Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-254-929/2013
Teisminio proceso Nr. 4-01-3-04980-2012-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2013 m. vasario 21 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Rasai Pladaitei, Jolantai Pranaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. K., jo gynėjai advokatei Jolandai Rapalavičienei,
teismo posėdyje išnagrinėjusi M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), kaltinamo administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymu, administracinio teisės pažeidimo bylą,-
n u s t a t ė:
M. K. 2012 m. spalio 24 d., 10.47 val. Vilniuje, Laisvės prospekte, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodama į kitą eismo juostą nedavė kelio automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam gretima juosta, ta pačia kryptimi, susidūrė ir apgadino automobilį „VW Passat“ bei priekabą. Iš eismo įvykio M. K. pasišalino, apie eismo įvykį policijai nepranešė.
Apklaustas teismo posėdyje M. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nesuprato jog įvyko eismo įvykis. Vėliau gavo laišką iš draudimo kompanijos, ten nuvažiavus jam liepė nubraižyti eismo įvykio schemą bei pasakė, kad į juos kreipėsi asmuo dėl eismo įvykio metu padarytos žalos. 2012-10-24 jis vairavo Škoda Octavia su priekaba ir važiavo Laisvės prospektu. Pirmoje juostoje stovėjo mašina, kuri iš stotelės šiukšles surenka, norėjo ją apvažiuoti, šiek tiek išlindo iš savo juostos, bet antros eismo juostos pilnai neužėmė. Jį norėjo lenkti VW Passat, kuris važiavo pirma juosta, bet jo vairuotojas pristabdė ir pasiliko. Gali būti, kad kliudė kitą automobilį, jo vairuotojas turbūt greitai važiavo ir gabaritų neapskaičiavo, galėjo pristabdyti. Vėliau tas automobilis jį pasivijo ir jo vairuotojas pradėjo jam rodyti ženklus. Jis sustojo ir pagalvojo, kad gal priekabos ratas nuleistas, ar šviestuvai nedega. Išlipęs iš mašinos apžiūrėjo ir pamatė, kad viskas tvarkoje. Automobilio vairuotojas buvo sustojęs nuo jo gal 10 metrų, rėkė ant jo ir įžeidinėjo, kad senas ir nemoka važiuoti. Rėkdamas nepasakė, kad apgadino jo automobilį. Išlipęs iš automobilio, jokių apgadinimų nepastebėjo. Ant priekabos praktiškai nieko nebuvo. Atsakė, kad moka važiuoti sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Tas vairuotojas irgi nuvažiavo. Jeigu būtų buvęs kontaktas tarp jo automobilio ir nukentėjusiojo automobilio, tai būtų supratęs. Ten buvo tik prisilietimas, nebuvo jokio smūgio, jo automobilio priekaba nesujudėjo. Vėliau po įvykio sustačius automobilius buvo matyti, kad VW Passat automobilio sparno dažai perbraukti, bet sparnas nesulenktas ir metalo nematyti. Vairuoja virš 30 metų, jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra padaręs. Jeigu būtų žinojęs, kad sukėlė eismo įvykį, galėjo surašyti deklaraciją, nes priekaba buvo drausta, tvarkinga. Jam jokios žalos padaryta nebuvo.
Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis D. M. parodė, kad 2012 metų spalio mėnesį, tiksliai dienos neatsimena, automobiliu WV Passat važiavo Laisvės prospektu į miestą. Ties Lazdynais, kylant į kalnelį jis važiavo antrąja eismo juosta, o vairuotojas, važiavęs pirmąja eismo juosta staiga persirikiavo į antrąją juostą. Matė, kad jis įjungė posūkio signalą, viskas vyko labai greitai. Iš karto stabdė, signalizavo ir suko automobilį link vejos, kad išvengtų susidūrimo, tačiau automobilio sustabdyti nespėjo, todėl M. K. vairuojamo automobilio priekaba kliudė jo automobilio priekinį dešinės pusės sparną. Atsitrenkimo momentu buvo garsas, mano, kad jį turėjo girdėti ir M. K.. Įvykus automobilių kontaktui jis nepristabdė, o nuvažiavo. Sustojo tuomet, kai nukentėjusysis davė ženklą. Kai sustojo, jis paklausė, kodėl taip važinėja, vairuotojo neįžeidė, nesikeikė, gali būti, kad kalbėjo pakeltu tonu. Jam sakė, kad apgadintas automobilis ir kvietė pažiūrėti apgadinimų. M. K. nepriėjo, nuėjo prie priekabos, o nukentėjusysis liko prie savo automobilio. Kai atsisuko M. K. sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Padaryta žala nėra atlyginta, nes laukiama kol bus išnagrinėta byla. Automobilio apgadinimai buvo matyti, buvo įlenktas šoninis sparnas ir nubraukti dažai. Priekabos apgadinimų jis nematė.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio patrulio D. S. 2012-10-24 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012 m. spalio 24 d. apie 10.47 val. atvykus į eismo įvykį Laisvės prospekte paaiškėjo, kad apgadintas automobilis „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Jo vairuotojas D. M. paaiškino, kad važiavo antra eismo juosta link Lazdynų mikrorajono Laisvės prospektu, kai staiga pirmojoje eismo juostoje važiavęs automobilis „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba bandė persirikiuoti iš savo juostos, dėl to antrąja eismo juosta važiavęs jo vairuojamas automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti, tačiau vis vien buvo užkliudytas automobilio „Škoda“ priekabos galine dalimi. Minėto automobilio vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinta automobilio „VW Passat“ priekinė dešinė puse (b. l. 4).
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas D. S. parodė, kad tvirtina savo tarnybinį pranešimą, kurį surašė iš nukentėjusiojo ir liudytojo, buvusių įvykio vietoje, parodymų. Schemoje yra nurodyta, kad automobiliai iš eismo įvykio vietos šiek tiek patraukti. Nukentėjusysis nurodė, kad automobilis „Škoda Octavia“ važiavo savo juosta ir staigiai atliko manevrą į antrą juostą bei užkirto kelią. Jis buvo visiškai įvažiavęs į antrą kelio juostą. Nukentėjusysis bandė trauktis, bet nebuvo kur, nes toliau žalia veja prasideda. Eismo įvykio kaltininkas buvo trumpam išlipęs iš automobilio, pažiūrėjo, ranka numojo ir toliau nuvažiavo. Automobiliui buvo nežymiai apgadintas dešinės pusės sparnas ir bamperis. Tai yra eismo įvykis, nes buvo apgadinta transporto priemonė, padaryta žala. Iš to, ką pasakojo nukentėjusysis ir liudytojas, kaltininkas stabtelėjo bevažiuodamas, jis turėjo pajausti, kad kliudė kitą automobilį. Nukentėjusysis pasakojo, kad jie išlipo iš automobilio, nes manė, kad užpildys deklaraciją ir viskas. Sakė, kad kaltininkas staigiai persirikiavo ir jis tiesiog nespėjo sustabdyti. Matomų stabdymo žymių nebuvo, būtų likusios žymės, jei būtų buvęs staigus stabdymas. Apžiūrėjus nukentėjusiojo automobilį matėsi švieži apgadinimai, nubrėžimai, jie buvo akiai matomi.
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas D. Š. parodė, kad tikslaus laiko nepamena, rudenį, važiavo Laisvės prospektu Karoliniškių link. Prie posūkio į Parodų rūmus, pirmoje eilėje stovėjo Kelių remonto autobusiukas. Jis važiavo antra eile, o M. K. pirma eile, vairavo automobilį „Škoda“ tamsios spalvos, su priekaba. Prieš liudytoją važiavo nukentėjusysis su šviesiu „Passat“. Priekyje buvo pastatytas kelio ženklas - susiaurėjimas į vieną liniją. Automobilis „Passat“ važiavo antra eile, o M. K. pirma eile. Jis prieš ženklą staigiai persirikiavo į antrą eismo juostą. Persirikiuojant priekaba kliudė nukentėjusiojo automobilį ir nuvažiavo. Negali pasakyti, ar M. K. rodė posūkio signalą, nes nematė. „Passat“ vairuotojas sustojo, pamatė, kad jis „užkemša“ visą eilę pradėjo vytis M. K.. „Passat“ vairuotojas nestabdė, jis galėjo išvengti įvykio ir sustabdyti savo automobilį, nes greitis nebuvo didelis, tačiau turbūt nesitikėjo, kad taip įvyks. M. K. spėjo įvažiuoti į kitą eismo juostą, nukentėjusiojo automobilį kliudė tik priekabos galu. Jokio garso negirdėjo, nes mašinoje klausė muzikos. Susidūrimas buvo akivaizdžiai matomas. Nukentėjusysis vijosi, kad sustotų, spaudė iš šono. M. K. sustojo, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo priekabą. Liudytojas pasakė, kad dirba draudime, kad surašytų eismo įvykio deklaraciją, tačiau M. K., atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo. Pokalbis tarp nukentėjusiojo ir M. K. vyko pakeltu tonu, tačiau nebuvo užgauliojimų. Tas pokalbis truko gal 30 sekundžių. M. K. apžiūrėjo savo priekabą, užmetė akį į „Passat“ automobilį ir nuvažiavo.
Eismo įvykio vietos schemoje pavaizduota eismo įvykio vieta – Vilniuje, Laisvės prospekte bei užfiksuoti automobilių „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadinimai (b. l. 5, 6).
Iš byloje esančios fotolentelės matyti automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekinio bamperio ir sparno apgadinimai atitinka automobilio „Škoda“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) užpakalinio bamperio apgadinimus (b. l. 13).
Teismas, ištyręs iš įvertinęs byloje surinkus įrodymus – teismo posėdyje apklaustų liudytojų, nukentėjusiojo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, eismo įvykio schemą ir fotonuotraukas nustatė, kad nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilių kontaktas įvyko M. K. važiuojant ir rikiuojantis iš vienos eismo juostos į kitą, automobilių apgadinimų pobūdis ir mastas atitinka tarpusavyje. M. K., vairuodamas transporto priemonę, nebuvo pakankamai atidus, persirikiuodamas iš pirmosios eismo juostos į antrąją nedavė kelio transporto priemonei „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),, važiuojančiai ta pačia kryptimi gretima eismo juosta ir ją kliudė, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147) 109 punkto reikalavimus. Dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šios transporto priemonės apgadinimai užfiksuoti eismo įvykio schemos priede (b. l. 6), byloje esančiose fotolentelėse (b. l. 13, 48-52). Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos pažymoje (b. l. 35). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad M. K. kaltė sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta nukentėjusiajam D. M. priklausanti transporto priemonė įrodyta, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Nors teismo posėdyje M. K. neprisipažino pasišalinęs iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau jo parodymus paneigia ir padarytą pažeidimą įrodo teismo posėdyje apklausų liudytojo D. Š. bei nukentėjusiojo D. M. parodymai. Teismas tiki administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, kad eismo įvykio metu jis nepajuto susidūrimo su nukentėjusiojo automobiliu „VW Passat“, nes šis automobilis buvo kliudytas M. K. vairuojamo automobilio „Škoda Octavia“ priekaba. Tačiau iš teismo posėdyje apklaustų asmenų parodymų seka, kad nukentėjusysis D. M. vijosi ir sustabdė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, o šiam išlipus iš automobilio reiškė pretenzijas dėl vairavimo, automobiliui padarytų apgadinimų. Liudytojas D. Š. teismo posėdyje parodė, kad siūlė D. M. ir M. K. užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad M. K. turėjo ir galėjo suprasti, kad įvyko eismo įvykis bei elgtis pagal Kelių eismo taisyklių 232 ir 234 punktų reikalavimus, kuriuos jis, būdamas vairuotuoju ir turėdamas ilgametę vairavimo patirtį, privalėjo žinoti. Pažymėtina ir tai, kad atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnį užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs. Tai reiškia, kad draudžiama pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir tada, kai su eismo įvykiu susijęs asmuo nemano esąs kaltas dėl šio įvykio. Tokiu atveju būtina kviesti policiją, kuri nustatytų eismo įvykio aplinkybes. M. K. aiškinimas, kad jis nepastebėjo apgadinimų ant nukentėjusiojo automobilio vertintinas kritiškai, nes jis pasišalino iš eismo įvykio vietos iš esmės jo neapžiūrėjęs ir nesiaiškinęs visų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai teismas daro išvadą, kad M. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, todėl jo veika atitinka teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad administracinį teisės pažeidimą jis padarė sulaukęs 65 metų amžiaus (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracines nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį - apgadintas vienas automobilis, apgadinimai nežymūs, nukentėjusiajam padaryta žala nedidelė. Šios aplinkybės rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytų pažeidimų pavojingumo laipsnis nedidelis. Be to, vertinant pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje pavojingumą, atsižvelgtina į tai, kad šio straipsnio sankcija, palyginus ją su kitų ATPK 10 skirsnyje numatytų pažeidimų sankcijomis, yra viena griežčiausių. Tai rodo, kad įstatymų leidėjo tikslas buvo nustatyti atsakomybę ne už formalų pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, o už tokį, kuomet pasišalinęs vairuotojas siekė išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, nuslėpti neblaivumo faktą, išvengti žalos nukentėjusiam asmeniui kompensavimo ar sukėlė didelę grėsmę eismo saugumui. Teismo nuomone, tokios traktuotės reikalauja ir teisingumo vykdymas, teisingumas nebus pasiektas vertinant vien tik asmens pasitraukimo faktą, neatsižvelgiant ir neįvertinant visų pasitraukimo aplinkybių ir motyvų. Nenustatyta, jog eismo įvykio metu M. K. būtų neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jo veiksmai nesukėlė ir reikšmingesnės žalos nukentėjusiajam ar didelės grėsmės eismo saugumui. Bylos aplinkybės rodo, kad M. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos daugiau dėl sutrikimo, situacijos netikėtumo, o ne siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Jo transporto priemonė buvo tvarkinga ir drausta, todėl padarytą žalą būtų atlyginusi draudimo bendrovė. M. K. teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusysis jį sustabdęs rėkė ir įžeidinėjo, šią aplinkybę iš dalies patvirtino ir D. M., kuris teismo posėdyje pripažino, jog su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu kalbėjo pakeltu tonu. Todėl M. K., būdamas senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos, galėjo jaustis nejaukiai bei bijoti konflikto su jaunais asmenimis. Nors nurodytos aplinkybės nešalina jo atsakomybės už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, tačiau yra reikšmingos parenkant administracinės nuobaudos rūšį ir dydį. Taip pat teismas atsižvelgia į M. K. asmenybę – galiojančių administracinių nuobaudų neturi, pensininkas, silpnos sveikatos, serga onkologine liga, jo finansinė padėtis sunki, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tokiu būdu, teismo nuomone, šioje byloje yra nustatytas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas jam prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Dėl to teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnį ir skiriant M. K. švelnesnę nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nuobaudą, t. y. baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei minėto straipsnio sankcijoje ir netaikant papildomos nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones, nes M. K. transporto priemonė reikalinga važinėti į gydymo įstaigas dėl onkologinės ligos. Už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje jam skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 301, 286-287 straipsniais, teismas,-
n u t a r i a :
M. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje skirti 100 (vieno šimto) Lt baudą, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje skirti 500 (penkių šimtų) Lt baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, paskirtas administracines nuobaudas subendrinti, ir skirti M. K. galutinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) Lt baudą.
Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo gavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (teismo baudos įmokos kodas: 6030, banko kodas: 73000). Sumokėjus baudą, baudos mokėjimo kvitas nedelsiant turi būti pristatytas protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 3022 – 3025 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rasa Paužaitė