Civilinė byla Nr. e2-1280-608/2021
Proceso Nr. 2-68-3-14526-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;
2.6.1.3.6; 2.6.11.5; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė,
sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui S. F. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo S. F. 658,90 EUR skolos, 17,89 EUR delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 16,71 EUR bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad energetikos įmonė, iki 2017 m. kovo 29 d. buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, o nuo 2017 m. kovo 30 d. – akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, tiekė centralizuotą šilumos energiją į pastatą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame esanti patalpa – grožio salonas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui S. F.. Už į minėtą patalpą pateiktą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. susidarė 658,90 EUR skola, nes mokesčiai buvo mokami nepilnai. Laikotarpiu, kai butas nuosavybės teise priklausė Atsakovui, šilumos tiekėja su atsakovu nebuvo sudariusi individualios rašytinės energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau buto šilumos/karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie Namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikoma, kad pagal CK 6.384 straipsnio, 1.71 straipsnio reikalavimus, šilumos energijos tiekėja konkliudentiniais veiksmais su atsakovu buvo sudariusi neterminuota energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir atsakovui buto nuosavybės laikotarpiu atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumą LR įstatymų, Vyriausybės ir Komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais.
Atsakovas ieškinio nepripažino. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog laiko, kad teismas neturėjo teisės priimti nepagrįsto ir neteisėto ieškinio, kuriuo ieškovas siekia nepagrįstai pasipelnyti atsakovo sąskaita. Atsakovas nurodo, kad visos ieškovės suskaičiuotos ir siekiamos iš atsakovo prisiteisti sumos susidarė tik dėl savo apsileidimo, tikrovės faktų ir reikšmingų aplinkybių nepaisymo bei siekio pasipelnyti. Atsakovas laiko, kad ieškovės pretenzijos atsakovui dėl skolos priteisimo yra nepagrįstos ir nemotyvuotos. Vėliau pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias teismo įsakymo išdavimo procedūrą, bei neteisėtai išdavė teismo įsakymą. Atsakovas išreiškė poziciją, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 437 straipsnio 2 dalies 4 punktas, numatantis, kad teismas, išduoda įsakymą, netikrindamas kreditoriaus reikalavimų pagrįstumo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio 2 punktas, 5 straipsnis, 6 straipsnis, 7 straipsnis, 29 straipsnis, 33 straipsnis, 109 straipsnis, 110 straipsnis), prašo teismą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreipti į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu išaiškinti, ar atsakovo nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso norma neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsakovas 2021 m. gegužės 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad VMSA SIS 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 89202 į ieškovės sąskaitą buvo pervesta 743,42 EUR.
Ieškovė akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo sumažino ieškinio sumą iki 158,47 EUR, taip pat prašė priteisti 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovui į bylą pateikus duomenis, jog jam buvo skirta išmoka iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyriaus (toliau – VMSASIS) – 743,42 EUR, ieškovė pakartotinai kreipėsi į VMSASIS su prašymu patikslinti, už kokius klientus mokama VMSASIS išmoka. VMSASIS 2021 m. gegužės 4 d. raštu patvirtino, jog 2020 m. lapkričio 19 d. išmokėtoje bendroje įmokų sumoje – 4277,92 EUR, yra 743,42 EUR suma skirta atsakovo S. F. įsiskolinimams padengti. Ieškovė patvirtinta, jog 2020 m. lapkričio 19 d. iš VMSASIS buvo gauta bendra įmoka sumai – 4277,92 EUR, tačiau nebuvo gauta informacija už kokius klientus yra mokama išmoka. Ieškovė kreipėsi patikslinimo, tačiau atsakymo nebuvo gavusi. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. yra susidariusi 658,90 EUR skola už atsakovui ieškovės pateiktą šilumos energiją ir karštą vandenį. Likusi nepadengta skolos dalis sudaro 158,47 EUR.
Ieškovė akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ neatvyko į teismo posėdį, ieškovei tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Atvykęs į teismo posėdį atsakovas prašė teismą priimti ieškovės atžvilgiu sprendimą už akių. Teismui atsisakius priimti sprendimą už akių, atsakovas pateikė pakartotinį prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą bei sustabdyti civilinę bylą ir be teismo leidimo pasišalino iš teismo posėdžio. Laikoma, kad dalyvaujantis byloje asmuo nedalyvavo teismo posėdyje, jeigu jis atvyko į jį, tačiau jam nepasibaigus be teismo leidimo iš jo pasišalino (CPK 155 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtą įstatymo nuostatą, teismas laiko, kad nei viena šalis teismo posėdyje nedalyvavo be svarbių priežasčių, tačiau ieškovė savo procesiniuose dokumentuose yra išreiškusi prašymą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka ieškovei nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama iš esmės, šalims nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateikti abiejų šalių, t. y. tiek ieškovės, tiek atsakovo įrodymai. CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, kad teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai atvykusios ar procesinį dokumentą pateikusios šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių. Atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytos nesutikimo su ieškiniu pagrindą sudarančios aplinkybės bei įrodymai teismui kelia rimtų abejonių dėl atsakovo išreikštos pozicijos pagrįstumo, todėl teismas laiko, jog objektyviai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą, formaliai vertinant įrodymus, nėra galimybės. Be to, teismas atsižvelgia į šalių procesinį elgesį bei jo tinkamumą viso bylos proceso metu. Pažymėtina, jog parengiamasis teismo posėdis neįvyko net 3 kartus dėl to, jog atsakovas nenurodydamas svarbių priežasčių, nesutiko nagrinėti bylos nei rašytiniu, nei nuotoliniu būdu karantino laikotarpiu. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose yra išreiškęs prašymą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, taip pat iki šiol dalyvaudavo bylos nagrinėjime. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, vertinant viso teismo proceso metu ieškovės procesinį elgesį, nėra pagrindo jį laikyti nepateisinamai pasyviu ir suponuojančiu CPK 185 straipsnyje nustatytą pagrindą jos atžvilgiu priimti sprendimą už akių. Atsižvelgdamas į šalių pateiktus įrodymus bei šalių procesinį elgesį viso bylos proceso metu teismas laiko, jog teismo sprendimo už akių priėmimas negalimas nei vienos šalies atžvilgiu.
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Ieškovė akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ (nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“) tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį į daugiabutį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui S. F.. Iš akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ mokesčių paskaičiavimo pažymos nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. matyti, kad 2018 m. spalio 1 d. atsakovui buvo priskaičiuota nesumokėtų mokesčių už buto (duomenys neskelbtini), adresu pateiktus šilumos energiją ir karštą vandenį 1052,72 EUR; 2020 m. gegužės 31 d. nesumokėti mokesčiai sudarė 658,90 EUR. Iš akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ mokesčių paskaičiavimo pažymos nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. matyti, kad 2020 m. spalio 1 d. nesumokėti mokesčiai už šilumos energiją ir karštą vandenį, pateiktus adresu (duomenys neskelbtini), sudarė 746,46 EUR, 2021 m. kovo 31 d. – 901,89 EUR. Atskaičius VMSASIS 2020 m. lapkričio 19 d. išmokėtą 743,42 EUR sumą, skirtą S. F. įsiskolinimams padengti, atsakovui priskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių už šilumos energiją ir karštą vandenį, pateiktu adresu (duomenys neskelbtini) skola sudaro 158,47 EUR.
Iš atsakovo atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose dėstomų aplinkybių galima daryti išvadą, kad atsakovo skola ieškovui susidarė dėl sunkios atsakovo turtinės padėties bei jam neišmokėtos socialinės pašalpos, tačiau tokios aplinkybės neatleidžia atsakovo nuo sutartinių prievolių vykdymo ieškovei. Atsakovas neginčija mokesčių apskaičiavimo teisingumo, taip pat mokesčių atsakovui apskaičiavimo pagrindo, t. y. jog skolos susidarymo laikotarpiu jis buvo buto (duomenys neskelbtini), savininkas ir naudojo ieškovės teikiamą energiją savo reikmėms. Atsakovas iki ieškinio teismui pateikimo dienos minėtos skolos neapmokėjo.
Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta individuali rašytinė šilumos pirkimo - pardavimo sutartis, tačiau buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad šalys konkliudentiniais veiksmais yra sudariusios neterminuotą šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.384 straipsnio 2 dalis). Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (CK 6.385 straipsnio 1 dalis). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis). Atsakovas įsipareigojimų laiku atsiskaityti už pateiktas paslaugas nevykdė, todėl laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. susidarė liko nepadengta 158,47 EUR skola. Prievolės, kylančios iš sutarties arba įstatymo turi būti vykdomos sąžiningai, už gautą šilumą ir karštą vandenį atsakovas turi apmokėti. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas atsiskaitė su ieškove dėl reikalaujamos sumos (CPK 185, 178 straipsniai), todėl ieškovės reikalavimas dėl 158,47 EUR skolos priteisimo iš atsakovo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi. Nagrinėjamu atveju procesinės palūkanos priteisiamos nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos 2021 m. gegužės 4 d., nes patikslintu ieškiniu buvo pareikštas naujas reikalavimas atsakovui, t. y. dėl kitu laikotarpiu, nei nurodyta pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo ir pradiniame ieškinyje susidariusios skolos priteisimo. Pradiniame ieškinyje reiškiamas ieškovės reikalavimas buvo įvykdytas bylos nagrinėjimo eigoje, t. y. po ieškinio pareiškimo VMSASIS 2021 m. gegužės 4 d. raštu patvirtinus, jog 2020 m. lapkričio 19 d. išmokėtoje bendroje įmokų sumoje – 4277,92 EUR, yra 743,42 EUR suma skirta atsakovo S. F. įsiskolinimams padengti (pradinis ieškinys teismui pateiktas 2020 m. liepos 10 d.). Tačiau patikslintu ieškiniu ieškovė nereikalauja palūkanų už pavėluotą piniginės prievolės sumokėti mokesčius įvykdymą (už pavėluotą mokesčių laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. sumokėjimą).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, prieštaraujančio Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir CPK 3 straipsnio 3 dalyje bei Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje. Taigi pagal esamą teisinį reglamentavimą pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino akto atitikties Konstitucijai. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Nors tai nepaneigia teisme nagrinėjamos bylos dalyvaujančio byloje asmens teisės prašyti bylą nagrinėjantį teismą, kad šis sustabdytų bylos nagrinėjimą ir kreiptųsi su atitinkamu prašymu į Konstitucinį Teismą, tačiau toks prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Nagrinėjamu atveju atsakovas kvestionuoja CPK 437 straipsnio prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Minėta procesinės teisės norma reglamentuoja procesą civilinėse bylose dėl teismo įsakymo išdavimo. Nors nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo pradėta išduodant teismo įsakymą, tačiau atsakovui per įstatymo nustatytą terminą pateikus prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir kreditoriaus pareiškimo, teismo įsakymas panaikintas, o kreditoriaus reikalavimas pareikštas ieškinyje ir nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Todėl atsakovo nurodytos procesinės teisės normos taikymas, nagrinėjant šalių ginčą, nėra aktualus ir nesudaro pagrindo teismui sprendžiant šį konkretų šalių ginčą inicijuoti konstitucinės justicijos bylą.
Bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 EUR žyminis mokestis, 1,71 EUR už Nekilnojamojo turto registro, Gyventojų registro pažymas ir duomenų bazės peržiūrą, iš viso 16,71 EUR, priteisiamos iš atsakovo ieškovei CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovė prašo teismą grąžinti 28,00 EUR, kuris buvo sumokėtas ir nepanaudotas kitoje civilinėje byloje. Kadangi minėtas žyminis mokestis sumokėtas ne šioje civilinėje byloje ir šioje civilinėje byloje nebuvo įskaitytas, ieškovės prašymas dėl žyminio mokesčio grąžinimo šioje civilinėje byloje nenagrinėtinas. Ieškovė su prašymu dėl žyminio mokesčio grąžinimo turi kreiptis toje civilinėje byloje, kurioje minėtas žyminis mokestis sumokėtas, arba jei ta civilinė byla nebuvo pradėta, kreiptis su prašymu bendra tvarka.
Atsižvelgiant į tai, jog pradiniame ieškinyje pareikšti ieškovės reikalavimai buvo įvykdyti jau po ieškinio pareiškimo ir civilinės bylos iškėlimo teisme, o patikslintas ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybei priteisiamos visos byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo S. F. ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ 158,47 EUR (vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų, keturiasdešimt septynių euro centų) skolą.
Priteisti iš atsakovo S. F. ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 158,47 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. gegužės 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo S. F. ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ 16,71 EUR (šešiolika eurų septyniasdešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų.
Netenkinti ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymo dėl žyminio mokesčio grąžinimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lidija Valentukonytė