Administracinė byla Nr. eAS-705-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02666-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.8 

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Lifosa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lifosa“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lifosa“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. 1K-183 „Dėl laikinojo administratoriaus skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas taip pat kėlė procesinio pobūdžio reikalavimus (dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, įrodymų išreikalavimo, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, termino skundo trūkumams pašalinti nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 33 straipsnio 1 dalimi, 47 straipsnio 1, 3, 6 dalimis, nustatė, kad skundą per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) pateikė ir elektroniniu parašu pasirašė advokatas Ramūnas Audzevičius. Teismas atkreipė dėmesį, kad pačiame skunde nurodoma, jog sutartis su advokatu nėra pasirašyta, nes pareiškėjui yra kliūčių kreiptis į teismą, todėl prašoma nustatyti ne trumpesnį nei 50 dienų terminą trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad, pareiškėjo teigimu, AB „Lifosa“ valdyba 2022 m. birželio 20 d. pritarė ir patvirtino, kad AB „Lifosa“ apskųstų Įsakymą Lietuvos Respublikos teismuose. Valdyba pavedė AB „Lifosa“ generalinį direktorių R. P. (su teise perįgalioti) nedelsiant sudaryti atstovavimo sutartį (-is) su advokatais Ramūnu Audzevičiumi ir (ar) Albertu Šekštelo. AB „Lifosa“ valdyba, remiantis Įstatų 7.9.10 punktu, turi teisę analizuoti ir vertinti AB „Lifosa“ sandorius, įskaitant ir pavedimo (atstovavimo) sutartį dėl AB „Lifosa“ interesų gynimo teismuose ar kitose institucijose.

Teismas nustatė, kad skunde taip pat teigiama, jog atostogų metu R. P. elektroniniu laišku R. I. nurodė, kad jis nesutinka, jog skundas būtų pateiktas, nes reikia suderinti pateikimą su laikinuoju administratoriumi. Laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas R. I. kreipėsi į laikinąjį administratorių dėl pritarimo atstovavimo sutartims. AB „Lifosa“ valdybos pirmininkas pavedė advokatui Ramūnui Audzevičiui pateikti skundą dėl Įsakymo teismui nustatytu laiku, t. y. 2022 m. birželio 22 d., ir pavedė AB „Lifosa“ vadovybei pasirašyti atstovavimo sutartį kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 10 d. Skunde nurodoma, jog, atsižvelgiant į tai, kad į bylą yra pateikti AB „Lifosa“ valdybos pavedimas sudaryti atstovavimo sutartį bei pavedimas advokatui teikti skundą teismui, teismas turėtų ne atsisakyti priimti skundą, o nustatyti pareiškėjui 50 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2022 ir nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl termino skundo trūkumams pašalinti nustatymo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas nurodė, jog atstovavimo sutartis nėra pasirašyta. Pagal AB „Lifosa“ įstatų 8.6 punktą, generalinis direktorius organizuoja kasdienę bendrovės veiklą; jis atstovauja bendrovę teisme. AB „Lifosa“ įstatuose valdybai nėra paskirtos funkcijos, susijusios su bendrovės atstovavimu teisme, atstovavimo (pavedimo) sutarčių su advokatais sudarymu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog laikinasis administratorius raštu pritarė dėl skundo teismui pateikimo ir dėl atstovavimo sutarties sudarymo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei kartu su skundu, nei su papildomai teiktais procesiniais dokumentais nepateikė atstovavimo sutarties, kuri būtų tinkamai pasirašyta AB „Lifosa“ atstovų. Skunde ir papildomai teiktuose dokumentuose pažymima, kad pareiškėjas iki šiol nėra gavęs oficialaus laikinojo administratoriaus atsakymo ir nėra informuotas, kada atsakymą gaus. Teismas atkreipė dėmesį, kad skunde pripažįstama, jog atstovavimo sutartis nėra sudaryta, kadangi, pareiškėjo vertinimu, laikinasis administratorius delsia duoti pritarimą sudaryti atstovavimo sutartį.

Teismas nustatė, kad laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas R. I. tik 2022 m. birželio 22 d., t. y. skundo pasirašymo ir pateikimo teismui dieną, elektroniniu parašu pasirašė kreipimąsi dėl pritarimo AB „Lifosa“ laikinajam administratoriui, kuriuo prašė pritarti ir patvirtinti, kad AB „Lifosa“ teismui apskųstų Įsakymą bei sudaryti atstovavimo sutartį su advokatais Ramūnu Audzevičiumi ir (ar) Albertu Šekštelo. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog advokatui tinkamai suteikti įgaliojimai vesti bylą. Byloje nesant duomenų apie atstovavimo sutarties sudarymą, teismas darė išvadą, kad skundas buvo paduotas neįgalioto bylą vesti asmens. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu pagrindu, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

II.

Pareiškėjas AB „Lifosa“ atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą naujos sudėties pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad tinkamas valios išraiškos neįforminimas negali būti interpretuojamas priešingai tikrajai pareiškėjo ir advokato valiai dėl 2022 m. birželio 22 d. atstovavimo sutarties. Pareiškėjo teigimu, laikinajam administratoriui negali būti suteikta monopolija spręsti, ar gali būti apskųstas teismui paties laikinojo administratoriaus neteisėtas paskyrimas, nes tokiu atveju skundo pateikimo teismui galimybė išimtinai priklauso nuo atsakovo įgalioto asmens valios. Pareiškėjas pažymi, kad teismas netinkamai taikė ABTĮ 47 straipsnio 6 dalį, nes ir pareiškėjas, ir advokatas išreiškė valią dėl atstovavimo. Pareiškėjo teigimu, pagal ABTĮ 47 straipsnio 6 dalį nelaikoma, kad pareiškėjo – advokato atstovavimo santykių nėra tada, kai atsakovo įgaliotas laikinasis administratorius nedavė sutikimo sudaryti atstovavimo sutartį ir per pasirinktą advokatą kreiptis į teismą su skundu prieš atsakovą ir laikinąjį administratorių (kurie tiesiogiai solidariai suinteresuoti skundo nepriėmimu ir netenkinimu). 

Pareiškėjas nurodo, kad, netinkamai taikydamas ABTĮ 47 straipsnio 6 dalį, teismas neįvertino aiškių pareiškėjo ir advokato faktinės valios byloje turėti atstovavimo santykius nuo 2022 m. birželio 20 d. įrodymų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Pareiškėjas paaiškina, kad jo valią susitarti dėl atstovavimo byloje patvirtina 2022 m. birželio 20 d. valdybos sprendimas. Valdyba nurodė advokatui R. Audzevičiui pateikti skundą teismui. Dabartinis valdybos narys 2022 m. rugpjūčio 16 d. taip pat išreiškė aiškų pritarimą 2022 m. birželio 20 d. valdybos sprendimui. 2022 m. rugpjūčio 4 d. dabartinė naujos sudėties pareiškėjo valdyba priėmė pakartotinį sprendimą, pagal turinį visiškai atitinkantį 2022 m. birželio 20 d. sprendimą, kuriuo dar kartą įpareigojo generalinę direktorę kreiptis į laikinąjį administratorių dėl pritarimo suteikimo. Pareiškėjo generalinė direktorė R. I., vykdydama valdybos sprendimą, kreipėsi į laikinąjį administratorių. Pareiškėjas daro išvadą, kad dabartinė pareiškėjo valdyba akivaizdžiai pritarė tiek atstovavimo sutarties sudarymui, tiek skundo pateikimui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo valdybos sprendimo nei buvęs pareiškėjo generalinis direktorius R. P., nei atsakovas, nei atsakovo įgaliotas laikinasis administratorius, nei pats pareiškėjas neskundė. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nemotyvuotai ir neturėdamas jurisdikcijos nagrinėti valdybos sprendimo galiojimo klausimą bei peržengdamas pareikšto skundo reikalavimo ribas nutarė, kad valdyba tokio sprendimo negalėjo priimti. Pareiškėjo teigimu, valdybos 2022 m. birželio 20 d. sprendimo teisėtumas nėra ir negali būti administracinės bylos pagal skundą dalyku. Pareiškėjas pažymi, kad, esant buvusio pareiškėjo vadovo neveikimui, pareiškėjo valdyba galėjo nurodyti kreiptis į teismą ar sudaryti atitinkamas teisinių paslaugų ar atstovavimo sutartis. Pareiškėjas nurodo, kad joks įstatymas nedraudžia pareiškėjo valdybai duoti nurodymų advokatui įgyvendinti teises ir pareigas, susijusias su pareiškėjo pažeistų teisių ir interesų gynimu teisme, kai pareiškėjo veikla yra visiškai nepagrįstai ribojama sankcijomis ir laikinuoju administravimu. Pareiškėjas pažymi, kad jo valią susitarti dėl atstovavimo byloje su atsakovu ir veikti per advokatą R. Audzevičių patvirtina pareiškėjo 2022 m. birželio 22 d. kreipimasis į laikinąjį administratorių dėl išankstinio pritarimo, taip pat pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštas laikinajam administratoriui. Pareiškėjo teigimu, teismo išvada, jog skundą pateikė neįgaliotas vesti bylą advokatas, yra pernelyg formali ir nepagrįsta byloje esančiais įrodymais bei prieštarauja ABTĮ 47 straipsnio 6 dalies esmei.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jo valią susitarti dėl atstovavimo byloje su atsakovu ir veikti per advokatą R. Audzevičių patvirtina buvusio generalinio direktoriaus sprendimas neatsiimti skundo bei 2022 m. birželio 22 d. kreipimosi į administratorių. Pareiškėjo teigimu, neteisingą teismo ABTĮ 47 straipsnio 6 dalies aiškinimą ir pritaikymą papildomai patvirtina ir ABTĮ 47 straipsnio 4 dalis, nenustatanti, kad pareiškėjo atstovu byloje galėtų būti tik advokatas, kuriam pritarė atsakovo įgaliotas laikinasis administratorius. Pareiškėjas pažymi, kad kartu su advokatu R. Audzevičiumi išreiškė aiškią valią turėti atstovavimo santykius ir sudaryti atstovavimo sutartis, todėl teismo nurodytos formos valios išraiškos neturėjimas neturėtų būti pagrindas ignoruoti šalių valią. Pareiškėjas daro išvadą, kad teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina, jog pareiškėjas išreiškė valią dėl skundo ir pavedė advokatui R. Audzevičiui tokį skundą pateikti teismui. Atitinkamai, advokatas R. Audzevičius taip pat yra išreiškęs valią atstovauti pareiškėją.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama nutartimi netinkamai taikytas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktas, nes pareiškėjas išreiškė valią advokatui dėl skundo pateikimo. Pareiškėjo teigimu, skundas nėra paduotas neįgalioto asmens, tačiau įgaliojimo įforminimas turi trūkumų, bet tokių trūkumų egzistavimo priežastimi nėra nei pareiškėjas, nei advokatas. Atsakovo ar jo įgalioto laikinojo administratoriaus valia dėl atstovavimo sutarties pasirašymo nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktą pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas nurodo, kad, atsakovui prašant taikyti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktą, teismas turėjo įvertinti atsakovo ir jo įgalioto laikinojo administratoriaus tarpusavio veiksmus skundo atžvilgiu: laikinasis administratorius vengia duoti sutikimą (nors ir neturi pastabų 2022 m. birželio 22 d. atstovavimo sutarčiai); atsakovas remiasi savo paties įgalioto asmens delsimu, prašydamas nepriimti skundo dėl to, kad kartu su skundu nepateikta 2022 m. birželio 22 d. atstovavimo sutartis. Pareiškėjas daro išvadą, kad skundo priėmimas išimtinai priklauso nuo atsakovo valios, todėl skundžiama nutartis, kuria tokia ydinga situacija buvo įteisinta, turi būti panaikinta. Pareiškėjo teigimu, teismas privalėjo ne atsisakyti priimti skundą, bet, nustatęs skundo trūkumus, suteikti terminą trūkumams pašalinti. 

Pareiškėjas nurodo, kad atsisakymas priimti skundą pažeidė fundamentalią pareiškėjo teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 5 str.), nes skundo priėmimo būtina prielaida yra atsakovo įgalioto asmens, kuris yra ir proceso dalyvis byloje, sutikimas pateikti skundą. Pareiškėjo teigimu, tokioje situacijoje, kai sutikimas 2022 m. birželio 22 d. atstovavimo sutarties pasirašymui ribojamas atsakovo įgalioto laikinojo administratoriaus delsimu duoti sutikimą, o skundo priėmimas ribojamas aktyviais atsakovo veiksmais (pastarajam prašant nepriimti skundo išimtinai dėl paties atsakovo atstovo neveikimo), ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis yra vieninteliu pagrindu tinkamai taikyti ABTĮ 5 straipsnį ir užtikrinti pareiškėjo teisę į realiai veiksmingą teisminę gynybą. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo įgalioto laikinojo administratoriaus delsimas ir aktyvūs atsakovo veiksmai dėl skundo nepriėmimo neabejotinai yra objektyvios ir nuo pareiškėjo nepriklausomos priežastys, dėl kurių 2022 m. birželio 22 d. atstovavimo sutarties pasirašymas uždelstas ir apribota galimybė pateikti teismui 2022 m. birželio 22 d. atstovavimo sutartį iki skundžiamos nutarties priėmimo. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai pasirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kuri neatitinka nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) ir faktinių aplinkybių.

Pareiškėjas nurodo, kad teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 daliai, Europos Sąjungos Chartijos 47 straipsniui, ABTĮ 5 straipsniui, nes pažeidžia pareiškėjo teisę kreiptis į teismą per pasirinktą advokatą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, nors Įsakymo 2.1 punkte nurodoma, kad dėl kiekvieno pareiškėjo organo sprendimo ir (ar) veiksmo turi būti gaunamas išankstinis laikinojo administratoriaus pritarimas, tačiau tai nereiškia, kad ši taisyklė yra taikytina pareiškėjui ginčijant patį Įsakymą, kuris numato šią kvestionuotiną taisyklę. Atsakovo įgaliotiniui (laikinajam administratoriui) nesuteikiant būtino pritarimo, iš pareiškėjo yra atimama teisė į teisminę gynybą, o tai pažeidžia įstatymo imperatyvą, kad teisės kreiptis į teismą atsisakymas negalioja (ABTĮ 5 str. 2 d.). Pareiškėjas pažymi, kad administratorius (kurį Įsakymu paskyrė atsakovas) vilkina pritarimo skundui pateikimą, nes pats patenka į interesų konfliktą, kadangi turi pritarti skundui dėl jo paties paskyrimo teisėtumo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas, nepriimdamas skundo, nors laikinasis administratorius leido pareiškėjui sumokėti žyminį mokestį už skundą ir neprieštaravo atskirojo skundo pateikimui, pažeidė pareiškėjo teisę kreiptis į teismą.

Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad laikinasis administratorius pritarė žyminio mokesčio sumokėjimui už skundą, todėl pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį už skundą.

 Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose prašo nutraukti administracinę bylą, o nenutraukus, atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Atsakovas vadovaujasi ABTĮ 151 straipsniu, 134 straipsnio 4 dalimi, 138 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 8 dalimi ir atkreipia dėmesį, kad atskirąjį skundą pasirašė ir jį pateikė tik advokatas, nors nėra pateikta tarp pareiškėjo ir advokato Ramūno Audzevičiaus sudaryta atstovavimo sutartis. Atsakovas daro išvadą, kad atskirasis skundas buvo pateiktas įgaliojimų neturinčio asmens ir negalėjo būti priimtas. 

Atsakovas nurodo, kad vis dar nėra pateikta pareiškėjo su advokatu sudaryta teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartis. Tai pagrindžia, jog advokatas Ramūnas Audzevičius skundo padavimo momentu nebuvo ir vis dar nėra tinkamai įgaliotas pareiškėjo vardu pateikti skundą ir toliau vesti bylą. Atsakovas nurodo, kad, remiantis teismų praktika, kadangi skundas buvo pateiktas nesant pareiškėjo įgaliojimo, išduoto skundą pasirašiusiam ir pateikusiam advokatui, pateiktas skundas negali būti priimtas remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu, todėl teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti skundą, paduotą neįgalioto vesti bylą asmens. Atsakovas pažymi, kad yra praleistas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas skundo pateikimui (2022 m. birželio 23 d.), kadangi rašytinių paaiškinimų pateikimo dieną nuo 2022 m. gegužės 23 d. yra praėję daugiau kaip keturi mėnesiai, o byloje vis dar nėra pateikta pareiškėjo ir advokato sudarytų teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarčių. Todėl skundas yra atsisakytinas priimti ir remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad skundo pareiškėjo vardu padavimui prieštaravo vienasmenis pareiškėjo valdymo organas – vadovas R. P.. Be to, kartu su skundu pateikti sprendimai yra priimti ir pasirašyti neteisėtos sudėties pareiškėjo valdybos. Atsakovas nurodo, kad nei Akcinių bendrovių įstatymas, nei pareiškėjo įstatai nesuteikia pareiškėjo valdybai teisės priimti sprendimų dėl atstovavimo sutarčių (t. y. sandorių) sudarymo ar kreipimosi į teismą pareiškėjo vardu. Pareiškėjo valdybai taip pat nėra suteikta teisė įpareigoti šiuos veiksmus atlikti pareiškėjo vadovą. Atsakovo teigimu, R. P. atostogų metu R. I. nebuvo „savarankišku“ pareiškėjo vadovu, tačiau priešingai – buvo R. P. įgaliotiniu (atstovu), t. y. R. P. savo atostogų metu buvo tikruoju pareiškėjo vienasmeniu valdymo organu ir ėjo pareiškėjo direktoriaus pareigas, o R. I. buvo R. P. įgaliotinė. Atsakovo teigimu, R. I., įgaliotinė, 2022 m. birželio 23 d. kreipimąsi laikinajam administratoriui išsiuntė pažeisdama R. P., įgaliotojo, nurodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo AB „Lifosa“ skundą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu, t. y. dėl to, kad skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundą per EPP sistemą pateikė ir elektroniniu parašu pasirašė advokatas Ramūnas Audzevičius, tačiau atstovavimo sutartis nėra tinkamai pasirašyta. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog advokatui tinkamai suteikti įgaliojimai vesti bylą, todėl darė išvadą, kad skundas buvo paduotas neįgalioto vesti bylą asmens.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atskirajame skunde teigia, kad atsisakymas priimti skundą pažeidė fundamentalią pareiškėjo teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 5 str.), nes skundo priėmimo būtina prielaida yra atsakovo įgalioto asmens, kuris yra ir proceso dalyvis byloje, sutikimas pateikti skundą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį teisę į teisminę gynybą turi įmonės, įstaigos, organizacijos bei kitos institucijos. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmeniui turi būti garantuojama teisė turėti nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą; šią teisę turi kiekvienas asmuo; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d. nutarimai). Asmens teisių ir laisvių teisminio gynimo garantija – tai procesinio pobūdžio garantija, esminis asmens teisių ir laisvių konstitucinio instituto elementas (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. nutarimas), būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga, neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmenų teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 kovo 4 d. nutarimai).

Kaip bendrasis teisės principas, teisė į veiksmingą teisminę gynybą įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 ir 13 straipsniuose ir dar kartą patvirtinta 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje. Veiksmingumo reikalavimas išreiškia bendrąją teismų pareigą užtikrinti realią pažeistų žmogaus teisių teisminę gynybą. Šis reikalavimas galioja ir apibrėžiant teisminės gynybos procesines taisykles. Pažeistų asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų gynybai kiltų grėsmė, jeigu teisminio proceso taisyklės neproporcingai ribotų asmens teisę kreiptis į teismą ir (ar) numatytų šios teisės įgyvendinimui pernelyg sudėtingas taisykles. Atsižvelgus į tai, administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota teisminės pažeistų teisių teisminės gynybos prioriteto, prieinamumo ir universalumo principų svarba. Kaip yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas. Vargu, ar galima kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. sausio 21 d. sprendimo Golder prieš Jungtinę Karalystę, 34–36 par., Series A, Nr. 18).

Nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. ABTĮ yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Pažymėtina, kad ABTĮ 5 straipsnio, įtvirtinančio teisę kreiptis į teismą, 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pagal ABTĮ 49 straipsnio 2 dalį, atstovais pagal įstatymą laikomi atitinkamų institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių, organizacijų vadovai, o įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais atvejais – ir kiti darbuotojai, veikiantys neviršydami įgaliojimų, suteiktų remiantis įstatymu ar kitais teisės aktais. ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) yra pasirašytas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais (ABTĮ 24 str. 4 d.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo, o pagal to paties straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021, 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.).

Tarptautinių sankcijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad laikinasis administratorius skiriamas finansų ministro sprendimu. Finansų ministras nustato laikinojo administratoriaus paskyrimo terminą, įgaliojimus, funkcijas ir veiksmus, kuriuos laikinasis administratorius gali atlikti tik Finansų ministerijai iš anksto pritarus. Šioje dalyje nurodytu sprendimu, kai tai būtina, taip pat gali būti nustatoma, kad laikinai sustabdomi tam tikrų ar visų juridinio asmens organų įgaliojimai ir juos laikinai perima laikinasis administratorius arba kad tam tikriems juridinio asmens organų sprendimams priimti reikia gauti laikinojo administratoriaus pritarimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad Įsakymo 1 punktu paskirtas AB „Lifosa“ laikinasis administratorius vienų metų laikotarpiui nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos. Iš Juridinių asmenų registro išrašo apie AB „Lifosa“ nustatyta, jog 2022 m. gegužės 24 d. yra įregistruotas juridinis faktas apie paskirtą laikinąjį administratorių. Įsakymo 2.1 punktu nustatyta, jog visiems AB „Lifosa“ visuotinio akcininkų susirinkimo, valdybos ir įmonės vadovo sprendimams ir (arba) veiksmams, numatytiems Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir (arba), kiek jam neprieštarauja, įmonės įstatuose bei kituose įmonės veiklos dokumentuose, taip pat bet kokiems atsiskaitymams, įskaitant atsiskaitymus įskaitymo būdu, piniginėms operacijoms, sutarčių ir (arba) sandorių sudarymui ar nutraukimui, galiojančių sutarčių ar sandorių tolesniam vykdymui reikalingas išankstinis rašytinis laikinojo administratoriaus pritarimas. Įsakyme taip pat nurodoma, kad jis per vieną mėnesį nuo jo įsigaliojimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Akcinių bendrovių įstatymo nuostatose, reglamentuojančiose visuotinio akcininkų susirinkimo, valdybos ir įmonės vadovo sprendimus ir (arba) veiksmus (Įsakymo 2.1 p.) nėra nustatyti bendrovės organų veiksmai, susiję su kreipimusi į teismą (Akcinių bendrovių įstatymo 20, 34, 37 str.). Tačiau AB „Lifosa“ įstatų 8.6 punkte įtvirtinta, kad generalinis direktorius atstovauja bendrovę teisme, be to, vadovaudamasis, be kita ko, valdybos nutarimais, turi teisę sudaryti Bendrovės sandorius. 

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. birželio 22 d. AB „Lifosa“ generalinio direktoriaus R. P. atostogų metu jo pareigas einanti R. I. (b. l. 470, I t.) pasirašė kreipimąsi laikinajam administratoriui dėl pritarimo žyminio mokesčio mokėjimui (b. l. 494, I t.) ir kreipimąsi laikinajam administratoriui dėl pritarimo ir patvirtinimo, kad Bendrovė apskųstų Įsakymą bei sudarytų atstovavimo sutartį su advokatais (b. l. 12-15, II t.). Iš bylos medžiagos matyti, kad šie kreipimaisi laikinajam administratoriui buvo išsiųsti 2022 m. birželio 23 d. Laikinasis administratorius 2022 m. birželio 27 d. R. I. išsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad kreipimosi dėl atstovavimo sutarčių sudarymo įvertinimui įmonė turi pateikti papildomus dokumentus ir informaciją (b. l. 29, II t.). 2022 m. birželio 22 d. Oleg Shiryaev (iki 2022 m. gegužės 11 d. – AB „Lifosa“ valdybos pirmininkas) elektroniniu paštu advokatui Ramūnui Audzevičiui nurodė, kad AB „Lifosa“ valdyba jį įgalioja pateikti skundą dėl Įsakymo (b. l. 483, I t.). Advokatas Ramūnas Audzevičius 2022 m. birželio 22 d. per EPP sistemą teismui pateikė AB „Lifosa“ skundą dėl Įsakymo panaikinimo. Tačiau, kaip pažymėta skunde ir kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atstovavimo sutartis nebuvo tinkamai pasirašyta.

Kaip minėta, skundu siekiama apskųsti Įsakymą, kuriuo AB „Lifosa“ paskirtas laikinasis administratorius. Tačiau iš Įsakymo 2.1 punkto formuluotės ir AB „Lifosa“ generalinio direktoriaus pareigas ėjusios R. I. veiksmų (kreipimųsi į laikinąjį administratorių dėl pritarimo, be kita ko, AB „Lifosa“ kreiptis į teismą dėl Įsakymo) bei atsakovo pozicijos, išdėstytos byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, matyti bylos šalių vertinimas, kad, įsigaliojus Įsakymui, AB „Lifosa“ skundo teismui dėl Įsakymo panaikinimo pateikimui būtina gauti šiuo Įsakymu paskirto laikinojo administratoriaus pritarimą. Kaip matyti, su tokiu Įsakymo aiškinimu sutiko ir pirmosios instancijos teismas, kuris, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog laikinasis administratorius raštu pritarė dėl skundo teismui pateikimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į specifines šios bylos aplinkybes realios galimybės įgyvendinti teisę kreiptis į teismą kontekste, o, atsisakydamas priimti skundą, tik formaliai konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie atstovavimo sutarties sudarymą bei įrodymų, kad laikinasis administratorius raštu pritarė dėl skundo teismui pateikimo ir dėl atstovavimo sutarties sudarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad Įsakymo 2.1 punkte nenumatyta, jog paskyrus laikinąjį administratorių nutrūksta AB „Lifosa“ valdymo organų įgaliojimai ir įmonės valdymo organai nebegali atstovauti įmonei teisme. Priešingai, Tarptautinių sankcijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad, kai tai būtina, taip pat gali būti nustatoma, jog tik tam tikriems juridinio asmens organų sprendimams priimti reikia gauti laikinojo administratoriaus pritarimą. Pažymėtina ir tai, kad Akcinių bendrovių įstatymas nenumato, jog įmonės valdymo organui kreipiantis įmonės vardu į teismą turi būti gautas konkretus paskirto įmonės laikinojo administratoriaus pritarimas tokiam veiksmui. Pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, Įsakymo 2.1 punktą, paskirto laikinojo administratoriaus rašytinio pritarimo reikalavimo nėra pagrindo vertinti kaip paties laikinojo administratoriaus vykdomą įmonės valdymo veiklą ar kaip laikinojo administratoriaus veikimą kartu su bendrovės valdymo organais. Nagrinėjamu atveju teismas netyrė, ar byloje yra duomenų apie apribojimų nustatymą pareiškėjo valdymo organams siekiant kreiptis į teismą, ar tokiu atveju laikinojo administratoriaus išankstinis pritarimas iš tikrųjų būtinas ir proporcingas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nepagrįstai akcentavo tik faktą dėl nesudarytos atstovavimo sutarties, bet neįsigilino, dėl kokių priežasčių ši sutartis nebuvo sudaryta, bei nesiekė išsiaiškinti tikrosios AB „Lifosa“ valios (valdybos 2022 m. birželio 20 d. sprendimas, bendrovės vadovo veiksmai) pateikti skundą teismui dėl Įsakymo panaikinimo.

Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad atstovas įgaliojimus paduoti skundą teismui turi turėti skundo padavimo metu, o tai, jog tokie įgalinimai suteikiami jau po skundo padavimo išduotame naujame įgaliojime, neturi reikšmės, nes atstovas gali veikti pagal įgaliojimą, turimą atliekant atitinkamus procesinius veiksmus, o ne pagal įgaliojimą, kuris išduodamas po atitinkamų procesinių veiksmų atlikimo (žr., pvz., 2008 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS248-181/2008), atkreiptinas dėmesys, kad šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į visumą byloje nustatytų aplinkybių, be kita ko, įvertinus tai, kad pareiškėjas savo pateiktame atskirajame skunde iš esmės aiškiai išreiškė savo valią tiek dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarties apskundimo, tiek dėl jo vardu pirmosios instancijos teismui pateikto skundo padavimo, iš esmės prašydamas šį skundą priimti, siekiant operatyvaus bylos nagrinėjimo, nevilkinti proceso, taip pat į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė arba įstatymų saugomas interesas, konstitucinius teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, įgytų teisių apsaugos reikalavimus, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui turėtų būti sudaryta galimybė pašalinti pirmosios instancijos teismui pateikto skundo trūkumus. 

Įvertinus kilusio ginčo (klausimo) pobūdį asmens teisės į teisminę gynybą aspektu, atsižvelgus į byloje susiklosčiusios situacijos specifiškumą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Lifosa“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo akcinės bendrovės „Lifosa“ skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Ramūnas Gadliauskas

        Skirgailė Žalimienė