Administracinė byla Nr. eA-1510-492/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05198-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. K. (Z. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. K. (Z. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Akmija“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Z. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2022 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 22S139841 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimti naują sprendimą.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Atsakovo Sprendimas priimtas vadovaujantis dviem pagrindais: 1) duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) nevykdo ekonominės veiklos.
2.2. Ekonomine veikla laikoma veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų, todėl atsakovas privalėjo aiškintis ir iš surinktų duomenų spręsti, ar UAB „Akmija“ (toliau – ir Bendrovė) vykdo veiklą, kuria siekia gauti pajamų, ar priešingai – tokios veiklos nevykdo ir nesiekia iš veiklos gauti pajamų. UAB „Akmija“ įsteigta 2021 m. vasario 2 d., tačiau iki 2022 m. kovo mėnesio aktyvios ekonominės veiklos nevykdė. Laikotarpiu iki 2022 m. kovo mėnesio Bendrovėje buvo tik du darbuotojai – direktorius ir pareiškėjas, o 2022 m. kovo mėnesį dirbo jau penki darbuotojai. Atsakovas Sprendime nustatė, kad 2021 metais Bendrovė veiklos nevykdė, tačiau Sprendimui priimti aktualūs yra naujausi duomenys apie Bendrovės veiklą, t. y. ar 2022 metais darbdavys (priimančioji įmonė) vykdo ekonominę veiklą. Atsakovo turimi duomenys sudarė pagrindą išvadai, kad UAB „Akmija“ 2022 metais vykdo ekonominę veiklą. Atsakovas nustatė, kad 2022 m. rugsėjo mėn. UAB „Akmija“ pagal darbo sutartį dirba devyni darbuotojai. Pagal pateikiamą atlyginimo žiniaraštį matyti, kad Bendrovėje dirba direktorius, trys mūrininkai, tinkuotojas, suvirintojas ir vairuotojas. Vairuotoju dirba pareiškėjas. Aštuonių darbuotojų darbo užmokestis per mėnesį yra 740 Eur, direktoriaus – 400 Eur. Nuo darbo užmokesčio yra mokamas pajamų mokestis, socialinio draudimo mokesčiai, taigi, Bendrovė vykdo veiklą, turi darbuotojų. Tuo atveju, jeigu Bendrovė veiklos nevykdytų, darbuotojų nesamdytų. UAB „Akmija“ neturi skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Sodra) ir tai reiškia, kad visos socialinio draudimo įmokos yra sumokėtos.
2.3. Atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, kad atliktų darbų aktas Nr. 2 už armavimo paslaugas 1 500 Eur sumai kartu su išrašyta sąskaita faktūra Nr. AKM-00000002 be apmokėjimą patvirtinančio dokumento savaime nepatvirtina Bendrovės suteiktos armavimo paslaugos. Ši sąskaita faktūra yra apmokėta, tą patvirtina 2022 m. liepos 29 d. kasos pajamų orderis Nr. KPO0000004. Be to, tokia išvada neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.662 straipsnio nuostatų, kad atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Tai reiškia, kad atliktų darbų aktas yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis darbų atlikimą.
2.4. Atsakovas, vertindamas Bendrovės bendradarbiavimą su UAB „Vladalsta“, nesigilino į Juridinių asmenų registro duomenis, todėl suklydo ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. UAB „Vladalsta“, kurios juridinio asmens kodas 126202750, yra išregistruota 2022 m. balandžio 20 d., tačiau UAB „Vladalsta”, kurios juridinio asmens kodas 306105769, yra veikianti bendrovė, įsteigta 2022 m. birželio 22 d. 2022 m. balandžio 1 d. bendradarbiavimo sutartis sudaryta su UAB „Vladalsta”, juridinio asmens kodas 126202750 iki šios bendrovės išregistravimo, 2022 m. spalio 6 d. ketinimų protokolas sudarytas su veikiančia UAB „Vladalsta“ juridinio asmens kodas 306105769, sąskaitos ir kasos pajamų orderiai išrašyti veikiančiai UAB „Vladalsta“, atliktų darbų aktai pasirašyti veikiančios UAB „Vladalsta“. Priešingai, nei nustatė atsakovas, UAB „Akmija”, siekdama, kad pareiškėjui būtų išduotas leidimas gyventi, atsakovui pateikė tikrovę atitinkančius duomenis.
2.5. Pareiškėjas sutinka, kad nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. jo darbo užmokestis sudarė tik 400 Eur, tačiau pažymi, jog atsakovas nevertino, kad pareiškėjo darbo užmokestis 2022 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais sudarė 740 Eur, taigi buvo pakankamas pragyvenimui Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi 2020 m. rugsėjo 11 d. ir pareiškėjas dirbo UAB „Cargogo Logistics”, o nuo 2021 m. liepos 17 d. dirba UAB „Akmija”, tai reiškia, kad pareiškėjas turi ilgalaikius ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje. Atsakovo sprendimas, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 16 dalies d papunkčiu, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė:
3.1. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pridėtus dokumentus, buvo nustatyta, kad Bendrovė įregistruota 2021 m. vasario 2 d. VSDFV informacinės sistemos duomenimis, Bendrovėje šiuo metu yra įdarbinti 9 asmenys – Bendrovės direktorius, Lietuvos Respublikos pilietis A. L, 6 (duomenys neskelbtini) bei 2 (duomenys neskelbtini) piliečiai. VĮ Registrų centro duomenimis, Bendrovė 2022 m. balandžio 30 d. yra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį už 2021 m. ir deklaravusi veiklos rūšį: gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. Nustatyta, kad: Bendrovės ilgalaikis, nematerialusis ir materialusis, finansinis ir kitas ilgalaikis turtas sudaro 0 Eur, Bendrovė jokių atsargų neturi, o turimo trumpalaikio turto suma sudaro 7 Eur. Be to, Bendrovės nuosavas kapitalas yra neigiamas, t. y. – 4 247 Eur. 2021 m. Bendrovės pardavimo pajamos sudarė 0 Eur, todėl atsakovas vertino, jog Bendrovė 2021 m. jokios ekonominės veiklos nevykdė.
3.2. Departamentas, siekdamas nustatyti, ar Bendrovė šiuo metu vykdo ekonominę veiklą Lietuvos Respublikoje, paprašė pareiškėjo ir Bendrovės pateikti papildomus dokumentus. Bendrovė pateikė: 2021 m. gruodžio 1 d. su Lietuvos Respublikos piliečiu M. S. sudarytos automobilio (sunkvežimio MAN) panaudos sutarties Nr. N21/12-1 skaitmeninę kopiją; Lietuvos Respublikos piliečiui M. S., iš kurio Bendrovė panaudos sutartimi yra gavusi automobilį, išrašytą atliktų darbų aktą Nr. A2 už armavimo paslaugas 1 500 Eur sumai kartu su išrašyta sąskaita faktūra Nr. AKM-00000002; 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. rugsėjo 1 d. laikotarpio Bendrovės banko sąskaitos išrašą; 2022 m. balandžio 1 d. su UAB ,,Vladalsta“ sudarytos bendradarbiavimo sutarties Nr. 22/04-1 skaitmeninę kopiją; minėtos bendradarbiavimo sutarties Nr. 22/04-1 papildomo susitarimo Nr. I skaitmeninę kopiją; 2022 m. spalio 6 d. sudarytą ketinimų protokolą.
3.3. Įvertinus pateiktus dokumentus ir paaiškinimą buvo nustatyta, kad panaudos sutartis dėl transporto priemonės (MAN sunkvežimio) perdavimo Bendrovei buvo sudaryta tik 2021 m. gruodžio 1 d., nors pareiškėjas Bendrovėje dirba nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d., o tai reiškia, jog pareiškėjas beveik 4 mėn. neturėjo transporto priemonės Bendrovėje, su kuria būtų vykdęs savo darbo funkcijas. Nors Bendrovė paaiškinime nurodo, kad pareiškėjas vykdė savo darbo funkcijas su kitais dviem įmonei pagal panaudos sutartį priklausančiais automobiliais, tačiau tai patvirtinančių papildomų įrodymų nepateikė. Įvertinus kitus pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad Bendrovės direktoriaus A. L. įneštos grynųjų pinigų sumos buvo naudojamos įdarbintų asmenų darbo užmokesčio išmokėjimui ar mokesčiams, kitų operacijų neatlikdavo.
3.4. Sprendimas buvo priimtas ne tik remiantis pateikta sutartimi tarp Bendrovės ir UAB „Vladalsta“, o buvo vertinama faktinių aplinkybių visuma. Vien tai, kad Departamentas dėl techninės klaidos patikrino likviduojančią įmonę (sutapo tiek pavadinimas, tiek įmonės atstovas), nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą Sprendimą.
3.5. Dėl skundo argumentų, kad Departamentas nevertino piniginių lėšų, kurios gautos ir įformintos kasos pajamų orderiais, atsakovas nurodė, kad Bendrovė nebuvo pateikusi kasos orderių, todėl Departamentas jų negalėjo įvertinti. Be to, teismui pateikti kasos pajamų orderiai tik patvirtinta, kad Bendrovė iki 2022 liepos mėnesio faktiškai nevykdė veiklos. Bendrovė 2022 m. atliko vienintelį pirkinį, t. y. 2022 m. gegužės 25 d. iš UAB ,,Echo Stamp“ įsigijo prekę už 34,90 eurų, o tai tik patvirtina Departamento įtarimus, jog Bendrovė jokios realios ekonominės veiklos nevykdo.
3.6. Tik nuo 2022 liepos mėnesio iki rugsėjo pareiškėjo darbo užmokesti buvo 740 Eur. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį. Pareiškėjas 2022 m. birželio 25 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį, tuo tarpu Bendrovė pateikė tarpininkavimo raštą Nr. 20210623-066935, kuriuo remiantis, pareiškėjui įsipareigojo mokėti ne mažiau nei 750 eurų, tačiau įvertinus Sodros duomenis buvo nustatyta, kad pareiškėjo darbo užmokestis iki šių metų liepos mėnesio siekė tik 400 eurų. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui (730 eurai). Įvertinus pareiškėjo duomenis, Departamentas pagrįstai konstatavo, kad kelia pagrįstų įtarimų, jog pareiškėjas tuo metu neturėjo pakankamai pragyvenimo lėšų, kurių užsieniečiui turi pakakti pragyventi Lietuvos Respublikoje.
3.7. Departamentas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas byloje nustatė tokias aplinkybes:
5.1. Departamentas pareiškėjui buvo išdavęs leidimą laikinai gyventi, galiojusį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 11 d. (toliau – ir Leidimas). Nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas turėjo darbo santykius su UAB ,,Cargogo Logistics“ ir nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki šiol yra įdarbintas Bendrovėje.
5.2. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 23 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis Bendrovėje ketina dirbti sunkvežimio vairuotoju.
5.3. Departamentas, nagrinėdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pridėtus dokumentus, 2022 m. rugsėjo 21 d. per MIGRIS pareiškėjui ir Bendrovei išsiuntė pranešimą Nr. 22SD953, kuriuo ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 7 d. prašė pateikti papildomus įrodymus, paaiškinimus. Departamentui 2022 m. spalio 5 d. ir 2022 m. spalio 6 d. buvo pateikti papildomi dokumentai. Departamentas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad Bendrovė, siekdama, jog pareiškėjui būtų išduotas leidimas laikinai gyventi ir pagrįsti tariamai vykdomą ekonominę veiklą, pateikė su UAB ,,Vladalsta“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį ir prie jos pridėtus dokumentus, kurie neatitinka tikrovės. Taip pat Departamentas tris Bendrovės išrašytas ir neapmokėtas faktūras įvertino kaip nepakankamas jos vykdomai veiklai pagrįsti. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 16 punkto d papunkčiu, priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi.
6. Teismas nurodė, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatančius leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi. Nagrinėjamu atveju Departamentas nustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu egzistuoja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pagrindas.
7. Teismas nustatė, kad Bendrovė nepaneigė Departamento nustatytų faktinių aplinkybių, kurios, teismo vertinimu, Departamento pagrįstai įvertintos kaip neįrodančios, kad Bendrovė, kurioje ketino dirbti / buvo įdarbintas pareiškėjas, 2021 m. realiai vykdė ekonominę veiklą, t. y.: 2021 m. Bendrovės ilgalaikis, nematerialusis ir materialusis, finansinis ir kitas ilgalaikis turtas sudarė 0 Eur; Bendrovė atsargų neturėjo, turimo trumpalaikio turto suma sudarė 7 Eur; Bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas – 4 247 Eur, pardavimo pajamos sudarė 0 Eur; nors pareiškėjas Bendrovėje sunkvežimio vairuotoju buvo įdarbintas 2021 m. rugpjūčio 17 d., tačiau panaudos sutartis dėl transporto priemonės (MAN sunkvežimio), kurią galimai vairavo pareiškėjas, perdavimo Bendrovei buvo sudaryta tik 2021 m. gruodžio 1 d.; į bylą nėra pateiktą įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo pavesta valdyti kitas transporto priemones, todėl Departamentas pagrįstai turėjo pagrindą vertinti, kad pareiškėjas iki sunkvežimio įgijimo prašyme išduoti leidimą gyventi nurodytų pareigų Bendrovėje neatliko. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas įrodymais nepagrindė aplinkybės, jog pareiškėjas valdė kitas Bendrovei priklausančias transporto priemones (kitomis transporto priemonėmis vežiojo smulkius įrankius ir pan.).
8. Teismas sutiko su Departamento atliktu Bendrovės sąskaitų vertinimu ir padarytomis išvadomis, jog nėra įrodymų apie įplaukas (pajamas) už atliktus darbus (pvz. pagal pateiktas sąskaitas faktūras), o Bendrovės į bylą pateiktos sąskaitos faktūros Nr. AKM-00000001, Nr. AKM-00000002, Nr. AKM-00000003 ir Atliktų darbų aktai A1, A2 nepatvirtina (neįrodo) Bendrovės realiai atliktų darbų kiekio ir turinio. Teismas nurodė, kad siekiant nustatyti subjekto, priėmusio užsienietį į darbą, vykdomos veiklos realumą, sąskaitų faktūrų, atliktų darbų aktų reikšmės vertinimas, kaip tai apibrėžta CK 6.662 straipsnio nuostatoje, nagrinėjamos bylos kontekste nėra pakankamas.
9. Teismas nurodė, kad Bendrovės į bylą pateikti Kasos pajamų orderiai, kurie nebuvo pateikti patikrinimo, atlikto Departamente, metu, galėtų būti aktualūs vertinant Bendrovės realiai vykdomą veiklą laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 14 d., bet Bendrovės realiai vykdytos veiklos iki šio laikotarpio šie įrodymai nepagrindžia. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog Bendrovė nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. yra atlikusi tik vieną pirkimo operaciją (34,90 Eur). pastarosios veiklos realumą tik paneigia.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjui adekvatus darbo užmokestis (740 Eur) buvo mokamas tik nuo 2022 m. liepos mėn., bei padarė išvadą, kad nebuvo išpildyta Įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nustatyta imperatyvi sąlyga, kad užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį. Pareiškėjo darbo užmokestis iki 2022 m. liepos mėnesio buvo tik 400 Eur, o Bendrovė, teigdama, jog pareiškėjui atlyginimo dalis savalaikiai nebuvo sumokėta dėl buhalterinės klaidos, nepateikė tą patvirtinančių duomenų. Pareiškėjas nei prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nei kitu būdu Departamento neinformavo apie iš kitų šaltinių gaunamas pinigines lėšas, kurios būtų skiriamos pragyvenimui, todėl Departamentas pagrįstai surinktų įrodymų apie pareiškėjo gaunamą atlyginimą iki 2022 m. liepos mėn. nevertino kaip įrodančių, kad pareiškėjas turėjo pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje, net ir negaunant dalies sutarto darbo užmokesčio.
11. Teismas pažymėjo, kad net ir nevertinant aplinkybių dėl UAB „Vladalsta“ statuso (išregistruota 2022 m. balandžio 20 d., tačiau 2022 m. birželio 22 d. įsteigta su kitu juridinio asmens kodu ir šiuo metu veikianti), buvo nustatytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto d papunktyje įtvirtintas atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi pagrindas (užsienietį priimantysis subjektas nevykdo ekonominės veiklos), o Bendrovės į bylą pateikti įrodymai, argumentai nėra pakankami pagrįsti, kad Bendrovė iki 2022 m. liepos mėn. realiai vykdė veiklą, todėl Departamentas pagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
12. Teismas konstatavo, kad Departamentas tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
III.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento 2022 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 22S139841 dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Z. K.; įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti Z. K. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pareiškėjo naudai.
14. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas Sprendimo teisėtumą turėjo patikrinti abiem aspektais (ar duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, atitinka tikrovę; ar darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) vykdo ekonominę veiką). Pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo nagrinėtas Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas dalyje dėl to, ar pareiškėjo pateikti duomenys Migracijos departamentui atitinka tikrovę, nors teismas privalėjo įvertinti abu Sprendimo priėmimo teisinius pagrindus ir dėl jų pasisakyti.
15. Atsakovo Sprendime ir pirmosios instancijos teismo sprendime buvo konstatuota, jog Bendrovėje Sprendimo priėmimo metu yra įdarbinti 9 asmenys: Bendrovės direktorius, Lietuvos Respublikos pilietis A. L., 6 (duomenys neskelbtini) ir 2 (duomenys neskelbtini) piliečiai. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad minėti darbuotojai ((duomenys neskelbtini)piliečiai) yra įdarbinti neteisėtai ar dirba nelegaliai. Migracijos departamentas laikotarpiu iki skundžiamo Sprendimo priėmimo buvo priėmęs individualius administracinius aktus aštuonių užsieniečių atžvilgiu, suteikiančius leidimą gyventi ir leidimą dirbti, ir dėl kiekvieno užsieniečio UAB „Akmija“ yra pateikusi darbdavio įsipareigojimą įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Išduodant leidimus gyventi 8 užsieniečiams Migracijos departamentui neiškilo abejonių dėl to, kad darbdavys Bendrovė galimai nevykdo ekonominės veiklos. Migracijos departamentas iš visų UAB Bendrovėje ketinusių dirbti užsieniečių subjektyviai išskyrė vienintelį pareiškėją, susiedamas atsisakymą jam išduoti leidimą gyventi ne su individualiomis pareiškėjo savybėmis ar individualiomis aplinkybėmis, o su UAB „Akmija“ ekonominės veiklos nevykdymu, taip diskriminuodama pareiškėją. Pirmosios instancijos teismui nurodytos aplinkybės buvo žinomos iš Sprendimo turinio, tačiau teismo sprendime nurodytų aplinkybių (galimo pareiškėjo diskriminavimo) reikšmė administracinėje byloje nepagrįstai nenurodyta, taigi, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla.
16. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nesutinka, pirmosios instancijos teismas nevertino, ar pareiškėjo Migracijos departamentui pateikti duomenys atitinka tikrovę, ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas įvertino UAB „Akmija“ teiktus duomenis, su UAB ,,Vladalsta“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį ir prie jos pridėtus dokumentus, bei padarė išvadą, jog jie nepatvirtino Bendrovės veiklos realumo, t. y. neatitiko tikrovės, be to, ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas dviem savarankiškais pagrindais.
17. Atsakovas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nevertino, ar UAB „Akmija“ ginčijamo Sprendimo priėmimo metu įdarbinti 8 užsieniečiai yra įdarbinti neteisėtai, dirbo nelegaliai, ir pažymi, kad Migracijos departamento sprendimai yra priimami individualiai. Nagrinėjant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui, Migracijos departamentui kilus įtarimų dėl UAB „Akmija“ vykdomos veiklos realumo, Migracijos departamentas kreipėsi į pareiškėją ir Bendrovę dėl papildomų dokumentų pateikimo ir sudarė galimybes juos pateikti. Migracijos departamentui papildomai pateikti dokumentai leido daryti išvadą, kad UAB „Akmija“ realios veiklos nevykdo. Kitų užsieniečių įdarbinimas UAB „Akmija“ neįrodo, kad minėta Bendrovė faktiškai vykdo veiklą ir ši aplinkybė savaime neįpareigoja Migracijos departamentą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Ginčijamame Sprendime buvo vertinamos prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui nagrinėjimo metu buvusios faktinės aplinkybės ir dokumentai, kurie pagrindė, kad realios veiklos UAB „Akmija“ nevykdo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 22S139841, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
19. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad atsakovas skundžiamame Sprendime pagrįstai nustatė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto d papunktyje įtvirtintą atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi pagrindą (užsienietį priimantysis subjektas nevykdo ekonominės veiklos), o Bendrovės į bylą pateikti įrodymai, argumentai nėra pakankami pagrįsti, kad Bendrovė iki 2022 m. liepos mėn. realiai vykdė veiklą, todėl Departamentas pagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netyrė pareiškėjo skundo argumentų dėl Sprendimo pagrįstumo tuo pagrindu, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, be to, netyrė aplinkybės, jog Bendrovėje įdarbintiems 6 (duomenys neskelbtini) ir 2 (duomenys neskelbtini) piliečiams yra suteikti leidimai gyventi ir leidimai dirbti, todėl pareiškėjas atsakovo priimtu Sprendimu nesuteikti jam leidimo gyventi Lietuvoje yra diskriminuojamas.
21. Pirmiausiai pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 11 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas). Nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas turėjo darbo santykius su UAB ,,Cargogo Logistics“ ir nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki šiol yra įdarbintas Bendrovėje. Migracijos departamentas patvirtino, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą prašydamas leisti pakeisti darbdavį.
23. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Migracijos departamentui 2022 m. rugpjūčio 22 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis UAB „Akmija“ ketina dirbti sunkvežimio vairuotoju.
24. Atsakovas skundžiamu 2022 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 22S139841 atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto d papunkčiu, konstatavęs, jog duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; ir kad darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) nevykdo ekonominės veiklos. Šias išvadas atsakovas grindė aplinkybėmis, jog iš UAB „Akmija“ pateiktų 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nustatyta, kad 2021 m. Bendrovės ilgalaikis, nematerialusis ir materialusis, finansinis ir kitas ilgalaikis turtas sudaro 0 Eur, Bendrovė jokių atsargų neturi, o turimo trumpalaikio turto suma sudaro 7 Eur; Bendrovės nuosavas kapitalas yra neigiamas, t. y. – 4 247 Eur; 2021 m. Bendrovės pardavimo pajamos sudarė 0 Eur, taigi, Bendrovė 2021 m. jokios ekonominės veiklos nevykdė. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Bendrovė savo veiklą 2022 m. grindė sutartimis su UAB „Vladalsta“, kuri 2022 m. balandžio 21 d. yra išregistruota, todėl sprendė, kad pareiškėjas bei jį priimantis subjektas (UAB „Akmija“) pateikė atsakovui tikrovės neatitinkančius duomenis.
25. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai <...> (35 str. 1 d. 2 p.); darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra likviduojami, bankrutuojantys arba nevykdo ekonominės veiklos (35 str. 1 d. 16 p. d pp.).
26. Atsakovas skundžiamame Sprendime kaip vieną iš priežasčių spręsti, jog Bendrovė 2021 m. nevykdė ekonominės veiklos, nurodė aplinkybę, jog Bendrovė savo veiklą 2022 m. grindė sutartimis, ketinimų protokolais, atliktų darbų priėmimo aktais, sudarytais su UAB „Vladalsta“, kuri yra išregistruota 2022 m. balandžio 20 d. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatyta, kad UAB „Vladalsta“ (126202750) buvo išregistruota 2022 m. balandžio 20 d., tačiau 2022 m. birželio 22 d. įsteigta UAB „Vladalsta“ (įmonės kodas 306105769) šiuo metu yra veikianti, su šiomis aplinkybėmis sutiko ir atsakovas. Byloje Bendrovės pateikti bendradarbiavimą su UAB „Vladalsta“ patvirtinantys dokumentai (sąskaitos –faktūros, kasos pajamų orderiai (el. b. I t., b. l. 23-25), 2022 m. spalio 6 d. Ketinimų protokolas (el. b. I t. b. l. 29-30) ir kt.) patvirtina, jog Bendrovė bendradarbiavo su naujai nuo 2022 m. balandžio 22 d. įsteigta UAB „Vladalsta“ (įmonės kodas 306105769), taigi, minėtos aplinkybės patvirtina, jog Sprendime nepagrįstai buvo nurodytas jog pareiškėjas ir Bendrovė atsakovui pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis, ir kad šie duomenys nepatvirtina Bendrovės vykdomos veiklos.
27. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės dėl tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo, konstatavęs, jog Departamentas turi teisę neišduoti leidimo laikinai gyventi nustatęs, kad užsienietis neatitinka bent vieno Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo, o skundžiamame Sprendime buvo nustatytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto d papunktyje įtvirtintas atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi pagrindas (užsienietį priimantysis subjektas nevykdo ekonominės veiklos). Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad Bendrovės į bylą pateikti įrodymai, argumentai nėra pakankami pagrįsti, kad Bendrovė iki 2022 m. liepos mėn. realiai vykdė veiklą, ir toks pagrindas Departamentui leido priimti Sprendimą – atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
28. Teisėjų kolegija pažymi, jog ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, ir atsakovas pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą (el. b. I t., b. l. 106-107) pripažino, jog Bendrovė iki 2022 m. liepos mėnesio nevykdė veiklos, taigi, ši išvada leidžia daryti prielaidą, jog Bendrovė nuo 2022 m. liepos mėnesio veiklą vykdė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ši aplinkybė leido atsakovui atsisakyti suteikti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui.
29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog aplinkybė, kad Bendrovė 2021 m. galbūt nevykdė veiklos, buvo svarbi ir galėjo (turėjo) būti įvertinta 2021 m. birželio 23 d. pareiškėjui teikiant prašymą Departamentui leisti pakeisti darbdavį, ir Bendrovei pateikus tarpininkavimo raštą Nr. 20210623-066935, patvirtinantį, jog Bendrovė įsipareigojo pareiškėjui mokėti ne mažiau nei 750 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Atsakovas, spręsdamas dėl šio prašymo, bei nustatęs, jog Bendrovė nevykdo veiklos, negali užtikrinti pareiškėjui pakankamo pragyvenimui darbo užmokesčio, galėjo inicijuoti Leidimo panaikinimą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (kai paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai), bet to nebuvo padaryta, taigi, darytina išvada, jog Bendrovės veikla 2021 m. atsakovui nekėlė abejonių.
30. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turi būti vertinamas atsižvelgiant į prašymo pateikimo metu galiojančias aplinkybes (tą patvirtino ir atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą), ir pažymi, jog Sprendime padarytos išvados nepatvirtina, jog atsakovas įvertino būtent skundžiamo Sprendimo priėmimo metu egzistavusią faktinę padėtį. Kaip minėta, ir pirmosios instancijos teismas, ir atsakovas sutiko, kad Bendrovė nuo 2022 m. liepos mėnesio, t. y. pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 22 d. prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo metu, vykdė veiklą, ir tai neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog atsakovo atlikto tyrimo metu buvo įvertintos visos aplinkybės, leidusios atsakovo ir pirmosios instancijos teismo nustatytas pagrindais (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto d papunktis) priimti skundžiamą Sprendimą dėl to, kad įmonė nevykdo ekonominės veiklos. Pažymėtina, jog minėtas abejones taip pat sustiprina ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog Bendrovė plečia veiklą, priimant skundžiamą sprendimą (2022 m. spalio mėn.) joje dirbo 9 darbuotojai, iš kurių keletas užsieniečių (Sprendime nurodyti duomenys), kurios skundžiamame Sprendime bei pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo plačiau išanalizuotos. Be to, į bylą buvo pateikti papildomi dokumentai (kasos pajamų orderiai), kurie nebuvo įvertinti priimant skundžiamą Sprendimą, ir kurie turi reikšmės vertinant Bendrovės veiklą.
31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų pareiškėjo prašymui suteikti leidimą laikinai gyventi svarbių aplinkybių, neįvertino šiame sprendime nurodytų aspektų. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir atsakovo Sprendimą panaikinti.
32. Dėl pirmiau nurodytų šioje byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Sprendimas panaikinamas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 22 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
33. Pareiškėjas buvo pateikęs prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Tenkinus apeliacinio skundo reikalavimus, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
34. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą aplyginti 1 130 Eur bylinėjimosi išlaidų (30 Eur žyminio mokesčio; 500 Eur už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą ir 600 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje), bei pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
35. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – ir Bruto užmokestis).
36. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo prašoma priteisti 500 Eur suma už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą neviršija maksimalios sumos, apskaičiuotos pagal Rekomendacijų 8.2 puntą, ir ši suma galėtų būti priteistina pareiškėjui.
37. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo patirtas 600 Eur išlaidas už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, pažymi, jog pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, minimalus dydis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą apskaičiuojamas taikant 0,1 koeficientą. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. 2023 m. vasario 2 d. vykusio Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžio informacinė pažyma (el. b. II t., b. l. 82-86) patvirtina, jog teismo posėdis truko 45 min., taigi, pareiškėjui gali būti atlyginamos bylinėjimosi išlaidos už vieną atstovavimo teismo posėdyje valandą. Už šią paslaugą buvo apmokėta 2023 m. sausio 31 d. (2023 m. I ketv.), todėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apskaičiavimui taikoma užpraeito ketvirčio (2022 m. III ketv.) Bruto užmokestis, kuris sudarė 1 799,0 Eur, o pareiškėjui atlyginama 179,90 Eur (1 799 Eur x 0,1). Kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų, kiek laiko užtruko pasirengimas teismo posėdžiui, šios išlaidos neatlyginamos. Iš viso pareiškėjui priteisiama 709,90 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (30 Eur + 500 Eur + 179,90 Eur).
38. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė bylinėjimosi išlaidas – 11,25 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur už apeliacinio skundo parengimą – sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo prašoma priteisti 500 Eur suma už skundo apeliacinės instancijos teismui parengimą neviršija maksimalios sumos, apskaičiuotos pagal Rekomendacijų 8.10 puntą, ir ši suma galėtų būti priteistina pareiškėjui, taigi, pareiškėjui priteistina 511,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, suma.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Z. K. (Z. K.) apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo Z. K. (Z. K.) skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 22S139841 ir įpareigoti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Z. K. (Z. K.) prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimti naują sprendimą.
Priteisti pareiškėjui Z. K. (Z. K.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 709,90 Eur (septynis šimtus devynis eurus devyniasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir 511,25 Eur (penkis šimtus vienuolika eurų dvidešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Sprendimas neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė