Civilinė byla Nr.  2A-1762-614/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20739-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 54.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Romualda Janovičienė, Alma Urbanavičienė ir Eglė Surgailienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Baltik sport” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Baltik sport“ ieškinį atsakovui UAB „Dangų centras“ dėl skolos priteisimo. Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

              Ieškovas UAB „Baltik sport“ ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta konsultavimo sutartis. Nurodė, kad ieškovas vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus, teikė atsakovui konsultacijas telefonu, darbų objekte, dalyvavo susitikimuose su trečiaisiais asmenimis.

              Atsakovas UAB „Dangų centras“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutartis nebuvo vykdoma. Dėl vokiečių gamybos Stockmeier dangos klojimo atsakovas susisiekė ir gavo konsultaciją iš gamintojo. Atsakovas finansavo minėtos bendrovės atstovo atvykimą į darbo objektą, pragyvenimą, bendrovės atstovas suteikė visą reikiamą informaciją dėl dangos klojimo technologijos. Nurodė, kad ieškovas negali nurodyti kada ir kur konkrečiai suteikė konsultacijas, koks buvo konsultacijų turinys.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo UAB „Baltik sport“ atsakovo UAB „Dangų centras“ naudai 1361,25 Lt  bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, jog ieškovas nepateikė įrodymų kada ir kaip suteikė konsultavimo paslaugas. Atsakovas nurodė, kad rangos darbai buvo pradėti 2013-07-11, pabaigti 2014-08-14. Telefono skambučio išklotinė yra pateikta nuo 2012-01-10 iki 2014-01-22 datos (b. l.12,13). Teismas ieškovo įrodymą – telefono skambučių išklotinę atmetė, nes iš išklotinės neaišku kas ir kam skambino, kokiu tikslu, nei kas sukūrė išklotinę. Tarp šalių sudaryta konsultavimo paslaugų sutartis (b. l.10,11), kurią reglamentuoja LR CK 6.716 str. normos. LR CK 6.722 str. numatyta paslaugų teikėjo pareiga pateikti ataskaitą apie paslaugų suteikimą. Ieškovas LR CK 6.722 str. numatytos ataskaitos nepateikė. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti sutartyje numatytą pinigų sumą, o atsakovas nurodė, kad sutartis nebuvo vykdomą, atsakovas jokių paslaugų iš ieškovo negavo. Ieškovas ieškinį grindė vien sutartimi. Teismas sprendė, kad sutartis nebuvo vykdoma. Ieškovui nepateikus įrodymų, kad vykdė paslaugas, o atsakovui nurodžius, kad neteko pasinaudoti ieškovo paslaugomis, atsakovui pridavus darbų objektą ir nepasinaudojus sutartimi numatyta ieškovo konsultacija, laikytina, kad sutarties neįmanoma vykdyti dėl aplinkybių, už kurias nė viena šalis neatsako. LR CK 6.720 str. 5 d. nurodyta, kad jeigu sutarties neįmanoma vykdyti dėl aplinkybių, už kurias nė viena šalis neatsako (rangos darbai pabaigti, ieškovo konsultacijų neprisireikė), klientas privalo atlyginti paslaugų teikėjui tik faktiškai turėtas išlaidas, tačiau tokie įrodymai ieškovo nepateikti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

              Ieškovas UAB „Baltik sport“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra neišsamus, nemotyvuotas. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo teismo posėdyje pateiktus įrodymus. Šie įrodymai patvirtina faktą, kad ieškovas teikė konsultacijas atsakovo darbuotojams kartu su AB „Utenos melioracija“, su kuria buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį. Teismas taip pat nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl liudytojų kvietimo, liudytojai galėjo patvirtinti, jog ieškovas ne kartą teikė konsultacijas atsakovui. Teismas atsisakė priimti medžiagų gamintojo pranešimą, kuriame nurodyta, jog medžiagų tiekėjas teikia medžiagas objektui tik su sąlyga, jog atsakovą konsultuos ieškovas. Kartu su skambučių išklotine ieškovas pateikė elektroninį laišką, kuriame matyti, jog išklotinę atsiuntė UAB „Teledema“ atstovas. Be to, teismo posėdžio metu atsakovo atstovas R. P. pripažino, kad bendravo su ieškovo atstovu telefonu. Todėl teismas nepagrįstai atmetė skambučių išklotinę kaip įrodymą. Teismas atsisakydavo priimti ieškovo teikiamus įrodymus ir vertino išimtinai tik atsakovo atsikirtimus todėl pažeidė lygiateisiškumo ir nešališkumo principus. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas nepateikė LR CK 6.722 str. numatytos ataskaitos. Ieškovas pateikė atsakovui ataskaitą, joje nurodė, konsultavimo paslaugų turinį, paslaugų suteikimo laiką, trukmę, asmenis, kuriems buvo teikiamos konsultacijos bei paslaugų suteikimo formą. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovui teisė į atlyginimą priklauso nuo faktiškai atliktų veiksmų. Sutartyje nėra nurodytas konsultacijų kiekis ir nedetalizuota konsultacijų forma bei vertė, kadangi sutarties tikslas buvo rezultatas (neatsižvelgiant į tai, kiek ir kokių konsultacijų bus teikiama sutarties vykdymo metu). Ieškovo pagalba atsakovui pasiekus rezultatą, jam kyla pareiga sumokėti sutartyje nurodyto dydžio atlygį ieškovui. Su ieškovo pagalba atsakovo atlikti darbai buvo priimti galutinio užsakovo, taigi - sutartimi numatytas rezultatas buvo pasiektas. 2014-01-30 ieškovas  pateikė atsakovui atliktų darbų aktą, tačiau atsakovas atsisakė jį pasirašyti, todėl ieškovas pateikė atsakovui vienašalį darbų perdavimo-priėmimo aktą, aktu pardavė tinkamai, laiku ir kokybiškai atliktas paslaugas, o atsakovas akto neginčijo. Teismas dėl šio akto nepasisakė, nepripažino jo negaliojančiu, todėl jis laikytinas galiojančiu, o nepasirašiusiai šaliai kyla pareiga atsiskaityti su ieškovu.

              Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas prašomus prijungti prie bylos įrodymus galėjo pateikti anksčiau. Pasirengimas bylai vyko paruošiamųjų dokumentų būdu ir šalys turėjo pareigą teikti įrodymus laiku, o teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus vėlesnėse proceso stadijose. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog dėjo visas pastangas minėtus įrodymus gauti anksčiau, nesirūpino operatyvių bylos išnagrinėjimu, o įrodymų priėmimas teismo posėdžio metu, kai byla nagrinėjama iš esmės, būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą. Be to, atsisakymas priimti įrodymus susijęs ne tik su nesavalaikiu jų pateikimu, bet ir su šių įrodymų sąsajumu su bylos dalyku. Net ir prijungtus papildomus įrodymus, jie nepagrindžia, kad atsakovui buvo teikiamos ginčo paslaugos, kokios paslaugos, nenurodyta jų trukmė, kita svarbi informacija. Teismas nepažeidė civilinio proceso teisės normų, pagrįstai ir teisėtai nesivadovavo skambučių išklotine. Išklotinė nepasirašyta įgalioto asmens, todėl neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų. Nors ieškovas nurodo, jog telefonu buvo konsultuota daugiau nei 8 val., tačiau skambučių išklotinė to nepatvirtina, nes bendra pokalbių trukmė yra 51 min. Be to, vien telefoninių pokalbių faktas pats savaime nepatvirtina, kad ieškovas teikė atsakovui konsultavimo paslaugas, iš skambučių išklotinės nėra aišku, kam priklauso telefono numeriai, koks buvo bendravimo telefonu turinys. Šiais numeriais buvo bendraujama daugiau kaip metus ir iki sutarties sudarymo. Ieškovo argumentams jog Utenio stadiono rekonstrukcijos darbai buvo atliekami iki 2014-01-22 (ir jiems atlikti buvo reikalingos ieškovo konsultacijos) prieštarauja ir Nekilnojamo turto registro duomenys:  Utenio stadiono darbai buvo baigti 2013-08-14, sudarius statybvietės priėmimo-perdavimo aktą. Teismas teisingai nustatė, jog atsakovui pridavus Utenos stadiono rekonstrukcijos darbus generaliniam rangovui ir nepasinaudojus Konsultavimo sutartimi numatytomis ieškovo konsultacijomis, sutartis nebuvo pradėta vykdyti. Atsakovas 2014-02-05 paprašė ieškovo pateikti išsamią ataskaitą apie suteiktas konsultavimo paslaugas, bet ieškovas atsisakė tai padaryti ir atsiuntė vienašalį paslaugų perdavimo-priėmimo aktą. Akte nebuvo nurodyta paslaugų teikimo apimtis, būdas, data. Ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir pirmos instancijos teismas perdavimo akto pagrįstai nepripažino tinkamu įrodymu. Ieškovui neįrodžius, kad buvo teikiamos konsultavimo paslaugos, konstatuotina, jog darbų perdavimas neįvyko ir ieškovas neturėjo teisės vienašališkai pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Apeliacinis skundas netenkintinas.

              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006,Nr. 102-3957).

              Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

              CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau teismų praktika pripažįsta, jog šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus, dėl savo gaunamų pajamų ir turimų išlaikytinių. Teisėjų kolegija mano, kad tikslinga šiuo įrodymus prijunti prie bylos. Apelianto nurodytos aplinkybės nebuvo detalizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl, kolegijos vertinimu, apelianto pateikti įrodymai naudingi vertinant bylos nagrinėjimo dalyką. Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi tuo, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; ir kt.).

              Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad sutartis yra vienas iš prievolės atsiradimo pagrindų (CK 6.2 str.). Atlygintinos paslaugų teikimo sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu (audito, konsultacinės, informacijos, mokymo, kt.), todėl CK 6.716 straipsnyje nurodytos paslaugos vadinamos intelektinėmis - šalys paprastai tariasi dėl paslaugų teikimo, tačiau gali susitarti ir dėl tam tikro rezultato. Paslaugų teikimo sutartis yra dvišalė, todėl vienai sutarties šaliai – paslaugos teikėjui – įvykdžius sutartyje nustatytą įsipareigojimą, kitai sutarties šaliai – klientui – atsiranda pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas. Jeigu paslauga lieka nesuteikta, neatsiranda ir pareigos ją apmokėti. Paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi. Sutarties šalys nusistato tarpusavio teises ir pareigas, tačiau šios sutarties vykdymas grindžiamas  CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus.

              Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-07-11 tarp šalių buvo sudaryta konsultavimo sutartis. Remiantis šia sutartimi ieškovas 2014-02-26 sudarė ir pasirašė vienašalį darbų perdavimo-priėmimo aktą, bei kreipėsi į teismą dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo. Atsakovas su reikalavimu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad paslaugos pagal minėtą sutartį suteiktos nebuvo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai nepriėmė papildomų įrodymų į bylą ir netinkamai aiškino konsultavimo paslaugų sutartį.

              Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-462/2002; 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas laikėsi pirmiau nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo argumentams dėl skambučių išklotinės vertinimo ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog išklotinė nepagrindžia fakto apie suteiktas konsultacijas, kadangi nėra aiškus bendravimo telefonu turinys. Įvertinusi šalių argumentus ir pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo pateiktas vienašalis darbų perdavimo-priėmimo aktas (b.l. 21-23) taip pat nėra pakankamas įrodymas konstatuoti ieškovą vykdžius sutartį. Šis aktas yra ne tik reikalaujančio atlygio asmens vienašališkai surašytas dokumentas, bet ir nėra konkretus - jame nėra pateikta informacija apie paslaugų suteikimo apimtį, būdą, datas ir laiką ar trukmę, apie asmenis, kurie tariamai teikė ar kuriems buvo teikiamos paslaugos (konsultacijos), kokios konkrečiai konsultacijos ir pan. Ieškovas  turėjo suprasti paslaugų tiekėjo ataskaitos svarbą ir pasirūpinti tinkamų jos įforminimu, nes ieškovas yra verslininkas, vykdantis profesinę ūkinę ir komercinę veiklą, todėl jam keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai (CK 1.5 str., 6.38 str. 2 d., 6.722 str.).

              Pažymėtina ir tai, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis), todėl ieškovas privalėjo pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių negali pateikti teismui, kartu nurodant aplinkybes, trukdančias tai padaryti, kokius liudytojus prašo apklausti, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus atsakovo atsikirtimus (CPK 226 straipsnis). CPK 181 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jam buvo užkirstas kelias pateikti įrodymus ir kad teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, nes įrodymai turėjo būti pateikti pasirengimo bylą nagrinėti teisme metu, teikiant procesinius dokumentus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto teiktų įrodymų nepriėmimas neturėjo įtakos pirmos instancijos teismo išvadų teisėtumui. Kaip jau  minėta, apeliacinės instancijos teismas nusprendė prijungti ir vertinti papildomus įrodymus, kuriuos pirmos instancijos teismas atsisakė prijungti prie bylos. Teisėjų kolegijos nuomone, minėti įrodymai nepagrindžia ieškinio aplinkybių. AB „Utenos melioracija“ ir Stockmeier Urethanes GmbH & Co pranešimuose nėra informacijos apie paslaugų teikimo apimtis, jų turinį, paslaugų teikimo datą, laiką ar kitos svarbios informacijos. Taigi, netgi ir priėmus ieškovo nurodomus įrodymus, tai nelemia kitokio šios bylos ginčo teisinio vertinimo, t. y. dėl to negali būti priimtas kitoks teismo procesinis sprendimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti prašomus įrodymus, kadangi ieškovas nepagrindė fakto, jog negalėjo gauti ir pateikti teismui įrodymų anksčiau. Tai, kad raštai surašyti 2014 m. spalio mėnesio pabaigoje nereiškia, kad ieškovas anksčiau negalėjo kreiptis dėl įrodymų gavimo. Net jei būtų laikomasi priešingos pozicijos, svarbu pažymėti, jog pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas teismo sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

              Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

              Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

              Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto atsakovo naudai priteistinos 360,00 Eur atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme, remiantis CPK 98 straipsnio 1–3 dalimis.

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,             

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą  palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto UAB „Baltik sport“ 360,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų 00 centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Dangų centras“ naudai.