PVM sąskaitas–faktūras atsakovės neapmokėtas likutis sudaro 10080,00 Eur sumą. Atliktų darbų ir pateiktų atliktų darbų aktų bei PVM sąskaitų-faktūrų atsakovės atstovas neginčijo ir teisme, tačiau už juos atsisako ieškovei sumokėti remdamasi 2021-10-22 pranešimu, kuriuo atsakovė informavo ieškovę, kad vadovaudamasi CK 6.130 straipsnio 1 dalimi vienašališkai įskaitė 2722,96 Eur piniginį reikalavimą už mechanizmų ir darbuotojų nuomą bei 936,89 Eur priskaičiuotas netesybas. Dėl likusios neapmokėtos dalies, prievolės vykdymą atsakovė sustabdė iki statybos užbaigimo baigiamojo atliktų darbų aktu su generaliniu rangovu pasirašymo, argumentuodama galimomis sankcijomis jos atžvilgiu (1 t., b. l. 21-22). Ieškovė ginčija sumokėjimo už darbus sustabdymą ir prašo pripažinti vienašalį įskaitymą negaliojančiu.

17.       Šalių sudaryta 2021-05-05 subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nustato atsakovės pareigą atsiskaityti su ieškove už ieškovės atsakovei sutarties pagrindu atliktus darbus (sutarties 3.1., 6.1, 6.2 punktai). CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. CK 6.200 straipsnio 1 dalis nustato, jog šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. CK 6.687 straipsnio 1 dalis numato, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalies, 6.687 straipsnio 1 dalies nuostatas, apmokėjimas rangovui (ieškovei) už atliktus statybos darbus yra esminė sutarties sąlyga. Šios pareigos nevykdymas yra esminis sutarties pažeidimas, kadangi darbus atlikusi sutarties šalis (ieškovė) turėjo teisėtą pagrindą tikėtis, jog su ja bus atsiskaityta (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

18.       2021-09-22 ieškovei pateiktame pirminiame rašte (1 t., b. l. 31) atsakovė nurodė sulaikiusi mokėjimą dėl ieškovės atliktuose darbuose tariamai nustatytų trūkumų. Tačiau darbai, už kuriuos rangovas neatsiskaitė, buvo atlikti kokybiškai ir šių darbų priėmimo metu nei atsakovė, nei statybos techninės priežiūros vadovas jokių pastabų dėl jų kokybės nepareiškė (1 t., b. l. 37-54), atliktų darbų aktai Nr. 1, 2, 3 pasirašyti be pastabų. To neginčijo ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu. Tai patvirtina ne tik statybos techninės priežiūros vadovo parašai statybos darbų žurnale, bet ir liudytojų parodymai. L. V. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) technikos tarnybos vadovu Lenkijoje, jis ne kartą lankėsi Lietuvoje statybos objekte, matė, kaip ieškovė dirba, kažkokių tai kritinių klaidų vizito metu jis nepastebėjo, jeigu kažkas tai būdavo ne taip, visada žodžiu pasakydavo, o ieškovė ištaisydavo. L. M. I. parodė, jog dirba statinio techninės priežiūros vadovu, nurodė, jog UAB „Siurama“ darbų nebaigė, gal dėl apmokėjimo dingo, jų darbų kokybė normali, viską neblogai padarė. Kad statybos rangos darbai būtų netinkamai, nekokybiškai atlikti pagal atliktų darbų aktus Nr. 1, 2, 3 byloje nėra tokių įrodymų, jų neteikė ir atsakovė. Be to, po mėnesio laiko ji pakeitė pinigų nemokėjimo pagrindą, remdamasi 2021-10-22 pranešimu, nurodydama, kad vadovaudamasi CK 6.130 straipsnio 1 dalimi vienašališkai įskaitė 2722,96 Eur piniginį reikalavimą už mechanizmų ir darbuotojų nuomą bei 936,89 Eur priskaičiuotas netesybas. Dėl likusios neapmokėtos dalies - 6420,15 Eur prievolės vykdymą atsakovė sustabdė iki statybos užbaigimo baigiamojo atliktų darbų akto su generaliniu rangovu pasirašymo, argumentuodama galimomis sankcijomis jos atžvilgiu (1 t., b. l. 21-22), t. y., 2021-10-22 pareiškimu atsakovė pakeitė iki tol taikytos savigynos priemonės (mokėjimo sustabdymo) pagrindą, šįkart motyvuodama galimomis generalinio rangovo sankcijomis ateityje.

19.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovės teisės sustabdyti ieškovei pagal subrangos sutartį priklausančių pinigų mokėjimą. Priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymas – vienas įstatyme leidžiamų savigynos būdų, jo taikymo pagrindai ir sąlygos apibrėžti CK 6.46, 6.58 straipsniuose. CK 6.207 straipsnyje įtvirtinta sutarties šalių teisė sustabdyti sutarties vykdymą: jeigu šalys turi įvykdyti sutartį tuo pačiu metu, tai bet kuri iš jų turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis nepradės jos vykdyti; kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių; šalys šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta teise turi naudotis sąžiningai.

20.       Nagrinėjamu atveju atsakovė sutinka, jog privalo atsiskaityti su ieškove už atliktus statybos darbus pagal atliktų darbų aktus Nr. 1, 2, 3, tačiau, naudodamasi prievolės vykdymo sustabdymo teise, atsakovė elgiasi nesąžiningai, kadangi, gavusi iš ieškovės atliktų darbų etapų rezultatą, toliau savo nesąžiningais veiksmais siekia išvengti prievolės sumokėti už juos. Ji negali apsiriboti teiginiu, jog po statybos užbaigimo baigiamojo akto pasirašymo gali paaiškėti generalinio rangovo taikytinos netesybos ar panašios sankcijos ir dėl to jai atsirado pagrindas priešpriešinių prievolių vykdymui sustabdyti. Prievolę, kurią atsakovė sustabdė, tai yra, apmokėjimą už ieškovės jau atliktus darbus, ir galimas sankcijas atsakovei užbaigus objekto statybą, nėra pagrindo pripažinti priešpriešinėmis prievolėmis. Kaip minėta, prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba atsisakyti ją įvykdyti tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi ją įvykdyti pirma. Tiek atsakovės atstovas, tiek liudytojas K. M., kuris yra generalinio rangovo UAB „Merko statyba“ statybos projekto vadovas nenurodė, jog šiai dienai atsakovei generalinis rangovas yra pareiškęs kokias nors pretenzijas, kad jos atžvilgiu yra taikytos sankcijos ar prašoma atlyginti nuostolius. Liudytojas K. M. parodė, jog stogo šiltinimo ir dangos įrengimo darbai buvo baigti tik 2022 m. vasaros pradžioje, nes išėjus iš objekto ieškovei, reikėjo skubiai ieškoti kitų subrangovų, darbai stipriai vėlavo. Liudytojas J. P. parodė, jog jis dirbo pas atsakovę direktoriaus pavaduotoju, buvo priimtas darbui Vilniuje objekte darbų koordinatoriumi, skirstė mechanizmus, kad ieškovei pasišalinus iš statybų aikštelės savaitės bėgyje dirbo jau kiti subrangovai, jie keitėsi, nes nesugebėjo dirbti, nes per daug sudėtingi brėžiniai ir darbai, keitėsi gal 5 firmos, darbus baigė lenkai. Nors generalinis rangovas atsakovei 2022-05-27 pateikė pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir darbų defektų (2 t., b. l. 27-46) dėl visų darbų statybos objekte, tačiau iš generalinio rangovo patirtų nenumatytų išlaidų lentelės ieškovei galima būtų taikyti nebent 12 poziciją - dėl stogo denginio montavimo pagal Astron 1 ir 2 (2 t., b. l. 30),- tačiau iš minėtoje lentelės pozicijoje nurodytų subrangovų nėra įvardinta ieškovė, kaip galimai atlikusi darbus su defektais, dėl kurių generalinis rangovas reiškia pretenziją atsakovei ir turėjo papildomų išlaidų, akivaizdu, jog po ieškovės prie minėtų darbų atlikimo dirbo dar 6 įmonės (subrangovai), kuris ir kokius trūkumus padarė, kieno darbų kokybė buvo netinkama, šiuo metu jau neįmanoma nustatyti, neįmanoma net skirti ekspertizės tam nustatyti, nes darbai užbaigti, o dirbo ne vienas subrangovas, bet ieškovė tarp jų nepaminėta. Iš generalinio rangovo pateikto atsakovei 2022-05-25 defektų sąrašo/pretenzijos matyti, kad dėl stogo denginio montavimo pagal (duomenys neskelbtini) 1 ir 2 buvo nustatyti defektai (2 t., b. l. 44), jie konstatuoti tik 2022-05-25 pretenzija, todėl, žinant, kad po to dirbo 6 subrangovai ir ieškovė tarp jų neminima, tai ieškovei atsakovė pretenzijų net negali reikšti dėl atliktų darbų trūkumų. Todėl tvirtinti, jog būtent ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais, kad būtent dėl jos generalinis rangovas ateityje taikys atsakovei sankcijas, kurias turės atlyginti tik ieškovė, o ne kiti subrangovai, nagrinėjamu atveju negalima, atsakovė to neįrodė. Nesant prievolės atlyginti tariamas sankcijas, atsakovės atsikirtimai atsiskaityti už atliktus statybos darbus nepatvirtina esant pagrindų sustabdyti savo priešpriešinės prievolės vykdymą (CK 6.207 str.). Paaiškėjus galimiems nuostoliams, atsakovė turės teisę ieškovei pateikti pretenziją bei kreiptis į teismą su ieškiniu. Nagrinėjamoje byloje iš atsakovės ieškovei tokia pretenzija nėra pateikta, reikalavimo atlyginti nuostolius pareikšta taip pat nėra.

21.       Kasacinis teismas pažymėjo, kad vienas iš savigynos būdų – prievolės vykdymo sustabdymas, yra teisėtas esant tokioms sąlygoms: 1) kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų, sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai, prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (CK 6.58 str. 7 d., 6.207 str. 3 d.) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009; 2015 m. spalio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju statybos darbai pagal atliktų darbų aktus Nr. 1, 2, 3 atsakovės buvo priimti, pastabų dėl jų kokybės nepareikšta, tačiau už juos nebuvo laiku apmokėta, sustabdant priešpriešinės prievolės vykdymą neribotam laikui dėl galimai ateityje atsirasiančių sankcijų ar nuostolių generaliniam rangovui. Nagrinėjamu atveju atsakovė, sustabdydama prievolės sumokėti ieškovei už faktiškai atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus Nr. 1, 2, 3 elgėsi neteisėtai, neprotingai ir nesąžiningai ieškovės atžvilgiu. Esant nurodytos faktinėms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė prievolės vykdymo sustabdymą būtų galima pripažinti teisėtai panaudota savigynos priemone. Atsakovė už atliktus statybos darbus ieškovei mokėtinos sumos neginčija, šią prievolę pripažįsta. Nėra ginčo, kad atsakovė neapmokėjo ieškovei jau už atliktus darbus, tai yra, ieškovės darbus tai daliai, už kurią ši turėjo teisę gauti apmokėjimą pagal sutartį. Tuo tarpu jokios egzistuojančios prievolės ieškovei kompensuoti tam tikrus (galimus) atsakovės finansinius netekimus (sankcijas) nėra. Todėl ieškovės prievolės įvykdymo sustabdymas nurodytu pagrindu nėra adekvatus, sąžiningas ir protingas. Atsisakydama atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus, atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes naudojasi ieškovės atlikto darbo rezultatu. Kadangi neegzistuoja nei CK 6.58 straipsnyje, nei CK 6.658 straipsnio 5 dalyje nustatyti prievolės įvykdymo sustabdymo pagrindai, atsakovė neturėjo pagrindo sustabdyti savo prievolės įvykdymo pagal atliktų darbų aktus Nr. 1, 2, 3 ir PVM sąskaitas-faktūras. Faktiškai nutrūkus šalių sutartiniams santykiams, ieškovė buvo atleista nuo jos vykdymo (CK 6.211 straipsnio 1 dalis), tuo pačiu ieškovė įgijo teisę į visų faktiškai atliktų darbų apmokėjimą (CK 6.671 straipsnis).

Dėl atsiskaitymo pagal atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini)

22.       2021-08-25 ieškovei laikinai sustabdžius darbus ir apie tai informavus atsakovę (1 t., b. l. 32-36) bei atsakovei statybos darbams vykdyti sudarius sutartis su kitais subrangovais, nuo 2021-08-26 faktiškai nutrūkus šalių sutartiniams santykiams, ieškovė 2021-10-28 pateikė atsakovei iki sutarties nutraukimo faktiškai atliktų, tačiau atsakovei neperduotų statybos darbų rezultato apimtį (kiekius) patvirtinantį 2021-10-26 atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), prašydama organizuoti atliktų darbų priėmimo-perdavimo procedūrą ir už atliktus darbus apmokėti (1 t., b. l. 23-25, 26). Iki 2021-08-26 statybos žurnale užfiksuotų ieškovės atliktų stogo dengimo montavimo pagal „Astron“, stoglangių ir liukų montavimo, lietaus nuvedimo sistemų montavimo darbų vertė sudaro 3334,24 Eur (1 t., b. l. 26). 2021-11-03 iš atsakovės buvo gautos pastabos dėl ieškovės pateiktame 2021-10-26 atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini)  nurodytų statybos darbų, atsisakant jį pasirašyti (1 t., b. l. 27-30). Ieškovės vertinimu, atsakovės nurodytas atsisakymas priimti iki sutarties nutrūkimo atliktų statybos darbų rezultatą yra nepagrįstas, todėl ieškovė, pasinaudodama įstatyme numatyta teise (CK 6.694 straipsnio 4 dalis), akte pažymėjusi atsisakymo faktą, pasirašė jį vienašališkai ir prašo minėtą sumą priteisti.

23.       Atsakovė su tuo nesutiko, pareiškė teisme priešieškinį, kuriuo teismo prašo 2021-10-26 atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini)  pripažinti niekiniu savo iniciatyva, o nenustačius niekinio sandorio požymių, pripažinti 2021-10-26 atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini)  negaliojančiu. Ji nurodė, kad Omega profilio montavimas nėra atskirai aptartas darbas šalių patvirtintoje 2021-05-05 lokalinėje sąmatoje ir įeina į bendrą stogo denginio montavimo pagal Astron darbų kainą, nurodytą sąmatos 1 punkte, jis nebuvo suderintas kaip atskiras darbas (1 t., b. l. 173). Aktas vienašališkai surašytas ir pasirašytas ieškovės, darbai nepriduoti techniniam prižiūrėtojui, jie su trūkumais, ištaisius trūkumus, bus organizuotas darbų priėmimas. Ieškovė pažeidė CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatas, atliktų darbų aktą surašė ir pasirašė ieškovė bei jį išsiuntė elektroniniu paštu atsakovei. Atsakovė nedalyvavo surašant atliktų darbų aktą, nors jis turi būti surašomas dalyvaujant abiems šalims, darbus priimančiai šaliai suorganizavus darbų priėmimą pagal kitos šalies prašymą. Šalys turi teisę pasirašyti atliktų darbų aktą, o vienai iš šalių jo nepasirašius, kita, pasirašiusioji šalis, privalo padaryti žymą akte apie tai, kad viena šalis atsisako aktą pasirašyti, priimanti darbus šalis turi teisę akte nurodyti atliktų darbų defektus ar trūkumus. Šių reikalavimų nesilaikė ieškovė, todėl pažeidžiant nustatytą darbų priėmimo tvarką surašytas aktas yra niekinis ir negalioja ex officio. Atliktų darbų aktas buvo surašytas praėjus 2 mėnesiams po ieškovės pasišalinimo iš statybos objekto, kas sudaro pagrindą pripažinti aktą negaliojančiu ir dėl tos aplinkybės, jog stogo denginio montavimo darbus statybos objekte mažiausiai nuo 2021-09-20 atlieka kiti rangovai.?

24.       Tam, kad teismas ex officio pripažintų sandorį niekiniu ir negaliojančiu, teismas privalo įsitikinti, jog, pirma, yra akivaizdžių aplinkybių ir byloje nereikia aiškintis papildomų aplinkybių, pagrindžiančių, kad sandoris yra niekinis ir dėl to negaliojantis bei šalis neturi pareigos to įrodinėti, antra, toks teismo veikimas nepažeis civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principų, pagal kuriuos teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas pirmiausiai yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019; kt.).

25.       Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktą negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

26.       Taigi teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl jo sudarymo pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 1.80 straipsnis), ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ginčo 2021-10-26 atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra akivaizdžiai niekinis. Tam, kad galima būtų konstatuoti ieškovės sudaryto akto ydingumą dėl jo neatitikties CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatoms, teismui būtina papildomai aiškintis bylos aplinkybes, nustatyti, kad jis ieškovės vienašališkai sudarytas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, pagal jį ieškovė (ne)atliko konkrečių darbų, susijusių su sutarties dalyku, ar juos atliko su trūkumais ir pan. Sutiktina su ieškove, jog sprendžiant dėl sandorio (šiuo atveju - akto Nr. (duomenys neskelbtini)) neatitikties CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatoms ginčo atveju, būtent atsakovė privalo įrodyti akto neatitikimą imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. kad aktas surašytas pažeidžiant CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatas. Tačiau atsakovė to neįrodinėjo ir neįrodė, todėl šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovės kvestionuojamą 2021-10-26 atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini)  pripažinti akivaizdžiai imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančiu sandoriu. Be labai abstrakčių atsakovės teiginių, daugiau byloje nėra pateikta jokių kitų duomenų bei įrodymų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti, kad šis vienašališkas sandoris akivaizdžiai niekinis, t. y., akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

27.       CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ir rekonstrukcijai, montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti bei kapitalinio remonto darbams atlikti (CK 6.681 straipsnio 2 dalis). Būtent ginčo šalių sudaryta sutartis laikytina statybos rangos sutartimi. Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus.

28.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą, yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose teisės normose, tiek specialiosiose, reglamentuojančiose statybos rangos teisinius santykius (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Pagal abiejų CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus.

29.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos nuostatos, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.). Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; kt.). Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009; kt.).

30.       Atsakovė nepaneigė aplinkybių, kad kurie nors iš 2021-10-26 atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų darbų buvo neatlikti arba atlikti su ženkliais trūkumais, kurių nebuvo galima pašalinti, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, jog ieškovė neturėjo teisės vienašališkai pasirašyti darbų priėmimo akto.

31.       Atsakovė neneigia, jog pagal atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) darbai faktiškai buvo atlikti, tačiau reiškia priešieškinį ir tvirtina, kad jai buvo pateiktas 2021-10-26 atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinkantis įstatymo reikalavimų, ji atliktų darbų priėmimo akto nepasirašė, ji pateikė pastabas dėl jame nurodytų darbų, t. y., nurodė trūkumus, kurie nebuvo ištaisyti, nepriduoti statybos techniniam prižiūrėtojui ir atsakovei, o dabar ištaisyti trūkumų neįmanoma, nes objekte dirbo kiti subrangovai, todėl, vadovaujantis CK 6.694 straipsnio 4 dalimi, aktas negalėjo būti pasirašytas vienašališkai ieškovės. Taipogi, atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė ginčo aktu jokių darbų neperdavinėjo, atsiuntė tik pasirašyti atliktų darbų aktą, nors pati teigia, jog dalis darbų atlikta su trūkumais (nenuvalyti angų rėmai, vanduo laša per lankų sandūras, neužsandarinti visoje 16 ašyje įrengti lankstiniai/elementai), o ieškovė jų neištaisė, todėl vienašališkai pasirašytas aktas yra niekinis.

32.       CK 6.694 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis (CK 6.694 straipsnio 2 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Taigi atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojamas rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų, tačiau jis neatleidžiamas nuo pareigos perduodamus darbus priimti (CK 6.662 straipsnio 5 dalis).

33.       Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Atsakovė nepaneigė aplinkybių, kad kurie nors iš 2021-10-26 atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų darbų buvo neatlikti arba atlikti su ženkliais trūkumais, kurių nebuvo galima pašalinti, todėl ji privalėjo organizuoti perduodamų darbų priėmimą ir juos su išlygomis ar be jų priimti, tačiau ji to nepadarė, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, jog ieškovė neturėjo teisės vienašališkai pasirašyti darbų priėmimo akto, nes atsakovė neorganizavo atliktų darbų priėmimo, atliktų darbų nepriėmė, akto nepasirašė, tik po kiek laiko (2021-11-03) parašė atskiru raštu pastabas - nurodė trūkumus (1 t., b. l. 27), jau aiškiai žinodama, kad nuo 2021 m. rugsėjo pabaigos statybos objekte minėtus darbus dirba kiti subrangovai. Tai apie kokius trūkumus ji dar galėjo rašyti, beje, net nenustatydama jokio termino minėtiems trūkumams pašalinti, jau žinodama, kad jų pašalinti net nėra galimybės.

34.       Tiek iš priešieškinyje nurodytų argumentų, tiek iš bylos medžiagos, matyti, kad neneigdama ginčo atliktų darbų akte nurodytų darbų atlikimo fakto, atsakovė jokių realių priemonių vykdyti CK 6.694 straipsnio 2 dalyje nurodytą užsakovo pareigą – organizuoti darbų priėmimą, kurio metu galėjo patikrinti gautuose aktuose nurodytų darbų tiek kokybę, tiek kiekybę, nesiėmė. Įvertinus tai, kad atsakovė ieškovei pretenzijas reiškė tik dėl angų rėmų nuvalymo, latakų sandūrų, lankstinių/elementų užsandarinimo kokybės (1 t., b. l. 27), į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų konkrečių 2021-10-26 atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų darbų neatlikimą arba jų trūkumus, kad buvo nustatyti tokie darbų rezultato trūkumai, kurių nebūtų buvę galimybės ištaisyti ar dėl kurių atliktų darbų rezultato būtų buvę neįmanoma naudoti pagal sutartyje nurodytą paskirtį, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovė privalėjo darbus priimti ir ant akto pasirašyti (su pastabom ar be jų), o jai to nepadarius, ieškovė turėjo teisę vienašališkai pasirašyti ginčijamą atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą.

35.       Taip pat pažymėtina, kad su 2021-11-03 raštu atsakovė buvo pateikusi ieškovei iš generalinio rangovo UAB „Merko statyba“ Dalux programos atsiųstas nuotraukas, kuriose statybos techninės priežiūros vadovo fiksuoti defektai laikotarpiu nuo 2021-08-03 iki 2021-08-13 (1 t., b. l. 27, 28-30). Atsakovės nurodomi trūkumai buvo nustatyti dar 2021-08-03, 2021-08-04, 2021-08-13 (1 t., b. l. 28-30): tuo tarpu statybos darbų žurnale (1 t., b. l. 37-54, statybų žurnalo 27-28 lapai) fiksuoti įrašai po 2021-08-13 neabejotinai paneigia atsakovės teiginius, kad galimai iki to laiko egzistavę trūkumai nebuvo pašalinti. Priešingai, įrašai statybos darbų žurnale patvirtina, kad po 2021-08-13 ieškovė atliko stogo šiltinimo ir dangos (įskaitant antrojo dangos sluoksnio) įrengimo darbus. Akivaizdu, jog egzistuojant 2021-11-03 pretenzijoje nurodytiems defektams už statinio statybos priežiūrą ir statinio normatyvinės kokybės kontrolę atsakingas statybos dalyvis nebūtų priėmęs darbų, kuriais paslėptas iki 2021-08-13 atliktų statybos darbų rezultatas su trūkumais. L. V. K. parodė, kad dirba Astron SPS technikos tarnybos vadovu Lenkijoje, jis ne kartą lankėsi Lietuvoje statybos objekte, matė, kaip ieškovė dirba, kažkokių tai kritinių klaidų vizito metu jis nepastebėjo, jeigu kažkas tai būdavo ne taip, visada žodžiu pasakydavo, o ieškovė ištaisydavo. L. M. I. parodė, jog dirba statinio techninės priežiūros vadovu, nurodė, jog UAB „Siurama“ darbų nebaigė, gal dėl apmokėjimo dingo, jų darbų kokybė normali, viską neblogai padarė. Liudytojas K. M., būdamas generalinio rangovo UAB „Merko statyba“ statybos projekto vadovu, priekaištų ieškovei dėl kokybės neturėjo, tik pastebėjo, jog jie stipriai vėlavo, jeigu būtų pasisamdę daugiau darbuotojų, būtų laiku suspėję. Liudytojas J. P., būdamas atsakovės direktoriaus pavaduotoju ir dirbdamas statybos objekte koordinatoriumi bei atsakingu už mechanizmų naudojimą, nurodė, jog po ieškovės pasišalinimo iš statybos objekto savaitės bėgyje pradėjo dirbti kiti subrangovai, bet jie - nieko gero, juos pakeitė kiti, ir taip minėtame statybos objekte dirbo gal 5 subrangovai, paskutiniai lenkai pabaigė. Visų darbų apie ketvirtadalį atliko ieškovė, kiti subrangovai dirbo dvigubai ilgiau ir padarė žymiai mažiau. 2021-08-25 ieškovė nuleido nuo stogo sušlapusią vatą ir išmetė į konteinerį, bet neaišku, kas kaltas dėl pratekėjimo, ar projektas, ar ieškovė, niekas neišsiaiškino ir net nesiaiškino. Taip pat pastebėtina ir tai, kad šiuo metu nei skirti ekspertizės, nei patikrinti darbų kokybės nėra galimybės, nes po ieškovės darbus atliko dar keli kiti subrangovai, darbai yra baigti, kur kokio subrangovo kaltė dėl paaiškėjusių trūkumų, byloje nėra nustatyta, tačiau tarp trūkumų padariusių asmenų ieškovė nėra įvardinta (2 t., b. l. 30). Todėl konstatuotina, jog atsakovė neįrodė ir niekuo nepagrindė, jog už minėtus trūkumus kalta buvo būtent ieškovė, kad ji darbų neatliko ar juos atliko su trūkumais, kad atsakovei nepasirašius ant atliktų darbų akto, ji neturėjo teisės jo vienašališkai pasirašyti ir reikalauti apmokėti, dėl ko jos priešieškinio argumentai atmestini, kaip nepagrįsti, pagal statybos darbų žurnalą, minėti darbai buvo atlikti ir pasirašyti statybos techninio prižiūrėtojo, kaip nurodė liudytojas J. P., kad ir vėliau, bet pasirašyti, kai visi statybos priežiūros darbuotojai pradėjo jam sakyti, jog jis per stipriai reikalavo kokybės iš ieškovės, todėl ji pabėgo.

36.       Atsakovės nurodytos atsisakymo priežastys priimti ieškovės atliktus darbus nepatenka į įstatyme nustatytas išimtis. Pagal CK 6.694 straipsnio 6 dalį, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti. Nurodyti trūkumai nėra tokie, kurių atsakovė, esant ieškovės atsisakymui, negalėjo pašalinti pati (pasitelkdamas trečiuosius asmenis). Kaip pati atsakovė nurodė priešieškinyje, nuo 2021-09-20 ieškovės vykdyti darbai pavesti atlikti kitam rangovui, tiksliau - dar 6 subrangovams. Tuo tarpu, ginčo atliktų darbų aktas ieškovės vienašališkai įformintas tik 2021-10-26. Todėl nelogiškas atsakovės argumentas dėl reikalavimo ieškovei ištaisyti tariamus atliktų darbų defektus 2021-11-03, žinant, kad tuos darbus jau daugiau kaip mėnesį laiko vykdė kiti subjektai.

37.       Bet kokiu atveju aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, kad už juos nereikia sumokėti. Užsakovas savo teises ginti gali vadovaudamasis įstatymu. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; atitinkamai sumažinti darbų kainą; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Atsakovė nieko to neprašė. Be to, atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nurodė ieškovės direktorius M. R., buvo surašytas ir išsiųstas atsakovei vėliau, nes su atsakove vis dar buvo derinama dėl darbų atlikimo bei atliktų darbų, jam buvo siūloma vadovauti kitiems darbuotojams ir toliau dirbti objekte, tačiau jo netenkino darbo užmokestis, nes darbai ir brėžiniai buvo labai sudėtingi. Beje, minėtas aplinkybes patvirtino ir teisme apklausti liudytojai V. K., M. I., K. M. ir J. P.. Taip pat iš atsakovės ieškovei išsiųsto 2021-10-22 pareiškimo matyti, kad ji jai grąžina atliktų darbų aktą Nr. 3 (jis turėjo būti įvardintas kaip Nr. (duomenys neskelbtini), nes toliau ji pažymėjo, jog atliktų darbų aktą Nr. 3 ir prie jo pridėtą PVM sąskaitą-faktūrą pasirašė), nes Omega profilio montavimas negali būti vertinamas, kaip atskiras darbas (1 t., b. l. 21-22). Kaip ir nurodė M. R., minėtas aktas atsakovei buvo išsiųstas dar 2021-08-25, ji 2021-10-22 tik grąžino ieškovei jį nepasirašytą, nes nesutiko dėl Omega profilio montavimo darbo, kaip atskiro, todėl 2021-10-26 ieškovė surašė naują aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir išsiuntė atsakovei. Taigi, kaip ir buvo nurodyta, tarp šalių dar vyko derybos, o ne buvo delsiama surašyti aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

38.       Taigi, jeigu tam tikri darbai ir būtų buvę atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, atsakovė savo pažeistas teises turėjo ginti įstatyme nustatyta tvarka, o ne ignoruodama tiek įstatyme, tiek sutartyje įtvirtintą pareigą priimti subrangovo darbo rezultatus ir atsiskaityti už atliktus darbus. Pažymėtina, kad atsakovės argumentai, jog tam tikrus (nenurodytus ginčo akte) darbus ieškovė atliko su trūkumais, neatleidžia atsakovės nuo pareigos priimti faktiškai ieškovės atliktus darbus ir juos apmokėti ar bent prašyti sumažinti kainą, tačiau atsakovė to nepadarė, teisme nesutiko sumokėti, teismo to neprašė. Atsakovei piktnaudžiaujant ir atsisakant priimti iki faktinio sutartinių santykių nutrūkimo atliktus 2021-10-26 atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini)  nurodytus darbus, ieškovė neturėjo kitos išeities kaip pasinaudoti įstatyme numatyta teise atliktus darbus perduoti vienašališkai. Ieškovė tinkamai įformavo atsakovę apie darbų perdavimą, todėl ginčo atveju, sprendžiant klausimą dėl 3334,24 Eur skolos priteisimo už faktiškai atliktus darbus, yra pagrindas vadovautis ieškovės vienašališkai pasirašytu darbų priėmimo–perdavimo aktu.

39.       Taip pat atsakovės priešieškinyje nurodyti argumentai nepaneigia 2021-10-26 atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos informacijos teisingumo, nors, atsakovės vertinimu, Omega profilių montavimas šalių patvirtintoje 2021-05-05 lokalinėje sąmatoje (1 t., b. l. 173) nebuvo numatytas, todėl šie darbai buvo įtraukti bendrą stogo dengimo montavimo pagal „Astron“ darbų kainą, tačiau atsakovė neneigia, jog šie darbai (beje, ir kiti akte nurodyti) ieškovės buvo atlikti. Taip pat nepaneigė, kad šie darbai nebuvo įtraukti į anksčiau šalių įformintus aktus, t. y. 2021-06-23 atliktų darbų aktą Nr. 1, 2021-07-27 atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-08-25 atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad šių darbų atlikimas lokalinėje sąmatoje atskirai ir nebuvo išskirtas, šie darbai negalėjo būti įtraukti į ankstesnius darbų priėmimo–perdavimo aktus, kadangi jų atlikimo faktas statybos techninės priežiūros vadovo patvirtintas tik 2021-08-26 (1 t., b. l. 48, statybos darbų žurnalo 29 puslapis). Todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė 2021-06-23, 2021-07-27 ir 2021-08-25 atliktų darbų aktais jau priėmė ieškovės dar neatlikus darbus ir už juos atsiskaitė. Atsakovė savo teiginiais nepaneigia, kad Omega profiliai buvo sumontuoti ir priduoti statybos techninės priežiūros vadovui 2021-08-26.

40.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nutrūkus rangos sutarčiai rangovas taip pat turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai nutraukiama rangos sutartis dėl to, jog rangovas darbą vykdo ne laiku, užsakovas turi teisę likusiems darbams atlikti sudaryti kitą rangos sutartį, prieš tai priėmęs jau atliktus darbus. Rangovas tokiu atveju turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 straipsnis). Kai rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato perdavimo, faktiškai atlikti darbai priimami ta pačia tvarka, kaip ir galutinis darbų rezultatas. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta užsakovo pareiga nedelsiant pradėti darbų priėmimą po to, kai jis gauna rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktus darbus (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Taigi darytina išvada, kad, net ir nutraukus rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Todėl ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti už darbus, kurie nebuvo perduoti atsakovei ir nebuvo jos priimti. Vien tai, kad Omega profilių montavimo darbų ir jų atlikimo kaina nebuvo šalių bendroje lokalinės sąmatos kainoje išskirta, savaime neeliminuoja atsakovės pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus (jų rezultatą), nes jie buvo atlikti. Atsakovė taip pat kelia abejones dėl faktiškai atliktų darbų, jų kainos, tačiau nepateikia objektyvių įrodymų, priešingų apskaičiavimų, nuginčijančių 2021-10-26 atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini)  nurodytus duomenis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad, ieškovei įrodžius 2021-10-26 atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų darbų atlikimo faktą ir tai, jog atliktus darbus statytoją (užsakovą) atstovaujantis statybos techninės priežiūros vadovas priėmė, ieškovė pagrindė savo reikalavimo teisę į atsakovę 3334,24 Eur dydžio sumai, o atsakovė šių aplinkybių leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, savo atsikirtimų neginčijamai nepagrindė, neįrodė dėstomų faktinių aplinkybių, todėl atsakovės priešieškinis netenkintinas, nes nėra pagrindo atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti niekiniu ar negaliojančiu, o ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 3334,24 Eur priteisimo turi būti tenkinamas.

Dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu

41.       Atsakovė 2021-10-22 pareiškimu nurodė, kad ji, vadovaudamasi CK 6.130 straipsniu įskaitė 2722,96 Eur dydžio piniginį reikalavimą pagal 2021-08-12 ir 2021-09-07 PVM sąskaitas-faktūras EURO Nr. (duomenys neskelbtini)  (2034,01 Eur sumai) ir EURO Nr. (duomenys neskelbtini)  (688,95 Eur sumai) už mechanizmų ir darbuotojų nuomą į ieškovės bendrovės priešpriešinį vienarūšį reikalavimą 6580,00 Eur sumai pagal 2021-07-27 UAB „Siurama“ PVM sąskaitą-faktūrą SI Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat 936,89 dydžio piniginį reikalavimą į ieškovės bendrovės priešpriešinį vienarūšį reikalavimą 6580,00 Eur sumai pagal 2021-07-27 UAB „Siurama“ PVM sąskaitą-faktūrą SI Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovė 2021-08-25 savavališkai pasišalino iš statybos objekto, neįvykdė visų darbų 100 524 Eur sumai ir jų neįvykdys, įskaitymas atliekamas pagal subrangos sutarties 8.2.2 punktą (1 t., b. l. 21-22). Ieškovė minėtą įskaitymą ginčija ir prašo pripažinti negaliojančiu.

42.       CK 6.130 straipsnyje numatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad, vadovaujantis CK 6.130 straipsniu, tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-11 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007-12-21 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009-06-26 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010-01-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010-02-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; 2010-04-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2010-04-19 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2010; 2010-10-21 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010; 2010-12-10 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2010; kt.). Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010-02-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; 2010-04-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2015-10-30 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-579-687/2015; kt.).

43.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012, apibendrindama įskaitymo sąlygų nuostatas ir vertindama jas sistemiškai, pažymėjo, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Šiuo aiškinimu kasacinis teismas pabrėžė būtinybę kiekvieną kartą taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai, pvz., tokių, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas.

44.       Atsakovė 2021-10-22 raštu pareiškė, kad įskaitymą atliko vadovaudamasis CK 6.130 straipsnio 1 dalimi. Tačiau šiuo konkrečiu atveju šalių priešpriešiniai reikalavimai yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu: dėl atsakovės keliamų reikalavimų šalys aiškiai nėra sutarę, jie nėra patikimai pagrįsti ir jie ieškovės yra ginčijami. Ieškovės reikalavimas yra kilęs iš šalių pripažįstamos rašytinės subrangos sutarties, atliktų darbų rezultatas atsakovės buvo priimtas pasirašant atliktų darbų aktus (išskyrus 2021-10-26 atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau ir pagal minėtą aktą atliktų darbų neginčijo atsakovė, tik nesutiko su jo sudarymo procedūra, yra visos sąlygos taikyti su sutarties kainos (jos dalies) sumokėjimu susijusioms nuostatoms, t. y., atsakovė privalo sumokėti ieškovei už jos faktiškai atliktus darbus. Tuo tarpu atsakovės reikalavimas dėl 2722,96 Eur už mechanizmų ir darbuotojų nuomą subrangovui nėra patikimai pagrįstas, šalys dėl jo nėra ir nebuvo aiškiai sutarusios, tokio atsakovės reikalavimo ieškovė niekada nepripažino, t. y. apskritai ginčijo tokią prievolę. Tarp šalių dėl to nebuvo pasirašyta jokia sutartis. Pagal subrangos sutarties 1.1 punktą ieškovė įsipareigojo savo jėgomis, pagalbinėmis medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti darbus. Byloje nėra jokių duomenų, jog šalys tarėsi dėl mechanizmų, o tuo labiau - darbuotojų nuomos, nėra įrodymų, kad būtent tą dieną, tiek valandų ieškovė naudojo mechanizmus ar darbuotojus, neaišku, kaip paskaičiuotos valandos, kokie taikyti jų įkainiai ir pan. Tai neabejotinai yra ginčo dalykas. Ieškoves atstovas M. R. nurodė, jog jiems turėjo padėti A. A., bet jis pats nesusigaudė ir nelabai galėjo padėti, dėl jo apmokėjimo su atsakove tartasi nebuvo, už jį neprivalėjo mokėti, M. R. turėjo savo darbuotojus, įrankius, užlipimo laiptinę. Jis nurodė, jog su atsakovės direktoriumi V. B. buvo susitarta žodžiu, kad mechanizmais naudojasi nemokamai, juos skirsto J. P., o dėl atsiųstų PVM sąskaitų-faktūrų V. B. liepė tartis su J. P.. Tai su J. P. ir susitarė, kad gali į jas nekreipti dėmesio, nes jos išsiuntinėjamos daugeliui įmonių. O kai gavo antrą PVM sąskaitą-faktūrą, suprato, jog jas siųs ir prašys apmokėti. Minėtas aplinkybes patvirtino liudytojas J. P.. Be to, ieškovė ir pati samdė kitus darbuotojus, pirko medžiagas, įrankius, nuomojo mechanizmus, bet ne iš atsakovės (1 t., b. l. 92-109, 118-148). Taip pat pažymėtina ir tai, kad 2021-08-12 PVM sąskaitą-faktūrą EURO Nr. (duomenys neskelbtini)  (2034,01 Eur sumai) ieškovė atsakovei grąžino, taip jos nepripažindama ir nesutikdama ją apmokėti (1 t., b. l. 57, 90), o 2021-09-07 PVM sąskaitą-faktūrą EURO Nr. (duomenys neskelbtini) (688,95 Eur sumai) gavo tik tada, kai teismas pareikalavo ir ji buvo pateikta teismui - 2022-06-27, t. y., ją pamatė jau gerokai po atlikto vienašalio įskaitymo (2 t., b. l. 28). Todėl atsakovė net neturėjo pagrindo laikyti save turinčia ieškovei priešpriešinį vienarūšį galiojantį apibrėžtą ir vykdytiną reikalavimą įskaitymo sumai bei neturėjo teisėto pagrindo atlikti vienašališką įskaitymą (CK 6.130 straipsnis).

45.       Iš atsakovės pateiktos 2021-08-12 PVM sąskaitos-faktūros EURO Nr. (duomenys neskelbtini)  (1 t., b. l. 57) turinio matyti, kad buvo vykdomas gaminių kėlimas ant perdangos, t. y. atliktas medžiagų perkėlimas po stogu, tokiu būdu jas galimai apsaugant nuo atmosferos poveikių. Tuo tarpu, šalių ginčo sutartis sudaryta dėl darbų atlikimo iš užsakovo (atsakovės) pateiktų medžiagų/įrangos (sutarties 1.1 punktas, CK 6.648 straipsnis). Atitinkamai, atsakovė visiškai nepagrįstai siekia statybos darbams atlikti būtinų pateikti medžiagų sandėliavimo kaštus deleguoti ieškovei. Atsakovės reikalavimas dėl jai priklausančių medžiagų transportavimo (kėlimo) ir saugojimo (sandėliavimo) išlaidų atlyginimo yra visiškai nepagrįstas. Sutartimi atsakovė prisiėmė visišką atsakomybę dėl statybos aprūpinimo medžiagomis. Kaip jau minėta, šalis siejo rangos teisiniai santykiai, reglamentuoti CK 6.648 straipsnyje, darbus atliekant iš užsakovo medžiagų/įrangos. Taigi esant santykiams, reglamentuojamiems CK 6.648 straipsnyje, užsakovui tenka prievolė užtikrinti medžiagų/įrangos tiekimą į rangos sutarties objektą. Dėl ko visos išlaidos dėl medžiagų/įrangos pateikimo rangovui (ieškovei) tenka būtent atsakovei, o ne atvirkščiai. Šalys nebuvo sutarusios dėl kitokių statybos aprūpinimo medžiagomis/įranga sutarties sąlygų.

46.       Taip pat pažymėtina ir tai, kad nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovė netinkamai vykdė šalių susitarimą (sutartį), pažeidė jos įvykdymo terminą ar pan., dėl ko atsakovė galėtų taikyti sutarties 8.2.2 punkte numatytą atsakomybę. Nesant šalių rašytinio susitarimo dėl sutarties objekto darbų pridavimo termino (joks grafikas pagal sutarties 4.1 punktą tarp šalių nebuvo suderintas), ką patvirtino teismo posėdyje ir atsakovės atstovas, pareiga įrodyti, kad atitinkama sutarties sąlyga buvo ieškovės vykdoma netinkamai, kyla reikalavimą dėl jos netinkamo įvykdymo reiškiančiai šaliai. Pagal įstatymą būtent atsakovė privalo įrodyti, kad ieškovė, veikdama kaip subrangovas, neįvykdė ar netinkamai įvykdė sutartį, todėl privalo sumokėti netesybas (delspinigius, baudą), o ne ieškovė, ginčydama atliktą įskaitymą (CK 6.245 straipsnis). Ieškovė nėra sutikusi su sutartinės civilinės atsakomybės jos atžvilgiu taikymu, tai ginčo objektas. Ieškovė neigia savo kaltę dėl prievolės vykdymo netinkamumo ar jos neįvykdymo, o tuo pačiu ir pareigą mokėti netesybas, savo civilinės atsakomybės pagrindus ginčydama neteisėtais pačios atsakovės veiksmais (tiksliau neveikimu). Tik esant suderintam susitarimui ar įsiteisėjusiam teismo sprendimui galima būtų pripažinti, jog yra galiojanti ir vykdytina ieškovės prievolė sumokėti atsakovei bendrai 3659,85 Eur, kuriais ji faktiškai sumažino ieškovei už atliktus darbus mokėtiną sumą. Kadangi jokio susitarimo (sutarties), o tuo labiau teismo sprendimo nėra, atsakovės reikalavimas ieškovei nebuvo galiojantis, todėl negaliojantis reikalavimas negalėjo būti pripažintas vykdytinu. Nesant atsakovės priešpriešinio reikalavimo ieškovei, neegzistuoja ir kitos įskaitymo sandoriui būtinos sąlygos (priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdytini ir apibrėžti šalių reikalavimai). Tai yra pagrindas pripažinti atsakovės pareiškimą dėl reikalavimo įskaitymo negaliojančiu (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011; kt.). Įvertinus tai, kad nėra nustatyta įskaitymo sandoriui būtinų sąlygų, 2021-10-22 atsakovės atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas 3659,85 Eur sumai neatitinka įstatymo jam keliamų reikalavimų, todėl jis pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu ab initio (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), dėl ko nesukelia jokių teisinių padarinių, t. y. atsakovės prievolė sumokėti ieškovei 3659,85 Eur už atliktus darbus įskaitymu nesibaigė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys dalyje dėl skolos priteisimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 13414,24 Eur skola už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus Nr. 1-4 (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.681 straipsnio 1 dalis, 6.687 straipsnio 1 dalis).

Dėl delspinigių

47.       Taip pat ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 103,96 Eur delspinigius. Šalys sutartimi gali susitarti dėl netesybų, jei prievolė nebūtų vykdoma ar būtų netinkamai vykdoma (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.71 straipsnio 1, 2 dalys, 6.72 straipsnis).

48.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagal 2021-05-05 subrangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 8.1.1 punktą šalys susitarė, kad prievolių nevykdymo atveju mokamos netesybos nepagrįstai uždelsus atsiskaityti už atliktus darbus, kad rangovas moka subrangovui 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė nurodė, kad iš atsakovės reikalaujamų priteisti delspinigių suma sudaro 103,96 Eur. Delspinigiai apskaičiuoti už laikotarpį ne ilgesnį nei 180 dienų, t. y. nuo 2021-08-25 iki 2021-11-16 už 83 dienas nuo skolos 6580,00 Eur pagal 2021-07-27 PVM sąskaitą-faktūrą SI Nr. (duomenys neskelbtini). Nors pagal paskaičiavimą turėtų būti 109,22 Eur delspinigių (1 t., b. l. 102), tačiau tiek ieškiniu, tiek patikslintu ieškiniu ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 103,96 Eur delspinigių, nuo minėtos sumos buvo skaičiuojamas ir žyminis mokestis ir tai nėra ta kategorija bylų, kuriose teismas turi būti aktyvus ir savo iniciatyva gali pakeisti reikalavimą ir priteisti daugiau, nei prašo šalis, todėl ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl delspinigių vertintinas kaip 103,96 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė praleido terminą atsiskaityti su ieškove, ieškovės reikalaujamų priteisti delspinigių dydis bei laikotarpis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 103,96 Eur delspinigius pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas (CK 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuostolių (negauto pelno)

49.       Taip pat ieškovė nurodo, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius – negautą pelną. Nurodo, kad reikalavimas priteisti negautą pelną kildinamas iš atsakovės neveikimo, šalinant kliūtis, sutrukdžiusias tinkamai įvykdyti sutartį (nulėmusias jos sustabdymą, o vėliau ir civilinių teisinių santykių faktinį nutrūkimą), dėl ko ieškovė pilnai negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Šalių suderintoje 2021-05-05 lokalinėje sąmatoje buvo numatyta atlikti stogo šiltinimo ir dangos įrengimo darbų, kurių suderinta vertė be PVM – 100 524,00 Eur. Ieškovė atliko darbų už 21 674,24 Eur (be PVM). Todėl, jeigu atsakovė nebūtų nepagrįstai atsisakiusi su ieškove sudarytos sutarties, ieškovė dar būtų gavusi 78 849,76 Eur pajamų (100 524,00 Eur – 21 674,24 Eur = 78 849,76 Eur). Tačiau atsakovė likusių darbų atlikimą pavedė kitam subrangovui. Dėl tokių neteisėtų veiksmų ieškovė negavo 18 545,88 Eur pelno (1 t., b. l. 91). Ieškovė mano, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos: sutarties pažeidimas, nevykdant prisiimtų įsipareigojimų darbams atlikti reikiamų medžiagų pateikimo, jų kokybės užtikrinimo (neteisėti veiksmai), juridinio asmens kaltė preziumuojama, nuostoliai, kuriuos sudaro ieškovės negalėjimas gauti apmokėjimo už likusių darbų atlikimą, viso 78 849,76 Eur pagal sutarties 1.1 punkto nuostatas. Kadangi ieškovė pagal sutartį negavo pajamų, o sutartis faktiškai nutrūko dėl atsakovės kaltės, todėl ieškovei nelieka prievolės toliau atlikti sutartyje numatytus darbus, dėl ko ieškovė nepatiria sąnaudų, skirtų tam, kad būtų galima uždirbti pajamas pagal sutartį. Yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovės negauto pelno ir atsakovės neteisėtų veiksmų. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį juridinio asmens pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą. Todėl ieškovės negautas grynasis pelnas (negautos pajamos) dėl atsakovės neteisėtų veiksmų sudaro 17 618,59 Eur (18 545,88 Eur negautas pelnas - 5 proc. pelno mokestis), kurį ir prašo priteisti.

50.       Atsakovė nesutinka atlyginti ieškovei negautas pajamas, nurodydama, jog sutartis nutrūko būtent dėl ieškovės kaltės, kuri niekam apie tai nepranešusi 2021-08-25 pasišalino iš statybos objekto ir 2021-08-26 nepasirodė darbo vietoje, todėl atsakovei reikėjo skubiai ieškoti žmonių, galinčių toliau atlikti statybos darbus. Atsakovė mano, jog ieškovė bando įrodyti, kad neva tai atsakovė yra atsakinga už tai, kad ieškovė savavališkai pasišalino iš statybos objekto, nutraukė statybos darbus, nes, anot ieškovės buvo netinkamai sandėliuojamos medžiagos, stebimas medžiagų trūkumas arba defektai, todėl ieškovė laikinai sustabdė statybos darbus. Tačiau tariamas netinkamas sandėliavimas, medžiagų trūkumai ir defektai, anot ieškovės, atsirado ir/ar buvo užfiksuoti 2021-08-26 dieną, t.y. tą dieną, kai visi ieškovės darbuotojai jau buvo dingę iš statybos objekto ir daugiau jame nebepasirodė, ir ieškovės vadovui buvo žinoma, kad UAB „Siurama“ neketina tęsti pradėtų statybos darbų. Šias aplinkybes įrodo pridedamas 2021-09-09 UAB „Surama“ vadovo elektroniniu paštu siųstas priedas prie subrangos sutarties dėl sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Mano, jog įstatymų leidėjas nesieja rangovo teisių sustabdyti pradėtus darbus su netinkamu medžiagų sandėliavimu, trūkumais ar defektais, net jei tokie būtų nustatyti.

51.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena iš priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; kt.). Negautų pajamų faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas; negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2007; kt.).

52.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021-08-25 ieškovė paliko statybos objektą, 2021-08-26 surašydama raštą ir jį išsiųsdama atsakovei, nurodydama, kad laikinai sustabdo darbus dėl medžiagų trūkumo ir jų kokybės (1 t., b. l. 32-36). Atsakovė į tai nieko neatsakė, sudarė sutartis su kitais subrangovais, kurie tęsė darbą vietoj ieškovės. Ieškovė kaltina atsakovę neteisėtais veiksmais (neveikimu) ir prašo nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo. Byloje ginčo dėl to, kad medžiagos nebuvo tinkamos kokybės ir nebuvo tinkamai sandėliuojamos, nėra. Su tuo sutinka šalys, tai patvirtina byloje apklausti liudytojai V. K., M. I., K. M. ir J. P.. L. V. K. nurodė, kad jis buvo atsakingas už medžiagų tiekimą į Lietuvą iš Lenkijos, užsakovas buvo UAB „Tokvila“, rangovas – UAB „Merko statyba“, kas buvo atsakingas už medžiagų sandėliavimą, jis nežino, tačiau medžiagos buvo sandėliuojamos ne pagal jų montavimo vadovą, dėl netinkamo sandėliavimo atsirado rūdys, baltos dėmės, dėl ko jis rekomendavo UAB „Tokvila“ minėtų medžiagų nenaudoti. Medžiagų kiekis buvo labai didelis, jos pradėtos vežti 2021-03-29 – pirmos turėjo būti atvežtos, o baigtos vežti 2021-06-21. Nerasdavo medžiagų dėl pačių kaltės, nes netinkamai sandėliavo, medžiagų kiekis buvo per didelis, per didelis chaosas, nors jie aiškiai markiravo. Buvo daug klausimų dėl medžiagų atsekamumo, kad trūksta, buvo papildomai užsakoma medžiagų, nors po to jas rasdavo, kai jie buvo išsiuntę, po 2021 m. rugpjūčio mėnesio gavo daug užsakymų dėl sugadinimo, bet nežino, kiek, tuoj pat stengdavosi išsiųsti. L. M. I. parodė, jog medžiagas tiekė lenkų bendrovė Astron, kai trūkdavo medžiagų, užsakymas eidavo per UAB „Tokvila“ iki UAB „Merko statyba“, per užsakovą viskas eidavo. Kad trūktų medžiagų, nebuvo, jeigu montuojant pamato, kad trūksta medžiagų, tai užsako ir per savaitę pristato. Astron pateikė reikalavimus kaip sandėliuoti medžiagas, atsakingas už tai buvo UAB „Merko statyba“, ar kam delegavo, nežino, bet nebuvo tinkamai sandėliuojama. Apie tai buvo informuotas UAB „Merko statyba“. Dėl to stabdyti darbų nebuvo pagrindo, tik reikėjo viską laiku susidėlioti. Liudytojas K. M. parodė, jog Astron tinkamai tiekė medžiagas, nebuvo tik tinkamo sandėliavimo. Medžiagas sandėliuoti buvo pavesta atsakovei. Dėl blogo sandėliavimo medžiagos buvo netinkamos kokybės, jas užsakė naujas. Jeigu detalės nėra, galima užsakyti, nebūtina bėgti iš statybos objekto. Apie ieškovės pasišalinimą sužinojo kitą dieną, jokio įspėjimo iš jos negavo. Skubiai ieškojo kitų rangovų. Liudytojas J. P. parodė, kad jis iš ieškovės jokio rašto dėl laikino darbų sustabdymo negavo, jie tiesiog nepasirodė 2021-08-26 statybos objekte. Iš ieškovės pusės nebuvo jokių įspėjimų dėl to, kad neranda medžiagų, kad mes darbą, jiems padėti surasti medžiagas buvo priskirtas atsakovės darbuotojas A. A..

53.       Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, jog medžiagas užsakinėjo ne atsakovė, taip pat nėra patikimai pagrindžiančių dokumentų, jog už medžiagų sandėliavimą buvo atsakinga būtent atsakovė. Be to, nors ir už tai būtų buvusi atsakinga atsakovė, ieškovė darbų stabdyti negalėjo, nes kaip matyti iš liudytojų parodymų, medžiagos buvo užsakomos naujos ir savaitės bėgyje pristatomos, dėl to problemų nekilo. Taip pat pažymėtina ir tai, kad medžiagos buvo pradėtos vežti 2021-03-29, o subrangos sutartį su atsakove ieškovė sudarė 2021-05-05. Pagal minėtos sutarties 7.2 punktą ieškovė turėjo susipažinti su numatomais dirbti darbais, brėžiniais, projektais, jau atvežtomis medžiagomis, jų išdėstymu, kokybe ir pan., ir iki darbų pradžios raštu apie tai informuoti atsakovę. Ji to nepadarė, taip pat, kaip ir paminėjo liudytojai, ji nei atsakovės, nei rangovo neįspėjo anksčiau, kad stabdys darbus dėl netinkamos medžiagų kokybės ar jų trūkumo. Be to, kaip parodė liudytojai M. I., K. M. ir J. P., ieškovė su terminais vėlavo ir stipriai vėlavo, tačiau jeigu būtų susiėmusi, būtų spėjusi, jai trūko darbuotojų, buvo sudėtingi brėžiniai ir sudėtingos medžiagos bei jų montavimas, taip pat aukšti statybos techninio prižiūrėtojo reikalavimai, o per mažas užmokestis už tokį darbą, ji apsiskaičiavo, kaip ir kitos įmonės, pradėdamos šiuos darbus. Taigi, tikroji pasišalinimo priežastis neaiški, be to, buvo gautas ir ieškovės prašymas nutraukti sutartį bendru sutarimu (1 t., b. l. 77), tuo metu dar nauji subrangovai nedirbo.

54.       Nors ieškovė akcentuoja, kad dėl nutrūkusių sutartinių santykių kalta atsakovė, tačiau ji to nepaneigiamai neįrodė. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinti šalių sudarytos sutarties vykdymo principai, sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo laikymosi svarbą ir pareigą vykdant sutartis ir šio principo privalomumą abiem šalims yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2007 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007; kt.). Pagal bylos aplinkybes yra pagrindas pripažinti, kad pati ieškovė tinkamai nevykdė pirmiau nurodytoje teisės normoje įtvirtintų reikalavimų. Nustatyta, kad jau palikęs statybos objektą 2021-08-26 pateikdamas atsakovei pranešimą dėl laikino darbų sustabdymo, surašytą vienasmeniškai ieškovės direktoriaus ir net nepasirašytą, akcentavo tinkamo darbų atlikimo pagal sutartį problemas, konkrečiai – dėl medžiagų kokybės ir trūkumo. Ankstesnių panašių pretenzijų, rašytų atsakovei ar generaliniam rangovui, ieškovė teismui nepateikė, o šis pranešimas atsakovei buvo parašytas po nepateisinamai ilgo delsimo - tik 2021-08-26, kai ieškovės darbuotojai 2021-08-25 paliko statybos objektą, jau po to, kai nuo 2021-05-05 minėtame objekte ieškovė vykdė statybos darbus ir minėti trūkumai ieškovei buvo žinomi jau žymiai anksčiau. Be to, minėtas medžiagas galima buvo užsakyti iš naujo, jos buvo užsakomos ir savaitės bėgyje atgabenamos, dėl to nereikėjo stabdyti darbų, o reikėjo tik informuoti atsakingus asmenis. Konstatuotina, jog ieškovė neįrodė atsakovės kaltų veiksmų, be to, ji pati pažeidė pareigą bendradarbiauti, kas atitinkamai nesuteikia jai teisės į nuostolių negautų pajamų forma atlyginimą. Byloje nustatyta, kad minėtos problemos nesutrukdė kitiems rangovams baigti stogo šiltinimo ir rangos įrengimo darbus, kaip nurodė liudytojas K. M., darbai buvo užbaigti tik 2022 m. vasaros pradžioje, t. y., stipriai pavėlavę. Nustačius, kad pati ieškovė nepateisinamai ilgai, pažeisdama CK 6.200 straipsnyje įtvirtintus sutarties vykdymo principus, delsė spręsti klausimus su atsakove dėl medžiagų trūkumo ir kokybės, bei nepateikus pagrįstų įrodymų, kad būtent tik dėl atsakovės kaltės nutrūko sutartiniai santykiai su ieškove, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė įrodė atsakovės kaltus veiksmus, kurie yra susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusiais padariniais bei negautų pajamų faktu ir dydžiu. Be to, ninėtos pajamos ieškovės buvo numatytos gauti iš anksto, taip pat pagrįstai ji tikėjosi jas gauti esant normaliai veiklai, tačiau iš liudytojų parodymų matyti, jog ieškovė jau su pradiniais darbais vėlavo ir galimai stipriai vėlavo, todėl neaišku, ar baigusi darbus ji būtų realiai minėtą sumą pelno gavusi, nes jos atžvilgiu už vėlavimą priduoti darbus galėjo būti taikomos ir netesybos, nes tai numatyta šalių sutartyje, todėl teigti, kad ji būtų būtent prašomą sumą gavusi, nėra jokio pagrindo. Visgi, stogo šiltinimo ir dangos įrengimo pradinius darbus atliko ieškovė, šiuo metu minėti statybos darbai baigti, dėl to yra pagrindas priteisti ieškovei tiesiogines išlaidas, t. y. už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus, ką teismas ir priteisė, o kitų ji neįrodė, todėl reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl palūkanų

55.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 113,93 Eur metines palūkanas, paskaičiuotas 8 procentų dydžio pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą pagal 2021-07-27 PVM sąskaitą-faktūrą SI Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2021-08-25 iki 2021-11-16, pradelstų dienų skaičius – 83, įsiskolinimo dydis 6580,00 Eur. Taip pat 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

56.       CK 6.261 straipsnis numato, kad, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ir įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnį kreditorius turi teisę prašyti priteisti įstatyme nustatyto dydžio palūkanas, jei skolininkas praleidžia terminą įvykdyti piniginę prievolę. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, kreditorius taip pat turi teisę reikalauti mokėti įstatyme nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad abi sutarties šalys yra verslininkai, procesinių palūkanų dydžiui nustatyti taikytinas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas ir jame nustatyti palūkanų dydžiai. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Kadangi atsakovė praleido terminą atsiskaityti su ieškove, todėl ieškovė turi teisę į palūkanas už pavėluotus mokėjimus, numatytas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme. Vadinasi, ieškovės reikalavimai dėl 8 procentų metinių palūkanų priteisimo, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, 5 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį, laikytini pagrįstais (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

57.       Pažymėtina, jog procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, pasibaigus šio įstatymo 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyse nurodytiems laikotarpiams, kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui, jeigu kreditorius: 1) ir įvykdė komercinėje sutartyje ir (ar) įstatymuose jam nustatytas pareigas, 2) ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Ieškovė palūkanas pradeda skaičiuoti pasibaigus 2021-07-27 išrašytos PVM sąskaitos-faktūros atsiskaitymo terminui (1 t., b. l. 17), ir ji pagal minėtą įstatymą turi tokią teisę (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnis, 4 straipsnis). Kadangi atsakovė praleido terminą atsiskaityti su ieškove, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas nustato 8 procentų dydžio metines palūkanas, ieškovės reikalavimas priteisti tokio dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2021-08-25 iki 2021-11-16 – 113,93 Eur ir 8 procentų dydžio metines palūkanas už teismo sprendimu priteistą 13632,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021-11-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

58.       Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą, kuri nėra įrodinėjama, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina įstatyme numatyto minimalaus dydžio išieškojimo išlaidų kompensacija, t. y. 40 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies (50 procentų), priešieškinį netenkinus, ieškovei iš atsakovės pagal įstatymą priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai atmestų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidos: 748,00 Eur žyminis mokestis (1 t., b. l. 61), nors ieškovė prašo grąžinti permokėtą žyminį mokestį, tačiau pažymėtina ir tai, kad ginčijamas įskaitymas tam tikrai sumai, tai vienašalis sandoris ir turtinis reikalavimas, todėl ji žyminio mokesčio nepermokėjo, ir 3706,23 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 170, 2 t., b. l. 1-10, 61-63).

60.       Ieškovės patirtos 50 proc. bylinėjimosi išlaidos sudaro: 374,00 Eur (748,00 Eur x 50 proc. = 374,00 Eur) žyminio mokesčio ir 1853,12 Eur (3706,23 Eur x 50 proc. = 1853,12 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios iš atsakovės priteistinos ieškovei, nes ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris apmokestinamas žyminiu mokesčiu, teikė procesinius dokumentus (ieškinį, patikslintą ieškinį, dubliką, prašymus, atsiliepimą į priešieškinį), naudojosi advokato teisinės pagalbos paslaugomis (procesinių dokumentų surašymas, konsultavimas, atstovavimas teisme), advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, TAR, 2015, Nr. 2015-03968) įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius, suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, jų neginčijo atsakovė (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

61.       Atsakovė apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės duomenų nepateikė, jų priteisti neprašė, todėl minėtas klausimas nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Žyminis mokestis už priešieškinį nepriteistinas, nes priešieškinis atmestas.

62.       Ieškinį patenkinus iš dalies, priešieškinį netenkinus, iš šalių valstybei proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos 31,72 Eur bylinėjimosi išlaidos - išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y., lygiomis dalimis po 15,86 Eur iš kiekvienos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Atsakovės UAB „Euromonta“, juridinio asmens kodas 145878384, 2021 m. spalio 22 d. pareiškimu atliktą 3659,85 Eur sumos ieškovei UAB „Siurama“, juridinio asmens kodas 304231541, vienašalį įskaitymą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo pat jo sudarymo momento), ir jį panaikinti.

Priteisti ieškovei UAB „Siurama“, juridinio asmens kodas 304231541, iš atsakovės UAB „Euromonta“, juridinio asmens kodas 145878384, 13414,24 Eur (trylikos tūkstančių keturių šimtų keturiolikos eurų 24 centų) skolą, 103,96 Eur (vieno šimto trijų eurų 96 centų) delspinigius, 113,93 Eur (vieno šimto trylikos eurų 93 centų) palūkanas, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13632,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021-11-22) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2227,12 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt septynių eurų 12 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje (dėl negauto pelno) ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš ieškovės UAB „Siurama“, juridinio asmens kodas 304231541, ir atsakovės UAB „Euromonta“, juridinio asmens kodas 145878384, 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro 72 centų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 15,86 Eur iš kiekvienos,- pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                                                                      Asta Čebatoriūtė