Civilinė byla Nr. 3K-3-420/2008 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.4.2; 11.5.2; 27.7
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. rugsėjo 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Vinco Versecko (pranešėjas) ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. kasacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovui Ukmergės rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimu į vadovaujančias Ukmergės rajono stadiono direktoriaus pareigas buvo paskirtas R. L. Ieškovas A. Č. kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad, Ukmergės rajono savivaldybės tarybai nepaskelbus konkurso į laisvą biudžetinės įstaigos direktoriaus vietą, buvo pažeistos jam Konstitucijos garantuota teisė laisvai pasirinkti darbą. Ieškovas iš Ukmergės rajoninio laikraščio sužinojo apie Ukmergės rajono savivaldybės tarybos neeiliniame posėdyje numatomą svarstyti klausimą dėl Ukmergės miesto stadiono direktoriaus atleidimo iš pareigų, todėl savivaldybės merui pateikė prašymą su gyvenimo ir darbo patirties aprašymu tam, kad būtų apsvarstyta jo kandidatūra į būsimą laisvą direktoriaus vietą. Tačiau jo kandidatūra nebuvo svarstyta, konkursas neskelbtas, o direktorius paskirtas mero nuožiūra. Ieškovas nurodė, kad, skiriant stadiono direktorių, galiojo Ukmergės rajono valdybos 2001 m. liepos 18 d. sprendimu patvirtinti Ukmergės miesto stadiono nuostatai, pagal kuriuos stadiono direktorius yra skiriamas ir atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta, kad įstaigų vadovai į pareigybes priimami konkurso būdu, tai nepaskelbus konkurso į laisvą Ukmergės miesto stadiono, kaip biudžetinės įstaigos, direktoriaus vietą buvo pažeistos tiek DK, tiek Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 1987 nuostatos, tiek ir stadiono nuostatuose įtvirtinta valdymo institucijų sudarymo tvarka.
Ieškovas, remdamasis Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo, Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo, Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatomis, prašė teismą panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 7-148 ,,Dėl Ukmergės miesto stadiono direktoriaus paskyrimo“.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad asmeniui, skiriamam į miesto stadiono direktoriaus pareigas, netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, nes direktorius neturi viešojo administravimo įgaliojimų ir nėra valstybės tarnautojas. Sistemiškai aiškindamas DK 101 straipsnio nuostatas, teismas laikė, kad darbdavys turi teisę organizuoti konkursą, bet neprivalo to daryti, išskyrus atvejus, kai įpareigojamas specialiųjų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų. Nors 2006 m. liepos 13 d. įstatymu Nr. X-761 buvo pakeista DK 101 straipsnio 2 dalis, pagal kurią konkursinių pareigų sąrašas iš savivaldybių biudžeto finansuojamuose savivaldybių įstaigose yra nustatomas Vyriausybės, tačiau iki 2007 m. balandžio 1 d. galiojusiame Vyriausybės nutarime konkursinių pareigybių sąrašas biudžetinėse įstaigose nebuvo nustatytas. Ginčijamo sprendimo priėmimo dieną Ukmergės rajono savivaldybės taryba, kaip darbdavys, turėjo teisę pagal DK 101 straipsnio 1 dalį laisvai nuspręsti, kokia tvarka priimti darbuotoją į stadiono direktoriaus pareigas. Teismas padarė išvadą, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pagal Ukmergės rajono savivaldybės tarybos reglamente nustatytą tvarką.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 27 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad Ukmergės miesto stadiono nuostatų 20 punktas, kuriame nustatyta, kad stadiono direktorių skiria ir atleidžia rajono valdyba Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, prieštaravo Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 7 punktui, reglamentuojančiam, kad Valstybės tarnybos įstatymas netaikomas darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, todėl Ukmergės rajono savivaldybės taryba, skirdama stadiono direktorių, neturėjo vadovautis stadiono nuostatais. DK 101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų savivaldybių įstaigose tvarką nustato Vyriausybė. Kadangi Vyriausybė tokį sąrašą nustatė tik 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 301, tai atsakovas turėjo galimybę iki tol, kol Vyriausybė nustatys savivaldybės įstaigų konkursinių pareigų sąrašą, priimti asmenį į stadiono direktoriaus pareigas pagal terminuotą darbo sutartį, bet ne ilgesniam kaip vienerių metų terminui (DK 101 straipsnio 3 dalis). Kolegija pripažino, kad atsakovas, nuspręsdamas ne konkurso tvarka priimti asmenį į stadiono direktoriaus pareigas, pažeidė DK 101 straipsnio 2 dalį, tačiau ieškinio reikalavimo netenkino, nes savivaldybės sprendimo panaikinimas nesukels teisinių pasekmių – ieškovas nepašė pripažinti neteisėta darbo sutartį, sudarytą su R. L., atleisti jį iš darbo ir įpareigoti savivaldybę skelbti konkursą šioms pareigoms. Kolegija iš esmės padarė priešingas išvadas dėl DK 101 straipsnio 2 dalies pažeidimo, tačiau pirmosios instancijos teismo rezoliucinę dalį paliko nepakeistą.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas A. Č. prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Ukmergės miesto stadiono nuostatuose nurodyta, kad stadionui vadovauja direktorius, skiriamas ir atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, todėl šioms pareigoms turėjo būti skelbimas konkursas. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad stadiono nuostatų 20 punktas, kuriame nustatyta tokia tvarka, prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 7 punktui ir šis įstatymas netaikomas darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybės biudžetų ir valstybės pinigų fondų, šiuo atveju turėjo taikyti kitus teisės aktus. Kasatorius nurodo, kad pagal analogiją turėjo būti taikomos DK 101 straipsnio ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 1987 nuostatos.
DK 101 straipsnyje nustatyta, kad konkurso būdu skiriama į vadovaujančių darbuotojų ir specialistų pareigas, o konkursinių pareigų sąrašą valstybės ir savivaldybės įmonėse, iš jų fondų finansuojamose įstaigose tvarką nustato Vyriausybė. Pagal Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 punktą ir Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnį tiek savivaldybės įmonė, tiek biudžetinė įstaiga yra valdoma per steigėjus, todėl vadovai privalo būti skiriami konkurso būdu. Teismai, nurodydami, kad minimas Vyriausybės nutarimas įsigaliojo po ginčijamo sprendimo priėmimo, kartu patvirtino, kad Vyriausybės nutarimas turėtų būti taikomas biudžetinių įstaigų vadovams. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs DK 101 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą, nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovo sprendimą dėl stadiono direktoriaus paskyrimo, nurodydamas, kad tai nesukels teisinių pasekmių, nes ieškovas nereikalavo pripažinti neteisėta su direktoriumi sudarytą darbo sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra pasisakęs, kad iš neteisės negali kilti jokia teisė, todėl, pripažinus teisės akto normos pažeidimą, jos pagrindu atsiradusios teisės ir kiti aktai turi būti pripažinti neteisėtais ir naikinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-865/2002).
Teismai, nagrinėdami bylą, neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų, neatsižvelgė į Ukmergės rajono mero parodymus, kurie patvirtino, kad konkursas į biudžetinės įstaigos vadovo vietą privalėjo būti skelbiamas ir nebuvo skelbtas tik dėl to, jog ankstesni konkursai nepateisino vilčių. Taip pat teismai neįvertino aplinkybės, kad kasatorius buvo kreipęsis dėl kandidatavimo į biudžetinės įstaigos vadovo vietą, tačiau nebuvo leista dalyvauti kandidatuojant į biudžetinės įstaigos vadovo vietą, pažeidžiant viešumo bei skaidrumo principus.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Ukmergės rajono savivaldybės administracija prašo kasacinio skundo netenkinti, o teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad ginčo teisinių santykių metu galiojo Vyriausybės nutarimas, nustatęs konkursinių pareigų valstybės ir savivaldybės įmonėse sąrašą, kuriame nurodytos tik įmonės vadovo ir vyriausiojo buhalterio pareigybės. Kadangi pareigybių sąrašas yra baigtinis, analogijos taikymas šioje situacijoje nepagrįstas. Kasatorius nepagrįstai tapatina biudžetines įstaigas ir valstybės bei savivaldybės įmones. Ginčijamas savivaldybės tarybos sprendimas buvo priimtas teisėtai laikantis visų įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatytų procedūrų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl DK 101 straipsnio nuostatų aiškinimo
Konkursas – tai asmens profesinių, dalykinių ir asmeninių savybių, reikalingų eiti tam tikras pareigas, patikrinimo būdas, kurį atlieka nustatyta tvarka sudaryta konkurso organizacinė komisija, vadovaudamasi konkurso nuostatais. Konkurso tikslas yra patikrinti pretendentų į laisvą darbo vietą žinias ir įgūdžius, asmenines bei dalykines savybes, kad į vadovaujančių darbuotojų ir specialistų pareigas būtų išrinktas geriausias. DK 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad konkurso būdu gali būti skiriama į vadovaujančiųjų darbuotojų, specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų ar kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai ar kitokie reikalavimai.
Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į valstybės ir savivaldybių įmonių, iš valstybės, savivaldybių biudžetų finansuojamų valstybės ir savivaldybės įstaigų teisinę padėtį, svarbą, veiklos principus (viešumą, skaidrumą ir pan.), DK 101 straipsnio 2 dalyje nustatė, kad konkursinių pareigybių sąrašą ir tvarką šiose institucijose nustato Vyriausybė. Kolegija pažymi, kad 2002 m. birželio 4 d. patvirtinto DK 101 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, jog konkursinių pareigų sąrašą valstybės ir savivaldybių įmonėse nustato Vyriausybė. Vyriausybė 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1987 tokį sąrašą nustatė ir nurodė, kad konkurso būdu priimama į įmonės vadovo, vyriausiojo buhalterio ir kai kurias kitas pareigas. 2006 m. liepos 13 d. įstatymu Nr. X-761 DK 101 straipsnio 2 dalis buvo papildyta nuostata, kad Vyriausybė nustato konkursinių pareigų sąrašą ir iš valstybės, savivaldybių biudžetų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose. Vykdant įstatymo nurodymą, tokių pareigybių sąrašas nustatytas Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 301.
Minėta, kad DK 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė vadovus, vadovaujančius ir kitus svarbius darbuotojus skirti konkurso būdu. DK 101 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į valstybės, savivaldybių įmonių ir įstaigų veiklos tikslus ir principus, nustatyta pareiga šių institucijų darbuotojus skirti konkurso būdu; įvertinus tokių įmonių, įstaigų darbuotojų svarbą, Vyriausybė įpareigota sudaryti konkursinių pareigų sąrašą. Kolegija, sistemiškai aiškindama abi DK 101 straipsnio dalis, daro išvadą, kad įstatymo prasme valstybės, savivaldybių įmonių ir įstaigų vadovų pareigos, atsižvelgiant į jų teisinę padėtį, yra konkursinės nepriklausomai nuo to, kad dar nėra Vyriausybės nustatyto viso šių įmonių, įstaigų darbuotojų konkursinių pareigų sąrašo. Teismai, apsiribodami argumentu, kad, 2006 m. rugsėjo 27 d. priimant ginčijamą sprendimą, nebuvo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl sąrašo, kuriame įstaigos vadovo pareigos įtrauktos į konkursinių pareigų sąrašą, ir dėl to stadiono direktorių buvo galima skirti be konkurso, netinkamai aiškino ir taikė DK 101 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Dėl Ukmergės stadiono nuostatų taikymo ginčo santykiams
Biudžetinės įstaigos veikia pagal specialųjį biudžetinių įstaigų teisinę padėtį nustatantį įstatymą ir šių įstaigų steigėjų patvirtintus nuostatus. Ukmergės rajono savivaldybės taryba stadiono nuostatų 6 punkte nurodė, kad stadionas savo veiklą grindžia Civiliniu kodeksu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir šiais nuostatais, o 20 punkte nustatė, kad stadiono vadovas skiriamas ir atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Teismai konstatavo, kad biudžetinės įstaigos direktorius, neturėdamas viešojo administravimo įgaliojimų, nėra valstybės tarnautojas (viešojo administravimo subjektas), todėl jam netaikytinas Valstybės tarnybos įstatymas. Teisėjų kolegija su šia teismų išvada sutinka, tačiau pažymi, kad teismai nepagrįstai pripažino, jog stadiono nuostatų 20 punktas prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymui. Stadiono nuostatų punktas, kad stadiono direktorius skiriamas Valstybės tarnybos nustatyta tvarka, nereiškia, kad direktoriaus pareigoms taikomos visos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos. Šis nuostatų punktas reiškia, kad savivaldybė, pasinaudodama įstatymų jai suteikta teise, pasirinko stadiono direktoriaus paskyrimo būdą ir nustatė, kad jis bus skiriamas tokia tvarka, kokia įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatyme. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad įstaigos vadovas skiriamas konkurso tvarka. Tokia nuostata atitinka DK 101 straipsnio 2 dalies aiškinimą. Savivaldybė, skirdama stadiono direktorių ne konkurso būdu, pažeidė stadiono nuostatuose įtvirtintą direktoriaus skyrimo tvarką. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes iki ginčijamo sprendimo priėmimo atsakovas, vadovaudamasis stadiono nuostatais, stadiono direktorių skirdavo konkurso būdu.
Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normų nuostatas ir Ukmergės miesto stadiono nuostatus, pažymi, jog ginčijamas Ukmergės rajono savivaldybės sprendimas dėl Ukmergės miesto stadiono direktoriaus paskyrimo yra individualaus pobūdžio aktas, kuriuo buvo sukurtos R. L. teisės ir pareigos (darbo teisiniai santykiai). Dėl to, nagrinėjant teisminį ginčą dėl šio sprendimo teisėtumo (panaikinimo), R. L. turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turėjo būti įtrauktas dalyvaujančiu byloje asmeniu (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylą dėl sprendimo, kuriuo R. L. paskirtas stadiono direktoriumi, panaikinimo, sprendė dėl R. L. teisių ir pareigų, neįtraukdami jo į bylą. Tai yra absoliutus teismų priimtų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindas. Šio procesinio pažeidimo kasacinė ar apeliacinė instancija negali pašalinti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintini ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2 punktas, 360 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Ukmergės rajono apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Vincas Verseckas
Algis Norkūnas