Civilinė byla Nr. e2S-612-638/2018

     Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09430-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.4;

(S)

3.3.2.3; 3.3.2.5.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Kaišiadorių kredito unijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-248-548/2018 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei Kaišiadorių kredito unijai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. I. R. K. ieškiniu prašo: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. liepos 3 d. būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. 12-00106, sudarytą tarp R. K. ir Kaišiadorių kredito unijos; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. liepos 18 d. hipotekos sutartį (notarinio registro Nr. 2-3690), sudarytą tarp R. K. ir Kaišiadorių kredito unijos; pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2013 m. birželio 27 d. susitarimą Nr. 13-08 dėl paskolos sutarties Nr. 12-00106 pakeitimo, sudarytą tarp R. K. ir Kaišiadorių kredito unijos; pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2013 m. liepos 3 d. susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo (notarinio registro Nr. 2-2494), sudarytą tarp R. K. ir Kaišiadorių kredito unijos; pripažinti negaliojančiu nuo išdavimo momento notarės V. B. 2017 m. kovo 6 d. vykdomąjį įrašą Nr. 2-978/2017, išduotą Kaišiadorių kredito unijai dėl 35563,43 Eur skolos priverstinio išieškojimo iš R. K.; pripažinti negaliojančiu nuo išdavimo momento 2017 m. spalio 9 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-17-117-21007, pagal kurį antstolis D. J. perdavė Kaišiadorių kredito unijai žemės sklypą, unikalus(duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu nuo išdavimo momento antstolio D. J. 2017 m. kovo 9 d. patvarkymą S-17-117 5356 dėl vykdymo išlaidų iš R. K. išieškojimo; priteisti iš Kaišiadorių kredito unijos visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždraudė atsakovei perleisti tretiesiems asmenims žemės sklypą,(duomenys neskelbtini).
3. Teisme 2018 m. sausio 4 d. gautas atsakovės prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atsakovė prašo įpareigoti ieškovą per 7 dienas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 2804 Eur arba pateikti ne mažesnio dydžio banko garantiją nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui ir pateikti teismui mokėjimą patvirtinančius dokumentus; ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, panaikinti 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė prašyme nurodė, jog atsakovė yra kredito įstaiga, kuri verčiasi indėlių priėmimu ir skolinimu bei už tai gauna palūkanas, o pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė, kol vyks bylos nagrinėjimas ir bus priimtas teismo sprendimas, neturės galimybės parduoti turto, gautus pinigus perskolinti savo nariams, kas reiškia negautas palūkanas ir nuostolius. Atsakovė jau yra sudariusi preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pirkėjas pageidauja nupirkti turtą už 29000 Eur. Gautas lėšas už parduotą turtą atsakovė galėtų perskolinti kredito unijos nariams už vidutines 6,22 proc. palūkanas. Tokiu būdu šioje byloje dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė per vienerius metus negaus 1804 Eur pajamų, t. y. 150,33 Eur kiekvieną mėnesį. Be to, jeigu pagal preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį dėl atsakovės kaltės nebus sudaryta pagrindinė sutartis, kas dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių yra labai tikėtina, atsakovei bus taikoma 1000 Eur bauda dėl sutarties sąlygų nesilaikymo, kas taip pat laikytina tiesioginiais atsakovės nuostoliais.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 5 d. nutartimi atsakovės Kaišiadorių kredito unijos prašymo dėl galimų atsakovų nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo netenkino.
2. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas, antstolio D. J. 2017 m. spalio 9 d. turto perdavimo išieškotojui aktu perduotas atsakovės nuosavybėn. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausta atsakovei perleisti tretiesiems asmenims minėtą nekilnojamąjį turtą. Laikinosios apsaugos priemonės byloje taikytos atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su pareikštų reikalavimų tenkinimu ir būsimo teismo sprendimo vykdymu. Be to, nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių ir atsakovei realizavus perduotą turtą, galimai ieškovui palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas, taip pat galėtų atsirasti didelė žala ieškovui. Nors atsakovė kartu su prašymu teismui pateikė atsakovės ir pirkėjo 2017 m. spalio 12 d. sudarytos preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, kurios 3 punktu sutarta, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaryta iki 2018 m. kovo 1 d., o jos nesudarius dėl atsakovės kaltės, atsakovė privalės sumokėti pirkėjui 1000 Eur baudą, tačiau teismas darė išvadą, kad pateikta sutartis neįrodo, kad atsakovė šiuo metu patiria nuostolius dėl palūkanų negavimo, nes minėtas turtas dar nėra parduotas, taip pat pateikta sutartis neįrodo, jog pagrindinė sutartis tikrai bus sudaryta, o iš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo gauta suma bus perskolinta ir iš perskolinimo bus gaunamos atsakovės nurodomos 6,22 proc. palūkanos. Be to, atsakovė kaip būsimus nuostolius įvardina 1000 Eur baudą, kurią atsakovė turėtų sumokėti pirkėjui, jei pagrindinė sutartis nebus sudaryta dėl atsakovės kaltės, tačiau pažymėtina, kad pagrindinės sutarties sudarymo iki 2018 m. kovo 1 d. atsisakyti gali ir pats pirkėjas, kuris tokiu atveju atsakovei turėtų sumokėti 1000 Eur baudą. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. draudimas perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims, realiai lemia arba gali lemti nuostolių atsiradimą.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

1. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti 2018 m. sausio 5 d. teismo nutartį ir patenkinti atsakovės prašymą dėl galimų atsakovų nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Byloje yra pakankamai įrodymų, jog nuostoliai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti. Atsakovė pagrindė galimų atsirasti nuostolių dydį ir jų paskaičiavimą, pateikė įrodymus apie sudarytą preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė yra kredito įstaiga ir verčiasi pinigų skolinimu, neabejotina, jog gauti pinigai už parduotą turtą būtų investuojami (perskolinami) ir taip gaunamos palūkanos. Taigi, byloje įrodyta viena iš sąlygų - realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas.
2. Ieškovas iki kreipimosi su ieškiniu dienos jau buvo inicijavęs fizinio asmens bankroto bylos kėlimą, nes neišgali atsiskaityti su kreditoriais. Tikėtina, jog atmetus ieškinį ieškovas atnaujins savo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą. Vien šios aplinkybės patvirtina, jog ateityje atsakovei bus apsunkintas nuostolių išieškojimas, todėl teismo išvada, jog atsakovė turės galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo neužtikrina galimybės ir pirmumo teisės reikalauti padengti nuostolius.
3. Teismas pažeidė ne tik teisingumo, proporcingumo bei šalių lygiateisiškumo principus, bet ir ieškovo bei atsakovo interesų pusiausvyrą, t. y. nepagrįstai užtikrino tik ieškovo teises ir turtinius interesus, ignoruodamas atsakovo teises ir turtinius interesus.
2. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovas negautas palūkanas apskaičiavo už vienerių metų (12 mėnesių) laikotarpį motyvuodamas tuo, kad byla teisme bus išnagrinėta per tokį laikotarpį, nors visiškai neaišku, kuo remdamasis daro tokią išvadą. Be to, iš pateikto prašymo neaišku, nuo kokios dienos yra skaičiuojamas atsakovo nurodomas 12 mėnesių laikotarpis - nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ar nuo preliminarioje sutartyje numatytos turto pardavimo dienos ar nuo kažkokios neaiškios kitos pinigų paskolinimo dienos.
2. Atsakovo prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo taikymo yra pagrįstas išmintinai prielaidomis, t. y. atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kad turtas, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tikrai bus parduotas, kad bylos nagrinėjimas užtruks 12 mėnesių, kad visa už parduotą turtą gauta suma bus paskolinta (neaišku, kokio dydžio suma būtų paskolinta, kada būtų sudarytos atitinkamos paskolos sutartis, kokiam laikotarpiui ir pan.), kad būtų gaunamos būtent 6,22 proc. dydžio palūkanos.
3. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą, nenumato kreditoriaus, kuriuo atžvilgiu buvo taikomas nuostolių, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinimas, pirmenybės teisės įvykdyti savo reikalavimą iš ieškovo įmokėtos sumos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). 
2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
3. Pagal CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostatą šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo, per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą. Toks atlyginimas gali būti užtikrinimas ir banko garantija. Nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis – užtikrinti nuostolių, kurie gali būti patirti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą. Akivaizdu, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, dėl jų paprastai patiriama tam tikrų suvaržymų ir dėl to gali atsirasti nuostolių. Taikant galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, tokie nuostoliai turi būti realiai prognozuojami ir įrodyti, t. y. šalis, prašanti taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, privalo pateikti įrodymus, kad būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ji patirs tam tikrų nuostolių ir jų atlyginimas gali būti apsunkintas, nurodant preliminarių nuostolių dydį, jų apskaičiavimą bei ir kitos šalies finansinį nepajėgumą tuos nuostolius atlyginti. Taigi, taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą būtinos dvi sąlygos – nuostoliai, galintys atsirasti, ir jų atlyginimo apsunkinimas. Tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1399-180/2016).
4. Nagrinėjamu atveju apeliantė būtinybę taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą grindžia aplinkybėmis, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė, kol vyks bylos nagrinėjimas ir bus priimtas teismo sprendimas, neturės galimybės parduoti turto, gautų pinigų perskolinti savo nariams, kas reiškia negautas palūkanas ir nuostolius. Atsakovės teigimu, gautas lėšas už parduotą turtą atsakovė galėtų perskolinti kredito unijos nariams už vidutines 6,22 proc. palūkanas, tokiu būdu šioje byloje dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė per vienerius metus negaus 1804 Eur pajamų, t. y. 150,33 Eur kiekvieną mėnesį.
5. Kaip nustatyta, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždraudė atsakovei perleisti tretiesiems asmenims žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkio pastatą, daržinę, kiemo statinius, esančius(duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodytos teismo nutarties neskundė, tačiau 2018 m. sausio 4 d. pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ginčo turtui atsakovei buvo žinoma, kad ji yra sudariusi Preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ateityje, t. y. kad tokios nutarties priėmimas turės tiesioginės įtakos jos sutartiniams įsipareigojimams pagal šią sutartį, tačiau nepaisant to, ji šios nutarties neskundė.
6. Nagrinėjamoje byloje vienas iš reikalavimų yra pripažinti negaliojančiu nuo išdavimo momento 2017 m. spalio 9 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-17-117-21007, pagal kurį antstolis D. J. perdavė Kaišiadorių kredito unijai aukščiau minėtą turtą. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė kartu su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo teismui pateikė atsakovės ir pirkėjo 2017 m. spalio 12 d. sudarytos preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, kurios 3 punktu sutarta, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaryta iki 2018 m. kovo 1 d., o jos nesudarius dėl atsakovės kaltės, atsakovė privalės sumokėti pirkėjui 1000 Eur baudą.
7. Šiuo atveju svarbu tai, kad atsakovė yra pelno siekiantis asmuo, kaip nurodė pati atsakovė, ji verčiasi indėlių priėmimu ir skolinimu ir už tai gauna palūkanas. Svarbu ir tai, kad atsakovė, praėjus tik 2 dienoms po minėto turto perdavimo išieškotojui akto sudarė Preliminariąją sutartį, nors būdama profesionalia rinkos dalyve galėjo ir turėjo suprasti, jog perimant neparduotą iš varžytynių turtą, visada kyla didelė rizika, jog turto perdavimo išieškotojui aktas gali būti ginčijamas. Taigi, darytina išvada, jog atsakovė pati iš dalies prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių atsiradimo.
8. Teismas sprendžia, kad patenkinus atsakovės prašymą ir įpareigojus ieškovą įmokėti atsakovės prašomą sumą ir jam to nepadarius, laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikinamos, kas iš esmės paneigtų asmens teisę į tinkamą teisminę gynybą ( CPK 146 str. 1 d.). Šiuo atveju atsakovė ne tik kad galėtų perleisti ginčo objektą, bet, kaip matyti iš procesinių dokumentų, tą ir darytų. Teismo nuomone, atsakovė gali ir kitaip ginti savo teises, kai tuo tarpu ieškovo teisių gynimas iš esmės būtų racionalus, proporcingas ir tikslingas tik esant dabartinei nekilnojamojo turto padėčiai, t. y. galiojant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms.
9. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė negali remtis Preliminaria sutartimi, reikalaudama galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nes sutartis nėra registruota viešajame registre (CK 1.75 str. 2 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-8572008, 2008 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-268/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-250/2009, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-241/2017, kt.).
10. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
11. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 straipsnis), ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                    Diana Labokaitė