Administracinė byla Nr. eI3-55-386/2021
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02470-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 24.6; 24.7; 41;
55.1.1; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 20 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,
sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,
dalyvaujant pareiškėjos UAB „MŪSŲ LAIKAS“ atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui,
2020 m. gruodžio 23 d. viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „MŪSŲ LAIKAS“ skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja UAB „MŪSŲ LAIKAS“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria į patvirtintą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą (toliau – ir Sąrašas) yra įtrauktos pareiškėjos UAB „MŪSŲ LAIKAS“ nuosavybės teise valdomos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja skunde ir pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nors ir nėra naudojamos, tačiau yra prižiūrimos ir nėra apleistos, todėl Sprendimas patalpas įtraukti į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą, yra nepagrįstas, neteisėtas ir neteisingas.
Pareiškėjai nėra suprantama, kokiais faktiniais duomenimis vadovaujantis ginčo patalpos įtrauktos į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą.
Pareiškėjos įsitikinimu, reali faktinė patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), būklė neatitinka Palangos miesto savivaldybes administracijos direktoriaus įsakymu, 2014 m. balandžio 3 d. Nr. A1-298, patvirtintame Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos apraše nurodytų kriterijų. Nuotraukos, kurias pareiškėja teikia kartu su šiuo skundu, įrodo, kad turtas nėra neprižiūrimas ir apleistas. Pareiškėja, būdama rūpestinga ir apdairi, prižiūri bei tvarko patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), kiek yra objektyviai įmanoma: aplinka yra išvalyta nuo statybinių šiukšlių, žolė nupjauta, teritorija aptverta tvora, ant tvoros uždėti ženklai, kad pašaliniams eiti draudžiama, visi įėjimai rakinami, todėl patalpos ir jų aplinka visiškai nekelia pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai.
Teigia, kad Palangos miesto savivaldybes administracijos direktoriaus įsakymu 2014 m. balandžio 3 d. Nr. A1-298 patvirtintas Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių nustatymo tvarkos aprašas, kurio tikslas - nustatyti patalpas ir statinius, kurie yra nenaudojami arba naudojami ne pagal paskirtį, arba yra apleisti, arba neprižiūrimi, įvertinti savininkų veiksmus dėl šių objektų naudojimo, priežiūros, būklės gerinimo ar jų užimamos teritorijos tvarkymo (3 p.). Pareiškėja mano, kad atsižvelgus į minėto aprašo nuostatas ir faktinę pareiškėjos valdomų patalpų būklę, pati atsakovė, priimdama skundžiamą Sprendimą, nesivadovavo aprašu. Nurodo, kad atsakovė nekilnojamojo turto įrašymą į Sąrašą privalėjo pagrįsti apraše nustatytų kriterijų buvimą patvirtinančiais duomenimis (faktais). Pareiškėja 2019 metais iš atsakovės nėra gavusi jokių įspėjimų/pranešimų ir nebuvo bausta dėl netinkamo patalpų ir/ar valstybinio žemės sklypo priežiūros ar naudojimo, todėl pareiškėja, savo nuožiūra tvarkydama patalpas ir teritoriją, buvo pagrįstai įsitikinusi, jog veikė apdairiai, rūpestingai tiek, kiek buvo būtina, siekiant geriausių pastangų. Nurodo, kad pareiškėja turto apžiūroje, po kurios buvo priimtas skundžiamas aktas, nedalyvavo ir iki šiol nėra supažindinta su atsakovės surinkta medžiaga. Kadangi teritorija yra apverta, todėl daro išvadą, kad atsakovės atstovai neturėjo realios galimybės patekti į teritorijos vidų ir patalpas apžiūrėti iš arti, o patalpas apžiūrėjo ir jų būklę vertinio stovėdami už tvoros.
Akcentuoja, jog minėtas nekilnojamas turtas 2017 m. nebuvo įtrauktas į apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą, nors jo būklė iš esmės buvo lygiai tokia pati, kokia buvo 2018 m. ir kokia yra šiuo metu. Pareiškėjos nuomone, Palangos miesto savivaldybė, įtraukdama pareiškėjos valdomą turtą, adresu (duomenys neskelbtini), į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą siekia kitų, nei įstatyme numatytų tikslų. Pareiškėjos vertinimu, nevienodai traktuojama minėto nekilnojamo turto būklė (2017 m. ir 2019 m.) yra objektyviai nepateisinama ir prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1-4 punktuose nurodytiems įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principams, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6, 10 ir 12 punktuose numatytiems savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, veiklos skaidrumo ir žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principams.
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės taryba atsiliepime nurodo, jog su skundu nesutinka ir teigia, kad jis yra nepagrįstas.
Nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T2-109 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2019 metams nustatymo“ 1.5 punktu nustatytas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas 3,0 procentai nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nekilnojamajam turtui (neatsižvelgiant į jo paskirtį), kuris yra nenaudojamas, apleistas ir neprižiūrimas, arba naudojamas ne pagal paskirtį. Sprendimo 2 punktu savivaldybės administracija įpareigota sudaryti ir patvirtinti 1.5 punkte nurodyto nekilnojamojo turto sąrašą bei iki einamųjų metų gruodžio 1 d. pateikti informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. T2-147 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punkte nustatyta, kad į Sąrašą gali būti įrašytas fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu, yra apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu ir atitinka vieną ar kelis iš šių kriterijų, šiuo atveju 5.7. punkto kriterijų: statiniai apleisti, t. y. apdegę, apgriuvę, aptrupėję ar kitaip fiziškai pažeisti ir netvarkomi, neprižiūrimi arba statinių savininkai arba naudotojai nevykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 ir 48 straipsniuose nustatytų statinių naudotojų pareigų prižiūrint statinį. Vadovaujantis Aprašo 6 punktu, Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir Statybos skyriai, pagal Aprašo 5 punkte nustatytus kriterijus, vizualiai įvertinę nekilnojamojo turto būklę, nustato statinius, kurie yra nenaudojami, apleisti arba neprižiūrimi.
Teigia, kad Aprašo 7 punkte nustatyta, jog „Objektai, kurie buvo įtraukti į praėjusių metų Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašą ir nebuvo kreiptasi dėl jų išbraukimo iš šio Sąrašo, automatiškai yra įtraukiami į Sąrašą“.
Paaiškina, kad UAB „MŪSŲ LAIKAS“ priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. Al-1214 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“, sudarytu Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. Al-298 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pagrindu, įrašytas į 2018 metų Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą. Įsakymas yra nenuginčytas, galiojantis pilna apimtimi.
Nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir Statybos skyriai, sudarydami Sąrašą, pateikia turimą informaciją apie statinius: adresą, savininką (jeigu žinomas), techninės priežiūros būklę (nenaudojamas, avarinis ir netvarkomas, sudegęs ir netvarkomas ar pan.) ir prideda turimą vaizdinę medžiagą (nuotraukas, planus, statinio techninės priežiūros patikrinimo aktus ir pan.). Komisija, gavusi Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir Statybos skyrių informaciją, patikrina, patikslina duomenis ir iki kiekvienų metų rugpjūčio 25 dienos apibendrina Sąrašą.
Kadangi pareiškėjai priklausantis pastatas atitinka Aprašo 5.7 ir 7 punkte nustatytus apleistam, nenaudojamam statiniui nustatytus kriterijus, UAB „MŪSŲ LAIKAS“ priklausantis pastatas adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 17 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-217 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“ įtrauktas į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą.
Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamo ginčo dalykas – Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašas, dalyje, kuria patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), įrašytos į Palangos miesto savivaldybėje esančių apleistų, neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog pareiškėjai 2015 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. JP-3924 pagrindu nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos - poilsio patalpos, kurių, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini) (21 proc. nusidėvėjimas), (duomenys neskelbtini) (23 proc. nusidėvėjimas), (duomenys neskelbtini) (35 proc. nusidėvėjimas), (duomenys neskelbtini) (23 proc. nusidėvėjimas). Taip pat pareiškėja 2017 m. vasario 20 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. MV7-1409 pagrindu tapo savininke negyvenamųjų patalpų - poilsio patalpų kurių, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) (21 proc. nusidėvėjimas). Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad pareiškėja įsigijo ne naujas, o iki 35 proc. nusidėvėjusias patalpas, kurių eksploatavimui žemės sklypas nebuvo suformuotas. Akivaizdu, kad tokiam gana dideliam objektui pertvarkyti reikalingos didelės investicijos bei ilgesnis laikotarpis. Kadangi žemės nuomos sutartis sudaryta tik 2018 metais, pareiškėjai buvo suvaržytos galimybės rasti investuotoją.
Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. T2-217 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“, patvirtintas Sąrašas, į kurį įtrauktas statinys, adresu (duomenys neskelbtini) (Sąrašo 8 pozicija).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 puntu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 2 dalimi, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T2-109 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo 2019 metams“ ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. T2-147 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Teisėjų kolegija pažymi, jog iš skundžiamo Sprendimo turinio neaišku, kokiu pagrindu ir kokiais nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) atsakovas nusprendė pareiškėjai priklausantį statinį įtraukti į apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą.
Aprašo 14 punktas nustato, kad į Sąrašą įtrauktų statinių savininkai per 10 (dešimt) darbo dienų nuo Sąrašo patvirtinimo informuojami apie jų valdomo objekto įtraukimą į šį Sąrašą.
2019 m. spalio 30 d. raštu Nr. (19.2)-11-1623 atsakovė informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. T2-147 patvirtintu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašu, 2019 m. spalio 17 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-217 pareiškėjai priklausantis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), įtrauktas į Palangos miesto savivaldybėje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašą.
Tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovė apie Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes prieš priimant 2019 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. T2-217 informavo pareiškėją ir įpareigojo poilsio patalpas suremontuoti, įspėjo, jog to nepadarius per nustatytą terminą, poilsio patalpos bus įtrauktos į Sąrašą.
Sąrašo sudarymo ir keitimo procedūros reglamentuotos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. TS-147 patvirtintu „Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašu“. Aprašo 3 punktas numato, jog tvarkos Aprašo tikslas - nustatyti Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančius turto objektus (statinius), kurie yra neprižiūrimi ir apleisti ar naudojami ne pagal paskirtį, įvertinti savininkų veiksmus dėl šių objektų naudojimo priežiūros, būklės gerinimo, nustatyta tvarka įtraukti šiuos objektus į Sąrašą ir apmokestinti maksimaliu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu.
Pareiškėja nurodo, kad 2019 m. spalio 17 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-217 yra neteisėtas, kadangi priimtas pažeidžiant viešojo administravimo procedūrą bei Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį.
Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą įpareigoja veikti tik pagal įstatymo jam suteiktus įgaliojimus.
Taryba, būdama viešojo administravimo subjektas, priimdama sprendimus turi vadovautis ne tik įstatymu, tačiau yra saistoma ir gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.
Pareiškėjos tvirtinimu, pastatas į Sąrašą buvo įtrauktas nepagrįstai, pažeidžiant teisės aktais nustatytas procedūras, iš Sprendimo turinio neaišku, kokiu pagrindu ir kokiais nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) nuspręsta pareiškėjai priklausantį turtą įtraukti į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų pastatų ir statinių sąrašą.
Pareiškėja ginčą kelia dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų pažeidimo, procedūrinių reikalavimų Sprendimo priėmimo procese nesilaikymo.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame Sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-617-13).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 išaiškino, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kai iš viešojo administravimo subjekto sprendimo turinio neaišku, kokiu pagrindu ir kokiais nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) nuspręsta pareiškėjui priklausantį statinį įtraukti į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą, tai toks sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų ir turi būti panaikintas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje eA-4045-968/2020, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-95-502/2020, 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2227-520/2020).
Iš skundžiamo Sprendimo matyti, jog ginčo pastatas įtrauktas į Sąrašą, vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi (nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusia įstatymo redakcija), kuri apibrėžia apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoką. Šiame straipsnyje nurodyta, kad apleistu ar neprižiūrimu laikomas nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. Kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Ši įstatymo nuostata apleisto ir (ar) neprižiūrimo nekilnojamojo turto požymius sieja su jo būkle, keliančia pavojų aplinkai, tačiau, teismui nepateikta duomenų, kad prieš įtraukiant ginčo pastatą į Sąrašą, buvo atliktos pastato patikrinimo vietoje procedūros, buvo surašytas pastato techninės priežiūros aktas, todėl teismas neturi duomenų apie tai, kad pastato būklė keltų pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.
Vien pagal nustatytas aplinkybes dėl teisinio pagrindo ir faktinių aplinkybių neatitikties nurodytam teisiniam pagrindimui, teismo vertinimu, sprendimas yra neaiškus, pagrįstas prieštaringais motyvais, todėl akivaizdu, jog pareiškėjai buvo apsunkinta galimybė suprasti jo esmę ir efektyviai realizuoti savo teisių ir teisėtų interesų gynybą.
Pareiškėja teismui pateikė 2019 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjos su UAB „ARCHKO“ sudarytą projektavimo darbų sutartį Nr. 19-03. Šios sutarties objektas – poilsio pastato (duomenys neskelbtini), remonto projektas. Taip pat iš pateikto atliktų darbų akto Nr. SDE 20/11/03 matyti, kad yra atlikta statinio dalinė (konstrukcijų) ekspertizė, o tai reiškia, kad pareiškėja siekia pastatą rekonstruoti. Šie įrodymai įrodo, kad 2019 metais pareiškėja pradėjo pastatų tvarkymo parengiamuosius darbus, yra atlikta konstrukcijų ekspertizė, siekiama pastatą rekonstruoti ir pritaikyti naujos kokybės naudojimui. Skundžiamo sprendimo priėmimo dienai jau buvo pastato naudojimo ir priežiūros aplinkybių, kurių atsakovė neįvertino priimdama skundžiamą aktą, t. y. skundžiamas aktas neatitinka faktinių aplinkybių.
Atsakovė teismui pateikė pastato fotonuotraukas, kurios parodo, kad faktinė poilsio patalpų patikra buvo vykdoma ne iki 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 priėmimo, o jau jį priėmus, t. y. 2019 m. lapkričio 5 d. Iš pareiškėjos su skundu pateiktų fotonuotraukų matyti, kad aplinka yra išvalyta nuo statybinių šiukšlių, žolė nupjauta, teritorija aptverta tvora, ant tvoros uždėti ženklai, kad pašaliniams eiti draudžiama, todėl pastatas ir jo aplinka nekelia pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai. Akivaizdu, kad pareiškėja, kiek tai objektyviai įmanona, prižiūri bei tvarko ginčo pastatą.
Nors atsakovė teigia, kad pareiškėja pastato tvarkymo darbus pradėjo tik 2020 metais, tačiau pareiškėjos pateikti įrodymai rodo, jog pareiškėja pastatų tvarkymo parengiamuosius darbus pradėjo dar 2019 metais, t. y. iki skundžiamo sprendimo priėmimo.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, priimant pareiškėjai nepalankų sprendimą, nebuvo sudaryta galimybė pareiškėjai pateikti įrodymus, galinčius turėti įtakos ginčo Sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovės veiksmai visiškai nedera su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis, taip pat paneigiami Konstitucijoje įtvirtinti teisinės valstybės, teisinio aiškumo, tikrumo ir saugumo principai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos normas, ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“ dalies, kuria uždarajai akcinei bendrovei „MŪSŲ LAIKAS“ nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktos į apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą, negalima laikyti teisėta ir pagrįsta, nes priimant Sprendimą buvo pažeistos jo priėmimo procedūros, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, gero administravimo principo imperatyvai. Teismo vertinimu, Sprendimo teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjai suprasti jo esmę, įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į gynybą. Dėl minėtų pažeidimų nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių, turinčių įtakos pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui, įvertinimas, ir tai sudaro pagrindą skundžiamo Sprendimo dalį panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „MŪSŲ LAIKAS“ skundą tenkinti.
Panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2- 217 dalį, kuria į patvirtintą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą yra įtrauktas pareiškėjos UAB „MŪSŲ LAIKAS“ nuosavybės teise valdomos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėjai Remigijus Arminas
Laimutė Jokubauskaitė
Aušrelė Mažrimienė