Baudž. byla Nr. 1-45-349/2010

              Proceso Nr. 1-76-1-00530-2009-4

 

 (S)

      

                                                                                     

                                                                                          

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gegužės 18 d.

Panevėžys

 

 

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,

sekretoriaujant Astai Railaitei,

dalyvaujant prokurorui Donatui Skrebiškiui,

gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs, lietuvis, LR pilietis, 8 klasių išsilavinimo, vedęs, gyvenantis nedirbantis, teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 1993-07-14 pagal 1961 m. BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, teistumas išnykęs,     

kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p.

 

            Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė :

 

K. B. 2009 m. rugpjūčio 17 d., apie 14 val., esančiame sąvartyne, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia, ne mažiau kaip šešis kartus dūrė peiliu I. M. į kaklą, nugarą ir krūtinę, tuo padarydamas nukentėjusiajam pjautinius nekiauryminius kairės ausies ir kaklo, kaklo kairės pusės, nugaros kairės pusės, krūtinės kairės pusės sužalojimus, durtinį-pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su širdies kairiojo skilvelio pažeidimu, lydimu kraujo susikaupimu širdiplėvėje bei širdies tamponados krauju, dėl ko nukentėjusysis mirė, tyčia, nužudė I. M..

Kaltinamojo K. B. kaltė įrodyta.

            Kaltinamasis K. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009-08-17, apie 9 val., jis su žmona dviračiais važiavo į savo darbo vietą – sąvartyną. Pakeliui sutiko Mį, su kuriuo išgėrė alaus, o po to su juo alų gėrė sąvartyne. Vėlesnių savo veiksmų jis neprisimena. Prisimena tik nuo tada, kai buvo vežamas į  tardymą. Jis tik tada sužino, kad nužudė žmogų. Pirmą kartą apklausiamas tyrėjai jis prisipažino peiliu dūręs. Kodėl taip pasakojo, negali paaiškinti. Tokius parodymus jis davė pats niekieno neverčiamas. Parodymų patikrinimo metu nusikaltimo vietą, kur dūrė peiliu, parodė todėl, kad ji buvo aptverta juosta. Jis neprisimena, ką pasakė žmonai, grįžęs iš sąvartyno. Jis negali patvirtinti, nei kad nužudė Mį, nei kad jo nenužudė, nes nieko neprisimena.

            Liudytoja A. B. parodė, kad 2009-08-17 ryte ji su vyru išvažiavo su dviračiais iš namų dirbti į sąvartyną. Važiuodami sutiko Mį, su kuriuo išgėrė alaus. Po to visi nuvažiavo į sąvartyną. Ji nuėjo grybauti, o jos vyras su Miu liko gerti alų. Kai ji grįžo iš miško , pakvietė vyrą važiuoti namo, bet jis nesutiko ir pasiliko su Miu. Jai išvažiuojant vyras su Miu nesipyko, kalbėjosi ramiai. Apie 15 val. vyras grįžo namo girtas, padėjo ant stalo kruviną peilį ir pasakė, kad jis nužudė Joną. Ji nepatikėjo. Vyras sakė, jeigu netiki, pasižiūrėk į kirvį. Tarp vyro įrankių, kuriuos vežiojasi, ji rado kirvį, kuris taip pat buvo kruvinas. Dar jai vyras sakė, kad padegė „kalaškes“. Ji klausė vyro, už ką jis nužudė J. Vyras jai atsakė, jog už tai, kam šis ją vagilka vadino. Išėjusi į lauką ji paskambino į policiją ir pasakė, kad jos vyras nužudė žmogų. Atvykusiems policijos darbuotojams atidavė peilį ir kirvį. Po to ji su pareigūnais važiavo į sąvartyną, kur surado lavoną.

            Liudytojas D. K. patvirtino liudytojos A. B. parodymus dalyje dėl  I. M. lavono suradimo sąvartyne aplinkybių.

            L. R. G parodė, kad, sužinojęs apie įvykį sąvartyne, jis nuvyko ten ir matė I. M. lavoną bei trumpai kalbėjosi su A. B., kuri papasakojo, jog ji paliko ir K                    begeriančius sąvartyne. Po kurio laiko Kęstas grįžo namo ir pasisakė nužudęs J, rodė kruviną peilį. Ji išsigandusi paskambino ir apie tai pranešė policijai.

Parodymų patikrinimo vietoje metu 2009-09-30 Panevėžio r. Šilagalio k. miške K. B. parodė vietą sąvartyne, kur jis su Miu gėrė alų ir vietą, kur Mis jam sudavė smūgį į nosį, po ko jis peiliu vieną kartą dūrė stovinčiam Miui į krūtinę. (1 t., 142-144 b. l.).

Daiktų pateikimo metu 2009-08-17 A. B. pateikė atlenkiamą peilį su raudonos spalvos dėmėmis ir virtuvinį kirvuką su raudonos spalvos dėmėmis (1 t., 33 b. l.).

Teismo medicinos specialisto 2009-08-18 išvadoje  Nr. M 375 /09 (05) nurodyta, kad I. M. mirė nuo durtinio-pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su širdies kairio skilvelio pažeidimu, lydimu kraujo susikaupimo širdiplėvėje bei širdies tamponados krauju. I. M. lavono kraujyje rasta 3,97 promilės etilo alkoholio. I. M. lavono tyrimo metu nustatyti priešmirtiniai sužalojimai – dvi poodinės kraujosruvos juosmens kairėje pusėje, durtiniai-pjautiniai nekiauryminiai kairės ausies ir kaklo, kaklo kairės pusės, nugaros kairės pusės, krūtinės kairės pusės sužalojimai ( viso penki), padaryti trumpame laikotarpyje iki mirties ir pomirtiniai sužalojimai – kirstinės žaizdos kaktoje su kaktikaulio lūžiu, viršugalvio kairėje pusėje, nosyje su nosikaulių sužalojimu, dešiniame skruoste ir nosyje su skruostikaulių sužalojimu, viršutinės lūpos ir burnos srityse su viršutinio žandikaulio sužalojimu, smakre su apatinio žandikaulio sužalojimui (viso devyni), muštinės žaizdas kaktoje ir dešinio smilkinio srityje (viso šeši), o taip pat pomirtinis aukštos temperatūros poveikis abiejų sėdmenų, dešinės ir kairės šlaunų, dešinės ir kairės blauzdų, dešinės ir kairės pėdų, kairės plaštakos išorinio paviršiaus srityse. (1 t., 50-53 b. l.).      

Medicinos kriminalistikos laboratorijos teismo medicinos eksperto 2010-01-15 išvadoje Nr. MK-U 61/09 (01) nurodyta, kad neatmetama galimybė, jog I. M. durtinės-pjautinės žaizdos krūtinėje ir nugaroje padarytos tyrimui pateiktu peiliu, o geležtė deformuota po sužalojimų padarymo. Neatmetama galimybė, kad kirstinis I. M. kaktos sužalojimas padarytas pateikto kirvuko ašmenimis. I. M. durtinėse-pjautinėse žaizdose ir kaktos žaizdose nustatyti metalizacijos geležimi pėdsakai. Mechaninių I. M. drabužių pažeidimų ir odos žaizdų lokalizacija, išilginių ašių kryptys bei padarymo mechanizmas sutampa, t. y. jie padaryti vienu metu (1 t., 62-84 b. l.).

Teismui nekelia abejonių, jog I. M. nužudė K. B.. Nors kaltinamasis to nepatvirtino, tačiau to ir nepaneigė. Ikiteisminio tyrimo pradžioje apklausiamas įtariamuoju kitą dieną po įvykio K. B., dalyvaujant gynėjui, gana detaliai nurodė ginčo tarp jo ir I. M. kilimo priežastis, įvykio vietą, dalį savo veiksmų, kartu paaiškindamas, jog dalies savo veiksmų nepamena dėl girtumo, kas yra buvę ir anksčiau (1 t., 138-139 b. l.). Rugpjūčio 19 d., svarstant prokuroro pareiškimą dėl suėmimo skyrimo, K. B. taip pat prisipažino nužudęs I. M., durdamas turėtu peiliu. Nurodė, kad tai padarė būdamas girtas (1 t., 113-114 b. l.). Atliekant jau aukščiau minėtą parodymų patikrinimą vietoje po pusantro mėnesio nuo įvykio, jis taip pat nurodė dūręs peiliu I. M. į krūtinę. Tik praėjus dar dviem mėnesiams, K. B. kreipėsi į prokurorą su prašymu jį apklausti papildomai (1 t. 148 b. l.). Pateikus galutinį įtarimą ir apklausus įtariamuoju K. B. jau tvirtino įvykio aplinkybių neprisimenantis ir manantis, kad jis buvo apsvaigintas kokiais nors medikamentais, todėl ir jo ankstesni parodymai neteisingi (2 t., 3-5 b. l.). Tokį kaltinamojo parodymų pakeitimą teismas vertina kaip jo siekimą išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Teismas patikrino ikiteisminio tyrimo veiksmų su kaltinamuoju teisėtumą, apklausė ikiteisminį tyrimą atlikusią tyrėją D. T. ir nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų – pirminių K. B. apklausų bei parodymų patikrinimo vietoje pagrįstumu.

Teismui nėra pagrindo abejoti liudytojos A. B., kuriai pirmajai apie padarytą nužudymą papasakojo K. B., parodymais. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad prie nužudymo kokiu nors būdu prisidėjo pati A. B., kaip ir nėra kokių nors duomenų, kad ji būtų suinteresuota nepagrįstai apkaltinti savo vyrą, su kuriuo sugyveno gerai.                 

Nors kaltinamasis K. B. teisiamajame posėdyje atkakliai tvirtino, kad jis savo veiksmų nuo tada, kai gėrė su Miu sąvartyne iki pat jo pristatymo į policiją, nepamena, tačiau byloje nėra duomenų apie K. B. psichikos sutrikimą, jokių elgesio pakitimų nepastebėjo su juo bendravę pareigūnai, tą patvirtino ir specialistas teismo psichiatras (2 t., 30 b. l.). Pristačius į policiją,                  K. B. būklė buvo patikrinta alkotesteriu, kuriuo 19 val. 20 min. užfiksuotas 2,65 promilių,      t. y. sunkus girtumas, kas nebejotinai turėjo įtakos kaltinamojo gebėjimui prisiminti įvykius. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai A. K. ir R. D. patvirtino, kad        K. B. jie tą pačią pavakarę pristatė į policiją visiškai girtą. Iš kaltinamojo K. B. ir liudytojos A. B. parodymų matyti, kad dar neatvykus į sąvartyną K. B. gėrė alų, po to sąvartyne jis vėl gėrė alų kartu su I. M.. Įvykio vietoje rasti keli tušti 1,5 ir 2 litrų talpos stipraus alaus buteliai (1 t., 9-13 b. l.). Visa tai paneigia kaltinamojo samprotavimus, kad jis buvo apnuodytas nenustatytomis medžiagomis, nes ištirtais įrodymais nustatyta, kad nusikalstamą veiką       K. B. padarė būdamas girtas, t. y. savanoriškai apsvaigęs nuo alkoholio.

Tyčia durdamas peiliu I. M. į gyvybei svarbią vietą – krūtinę K. B. suvokė, kad dėl tokių jo veiksmų žmogus gali mirti ir tokių padarinių norėjo, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.   

Ikiteisminio tyrimo metu K. B. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 129 str.     2 d. 6 p. kaip nužudymas itin žiauriai. Teismų praktikoje nužudymas itin žiauriai kvalifikuojamas tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Nužudymas itin žiauriai gali būti pripažintas ir tada, kai prieš atimant gyvybę ar jos atėmimo metu iš nukentėjusiojo buvo tyčiojamasi arba kai kaltininkas tyčia trukdo suteikti pagalbą jo sužalotam nukentėjusiajam, arba kai nužudoma suardant žmogaus kūno anatominį vientisumą, arba kai nukentėjusysis nužudomas jo artimųjų akivaizdoje, taip sukeliant jiems dvasines kančias. Tačiau pagal teisminę praktiką veiksmai su lavonu negali būti vertinami kaip nužudymo tąsa.

Iš įtarimo K. B. formuluotės matyti, kad kaltinamajam inkriminuoti visi I. M. nustatyti sužalojimai, nežiūrint to, kad dalis jų buvo padaryti po mirties, ir motyvuojant jų daugetu kaltinamojo veika kvalifikuota kaip nužudymas itin žiauriai. Tačiau I. M. lavono tyrimą atlikęs specialistas davė kategorišką išvadą, kad dalis sužalojimų yra priešmirtiniai ir dalis – pomirtiniai. Kadangi tiesioginių įvykio liudytojų nėra, o kaltinamojo parodymai šioje dalyje mažai informatyvūs, todėl nesant duomenų apie tai, ar K. B. darydamas pomirtinius sužalojimus – kirstines žaizdas, muštines žaizdas kaktoje ir dešinio smilkinio srityje, pomirtinį aukštos temperatūros poveikį, suvokė, jog nukentėjusysis yra miręs, todėl visos abejonės, nesant galimybių jų pašalinti, traktuojamos kaltinamojo naudai.

Be to, specialisto nurodoma, kad dalis priešmirtinių sužalojimų – poodinės kraujosruvos juosmens kairėje pusėje – galėjo būti padaryti paveikiant šią sritį kietu buku daiktu, galimai įspiriant batu apauta koja ar panašiai. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad K. B. būtų spardęs            I. M.. Atsižvelgus į šių sužalojimų pobūdį ir jų sunkumą, visiškai tikėtina, kad jie galėjo gautis kitomis aplinkybėmis nei nurodyta kaltinamajame akte.

Kiti I. M. padaryti priešmirtiniai sužalojimai – durtinis-pjautinis kiauryminis krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimas su širdies kairiojo skilvelio pažeidimu, lėmęs mirtinas pasekmes, bei durtiniai-pjautiniai nekiauryminiai sužalojimai kitose kūno vietose, iš viso šeši padaryti sužalojimai negali būti vertinami kaip daugybiniai kūno sužalojimai, duodantys pagrindą K. B. padarytą nužudymą kvalifikuoti kaip padarytą itin žiauriai. Nėra ir kitų duomenų apie tai, kad K. B. siekė nužudyti I. M. skausmingu būdu, siekė iš nukentėjusiojo pasityčioti ir pan.

Dėl visų nurodytų motyvų iš kaltinimo K. B. šalinami veiksmai ir padaryti sužalojimai po I. M. mirties bei nurodyti du spyriai ir padarytos kraujosruvos juosmens srityje, o nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 129 str. 2 d. 6 p. į BK 129 str. 1 d.

 

Bausmės skyrimo motyvai

 

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 54 str. 1 d., 2 d. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Kaltinamojo K. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kas be jokios abejonės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad I. M. pirmas jam sudavė smūgį į nosį, o A. B. sakė, kad nužudė I. M. už tai, kad šis pavadino ją vagilka, tačiau toks netinkamas I. M. elgesys – vieno smūgio sudavimas į nosį, nepadarant jokio sužalojimo (2 t., 27 b. l.) ir (ar) pavadinimas kaltinamojo žmonos žeminančiu žodžiu – negalėjo paskatinti padaryti labai sunkų nusikaltimą – nužudymą. I. M. elgesio pobūdis ir intensyvumas neduoda teismui pagrindo tokį elgesį pripažinti provokuojančiu, turėjusiu įtakos veikos padarymui.

Nors K. B. praeityje buvo teistas, tačiau teistumas jam išnykęs, todėl ši aplinkybė, skiriant bausmę, neimama domėn. Galiojančių administracinių nuobaudų K. B. neturi. Byloje nėra ir kitų duomenų, neigiamai apibūdinančių kaltinamąjį.

Įvertinus aukščiau paminėtas svarbias bausmės dydžiui aplinkybes bei atsižvelgus į atliktų veiksmų, kurie sukėlė I. M. mirtį, pobūdį, jų apimtį, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. 2 d., K. B. skirtina bausmė, artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

 

            Teismas, vadovaudamasis BPK 303 str. 2 d.,

 

N U S P R E N D Ė :

 

K. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010 m. gegužės 18 d.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2010 m. gegužės 17 d. imtinai.

Kardomąją priemonę, iki nuosprendis įsiteisės, palikti tą pačią – suėmimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, kirvuką, rūbus ir kitus menkaverčius daiktus, kurie negali būti sunaudoti, bei tyrimų pavyzdžius – sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                        Arnoldas Šukaitis

 

Teisėjai                                                                                                             Bronė Vidzėnienė

 

                                                                                                                        Sigitas Bagdonavičius