Administracinė byla Nr. I1-208-554/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01608-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.;

 (S)

20.2.3.; 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.1.

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 4 d.

Kaunas

          Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas 2020 m. birželio 22 d. skundu ir 2020 m. rugsėjo 25 d. patikslintu skundu (reg. Nr. DOK-23477) kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 11 662 Eur neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo  2017 m. birželio 23 d. iki 2019 m. spalio 3 d., atlyginimui.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1–5), patikslintame skunde (b. l. 51–54), atsiliepime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 79–80) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. buvo paskirtas į Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) 10 lokalinio sektoriaus 2 būrį, t. y. socialinės globos sektorių, skirtą neįgaliesiems. Nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. buvo paskirtas į 12 būrio 3 gyvenamąją patalpą. Nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. spalio 3 d. gyveno 18 būrio 5 miegamajame. Nurodė, jog yra neįgalus žmogus, jam nustatyta 65 procentų darbingumas. Turi sveikatos sutrikimų dėl dešinio kelio sąnario traumos. 10 lokalinio sektoriaus 2 būryje jam teko nuo 4,05 kv. m iki 4,20 kv. m gyvenamojo ploto. Neįgaliųjų socialinės globos sektorius yra reabilitacijos centras, todėl jam taikomi Lietuvos higienos normos HN 47:2011, „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu  Nr. V-737, 18 punkto, kuriame nustatyta, kad patalpoje negali būti daugiau kaip 4 miegamųjų vietų (lovų) ir 1 lovai priklauso 7 kv. m.

Pabrėžė, kad sanitariniame mazge pisuarai buvo visiškai neatskirti vienas nuo kito, buvo kiauri, nebuvo jokio lango ir mechaninės ventiliacijos, buvo blogas kvapas. Buvo 6 unitazai, 1 unitazas visiškai atviras. Tarp unitazų buvo sienelės, o iš priekio 1,40 m aukščio durelės, kurias laikė metalinis karkasas. Tarp sienelių ir karkaso buvo tarpai. Dėl to nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Įėjus kairėje pusėje esantis unitazas buvo labai žemas, blogai pritvirtintas prie grindų, dažnai užsikimšdavo.

Nuo 2018 m. spalio 11 d. socialinės globos sektoriaus patalpose vyko remonto darbai, kurie tęsėsi iki 2019 m. balandžio 11 d., todėl visą laiką teko kęsti triukšmą, kvėpuoti dulkėmis, jausti pjaunamo ar šlifuojamo metalo ir dažų kvapą. To pasėkoje pradėdavo skaudėti galvą, darydavosi silpna ir bloga. Be to, sveikatai labai kenkė didelio galingumo telefono ryšio blokatoriai. Dėl tokių nepakeliamų sąlygų ne kartą skundais kreipėsi į Alytaus PN direktorių, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamentą. Dėl nuo 2019 m. sausio 9 d. prasidėjusio dušo remonto buvo atimta galimybė nusimaudyti būrio duše. Teko šaltyje eiti per lauką į bendrą dušą apie 700 m į vieną pusę. Bendras dušas buvo visiškai nepritaikytas neįgaliam žmogui. Prie dušo esantys koridorius ir laiptai buvo padengti plytelėmis, todėl buvo slidu. Duše taip pat buvo slidu. Grindys buvo su nuolydžiu nubėgti vandeniui, nebuvo kur įsikibti, nebuvo taburečių. Duše nebuvo kur pasidėti higienos priemonių, nebuvo guminių kilimėlių, skysto muilo ir kūno prausiklių dozatorių. 2 būryje įrengtas laikinas dušas buvo įrengtas siaurame lovyje, skirtame plautis kojas, nebuvo nei kur įsikabinti, nei ant ko atsisėsti. Dėl remonto metu buvusių dulkių, smarvės, triukšmo pareiškėjui skaudėjo gerklę, jis kosėjo, dėl vaikščiojimo per lauką į dušą buvo peršalęs, kankino kosulys, svaigo galva, skaudėjo dešinio kelio sąnarį.

Nurodė, kad 2 būrio 4, 3 ir 9 patalpose visą laiką buvo labai šalta, nes langai buvo nesandarūs, radiatoriai buvo vos šilti. Patalpose buvo tarakonų. Gyveno 2 aukšte, nakčiai buvo užrakinami, ant langų buvo grotos. Budintys medikai buvo maždaug už 800 m. Sveikatos priežiūros tarnyboje budintys pareigūnai buvo pirmame aukšte kitame pastate. Remonto metu buvo išardyta veikusi pareigūnų iškvietimo sistema, tad nebuvo kaip išsikviesti medikų ir pareigūnų. Nebuvo dūmų detektorių, atsarginių išėjimų. Nebuvo ir jokių gaisro gesinimo priemonių. Todėl kiekvieną naktį teko miegoti su baime, kaip prisišaukti pagalbą, jei kas atsitiktų. Tokių atvejų buvo ne vienas ir pagalbos sulaukė po pusės valandos.

Nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 12 būrio 3 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 34,48 kv. m, kurioje gyveno 9 žmonės, todėl pareiškėjui septynias paras teko 3,3 kv. m ploto. Ši patalpa buvo kamerų tipo patalpa, buvo nuolat rakinama, buvo 4 dviaukštės lovos ir viena vieno aukšto lova, sanitarinis mazgas užėmė 2 kv. m. Nuo 2017 m. lapkričio 1 d. yra lengvojoje grupėje, todėl jį galima buvo užrakinti tik nakčiai. 12 būrys nebuvo skirtas neįgaliesiems, nors pareiškėjas čia buvo perkeltas iš socialinės globos ir reabilitacijos būrio. Būnant 12 būryje pareiškėjui buvo nebeskiriamas specialus ligoniams skirtas maitinimas, maisto kiekis sumažėjo perpus. Buvo atimti turėti specialūs poroloniniai čiužiniai. Turėdamas paprastą čiužinį pareiškėjas negalėjo normaliai išsimiegoti, skaudėjo nugarą. Buvo teigiama, kad viską turi daryti patys nuteistieji, kad čia ne neįgaliųjų būrys ir jokie pagalbininkai nereikalingi. Buvo gąsdinama, jog išskirstys po atskirus būrius. Todėl nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. pareiškėjas jautė pastovų stresą, nerimą, baimę, tiesiogines patyčias. Buvo slepiama informacija, palaikoma pastovi įtampa ir nežinia.

Nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. spalio 3 d. pareiškėjas gyveno 18 būrio 5 miegamajame, kurio plotas 22,19 kv. m ir kuriame 69 paras gyveno 8 žmonės. Čia buvo ir 4 kv. m sanitarinis mazgas. Taigi, pareiškėjui teko 2,3 kv. m ploto. Nebuvo jokio pasivaikščiojimo kiemelio, tik betoninė krepšinio aikštelė. Patalpos nepritaikytos neįgaliesiems. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų jautėsi psichiškai prievartaujamas, kentėjo fizinį skausmą, depresiją, beviltiškumą, viskuo nusivylė, jautėsi diskriminuojamas dėl neįgalumo.

Atsakovo atstovas Alytaus PN teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo atstovas atsiliepimuose į skundą (b. l. 11–18, 57–59) nurodė, kad į Socialinės globos sektorių buvo skiriami nuteistieji, kuriems dėl turimos fizinės negalios, lėtinių ligų, amžiaus ar kitų priežasčių reikalinga kitų asmenų pagalba buityje ar savitarnoje. Pagal savo pobūdį Socialinės globos sektoriaus patalpos negali būti artimesnės Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpoms, kuriose vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto norma turėtų būti 5,1 kv. m. Alytaus PN pareiškėjui ginčo laikotarpiu užtikrino teisę į kalinimą nustatyto ploto gyvenamosiose patalpose. 2019 m. balandžio 11 d. Socialinės globos sektorius buvo uždarytas, o didelė dalis nuteistųjų perkelti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Pareiškėjas Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-60 sudarytos komisijos sprendimu buvo paliktas Alytaus PN.

Pažymėjo, kad nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. pareiškėjas gyveno 12 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, kuri buvo rakinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio 7 dalimi ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 punkto nuostatomis, todėl ši gyvenamoji patalpa buvo įrengta pagal kamerų įrengimo reikalavimus.

Alytaus PN užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus atitinkančią temperatūrą, santykinę oro drėgmę, oro judėjimo greitį, dirbtinę apšvietą. Alytaus PN esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą visuose pataisos namuose. Bendrabučio tipo miegamieji ventiliuojami atidarius langus. Teisės aktai nustato, kad patalpas valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl netvarkos patalpose, sanitariniuose mazguose atmestini. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento 2019 m. sausio 24 d. rašte Nr. (12.4.80) minima cheminių medžiagų koncentracija buvo nustatyta ne 2 būrio, o 9 būrio miegamajame, tai pareiškėjui neturėjo jokios įtakos. Šių cheminių medžiagų koncentracija susidarė dėl per mažo patalpų vėdinimo. Įstaigoje karštas vanduo tiekiamas į bendro naudojimo patalpas. Dušinėje visi dušų rageliai buvo gerai veikiantys, tiekiamas vanduo yra šiltas, vandens srovė tinkamo spaudimo, nenutrūkstanti, dušo persirengimo patalpoje langas nesudaužytas, uždarymo mechanizmas nesulaužytas. Dušinė aprūpinta reikiamu inventoriumi. Pareiškėjo Socialinės globos vertinimo kriterijų, Fizinio savarankiškumo vertinimo kriterijų vertinimo skiltyje pažymėta, kad pareiškėjas gali pats pasirūpinti asmens higiena (nusiprausti, išsimaudyti, prižiūrėti savo kūno dalis), apsirengti, savarankiškai susitvarkyti tualete. Vertinant pareiškėjo fizinį asmens priežiūros savarankiškumą specialus poreikis nustatytas nebuvo, todėl pareiškėjo argumentas, kad dušas nebuvo pritaikytas neįgaliesiems atmestinas, nes dušo remonto metu pareiškėjui buvo sudaryta galimybė eiti į pataisos namų bendro naudojimo dušo patalpas.

Nurodė, jog 2 būryje yra bendras sanitarinis mazgas (įrengtas atskirai nuo miegamųjų), sanitariniame mazge tualetai atskirti sienelėmis ne mažesnėmis kaip 1,5 metro aukščio. 12 būryje sanitariniai mazgai įrengti pačiose gyvenamosiose patalpose (taip pat ir kamerų tipo patalpose), visuose sanitariniuose mazguose įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija.

Ginčo laikotarpiu Socialinės globos sektoriuje buvo atliekami paprastieji remonto darbai, tačiau jie buvo vykdomi tik dienos metu ir darbo dienomis, o pačios patalpos remontuojamos ne daugiau kaip po vieną, todėl pareiškėjo argumentai, kad buvo priverstas gyventi dulkėse, jausti dažų bei pjaustomo metalo kvapą atmestini.

Alytaus PN, vykdydami valstybės institucijų pareigą užtikrinti visuomenės saugą nuo nusikalstamų asmenų, laikomų bausmės atlikimo vietose, veiksmų, jau eilę metų diegia ir tobulina nesankcionuoto telefoninio ryšio blokavimo sistemas. Sistemų diegimo darbams taikomi teisės aktų nustatyti reikalavimai. Visi radiotechniniai objektai Alytaus PN įrengti ir įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, visi radiotechninio objekto techniniai parametrai buvo suderinti su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, kuri išdavė leidimą eksploatuoti radiotechninius objektus.

Ginčo laikotarpiu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų panaudotas fizinis ar psichinis smurtas iš pareigūnų pusės, taip pat negauta duomenų, kad Alytaus PN pareigūnai netinkamai atliktų jiems pavestas funkcijas. 2 būrio patalpose nuolat vykdoma priežiūra tiek reaguojat į gautus iškvietimus suveikus signalui iš konkrečios gyvenamosios patalpos, tiek intensyviai patruliuojant. Nėra duomenų, kad remontuojant 2 būrio patalpas iškvietimo sistema neveikė. Bendrabučio tipo miegamuosiuose ant langų yra išorinės grotos, tačiau evakuaciniai išėjimai yra įrengti kiekviename pastate. Taip pat kiekviename kontrolės praleidimo punkte yra gesintuvai, o kiekvieno būrio koridoriuose – vandens čiaupai. Nuo 2018 m. gruodžio 18 d. Alytaus PN yra sudarę sutartį su UAB „Alytaus profilaktine dezinfekcijos stotimi“, įstaigoje pagal poreikį atliekančia dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbus. Šios įmonės paslaugomis Alytaus PN naudojasi pastoviai, pagal poreikį, todėl pareiškėjo teiginiai apie buitinius parazitus gyvenamosiose patalpose nepagrįstas.

Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2019 m. spalio 3 d. (pareiškėjas ginčo laikotarpį patikslino 2020 m. rugsėjo 25 d. patikslintu skundu (b. l. 51–54).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Alytaus PN sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

            Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto normos pažeidimo.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 111.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.

Atsakovo atstovas į bylą pateikė duomenis (b. l. 13, 19, 20–23, 90–98), kad nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. buvo paskirtas į 2 būrio 4, 3, 9 gyvenamojoje patalpoje, kur jam teko nuo 4,27 kv. m iki 4,58 kv. m. gyvenamojo ploto. Nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 16 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 12 būrio 3 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 34,48 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,83 kv. gyvenamojo ploto. Nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. spalio 3 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 18 būrio 5 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 22,19 kv. m, joje įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,69 kv. m gyvenamojo ploto). Pareiškėjas teigia, jog 18 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje buvo 8 miegamosios vietos, tačiau nepateikia įrodymų savo teiginiui pagrįsti. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylą pateiktais duomenimis, atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas vadovaujasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo.

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktą skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį Nr. A-575-1731/2014).

Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog Alytaus PN Socialinės globos sektoriuje jam turėjo būti užtikrintas 7 kv. m plotas, kadangi Alytaus PN 10 lokalinis sektorius nors ir pritaikytas žmonėms su negalia, tačiau nėra skirtas gydymui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-38-552/2021).

Atsižvelgdamas į tai teismas konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma. Taigi, nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėjas nurodo, kad sanitariniame mazge pisuarai buvo visiškai neatskirti vienas nuo kito, buvo kiauri, tarp unitazų buvo sienelės, o iš priekio 1,40 m aukščio durelės, kurias laikė metalinis karkasas, tarp sienelių ir karkaso buvo tarpai, vienas unitazas buvo visiškai atviras, todėl nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vertinant, ar nebuvo viršyta priimtina kentėjimo riba, prie tokių veiksnių priskirtina ir galimybė privačiai naudotis tualetu. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95), 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99). Vis dėlto Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimą naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindą pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (t. y., kai pripažįstama, kad kalinimo sąlygos viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumą) paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiškai ar visiškai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimą byloje M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 62936/00) 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje C. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09), 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12). Taigi aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiškai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir šiems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką paprastai gali sudaryti prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybės, kai pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant EŽTT paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

 Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes (unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito atskirti dalinėmis pertvaromis ir durimis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų) ir atsižvelgus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, daroma išvada, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, todėl nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo argumentai dėl netinkamu tualetų įrengimu sukeltos neturtinės žalos atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad nuo 2018 m. spalio 11 d. Socialinės globos sektoriaus patalpose vyko remonto darbai, kurie tęsėsi iki 2019 m. balandžio 11 d., todėl visą laiką teko kęsti triukšmą, kvėpuoti dulkėmis, jausti pjaunamo ar šlifuojamo metalo ir dažų kvapą. Dėl to pareiškėjui pradėdavo skaudėti galvą, darydavosi silpna ir bloga.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu 2-ame Socialinės globos būryje vyko sektoriaus buitinių, pagalbinių ir gyvenamųjų patalpų remonto darbai. Nors atsakovo atstovas nurodo, kad remonto darbai vyko tik dienos metu ir darbo dienomis, o pačios patalpos remontuojamos tik nedaugiau kaip po vieną, tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl būryje atliekamų remonto darbų pareiškėjui galėjo kilti tam tikrų nepatogumų ar išgyvenimų, kurių jis nebūtų patyręs, jei pareiškėjas būtų laikomas neremontuojamame būryje. Kita vertus, teismas pažymi, jog sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 sprendimą byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, jog dėl 2 būrio miegamuosiuose vykdytų remonto darbų pareiškėjas negalėjo patirti skunde nurodytų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl Socialinės globos sektoriuje vykdytų remonto darbų pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors neigiamos pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.

Pareiškėjo teiginys, jog sveikatai labai kenkė didelio galingumo telefono ryšio blokatoriai vertintinas kaip deklaratyvus, kadangi pareiškėjas nenurodė, kokiu būdu telefono ryšio blokatoriai pakenkė jo sveikatai, kokios neigiamos pasekmės jam dėl to atsirado. Alytaus PN Saugumo valdymo skyrius 2020 m. birželio 15 d. pažymoje (b. l. 36) patvirtino, jog visi radiotechniniai objektai Alytaus PN buvo įrengti ir įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, visi radiotechninio objekto techniniai parametrai buvo suderinti su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, kuri išdavė leidimą eksploatuoti radiotechninius objektus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini. 

Pareiškėjas nurodo, kad dėl nuo 2019 m. sausio 9 d. prasidėjusio dušo remonto buvo atimta galimybė nusimaudyti būrio duše. Argumentuoja, kad į bendrą dušą reikėjo eiti šaltyje apie 700 m į vieną pusę, be to, bendras dušas buvo visiškai nepritaikytas neįgaliesiems – prie dušo koridorius ir laiptai buvo padengti plytelėmis, todėl buvo slidu, duše taip pat buvo slidu, nebuvo kur įsikibti, nebuvo taburečių, nebuvo kur pasidėti higienos reikmenų,  guminių kilimėlių, skysto muilo, kūno prausiklių dozatorių.

Pažymėtina, kad Alytaus PN Turto valdymo skyriaus 2020 m. liepos 7 d. pažyma Nr. 4-2885 (b. l. 31) patvirtina, kad vykusio remonto metu buvo įrengtas laikinas dušas, pritaikytas neįgaliesiems, kuriame buvo veidrodžiai, lentynėlės, guminiai kilimėliai, dozatoriai. Atsakovės atstovo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad dušuose yra suoliukai, guminiai kilimėliai, dozatoriai, pakabos (b. l. 40–41). Be kita ko, jokių anksčiau nurodytus pažeidimus pavirtinančių aplinkybių, įrodymų pareiškėjas nepateikė, t. y. byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas dėl nurodytų pažeidimų kreipėsi skundais į Alytaus PN pareigūnus, administraciją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ir kitas kompetentingas institucijas. Šiuo metu patikrinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes objektyvių galimybių nėra. Teismo vertinimu, anksčiau nurodyti pareiškėjo argumentai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 straipsnis).

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog remonto metu buvo išardyta veikusi pareigūnų iškvietimo sistema, tad nebuvo kaip išsikviesti medikų ir pareigūnų.  Nebuvo dūmų detektorių, atsarginių išėjimų, nebuvo ir jokių gaisro gesinimo priemonių.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog 2 būrio patalpose nuolat vykdoma pareigūnų priežiūra, tiek reaguojant į gautus iškvietimus iš konkrečios gyvenamosios patalpos, tiek intensyviai patruliuojant, teigė, jog neturi duomenų, kad remontuojant 2 būrio gyvenamąsias patalpas iškvietimo sistema neveikė. Nurodė, kad bendrabučio tipo miegamuosiuose evakuaciniai išėjimai įrengti kiekviename pastate, taip pat kiekviename kontrolės praleidimo poste yra gesintuvai, o kiekvieno būrio koridoriuose yra vandens čiaupai (b. l. 16 – 17). Atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas Žmonių evakavimo iš 2 aukšto patalpų planas (b. l. 35).

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra pažeidimas ir pareiškėjui dėl to kilo neturtinė žala - pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr. LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nėra patikimų duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų apie tai, kad pareiškėjui buvo kilę tam tikrų problemų dėl signalizacijos mygtuko, t. y., kad buvo būtinybė jais naudotis, tačiau jų nebuvo ar jie veikė netinkamai. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad buvo ne vienas atvejis, kai pagalbos sulaukė po pusės valandos, yra nedetalizuoti, nes nėra aišku kada ir kam buvo pagalba kviesta, nėra tai patvirtinančių įrodymų ir duomenų. Pareiškėjas neturi teisės ginti viešąjį interesą, todėl jis turi nurodyti aiškias, konkrečias ir su juo susijusias aplinkybes, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad dėl signalizacijos mygtuko netinkamo įrengimo jam buvo kilusi kokia nors žala. Taip pat ir argumentus dėl dūmų detektorių neįrengimo, atsarginių išėjimų gaisro gesinimo priemonių nebuvimo  pareiškėjas grindė į ateitį nukreiptomis deklaratyvaus pobūdžio prielaidomis, duomenų apie realiai jam kilusias neigiamas pasekmes pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjui deklaratyviai išdėsčius savo samprotavimus dėl galimos neturtinės žalos, sietinos su iškvietimo sistemos neįrengimu, priešgaisrinės sistemos reikalavimų nesilaikymu, nenurodžius, kad būtinybė pasinaudoti pareigūnų iškvietimo sistema, gesintuvais, avariniais išėjimais buvo iškilusi, teismas neturi pagrindo daryti išvadą dėl žalos fakto buvimo.

Pareiškėjas teigė, kad gyvenamojoje patalpoje buvo tarakonų.

Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punktu laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Taigi buitinių kenkėjų buvimo laisvės atėmimo vietos įstaigos patalpose faktas pats savaime nėra laikomas pažeidimu, pažeidimas konstatuotinas tuo atveju, kai pataisos namų administracija nesiima veiksmų aptiktiems buitiniams kenkėjams naikinti. Šią išvadą patvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 patvirtinto Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo nuostatos, pagal kurias privalomasis profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas apima nariuotakojų ir graužikų stebėjimą bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal poreikį (4 p., 16.5 p., 26.6 p. ir kt.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1714-602/2018).

Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas ėmėsi veiksmų, siekdamas užtikrinti, kad gyvenamosiose patalpose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų (Higienos normos HN 134:2015 20 p.), ir tai patvirtina į bylą pateiktas kenkėjų Kontrolės  ir naikinimo žurnalas (b. l. 61–65). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl papildomo kenkėjų naikinimo ar patalpos dezinfekavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti kokių nors netinkamų Alytaus PN veiksmų.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog sanitariniame mazge nebuvo tinkamos ventiliacijos, pisuarai buvo kiauri, unitazas užsikimšdavo, patalpose buvo šalta, langai buvo nesandarūs.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 12 punktą laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Higienos normos HN 134:2015 16 punktą, gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 11–18) nurodė, kad įstaiga užtikrina gyvenamųjų patalpų atitiktį Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimams. Nurodė, kad Alytaus PN esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose, bendrabučio tipo miegamieji ventiliuojami atidarius langus. Jokių objektyvių duomenų (nuotraukų, patikrinimo aktų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų ir pan.), patvirtinančių, kad vertinamuoju laikotarpiu ginčo gyvenamosiose patalpose buvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos, atsakovo atstovas nepateikė. Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų galėjo kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kuris pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Pažymėtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Be to, teismas pažymi, kad pareiškėjas tik konstatavo minėtus pažeidimus ir visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Todėl abstrakčių, bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti Alytaus PN veiksmai.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog nuo 2019 m. balandžio 11 d. jis buvo kalinamas būriuose, kurie nebuvo pritaikyti neįgaliesiems, todėl jam nebebuvo skiriamas specialus ligoniams skirtas maitinimas, nebuvo išduodami specialūs čiužiniai, nebuvo skiriama pagalba. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 13) nurodė, jog 2019 m. balandžio 11 d. Socialinės globos sektorius buvo uždarytas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-60 sudarytos Komisijos dėl nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ar iš šio sektoriaus sprendimu pareiškėjas nebuvo perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, o buvo paliktas atlikti bausmę Alytaus PN (b. l. 37–39). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų ginčijęs komisijos sprendimą ar Alytaus PN direktoriaus įsakymą dėl jo paskyrimo į 12 būrį. Atsižvelgus į tai, kad nuo 2019 m. balandžio 11 d. nebuvo laikomas Socialinės globos sektoriuje, jam neturėjo būti taikomos specialios sąlygos (maitinimas, specialus čiužinys, pagalba buityje), todėl atsakovo neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 16 d. 12 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje jis buvo laikomas nuolat užrakintas, išleisdavo tik į valgyklą ir pasivaikščioti 3 valandoms. Teigė, jog yra priskirtas lengvajai grupei, todėl galėjo būti užrakintas tik nakčiai.

BVK (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. liepos 6 d.) 70 straipsnio 7 dalis nustato, kad pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 punktą, nuteistieji gali būti užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis šių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens šaltinio; kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus. Taisyklių 732 punkte nurodyta, kad iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką į darbą, bendrojo lavinimo mokyklą ar profesinio mokymo įstaigą, pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklą, dušą, socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita Bausmių vykdymo kodekso nustatyta veikla, sudaryti santuoką, iškvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiūros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiūros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla. Byloje esantis Alytaus PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. I-294 patvirtinta Nuteistųjų, laikomų 5 lokaliniame sektoriuje, dienotvarkė patvirtina, jog, priešingai nei nurodo pareiškėjas, nuteistieji iš gyvenamųjų patalpų išleidžiami ilgiau nei trims valandoms. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui buvo apribota galimybė pasinaudoti tualetu, prieiti prie geriamo vandens šaltinio. Be to, pareiškėjas nenurodė ir neindividualizavo konkrečių neigiamų pasekmių (kilusios žalos), todėl jo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad 18 būryje nebuvo pasivaikščiojimo kiemelių, atsakovo atstovas 2020 m. gruodžio 29 d. rašte Nr. 8-8421 (b. l. 86–87) nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemas yra įrengtas tik 18 būrio nuteistiesiems, kieme yra įrengta krepšinio aikštelė, mini futbolo vartai, kitas sporto inventorius, kuriuo nuteistieji gali naudotis. Aplinkybė, jog pasivaikščiojimo kiemas yra įrengtas patvirtina į bylą pateikta Alytaus PN stacionariųjų ir mobiliųjų postų schema (b. l. 89). Be to, ir pats pareiškėjas neneigia, jog 18 būrio nuteistiesiems buvo įrengta krepšinio aikštelė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemo neįrengimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat reiškia pretenzijas dėl netinkamo pareigūnų elgesio, patyčių, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada, kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų ir jam kilusios žalos), todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

           Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525  -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). 

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo S. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                                                                 Algis Markevičius