Bylos Nr. 1S-669-319/2017
Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00718-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugpjūčio 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas) ir Gyčio Večersko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1 –jame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2017 m. gegužės 29 d. priimto nutarimo netaikyti nuteistajam J. M. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- J. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 129 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu penkeriems metams. Bausmės pradžia 2014 m. kovo 31 d., bausmės pabaiga 2019 m. kovo 30 d.
- Komisijos 2017 m. gegužės 29 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam J. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.
- Skundžiama nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismas atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo, konstatuodamas, kad Komisijos sprendimas teisingas ir pagrįstas, nes nėra pagrindo manyti, jog jau pasiekti bausmės tikslai ir kad lygintai paleistas iš laisvės atėmimo vietos J. M. laikysis įstatymų ir nenusikals.
- Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis J. M. skunde prašo išanalizuoti visus duomenis, susijusius su jo lygtiniu paleidimu ir taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, apie jo pažangą, pasiekimus, dalyvaujant laisvalaikio užimtumo renginiuose ir kitose organizacijose.
- Atsiliepimų į skundą negauta.
- Nuteistojo J. M. skundas atmetamas.
- BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
7.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. M. yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, kas nesudaro formalaus pagrindo priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be to šiuo atveju nėra nustatyta kitų, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų, aplinkybių, kurių nustatymas yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 57. Kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
7.2. Nors nuteistasis skunde teigia, kad tinkamai įvertinti duomenys apie jo elgesį pataisos namuose patvirtintų jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, renginiuose, du kartus skatintas, kas, priešingai nei nurodyta nuteistojo skunde, buvo išanalizuota ir įvertinta, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau sprendžiant, ar asmuo, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals, svarbu įvertinti ne tik svarstymo metu turimus duomenis, tačiau ir nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, kas apibūdina jo asmenybę. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis J. M. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesielgė tinkamai ir 4 kartus pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką buvo baustas drausmine tvarka, pažeidimai šiurkštūs, po paskutinio paskatinimo ir vėl nesilaikė nustatytos tvarkos. Paskatinimų ir nuobaudų santykis bei jų dinamika leidžia teigti, kad nuteistojo elgesio korekcija nėra nuosekli. Aplinkybė, kad pataisos namuose buvo daromi pažeidimai rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi ir tuo pačiu neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių.
7.3. Abejonių dėl pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelia nuteistojo asmenybės ypatumai. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad pataisos namuose nuteistasis atsisakė dirbti įstaigos administracijos pasiūlytą mokamą darbą be svarbios priežasties. Nuteistasis kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas palaiko pakankamai adekvačiai atsižvelgiant į bendrą kolektyvizmo sampratą, palaiko jas siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Kaltės nusikaltimo padaryme nuteistasis nepripažino nei teisme nei bausmės atlikimo vietoje, kas apibūdina kaip asmenį, nepripažįstantį ir nesuvokiantį savo poelgio pasekmių ir tuo pačiu leidžia abejoti ir jo teigiamu požiūriu į paskirtą bausmę. Nustatyti J. M. kriminogeniniai veiksniai yra: mąstymas ir elgesys; gyvenimo stilius ir draugai; lėšų tvarkymas ir pajamos; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti.
7.4.Nepagrįstas ir neatitinkantis faktinių aplinkybių nuteistojo skundo teiginys, kad skundžiamojoje nutartyje teismas nepilnai išanalizavo duomenis apie jo daromą pažangą, nes aukščiau išdėstyti argumentai akivaizdžiai patvirtino, jog tokį savo sprendimą apylinkės teismas išsamiai ir pagrįstai motyvavo. Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam J. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Buvo įvertinti visi pateikti duomenys ir informacija apie nuteistąjį ir padaryta išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyti egzistuojantys artimi kriminogeniniams veiksniai, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdymas, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals. Ši išvada pagrįsta ir su ja nesutikti nėra jokio objektyvaus teisinio pagrindo.
8. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes. Nenustatyta pakankama nuteistojo J. M. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko lygtinis paleidimas jam netaikytinas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartis paliktina nepakeista.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
n u t a r i a :
nuteistojo J. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Danutė Giačaitė
Rimas Švirinas
Gytis Večerskas