Civilinė byla Nr. e2S-308-413/2017

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04521-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.;

(S)

3.1.18.2.1.; 3.1.18.2.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilijos transportas“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo KAYDO B.V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilijos transportas“ dėl nuostolių regreso tvarka atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas KAYDO B.V. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 24 924,81 Eur nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su kreditoriumi. Nurodė, kad atsakovė veikia nuostolingai, neturi viešai registruoto nekilnojamojo turto, UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenimis turi vidutinį vėlavimo atsiskaityti reitingą, dalyvauja 17 civilinių bylų, iš kurių dvejose yra atsakovas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nuomone, ieškinio suma atsakovės atžvilgiu yra pakankamai didelė. Be to, siekdama išvengti prievolių ieškovui įvykdymo, atsakovė gali imtis priemonių turimam turtui paslėpti ar realizuoti, todėl kyla grėsmė, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovės UAB ,,Vilijos transportas“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip pakeisti nuosavybės teises ar apriboti bei sumažinti turto vertę, tačiau paliko atsakovei jį saugoti ir naudotis, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštą taikė ir piniginėms lėšoms ne didesnei kaip 24 924,81 Eur sumai, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų daryti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą, atsiskaityti su darbuotojais ir ieškovu KAYDO B.V.
2. Iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų jį pagrindžiančių įrodymų teismas sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, o prašoma priteisti suma atsakovei laikytina didele, todėl konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Vadovaudamasis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis), teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose – atsakovės nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, o jų pakankamai nesant – ir piniginių lėšų areštą bendrai 24 924,81 Eur sumai.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Vilijos transportas“ prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį, o prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Anot apelianto, ieškovas nepagrįstai nutylėjo, kad Nyderlandų teismas 2016 m. liepos 16 d. patvirtino šalių taikos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo per šešis mėnesius sumokėti atsakovei 22 275,50 Eur įsiskolinimą. Periodiškai ieškovo mokėjimai atsakovei yra vykdomi į Nyderlandų teisme bylą vedusio atsakovės advokato sąskaitą ir bus baigti 2017 m. sausio mėnesį. Minėtos aplinkybės rodo, kad atsakovė turi reikalavimo teisę į ieškovą beveik tokios pačios apimties kaip ir ieškovo reikalavimas šioje byloje atsakovei.
2. Apeliantė pažymi, jog tiek ieškovas, tiek teismas klaidingai nurodė, jog atsakovė dalyvauja 17-oje bylų. Pažymi, kad atsakovė be šios bylos turi vienintelį teisminį ginčą Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1012-259/2016, kurioje UAB „Vilijos transportas“ dalyvauja kaip ieškovė, pareiškusi ieškinį 106 054,58 Eur sumai, o atsakovė byloje yra pareiškusi priešieškinį 44 896,63 Eur sumai. Kartu apeliantė nurodo, kad minėtoje byloje teismas bent du kartus buvo atsisakęs UAB „Vilijos transportas“ atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesant tam pagrindo.
3. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškinio suma atsakovei laikytina didele. Pažymi, kad atsakovė veiklą vykdo nuo 1998 m. 2015 m. balanso duomenimis, įmonė turėjo turto už 402 468 Eur. Minėta suma yra keliolika kartų didesnė nei ieškinio suma, kas patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis yra stabili ir ji neturi pagrindo slėpti savo turto, nutraukti įmonės veiklą ar kitokiomis priemonėmis pabloginti įmonės turtinę padėtį bei apsunkinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Be to, atsakovei priklauso nekilnojamasis turtas, kurio bendra rinkos vertė siekia  58 155 Eur (atkuriamoji vertė – 405 611 Eur). Įstatinis įmonės kapitalas 2015 m. balandžio 9 d. akcininkų sprendimu padidintas iki 52 128 Eur. Todėl ieškinio suma atsakovės atžvilgiu nelaikytina didele. Tokiu būdu nėra pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas KAYDO B.V. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, iš atsakovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškovo nuomone, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Aplinkybė, kad atsakovė padidino įstatinį kapitalą ir turi nekilnojamojo turto nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Pažymi, kad 2015 m. atsakovės balanse nurodytas turtas yra trumpalaikis, kuris nėra pakankamas garantas tinkamam sprendimo įvykdymui. Be to, atsakovė tiek 2014 m., tiek 2015 m. veikė nuostolingai. Pardavimo pajamos per metus smuko beveik du kartus. Todėl atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad atsakovės padėtis yra stabili ir ji veikia pelningai. Kartu yra pagrindas išvadai, kad ieškinio suma atsakovei laikytina didele. Netgi darant prielaidą, kad atsakovės turtinė padėtis yra stabili, vien tai negarantuoja, kad atsakovė nesiims veiksmų perleisti savo turimo turto, taip išvengiant galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

              Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
3. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.
4. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį dėl nuostolių regreso tvarka atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 24 924,81 Eur sumą, o ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė apeliantės turto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimai preliminariai yra pagrįsti; turtinio reikalavimo suma apeliantei yra pakankamai didelė, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankus ieškovei sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
5. Apeliantė, kvestionuodama šią teismo išvadą, teigia, kad nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ateityje, kadangi apeliantė turi pakankamai turto ir yra stabiliai bei pelningai vykdanti savo veiklą įmonė.
6. Minėta, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai prima facie (preliminariai) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Taigi, šioje proceso stadijoje teismas tik preliminariai vertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, t. y. ieškinys nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio argumentus bei pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Apeliantė minėtos teismo išvados nekvestionuoja, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
8. Sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad tarp šalių iš esmės yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti, todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį atsižvelgiant į konkretaus asmens, nagrinėjamu atveju – atsakovės, finansines galimybes. Kadangi tai yra nuginčijama prezumpcija, asmuo, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinus disponavimo jam priklausančiu turtu ribojimus, ją gali motyvuotai paneigti, pateikęs teismui duomenis apie savo turtinę padėtį, t. y. ar jam ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (CPK 178 straipsnis).
9. Pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantės turto atžvilgiu grindė pakankamai didele ieškinio suma (24 924,81 Eur) bei siekiu užkirsti kelią galimam apeliantės turto perleidimui. Tokią išvadą teismas darė vadovaudamasis ieškovo teiginiais, kad atsakovė veikia nuostolingai, neturi nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, yra 17-os civilinių bylų dalyvė. Apeliantė, nesutikdama su šia teismo išvada, pateikė duomenis, patvirtinančius jos turtinę padėtį (VĮ Registrų centro išrašus apie jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, bei įrodymus, apie įstatinio kapitalo padidinimą), teigdama, jog ieškinio suma apeliantei nelaikytina didele, nes apeliantė yra ekonomiškai stabiliai veikiantis juridinis asmuo. Taigi, sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo egzistavimui, nagrinėtina apeliantės finansinė padėtis pagal byloje pateiktus duomenis.
10. Įmonės balanso už 2015 metus duomenimis, apeliantės turimo turto vertė sudarė 402 468 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 67 699 Eur, trumpalaikis turtas – 334 769 Eur. Visą ilgalaikį turtą sudarė materialusis turtas, kuris kelis kartus viršija ieškiniu pareikšto reikalavimo sumą. Iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kurio bendra vidutinė rinkos vertė siekia 51 847 Eur. VĮ Registrų centras duomenimis, apeliantės turtui nėra taikomi nei įkeitimai, nei kiti apribojimai (areštai), išskyrus skundžiama nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. 2015 m. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, apeliantė dirbo nuostolingai, nuostoliai siekė 642 Eur. Tačiau vien šis rodiklis nesudaro pagrindo konstatuoti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė 2015 m. balandžio 9 d. UAB „Vilijos transportas“ akcininkų sprendimą, kuriuo nutarta padidinti įmonės įstatinį kapitalą 49 232 Eur sumą iki 52 128 Eur. Minėti pakeitimai įregistruoti VĮ Registrų centre. Pažymėtina, kad įstatinio kapitalo dydis parodo, kokia suma rizikuoja akcininkai, nes šio kapitalo akcininkai negali atsiimti. Kitaip tariant, kuo didesnis įstatinis kapitalas, tuo didesnį nuostolį gali prisiimti bendrovė, kartu tai reiškia ir didesnį bendrovės finansinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo metu atsakovė yra tik šios civilinės bylos dalyvė, kitų bylų, kuriose atsakovei būtų pareikšti turtiniai reikalavimai nėra.
11. Esant nustatytoms aplinkybėms, minėti duomenys suponuoja išvadą, kad byloje nėra pakankamo pagrindo konstatavimui, jog apeliantė gali būti nepajėgi įvykdyti galimai ieškovei palankų sprendimą. Priešingai, apeliantės su atskiruoju skundu pateikti duomenys, patvirtinantys jos turtinę padėtį, yra pakankami pripažinti, jog didelės ieškinio sumos prezumpcija yra paneigta, t. y. jie yra pakankami konstatuoti grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymo nebuvimui (CPK 185 straipsnis). Todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio suma apeliantei yra pakankamai didelė, o ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
12. Be to, šiuo atveju ieškovas nepateikė ir jokių įrodymų, jog atsakovė ėmėsi ar gali imtis tam tikrų veiksmų perleisti ar kitaip suvaržyti turimą turtą, ar vengs sumokėti priteistiną sumą ieškinio patenkinimo atveju. Tuo tarpu pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones galimai būtų suvaržytos atsakovės galimybės vykdyti veiklą, dėl ko būtų pažeistas ekonomiškumo principas.
13. Apibendrinat tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovui neįrodžius būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 straipsnio), nėra pagrindo varžyti apeliantės teisių taikant apribojimus jos turto atžvilgiu. Todėl atskirasis skundas tenkinamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
14. Ieškovui išaiškintina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta galimybės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo KAYDO B.V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutarties kopiją siųsti Turto arešto registro tvarkytojui.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                       Gintautas Koriaginas