Civilinė byla Nr. e2A-1797-565/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02789-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.; 3.3.1.20. 

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

lietuvos respublikos vardu

2021 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovei E. S. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovė AB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės E. S.: 1 115,52 Eur negrąžintą vartojimo kreditą; 41,89 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. gruodžio 1 d.); 20 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 115,52 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki visiško vartojimo kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 25 d.); 74,54 Eur tarpininkavimo mokestį; 390,00 Eur administravimo mokestį; 0,12 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugsėjo 26 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. gruodžio 1 d.); 20 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 115,52 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 26 d.) iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos; 5 proc. metines procesines palūkanas; bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2017 m. spalio 25 d. su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovei suteikė 3 385,01 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą, sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį, administravimo mokestį ir kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Atsakovė liko skolinga ieškovei 1 115,52 Eur vartojimo kredito. Atsakovei laiku nemokant mėnesinių įmokų, ieškovė nuo 2020 m. gruodžio 1 d. vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį.

3.       Atsakovė E. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 1 115,52 Eur negrąžintą vartojimo kreditą, 41,89 Eur palūkanas, 74,54 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 231,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 172,75 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

4.1.                      byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1 115,52 Eur negrąžinto kredito;

4.2.                      pagal šalių sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 20 procentų metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Sutartį nutraukus 2020 m. gruodžio 1 d., ieškovė paskaičiavo 41,89 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos, toks ieškovės reikalavimas yra pagrįstas;

4.3.                      ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 20 procentų metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Tačiau, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgiant į tai, ieškinyje reikalaujamas negautų pajamų (nuostolių) dydis nevertinamas kaip pagrįstas ir tikėtinas;

4.4.                      pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.5 punktą, ieškovė, sudarydama kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas) ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Vartojimo kredito sutartyse numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka mokėti sutarties mėnesinį tarpininkavimo mokestį, kaip yra nurodyta jam skirtame individualiame paskolos grąžinimo grafike. Sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovei kas mėnesį mokėti tarpininkavimo mokestį, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 74,54 Eur tarpininkavimo mokesčio yra pagrįstas;

4.5.                      administravimo mokesčio dydžio specialiosiose sąlygose nėra, o bendrųjų kredito sutarčių sąlygų 5.4 punkte numatyta, kad jis apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį, ir yra ne daugiau nei 30 eurų per mėnesį. Be to, iš bendrųjų vartojimo kredito sutarčių sąlygų 5.4 punkto matyti, jog jame šalys sulygo, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui; vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma vadovaujantis 5.14 punktu, kuriame nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau kaip 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Tai atitinkamai reiškia, kad administravimo mokestis šiuo konkrečiu atveju yra mokamas tik atsakovei pažeidus sutarties nuostatas, todėl jis yra tam tikra netesybų forma. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Vartojimo kredito įstatyme, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi;

4.6.                      ieškovė prašo priteisti iš atsakovės kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. rugsėjo 26 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. gruodžio 1 d. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 20 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 1 115,52 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos. Taigi, netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės nei 104,16 Eur (1 115,52 Eur + 41,89 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 20 procentų kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 104,16 Eur sumą, todėl minėtas reikalavimas atmetamas. Be to, jis viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 proc.);

4.7.                      ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (1 231,95 Eur (1 115,52 Eur + 41,89 Eur + 74,54 Eur)) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4.8.                      pagal ieškovės ieškinį patenkinti 73,20 proc. reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiama 172,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ((36 Eur žyminio mokesčio + 200 Eur už advokato teisinę pagalbą) x 73,20 proc. / 100 proc.).

III.                      Apeliacinio skundo argumentai

5.       Ieškovė AB „NEO Finance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą už akių: dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, ir priteisti ieškovei iš atsakovės 20 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 115,52 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 25 d.); dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 236 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš atsakovės 75 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą, bei 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

5.1.                      be suteikto vartojimo kredito sumos grąžinimo, atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei kredito sutarties 1.8 punkte nurodytas mokėjimo (pelno) palūkanas;

5.2.                      skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma;

5.3.                      vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 1 559,47 Eur, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų realumo. Ieškovė reikalavo priteisti 20 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 115,52 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021­ m. spalio 25). Ieškovė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą vartojimo kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip ieškovės negautų pajamų, atlyginimo. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta palūkanų suma, kurią atsakovė turi sumokėti iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Atsakovei sutartį vykdant tinkamai, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė sumokės visą palūkanų sumą bei pagrįstai tikėjosi gauti šias mokėjimo (pelno) palūkanas. Priešingas aiškinimas sukurtų ydingą situaciją, kai tinkamo skolininko prievolių vykdymo atveju ieškovė, kaip kredito davėja, gautų mokėjimo palūkanas, o dėl skolininko kaltės nutraukus kredito sutartį anksčiau termino, ieškovės teisė į nuostolių atlyginimą būtų ribojama;

5.4.                      nustačius, jog ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteistinos visos jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 236 Eur.

6.       Atsakovė E. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8.       Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

9.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovė E. S. 2017 m. spalio 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kredito sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 3 385,01 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių terminui su 20 proc. metinėmis mokėjimo (pelno) palūkanomis, o atsakovė įsipareigojo periodinėmis įmokomis grąžinti suteiktą kreditą, sumokėti 1 559,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas ir kitus su Kredito sutartimi susijusius mokesčius. Atsakovė šių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė 2021 m. lapkričio 25 d. pranešimu vienašališkai nuo 2021 m. gruodžio 1 d. nutraukė Kredito sutartį.

11.       Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, atsakovei nevykdant Kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų ir ieškovei nutraukus su atsakove sudarytą Kredito sutartį prieš terminą, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas, kurias sudaro pagal Kredito sutartį mokėtinos pelno palūkanos (už laikotarpį, kai Kredito sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta).

12.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodyta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

13.       Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai pagal CK 6.249 straipsnį, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

14.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

15.       Nagrinėjamu atveju ginčo šalys Kredito sutartyje susitarė dėl atsakovės ieškovei mokėtinų 20 proc. metinių mokėjimo (pelno) palūkanų už suteiktą vartojimo kredito sumą, kurių mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal refinansavimo pasiūlyme nurodytą dalinių įmokų mokėjimo ir paskirstymo tvarką (grafiką). Ieškovė nurodė, jog Kredito sutartį su atsakove sudarė 2017 m. spalio 24 d. Kredito sutartyje numatyta, jog Kredito sutarties trukmė yra 48 mėnesiai, taigi vartojimo kredito grąžinimo terminas yra 2021 m. spalio 25 d. Aptariamu atveju ieškovė už sutartą mokestį (1 559,47 Eur palūkanas) suteikė atsakovei vartojimo kreditą ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pagal Kredito sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) 2020 m. gruodžio 1 d. nutraukė Kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei gavo sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo Kredito sutarties vykdymo atveju. 

16.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal Kredito sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai Kredito sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Atlikus byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuojama, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.

17.       Ieškovė prašo priteisti 20 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 115,52 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki visiško vartojimo kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 25 d.). Toks ieškovės negautų pajamų skaičiavimas yra ydingas, kadangi Kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Skaičiuojant palūkanas nuo visos kredito sumos, per visą laikotarpį gautųsi didesnė suma, nei ieškovė turėjo gauti pagal Kredito sutartį, ir tai sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

18.       Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos, kurią sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos, sumažinimą, Pažymėtina, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 3.6.3 punkte taip pat buvo numatyta, kad kredito gavėjas turi teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą.

19.       Dėl šios priežasties negautos pajamos turi būti skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip nurodo ieškovė, bet  nuo per konkretų mėnesį nepadengto kredito likučio sumos. Visos šios sumos yra aiškiai nurodytos refinansavimo pasiūlyme pateiktoje dalinių įmokų mokėjimo ir paskirstymo tvarkoje (grafike).

20.       Ieškovė nuo Kredito sutarties nutraukimo (2020 m. gruodžio 1 d.) iki visiško vartojimo kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 25 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 20 proc. metines (pelno) palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (pradedant skaičiuoti nuo sumos, esančios tarp 37-38 grafiko eilučių), tačiau nuo ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2020 m. gruodžio 2 d. – 822,02 Eur; nuo 2020 m. gruodžio 25 d. – 1 027,52 Eur; nuo 2021 m. sausio 25 d. – 941,64 Eur; nuo 2021 m. vasario 25 d. – 854,33 Eur; nuo 2021 m. kovo 25 d. – 765,56 Eur; nuo 2021 m. balandžio 25 d. – 675,31 Eur; nuo 2021 m. gegužės 25 d. – 583,56 Eur; nuo 2021 m. birželio 25 d. – 490,28 Eur; nuo 2021 m. liepos 25 d. – 395,44 Eur; nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. – 299,02 Eur; nuo 2021 m. rugsėjo 25 d. – 201,00 Eur; nuo 2021 m. spalio 25 d. – 101,36 Eur). Taigi, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), skaičiuojamas nuo Kredito sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki Kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 25 d.) nuo pagal Kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti aukščiau šioje nutartyje nurodyto vartojimo kredito likučio (skaičiavimo principas: negrąžintas kredito likutis Eur x 20 proc. / 100 proc. / 12 mėnesių, kadangi palūkanų norma yra lygi pasirinktai metinių palūkanų normai, padalytai iš 12 mėnesių). Tokiu būdu atsakovei išlieka teisė pasinaudoti VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise grąžinti kreditą anksčiau termino.

21.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui, nutraukusiam sutartį prieš terminą dėl kredito gavėjo kaltės, teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo (negautų pelno palūkanų forma), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, papildomai priteisiant ieškovei iš atsakovės negautas pajamas, skaičiuojamas pagal aukščiau šioje nutartyje nurodytą tvarką (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

23.       Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog ieškovė pirmosios instancijos teismui buvo pareiškusi turtinius reikalavimus, nurodydama, jog jie reiškiami bendrai 1 622,07 Eur sumai, tačiau reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių), konkrečia suma neįvertino – negautas pajamas prašė priteisti procentine išraiška. Taigi šis ieškovės reikalavimas neįtakojo patenkintų / atmestų reikalavimų skaičiavimo proporcijos, todėl nėra pagrindo šioje dalyje tenkinti apeliacinio skundo ir keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų ir šias išlaidas perskirstyti.

24.       Ieškovė pateikė įrodymus, jog už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį bei patyrė 200 Eur išlaidas už advokato pagalbą, rengiant apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas iš esmės patenkintas, ieškovei (apeliantei) iš atsakovės priteisiamos 275 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovės E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 115,52 Eur negrąžinto kredito; 41,89 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2017 m. spalio 24 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. gruodžio 1 d.); 74,54 Eur tarpininkavimo mokesčio; 20 proc. metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo 2017 m. spalio 24 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki 2017 m. spalio 24 d. vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 25 d.), nuo pagal 2017 m. spalio 24 d. vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (t. y. nuo 2020 m. gruodžio 2 d. – 822,02 Eur; nuo 2020 m. gruodžio 25 d. – 1 027,52 Eur; nuo 2021 m. sausio 25 d. – 941,64 Eur; nuo 2021 m. vasario 25 d. – 854,33 Eur; nuo 2021 m. kovo 25 d. – 765,56 Eur; nuo 2021 m. balandžio 25 d. – 675,31 Eur; nuo 2021 m. gegužės 25 d. – 583,56 Eur; nuo 2021 m. birželio 25 d. – 490,28 Eur; nuo 2021 m. liepos 25 d. – 395,44 Eur; nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. – 299,02 Eur; nuo 2021 m. rugsėjo 25 d. – 201,00 Eur; nuo 2021 m. spalio 25 d. – 101,36 Eur); 5 proc. metines palūkanas už priteistą 1 231,95 Eur sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 172,75 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovės E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 275 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovės patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rūta Burdulienė

                Rosita Patackienė

                Neringa Švedienė