Baudžiamoji byla Nr. 1A-378-988/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03248-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.3.1; 2.4.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

sekretoriaujant Aistei Bareikei,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei-Matijošienei, 

nuteistajam J. K., jo gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Foko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-861-961/2020, kuriuo:

J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

-       pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su automobilio „Porsche Cayenne Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimu) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

-       pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimu) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

-       pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

J. K. išteisintas nepadarius veikos, turinčios BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu už BK 182 straipsnio 1 dalyje (epizode, susijusiame su automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimu) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta J. K. subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrinta bausmė subendrinta su už BK 182 straipsnio 1 dalyje (epizode, susijusiame su automobilio „Porsche Cayenne Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimu) numatytą veiką paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir subendrinta bausmė J. K. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta J. K. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Priimtų sprendimų esmė

1.       J. K. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis ne vėliau kaip 2018 m. spalio 30 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iš anksto turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) S., įmonės kodas duomenys neskelbtini), esančiai adresu duomenys neskelbtini), priklausantį automobilį „Porsche Cayenne Turbo“, 2003 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 8 000 eurų vertės, piktnaudžiaudamas savo draugo V. Š. pasitikėjimu įtikino pastarąjį savo vardu su UAB S. sudaryti išperkamosios nuomos sutartį dėl automobilio „Porsche Cayenne Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo ir automobilio perleidimo jam tolimesniam naudojimuisi bei pažadėdamas V. Š. ateityje už automobilį pats mokėti mėnesines įmokas, tačiau iš anksto žinodamas, kad savo įsipareigojimų neįvykdys, 2018 m. spalio 30 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, V. Š. su UAB S. sudarius „Transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. duomenys neskelbtini)“ dėl aukščiau paminėto automobilio išperkamosios nuomos bei tą pačią dieną perdavus jam automobilį „Porsche Cayenne Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tolimesniam naudojimuisi jis 2018 m. gruodžio mėn. viduryje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, automobilį „Porsche Cayenne Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui už 3 500 eurų, tokiu būdu jis tyčia apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB S. priklausantį turtą – automobilį „Porsche Cayenne Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 8 000 eurų vertės. Šiais veiksmais J. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (epizodas, susijęs su automobilio „Porsche Cayenne Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimu).

2.       Be to, J. K. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir suklastojo tikrą dokumentą, žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, panaudojo, o būtent: jis 2019 m. kovo 5 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – nukentėjusiajam R. G. priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 11 000 eurų vertės, pagal internetiniame tinklapyje www.autogidas.lt įdėtą nukentėjusiojo R. G. skelbimą dėl automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo arba nuomos susisiekė skelbime nurodytu mobiliojo ryšio telefono numeriu su nukentėjusiojo broliu D. G. ir tyčia melagingai prisistatęs kito asmens vardu ir pavarde, t. y. V. Š., susitarė dėl skelbime nurodyto automobilio nuomos, o vėliau automobilio nupirkimo, tačiau iš anksto žinodamas, kad savo įsipareigojimų neįvykdys, el. paštu nusiuntė nukentėjusiojo broliui V. Š. vardu 2018 m. kovo 10 d. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „REGITRA“ išduotą vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) fotokopiją dėl nuomos sutarties sudarymo, taip įtikindamas pastarąjį, kad jis yra V. Š., ir nukentėjusiojo broliui paruošus sutartį ir ją tuo pačiu el. paštu jam nusiuntus jis minėtą nuomos sutartį išsispausdino ir grafoje „Nuomininkas“ pasirašė V. Š. vardu taip patvirtindamas savo parašu suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. kovo 5 d. sutartį dėl automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos, kurią tą pačią dieną iki 15.00 val. laikė su savimi gabendamas iš Vilniaus į Šiaulius adresu (duomenys neskelbtini), kur ją panaudojo pateikdamas nukentėjusiojo R. G. broliui D. G. bei sumokėdamas jam 120 eurų už vienos savaitės automobilio nuomą, taip suklastotos aukščiau paminėtos nuomos sutarties pagrindu jis apgaule iš nukentėjusiojo R. G. brolio D. G. perėmė automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo tą pačią dieną grįžo į Vilnių ir vakare jį pardavė Ukrainos pilietei V. L. už 6 000 eurų, tokiu būdu jis tyčia suklastodamas tikrą dokumentą, jį laikydamas, gabendamas ir panaudodamas apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam R. G. priklausantį, turtą – automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 11 000 eurų vertės. Šiais veiksmais J. K. padarė nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (epizodas, susijęs su automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimu), 300 straipsnio 1 dalyje.

3.       J. K. buvo kaltinamas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl to, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, panaudojo fizinio asmens dokumentą, o būtent: jis ne anksčiau kaip 2018 m. kovo 10 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje ir neaiškiomis aplinkybėmis neturėdamas teisėto pagrindo V. Š. nežinant paėmė V. Š. vardu 2018 m. kovo 10 d. VĮ „REGITRA“ išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), taip jį įgydamas, ir neteisėtai jį laikydamas iš tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto mobiliojo ryšio telefono aparato modelio pasidarė jo fotokopiją, kurią 2019 m. kovo 5 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, panaudojo, t. y. nusiuntė el. paštu nukentėjusiojo R. G. broliui D. G. dėl automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties sudarymo, taip įtikindamas pastarąjį, kad jis yra V. Š., tokiu būdu pasinaudodamas V. Š. duomenimis su nukentėjusiuoju R. G. sudarė sutartį dėl automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos, kurioje vietoje V. Š. pasirašė, ir jos pagrindu tą pačią dieną apgaule iš nukentėjusiojo R. G. brolio D. G. perėmė automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 11 000 eurų vertės.

4.       Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu J. K. išteisintas nepadarius veikos, turinčios BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

5.       Apylinkės teismas konstatavo, kad įrodymų J. K. kaltei dėl neteisėto fizinio asmens dokumento paėmimo ir neteisėto jo laikymo patvirtinti byloje nepakanka, todėl jis turi būti išteisintas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai

6.       Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Marius Fokas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria J. K. išteisintas nepadarius veikos, turinčios BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.  Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtą bausmę subendrinti ir paskirti J. K. subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. K. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

6.1.       Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino J. K. dėl veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendis šioje dalyje naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

6.2.       Apeliantas pastebėjo, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog V. Š. savo vairuotojo pažymėjimo J. K. pats nei davė, nei leido jam jį paimti ar nusifotografuoti taip pasidarant jo skaitmeninę fotokopiją.

6.3.       Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad teismas išteisindamas J. K. nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, neapklausė paties V. Š. dėl jo vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo neteisėto paėmimo, laikymo ir panaudojimo aplinkybių, o padarė neteisingą išvadą, kad nei kaltinime, nei byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad J. K. net trumpą laiką buvo pagrobęs dokumentą ir laikė jį su savimi BK 302 straipsnio prasme.

6.4.       Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. K. pasidarytą V. Š. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo skaitmeninę fotokopiją laikė pakankamai ilgą laiko tarpą, kol ją panaudojo, o tai rodo pačios veikos didesnį pavojingumą.

6.5.       Apelianto teigimu, V. Š. pagal bylos medžiagą buvo J. K. draugas, kuriuo jis pasitikėjo, todėl manyti, kad šioje situacijoje V. Š. turėjo saugoti savo daiktus nuo savo draugo ir manyti, kad jis juos gali pasisavinti, tikrai jam nebuvo jokių objektyvių aplinkybių.

6.6.       Apeliaciniame skunde pažymima, kad vairuotojo pažymėjimo skaitmeninė fotokopija taip pat yra asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, kuriame yra asmens kodas, nuotrauka bei įtvirtinta konkreti juridinę reikšmę turinti informacija, todėl ji pagal BK 302 straipsnio prasmę gali būti šios nusikalstamos veikos dalyku, nes kaip dokumentas savo turinio (teisinio fakto) paskirties nepraranda.

6.7.       Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad J. K. neteisėtai pasinaudojo V. Š. duomenimis, t. y. jo tapatybe, o ne jo vairuotojo pažymėjimu, už ką baudžiamoji atsakomybė nekyla, o pasinaudojimas pagrobtais V. Š. asmens duomenimis laikytinas būdu apgaule įgyti svetimą turtą, todėl įeina į BK 182 straipsnio sudėtį, yra nepagrįsta. Atsakomybė už dokumento laikymą neturint tam teisėto pagrindo (pagal BK 302 straipsnio 1 dalį) nustatyta ne tiek dėl pačios veikos (dokumento laikymo) pavojingumo, kiek dėl tos veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje, t. y. sudarius neteisėtus sandorius ir kt. Nagrinėjamu atveju dėl J. K. neteisėtų veiksmų, t. y. neturint teisėto pagrindo, neteisėtai įgyjant, laikant ir pasidarant V. Š. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo skaitmeninę fotokopiją bei ją panaudojant, atsirado žalingi padariniai, t. y. nukentėjusiajam R. G. buvo padaryta 11 000 eurų turtinė žala.

6.8.       Prokuroro vertinimu, J. K. veiksmuose nustatyti visi BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl iš išdėstyto darytina išvada, kad teismas J. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, išteisino nepagrįstai, netinkamai įvertinęs nustatytas aplinkybes, dėl ko 2020 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje turi būti pakeistas pripažįstant J. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisiant jį terminuota realia laisvės atėmimo bausme.

6.9.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog J. K. padarė apysunkę nusikalstamą veiką būdamas teistas ne vieną kartą ir neatlikęs paskirtos bausmės, šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, daug kartų baustas administracine tvarka, būdamas laisvėje dirbo, yra vedęs ir turi mažametį vaiką, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į J. K. asmenybę ir aukščiau paminėtas aplinkybes bei tai, kad paskirta bausmė turi atitikti pusiausvyrą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės, bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę kaip įstatymo numatytą už padarytą nusikaltimą bausmės vidurkis.

7.       Teismo posėdžio metu J. K. ir jo gynėjas prašė prokuroro Mariaus Foko apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

8.       Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir J. K. išteisinimu dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

9.       Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.

10.       Pažymima, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymima, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

11.       J. K. buvo kaltinamas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl to, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, panaudojo fizinio asmens dokumentą – V. Š. vardu 2018 m. kovo 10 d. VĮ „REGITRA“ išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 01188257.

12.       Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Pagal BK 302 straipsnio prasmę bei teismų praktiką dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentui keliami ne formos (juo laikytinas bet kokios formos rašytinis aktas), o turinio reikalavimai, nes juo turi būti liudijamas faktas, turintis teisinę reikšmę, galintis ar sukeliantis teisinius padarinius.

13.       Objektyvioji šio nusikaltimo pusė gali pasireikšti vienu arba keliais alternatyviais veiksmais: antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimu, taip pat antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko įgijimu, laikymu, siuntimu, panaudojimu ar realizavimu neturint teisėto pagrindo. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo veikos padarymo momento ir padarinių atsiradimas nebūtinas. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip elgtis.

14.       Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. Š. parodė, kad „savo asmens dokumentą davė J. K., jog šis parengtų sutartį. Savo vairuotojo pažymėjimą buvo davęs vieną kartą J. K., kurį jis po to grąžino. Tai vyko gal prieš 1,5 metų, datos nepamena. J. K. jo prašė duoti vairuotojo pažymėjimą, nes V. Š. negalėdavo išvykti iš darbo. Paimtą vairuotojo pažymėjimą grąžino gal po 2-3 valandų. Ką darė su vairuotojo pažymėjimu, nežino, bet sakė, kad automobilio nuomos sutarčiai. J. K. paprašė jo paimti savo vardu, t. y. kad jis nuomotųsi automobilį Toyota. Jis tą leido daryti, pasitikėjo juo, nes jie yra draugai nuo 6 metų, anksčiau padėdavo vienas kitam. Jis nežino, ar J. K. fotografavo jo dokumentą, neleido to daryti.“ Patikslino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, t. y. tai, kad pats savo noru davė teises, jog nuteistasis parengtų pirmą sutartį, nes jo prašė, ir kadangi jis negalėjo išvykti iš darbo.

15.       Minėta, kad pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ar laikė dokumentą. Šių veiksmų neteisėtumas siejamas su jų atlikimu prieš dokumento savininko valią, kai dokumento savininkas neleidžia paimti savo dokumento, nežino apie tokį paėmimą ir pan. Šiuo atveju teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. Š. parodė, kad savo vairuotojo pažymėjimą davė J. K., jog šis parengtų sutartį. J. K. įgijo ir laikė šį dokumentą, po to jį grąžino V. Š.. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog J. K. V. Š. vairuotojo pažymėjimą neteisėtai įgijo ir laikė. Nustačius, kad pats V. Š. savo vairuotojo pažymėjimą savo noru perdavė J. K., daroma išvada, kad J. K. jį įgijo ir laikė turėdamas teisėtą pagrindą – V. Š. sutikimą.

16.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia ir minėto dokumento nufotografavimas bei fotonuotraukos laikymas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka. Nors V. Š. parodė, kad fotografuoti savo vairuotojo pažymėjimo neleido, tačiau vien toks veiksmas negali būti vertinamas kaip nusikalstamas. Visų pirma, kaip teisingai nuosprendyje pažymėjo apylinkės teismas, vairuotojo pažymėjimo kopija (nuotrauka) negali būti laikoma dokumentu, nes ši kopija nebuvo tinkamai patvirtinta. Antra, vairuotojo pažymėjimo skaitmeninės fotografijos padarymas ir jos laikymas savaime negali sukelti jokių teisinių padarinių, tokie veiksmai nepasižymi nusikalstamai veikai būdingu pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu. Apie žalą baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė, šiuo atveju būtina nustatyti, ar tikrovės neatitinkančios informacijos įrašymas į tikrus dokumentus sukėlė teisiškai reikšmingas pasekmes ir pažeidė asmenų teises ar interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, J. K. nufotografuojant V. Š. vairuotojo pažymėjimą ir šią nuotrauką turint savo telefone, teisiškai reikšmingos pasekmės nebuvo sukeltos, o pati veika nebuvo nusikalstamai pavojinga.

17.       Prokuroro skunde taip pat prašoma nusikalstamu pripažinti ir tokios nuotraukos panaudojimą, ją nusiunčiant nukentėjusiajam ir vėliau sudarant su juo sutartį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks skundo argumentas taip pat nepagrįstas.  

18.       Pagal teismų praktiką žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui įgyti. Apeliacinės instancijos teismas šia praktika vadovaujasi ir aiškindamas BK 182 straipsnio bei 302 straipsnio sudėtis ir jų galimą sutaptį.

19.       Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad J. K. V. Š. vairuotojo pažymėjimą panaudojo, t. y. nusiuntė el. paštu nukentėjusiojo R. G. broliui D. G. dėl automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties sudarymo, taip įtikindamas pastarąjį, kad jis yra V. Š., tokiu būdu, pasinaudodamas V. Š. duomenimis, su nukentėjusiuoju R. G. sudarė sutartį dėl automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos, kurioje vietoje V. Š. pasirašė, ir jos pagrindu tą pačią dieną apgaule iš nukentėjusiojo R. G. brolio D. G. perėmė automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 11 000 eurų vertės. Taigi dokumento kopija buvo panaudota kaip būdas apgaule įgyti kito asmens turtą, todėl tokiu atveju dokumento panaudojimą atskirai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo, nes sukčiavimo sudėtis apima ir dokumento panaudojimo veiką.

20.       Apibendrindama visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Foko apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                  Julita Dabulskytė-Raizgienė

                                                  Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė

Darius Pranka