ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 7  d.

Šiauliai

        Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovui Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorui, ginančiam neveiksnaus asmens interesus, Donatui Micevičiui, atsakovės K. J. atstovui advokatui Petrui Butkevičiui, 2023 m. liepos 18 d. posėdyje nedalyvaujant atsakovei K. J., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ir veikiančio ieškovo pusėje, V. K., atstovaujamo globėjo ir turto administratoriaus P. V., atstovui advokato padėjėjui Vaciui Milkonui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio neveiksnaus asmens interesus, Donato Micevičiaus ieškinį atsakovei K. J. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir be pagrindo įgyto turto grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis ieškovo pusėje, V. K., atstovaujamas globėjo ir turto administratoriaus P. V., ir atsakovės priešieškinį V. K., atstovaujamam globėjo ir turto administratoriaus P. V., Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorui, ginančio neveiksnaus asmens interesus, Donatui Micevičiui dėl sandorio pripažinimo galiojančiu,

n u s t a t ė:        

1. ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Donatas Micevičius pareikštu ieškiniu atsakovei K. J. prašo pripažinti negaliojančia atsakovės K. J. ir trečiojo asmens V. K. 2020 metų pradžioje sudarytą 16000 Eur dovanojimo sutartį, priteisti iš atsakovės be teisinio pagrindo gautus 16000 Eur V. K. naudai.

2. Ieškinyje nurodyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2022 m. lapkričio 16 d. buvo pradėtas tyrimas pagal prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuotas poreikis atlikti teisinį neveiksnaus asmens V. K. sudarytos 16000 Eur dovanojimo sutarties įvertinimą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad K. J. buvo pareikšti įtarimai dėl to, kad ji laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. neteisėtai įgijo AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę, išduotą V. K. vardu, šios mokėjimo kortelės PIN kodą, laikė šią kortelę ir laikotarpiu 2020 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. neteisėtai panaudojusi šią mokėjimo priemonę 71 kartą inicijavo ir atliko finansines operacijas, kurių metu apgaule įgijo V. K. priklausančią 17607,32 Eur sumą. Buvo nustatyta, kad V. K. 2020 metų pradžioje sudarė su K. J. 16000 Eur dovanojimo sutartį ir leido K. J. naudotis jo banko kortele. Buvo gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, jog V. K. dovanojimo sutarties sudarymo metu, t. y. 2020 m. balandžio mėnesį, sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu (duomenys neskelbtini), ir negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Ikiteisminis tyrimas K. J. atžvilgiu buvo nutrauktas. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-66-907/2022 V. K. buvo pripažintas neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. V. K., 2020 metų pradžioje sudarydamas 16000 Eur dovanojimo sutartį su K. J., negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, todėl sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, vadovaujantis CK 1.89 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Be to, dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia ir vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 3 dalimi, 6.469 straipsnio 2 dalimi, kadangi sutartis turėjo būti privalomos notarinės formos. Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį atsakovė privalo grąžinti V. K. 16000 Eur sumą, kurią ji gavo be teisinio pagrindo.  

3. Ieškovas patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, paaiškindamas, kad Prokuratūra veikė V. K. neveiksnumo byloje, ikiteisminiame tyrime, tad turėjo pareigą, gindama viešąjį interesą, užtikrinti proceso tęstinumą po ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir inicijuoti bylą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Jei į teismą nesikreiptų globėjas, nukentėtų V. K., netekusio didelės pinigų sumos, interesai. Dėl viešojo intereso gynimo kiekvienu atveju sprendžia individualiai. Pats V. K. ginti savo teisių, neturėjo paskirto globėjo, tad prokuroras tęsė intereso gynimą po asmens neveiksnumo ir kreipėsi į teismą dėl intereso gynimo. 16000 Eur dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia, nes ją sudaręs V. K. nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti, ekspertai padarė kategorišką išvadą. Be to, sandoris virš 14000 Eur turi būti notarinės formos, o dovanojimo sutartis buvo sudaryta nesilaikant notarinės formos reikalavimo. Atsakovės teiginiai, kad dėl Covid-19 negalėjo nuvykti pas notarą, yra deklaratyvūs, 2020 metų vasarą notarai dirbo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į notarą. Byloje nėra įrodymų, kad pinigai buvo naudojami V. K. interesais, kad dovanojimo sutartį buvo būtina sudaryti. Taikytina restitucija, atsakovė privalo grąžinti 16000 Eur sumą, kurią gavo pagal dovanojimo sutartį. Prašo tenkinti ieškinį ir atmesti priešieškinį, atmesti atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

4. Pareikštu priešieškiniu atsakovė K. J. prašo pripažinti galiojančia 2020 metais K. J. ir V. K. sudarytą dovanojimo sutartį.

5. Priešieškinyje nurodyta, kad 2020 metų pradžioje V. K. informavo K. J., jog ketina padovanoti jai sodą ir pinigus. K. J. atsisakė priimti sodą, bet sutiko priimti pinigus su sąlyga, kad V. K. dovanojimo sutartį patvirtins raštu, o vėliau, pasibaigus karantinui, sandorį patvirtins notarine tvarka. V. K. ir praeityje buvo išreiškęs norą padovanoti K. J. pinigus. K. J. rūpinosi V. K., jo buitimi, atveždavo valgyti. 2020 m. balandžio mėnesį K. J. ir V. K. sudarė rašytinės formos 16000 Eur dovanojimo sutartį, vykdydamas sutartį, V. K. balandžio 6 d. išsiėmė banko kortelę ir perdavė ją K. J., kuri priėmė dovaną, bankomate išsiimdama dovanotus pinigus nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. gegužės 5 d. V. K. yra senyvo amžiaus, karantino metu nevyko pas notarą dėl rizikos apsikrėsti, o vėliau kilo konfliktas tarp giminių, dėl dovanotų lėšų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sandorio įforminti notarine tvarka nebereikia, vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi, nes K. J. sandorį įvykdė, o V. K. pasirašė sutartį, tačiau nesikreipė į notarą, tad sandoris gali būti pripažintas galiojančiu teismo sprendimu. Kadangi šalys pilnai įvykdė dovanojimo sutartį, tačiau ji nebuvo patvirtina notarine tvarka dėl objektyvių priežasčių, nepriklausiusių nuo šalių valios, prašo teismo sutartį patvirtinti vienos iš šalių prašymu.  

6. Atsakovė, jos atstovas patvirtino priešieškinyje išdėstytas aplinkybes, paaiškindami, kad pas notarą negalėjo nuvykti dėl paskelbto karantino, vėliau tarp giminaičių prasidėjo konfliktai dėl dovanotų pinigų, atsakovei buvo iškelta baudžiamoji byla ir nieko negalėjo daryti. Gavo iš V. K. mokėjimo kortelę, į banką dėl kortelės ėjo kartu su V. K.. Ji naudojosi kortele savo ir V. K. reikmėms, pirko jam maistą, vitaminus, medikamentus, drabužius, kojines. Sandorį įvykdė pilnai, pinigus priėmė. Viskas su V. K. psichikos būkle buvo gerai, jis yra išsilavinęs žmogus, buvo gydytojas psichiatras, 2019 metais vienas dalyvavo viešame renginyje, bendravo su psichiatrais, kuriems nekėlė abejonių asmens psichikos būklė. Nėra įrodymų, kad sutarties sudarymo metu V. K. buvo neveiksnus. Mano, kad sutarties sudarymo metu V. K. suprato savo veiksmus ir siekė padovanoti jai pinigus. Sveikatos būklė pablogėjo po Covid ligos. Neveiksnumo byloje V. K. atstovavo advokatė, kuriai abejonių nekėlė asmens psichikos būklė, nes pasirašė atstovavimo sutartį. Pati ekspertizė buvo atlikta pagal ligos istoriją, ekspertams tiesiogiai nebendravus su V. K.. Baudžiamojoje byloje liudijusiems asmenims nekėlė abejonių V. K. psichikos būklė 2020 metais. Mano, kad prokuroras nėra tinkamas ieškovas, negali kreiptis į teismą, nagrinėjamu atveju jam nėra numatyta ginti viešąjį interesą, todėl byla pagal ieškinį turi būti nutraukta. Yra globėjas, kuris nesikreipė į teismą. Prašo tenkinti priešieškinį ir atmesti ieškinį, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinys atmestinas.

7. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti negaliojančia atsakovės K. J. ir trečiojo asmens V. K. 2020 metų pradžioje sudarytą 16000 Eur dovanojimo sutartį, priteisti iš atsakovės be teisinio pagrindo gautus 16000 Eur V. K. naudai. Atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimais, reiškia byloje priešieškinį, kuriuo prašo dovanojimo sutartį pripažinti galiojančia.

8. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės:

8.1. V. K. ranka surašė ir pasirašė tekstą, jog jis dovanoja 16000 K. J. su leidimu naudotis banko kortele (b. l. 17);

8.2. V. K. banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad iš jo sąskaitos 2020 metais buvo išgrynintos įvairios pinigų sumos (b. l. 42-74);

8.3. 2022 m. balandžio 25 d. – gegužės 24 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad V. K. 2020 m. balandžio mėnesį galimo sandorio sudarymo metu nustatoma diagnozė – (duomenys neskelbtini), dėl kurios jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu V. K. nustatoma diagnozė – (duomenys neskelbtini), dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b. l. 27-34);

8.4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-66-907/2022 V. K. pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 75-82);

8.5. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-1) 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) K. J. atžvilgiu, pradėtas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 7-15);

8.6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5732-907/2022 V. K. nustatyta globa, jo globėju ir turto administratoriumi paskirtas P. V. (b. l. 83-91).

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą su ieškiniu ginant viešąjį interesą

9. Atsakovė teigia, kad prokuroras nėra tinkamas ieškovas, negali kreiptis į teismą, nagrinėjamu atveju jam nėra numatyta ginti viešąjį interesą, todėl byla pagal ieškinį turi būti nutraukta.

10. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalį prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroro teises inicijuoti civilinį procesą reglamentuoja CPK ir Prokuratūros įstatymas. Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas; prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą, o šio straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą (Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartis byloje Nr. 3-62-3-00473-2013-4).

11. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas, neribodamas prokuroro kompetencijos šioje srityje konkrečiais atvejais, apibrėžia prokuroro teisę pareikšti ieškinį teisme. CPK 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais, o taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus, prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos. Tai leidžia manyti, jog įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę pačiam prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą, ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo iškelta civilinė byla Nr. 2YT-66-907/2022 (ankstesnis bylos Nr. 2YT-5445-907/2021) pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, Donato Micevičiaus pareiškimą dėl V. K. pripažinimo ribotai veiksniu tam tikrose srityse (civilinė byla Nr. 2YT-66-907/2022, b. l. 1-4). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-66-907/2022 V. K. pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 75-82). 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimu prokurorui nutraukus ikiteisminį tyrimą K. J. atžvilgiu, minimas nutarimas buvo perduotas Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui spręsti dėl viešojo intereso gynimo siekiant pripažinti 2020 m. V. K. ir K. J. sudarytą 16000 Eur dovanojimo sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją (b. l. 7-15). Teismo posėdyje ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Donatas Micevičius patvirtino, kad Prokuratūra veikė V. K. neveiksnumo byloje, ikiteisminiame tyrime, pradėtame K. J. atžvilgiu, tad turėjo pareigą, gindama viešąjį interesą, užtikrinti proceso tęstinumą po ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir inicijuoti bylą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Spręstina, kad nors CK 1.89 straipsnio 1 dalis tiesiogiai neįtvirtina prokuroro teisės kreiptis į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau šio sprendimo 10, 11 punktuose aptartas teisinis reglamentavimas, teisminė praktika patvirtina, jog prokuroras, nustatęs neveiksniu pripažinto asmens teisių pažeidimą, įvertinęs būtinumą ginti viešąjį interesą, nagrinėjamu atveju turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų

13. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-1) 2022 m. lapkričio 15 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) K. J. atžvilgiu nurodyta, kad ikiteisminiam tyrimui buvo pateikti VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro duomenys, iš kurių matyti, jog 2019 m. vasario 14 d. buvo inicijuotas V. K. psichinės sveikatos būklės patikrinimas dėl to, V. K. nebegali savimi pasirūpinti, nesuvokia pinigų reikšmės. 2019 metais gydymo įstaiga pateikė informaciją, kad V. K. turi psichinės sveikatos sutrikimą (b. l. 7-15).

14. 2022 m. balandžio 25 d. – gegužės 24 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. V. K. buvo konsultuotas (duomenys neskelbtini) dėl įtariamos (duomenys neskelbtini), buvo atlikta galvos kompiuterinė tomografija ir padaryta išvada: (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 28 d. konsultuotas neurologės, kurios aprašyta: „Paskutinius kelis mėnesius blogesnė atmintis. (duomenys neskelbtini)“, nurodytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Iš VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro asmens sveikatos istorijos žinoma, kad psichiatrės pirmą kartą konsultuotas 2019 m. vasario 14 d. Konsultacijos metu aprašyta: „Palydėtas dukterėčios. Pats skundų dėl savo psichinės sveikatos neišsako. Pasakoja, kad važinėjo pas neurologus į Vilnių dėl atminties. <...> Iš dukterėčios: atmintis blogėja jau keli metai. Kol buvo gyva žmona, ji prižiūrėjo, žmonai mirus tapo labai jautrus, nebepasitikintis, bendrauja tik su viena dukterėčia, tolimesnių giminaičių net nepažįsta. Nebesugeba susimokėti mokesčių, kartais apskritai nesutinka, kad už kažką reikia mokėti, perka nereikalingus daiktus. <...> Sugeba nueiti iki valgyklos, bet toliau neina. Parduotuvėje už smulkmenas atsiskaitinėja 100 eurų banknotais, nebesuvokia pinigų vertės. <...> Obj.: (duomenys neskelbtini)“. Diagnozės tikslinimui nukreiptas psichologo konsultacijai. 2019 m. lapkričio 5 d. atlikus MMSE, gauta (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini). Aprašyta, kad nesiorientuoja laike, žino gimimo metus, bet patikslinti, kiek turi metų negali. Neatpažįsta žmonių, buvusių kolegų, įtarus, valgo viešoje vietoje. Miegamojo kambaryje prikrauta daug dėvėtų striukių, jas perka dažnai, jų gausos ir reikalingumo pagrįsti negali. 2019 m. lapkričio 12 d. konsultuotas psichiatro, nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Ekspertizės išvadoje konstatuota, kad V. K. 2020 m. balandžio mėnesį galimo sandorio sudarymo metu nustatoma diagnozė – (duomenys neskelbtini), dėl kurios jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu V. K. nustatoma diagnozė – (duomenys neskelbtini), dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. K. galimo sandorio metu, t. y. 2020 m. balandžio mėnesį, sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, (duomenys neskelbtini). V. K. galimo sandorio sudarymo metu, kada K. J. galimai leido naudotis savo banko kortele bei dovanojo 16000 eurų, galimai 2020 m. balandžio mėnesį, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo juos valdyti (b. l. 27-34). 2021 m. balandžio 21 d. išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad V. K. negali savarankiškai atlikti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandorių, tvarkyti paveldėjimo dokumentų, nes dėl ligos jam sunku suprasti informaciją, apmąstyti ir priimti atitinkamus sprendimus (b. l. 155-156).

15. Atsakovės teiginiai, kad V. K. psichikos būklė nekėlė abejonių nei 2019 m. viešo renginio, kuriame dalyvavo V. K., dalyviams psichiatrams, nei liudytojams, davusiems parodymus baudžiamojoje byloje, nei byloje dėl neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo V. K. atstovavusiai advokatei, teismo nuomone, nei patvirtina, nei paneigia, kad V. K. 2020 metų sandorio sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Į bylą nepateikta įrodymų, kad minimais atvejais profesionaliai buvo įvertinta V. K. psichikos būklė, diagnozuota psichikos liga ar tokia diagnozė paneigta. Šių asmenų subjektyvi nuomonė, subjektyvus požiūris į V. K. psichikos būklę nei patvirtina, nei paneigia asmens turimą psichikos ligą. Byloje surinkti V. K. sveikatos tyrimo duomenys patvirtina, kad jis 2020 m. balandžio mėnesį dovanojimo sutarties sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo juos valdyti.

16. CK 6.469 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14500 Eur, turi būti notarinės formos. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikta sutartis, surašyta ir pasirašyta V. K. ranka, jog jis dovanoja 16000 K. J. su leidimu naudotis banko kortele (b. l. 17). V. K. surašyta ir pasirašyta dovanojimo sutartis nėra patvirtinta notarine tvarka.

17. Teisminio proceso metu atsakovė laikėsi nuomonės, jog yra pagrindas taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalį, nustatančia, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.

18. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad V. K. vengė sudaryti dovanojimo sutartį notarine tvarka, t. y. nepateikė į bylą įrodymų, jog ragino V. K. patvirtinti dovanojimo sutartį pas notarą, o V. K. atsisakė vykti pas notarą ar apskritai nereagavo į atsakovės siūlymą, be to, atsakovė nepateikė įrodymų, jog pati kreipėsi pas notarą dėl sandorio patvirtinimo ar ėmėsi kitų veiksmų, kad sandoris būtų patvirtintas įstatymo reikalaujama notarine forma. Pažymėtina, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. balandžio mėnesį, o ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu buvo pradėtas nuo 2021 m. liepos 22 d., taigi, atsakovė, būdama atidi, rūpestinga, sąžininga sandorio šalis, turėjo pakankamai laiko ir galimybių, net ir pasibaigus šalyje paskelbtam karantinui dėl Covid-19 pandemijos, sudaryti dovanojimo sutartį notarine tvarka ar inicijuoti tokio sandorio notarine tvarka sudarymą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad dovanojimo sutartį buvo būtina sudaryti, kad dėl kilusio giminių konflikto V. K. atsisakė patvirtinti sandorį notarine tvarka. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog gauta 16000 Eur suma buvo panaudota V. K. interesais.

19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, darytina, išvada, kad V. K., nors ir būdamas veiksnus, dovanojimo sutarties sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, taikant CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, 1.89 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes. Be to, 2020 m. balandžio mėnesio dovanojimo sutartis, kuria atsakovei buvo padovanoti 16000 Eur, nebuvo patvirtinta notarine tvarka, todėl sandoris pripažintinas negaliojančiu 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu, taikant CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, 1.93 straipsnio 5 dalyje numatytas pasekmes.

20. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 str. 2 d.). CK 1.95 straipsnio 1 dalis nustato, kad pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

21. Atsižvelgiant į šio sprendimo 19, 20 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą, spręstina, kad pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, atsakovė privalo grąžinti V. K. 16000 Eur sumą, kuri jai buvo perleista pagal V. K. surašytą ir pasirašytą dovanojimo sutartį.

22. Pripažinus 2020 m. balandžio mėnesio 16000 Eur dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodytas atsakovės priešieškinio reikalavimas pripažinti minimą sutartį galiojančia.

23. CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija.

24. Dovanojimo sutartį pripažinus negaliojančia ir taikant restituciją, įpareigojant atsakovę grąžinti V. K. 16000 Eur sumą, nuo šios sumos paskaičiuotinas byloje mokėtinas žyminis mokestis valstybei, kuris sudaro 360 Eur. Be to, teismas tenkino ieškovo prašymą ir 2023 m. birželio 9 d. nutartimi taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui, šis ieškovo prašymas apmokestinamas 55 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 d., 7 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, o priešieškinys atmestinas, valstybei iš atsakovės priteistinas 415 Eur žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d.).

25. Nagrinėjamoje byloje valstybė patyrė 19 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, o priešieškinys atmestinas, valstybei iš atsakovės priteistinos 19 Eur dokumentų įteikimo išlaidos, kadangi nurodyta suma yra didesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

26. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2023 m. birželio 9 d. nutartimi, paliktinos galioti iki šio sprendimo įvykdymo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento K. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 2020 metų pradžioje sudarytą 16000 Eur (šešiolikos tūkstančių eurų) dovanojimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti V. K. iš K. J. 16000 Eur (šešiolikos tūkstančių eurų) sumą.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš K. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 415 Eur (keturių šimtų penkiolikos eurų) žyminį mokestį ir 19 Eur (devyniolikos eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662.u

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2023 m. birželio 9 d. nutartimi, palikti galioti iki šio sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.