Administracinė byla Nr. A-703-858/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03395-2014-0

                                          Procesinio sprendimo kategorija 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Premium fish“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Premium fish“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Premium fish“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų administravimo skyriaus (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. SKP-64 „Dėl UAB „Premium Fish“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles (veikiančios labai mažos įmonės ar kaimo gyventojo individualiojo verslo plėtra) susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui nutrauktas paramos teikimas susigrąžinant jau išmokėtą 258 908,96 Lt paramos sumą.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2010 m. spalio 18 d. Agentūrai pateikė paraišką Nr. VK-KU-10-2-0005-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės ar kaimo gyventojo individualiojo verslo plėtra) (toliau – ir Paraiška), kurioje nurodė, kad vykdo ne žemės ūkio veiklą (nedidelės apimties produkcijos (medienos distiliavimo produktų (medžio anglių) gamybą). Paraiškoje pareiškėjas pateikė prognozinius duomenis dėl numatomos medžio anglių gamybos ir pardavimų: 2011 m. – 135 t, 2012 m. – 280 t, 2013 m. – 290 t ir 2014 m. – 300 t, bei nurodė, kad projekto „Inovatyvios gamybos bazės įkūrimas ir plėtra“ (toliau – ir Projektas) išlaidos bus panaudotos technologiniams įrengimams ir mechanizmams, skirtiems medienos distiliavimo produktų (medienos anglių) gamybai (medžio anglies gamybos krosniai su kondensacijos ir pirolizės dujų skirstymo sistema, krautuvui, rankiniam krautuvui be svarstyklių, rankiniam krautuvui su svarstyklėmis, malkų ruošimo įrangai (pjūklui su automatizuota skaldymo įranga), siuvimo mašinai), kurių bendra vertė 398 321,91 Lt, įsigyti. Bendra Projekto vertė – 398 321,91 Lt. 258 909,00 Lt (65 proc.) Projekto išlaidų planuota padengti paramos suma, o 118 321,91 Lt – pareiškėjo lėšomis. Planuota projekto pradžia – 2011 m. vasario 1 d., pabaiga – 2011 m. birželio 30 d., t. y. įsigijus įrengimus. Skunde nurodoma, jog atsakovas 2010 m. gruodžio 13 d. pranešimu Nr. 1881 jį informavo, kad Paraiška išnagrinėta ir Agentūros direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. BR-1-12-39 Projekto įgyvendinimui skirta 258 909,00 Lt parama.

Pareiškėjas 2011 m. liepos 25 d. iš Latvijos įmonės SIA „Arheo“ įsigijo medžio anglies gamybos įrangą už 398 321,91 Lt ir 2011 m. rugpjūčio 23 d. pateikus prašymą, Agentūra 2011 m. rugsėjo 28 d. pervedė paramos sumą į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą. Pareiškėjas teigė, kad paramos lėšos panaudotos pagal Projekte numatytą paskirtį. Tai patvirtina ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2014 m. sausio 23 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (4.65)-FR1042-543 (toliau – ir Operatyvaus patikrinimo pažyma). Pareiškėjas teigė, kad verslo planas objektyviai negalėjo būti vykdomas neatlikus administracinės procedūros, negavus paramos lėšų ir neatlikus kitų techninių darbų.

Pareiškėjas pažymėjo, kad 2013 m. balandžio 29 d. atsakovui pateikė Užbaigto Projekto metinę ataskaitą už 2012 metus, iš kurios matyti, kad prognozuoti rodikliai buvo viršyti: vietoje 6 darbo vietų sukurtos 8, vietoje 406 049 Lt pardavimo pajamų gauta 629 589 Lt. 2011 metais įrengimai buvo montuojami, testuojami, vykdomi darbuotojų apmokymai. 2012 m. pagaminta 333,53 t, o 2013 m. – 354,46 t medžio anglių.

Pareiškėjas pastebėjo, kad atsakovas priėmė Sprendimą atlikęs dvi patikras, 2013 m. gegužės 29 d. ir 2013 m. rugpjūčio 5 d., kurių metu medžio anglies gamyba nevyko, todėl atsakovas nusprendė, kad pareiškėjas nesilaikė įsipareigojimų, susijusių su Projektu. Pareiškėjas paaiškino, kad įranga šių patikrų metu buvo remontuojama. Agentūra taip pat teigė, kad įsigyta medžio anglies gamybos technologinė įranga buvo pradėta eksploatuoti 2011 m. rugpjūčio 1 d., bet, remiantis bendrovės direktoriaus A. A. paaiškinimu, buvo nenaudojama iki 2012 m. rugsėjo 10 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad A. A. paaiškinime Inspekcijai neteisingai nurodė metus – vietoje 2011 m. nurodyti 2012 m., apie tai Agentūra buvo nedelsiant informuota. Pareiškėjas pabrėžė, kad prognozuotos gamybos ir pardavimo apimtys ne tik buvo įvykdytos, bet ir viršytos, todėl negalima teigti, kad prognozuoti Projekto rezultatai nebuvo pasiekti.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Agentūra Sprendimą grindė ir tuo, kad pareiškėjas nesilaikė įsipareigojimo tvarkyti buhalterinę apskaitą. Pareiškėjas aiškino, kad toks tariamo pažeidimo įvardijimas yra nekonkretus ir neteisingas. Iš Operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, jog Inspekcija nenustatė, kad pareiškėjas netvarko (neveda) buhalterinės apskaitos arba veda ją klaidingai ar apgaulingai, o pavieniai trūkumai buvo pašalinti per nustatytą 10 dienų terminą.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendimas grindžiamas ir tuo, jog Bendrovė nesilaikė įsipareigojimo valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti panaudos sutartį. Agentūra Sprendime nurodė, kad 2013 m. gegužės 29 d. vykusios patikros vietoje metu jai buvo pateikta 2012 m. balandžio 20 d. pastato panaudos sutartis, pagal kurią UAB „Agentas“ pareiškėjui perdavė neatlygintinai naudotis šiai įmonei privačios nuosavybės teise priklausantį pastatą, esantį Raudondvario k., Zarasų raj. sav.,(toliau – ir Pastatas). Pagal 2014 m. vasario 26 d. Registro centro išrašą atsakovas nustatė, kad buvo užregistruota tik 1/3 žemės sklypo (plotas – 1,00 ha) (toliau – ir Sklypas) panauda, o Pastato panaudos įrašas galiojo tik iki 2012 m. gegužės 29 d. Pareiškėjas nesutiko su šia išvada ir nurodė, kad Registrų centrui buvo pateikta su UAB „Agentas“ 2010 m. spalio 8 d. sudaryta Pastato panaudos sutartis, taip pat 2012 m. balandžio 20 d. sudaryta Pastato panaudos sutartis, kuria Pastatas ir 1/3 Sklypo buvo perduoti neatlygintinai naudotis pareiškėjui 22 metų laikotarpiui. Pareiškėjas spėjo, kad įrašas dėl Pastato panaudos nebuvo padarytas dėl techninės Registrų centro klaidos. Pareiškėjas neįžvelgė savo kaltės dėl pažeidimo, nes reikiamus dokumentus Registrų centrui pateikė. Be to, šis pažeidimas vertintinas kaip formalus ir neturintis įtakos Projekto įgyvendinimui. Pareiškėjas taip pat pastebėjo, kad jo teisė naudotis Pastatu nebuvo ginčyta.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendime nurodyti pažeidimai neįrodyti, konkrečiai nesuformuluoti arba neesminiai, bet atsakovas vis tiek jam taikė griežčiausią sankciją – visos gautos paramos grąžinimą, todėl Sprendimas yra neteisingas ir neproporcingas. Be to, atsakovas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės), nuostatas, kiek jos susijusios su gautos paramos grąžinimu. Pareiškėjas teigė, kad, tiksliai neidentifikavusi pažeidimų ir nepagrindusi Sprendimo pakankamais įrodymais, Agentūra nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pareiškėjas atkreipė dėmesį ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintą teisę būti išklausytam (41 str. 2 d. a p.).

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Agentūra pažymėjo, kad, pateikdamas Paraišką, pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti Projektą nepažeisdamas paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Atsakovas nurodė, kad 2013 m. gegužės 17 d. buvo inicijuota užsakomoji patikra Projekto įgyvendinimo vietoje siekiant išsiaiškinti, ar už paramos lėšas įgytas turtas buvo Projekto įgyvendinimo vietoje, ar įsigyta technologinė įranga naudota pagrindinei veiklai vykdyti, ar prijungta ir veikianti, ar vykdyta medžio anglies gamyba, kiek Bendrovėje darbuotojų. Patikros metu 2013 m. gegužės 29 d. medžio anglies gamyba nevyko: viena krosnies „Euro“ kamera buvo užkrauta statybinėmis atliekomis, išardyti kanalai tarp krosnies elementų. Pareiškėjas Agentūros neinformavo, kad dalis technologinės įrangos buvo sugadinta ir nenaudojama veiklai. Be to, patikros metu nebuvo pateiktas produkcijos registracijos žurnalas, todėl nustatyti gamybos apimčių neįmanoma. Pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kiek žaliavų ir produkcijos pareiškėjas įsigijo bei pardavimų pajamos.

Atsakovas nurodė, kad patikrinimo metu pareiškėjas pateikė 2012 m. balandžio 20 d. Pastato panaudos sutartį, sudarytą su UAB „Agentas“. 2013 m. birželio 28 d. padarytas Registrų centro Centrinio duomenų banko išrašas, pagal kurį atsakovas nustatė, kad užregistruota tik 1/3 Sklypo panauda, o Pastato panaudos įrašas galioja tik iki 2012 m. balandžio 29 d. Pareiškėjas nuo 2012 m. balandžio 29 d. teisėtais pagrindais nevaldė jokių pastatų, kuriuose galėtų vykdyti veiklą ir (arba) įgyvendinti Projektą, nors minėtos patikros metu Pastate buvo sandėliuojama sufasuota į pareiškėjo logotipais pažymėtas pakuotes medžio anglis. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės arba kaimo gyventojo individualiojo verslo plėtra), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-883 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 22.9.1 punktą, nekilnojamojo turto, į kurį investuojama ir (arba) kuriame numatyta įgyvendinti Projektą, nuomos ar kito teisėto naudojimosi juo sutartis turi būti įregistruota Registre. Atsakovo manymu, pareiškėjas šį reikalavimą pažeidė.

2013 m. liepos 18 d. atsakovas kreipėsi į Inspekciją, išsakė abejones dėl pareiškėjo vedamos buhalterinės apskaitos bei paprašė išanalizuoti pateiktą informaciją. Inspekcija nurodė, kad 2014 m. sausio 6 d. atlikto vizitavimo pareiškėjo veiklos vykdymo vietoje metu medžio anglies gamyba nevyko. Inspekcija nustatė, kad pareiškėjas tik nuo 2011 m. gruodžio pradėjo uždirbti ir deklaruoti pajamas ir tik iš medžio anglies perpardavimo. Pareiškėjas medžio anglies gamybą savo jėgomis pradėjo vykdyti nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. Inspekcija pažymėjo, kad pareiškėjas medžio anglies gamybai ir pardavimui nevedė atskiros apskaitos, kiekinės medienos pirkimo bei iš jos pagamintos medžio anglies pardavimo suvestinių registrų, todėl nustatyti, kiek ir nuo kada Bendrovė apskaitė pajamų iš pagamintos medžio anglies pardavimo, nebuvo galimybės. Atsižvelgęs į tai, atsakovas laikė, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 9 straipsnį, o tuo ir Įgyvendinimo taisyklių 22.6 punktą bei Paraiškos 17.9 punktą.

Atsiliepime į skundą nurodoma, kad 2013 m. rugpjūčio 5 d. Agentūra pradėjo antrąją patikrą: krosnis „Euro“ neveikė, krosnies viduje prikrauta šiukšlių, kanalai tarp krosnies elementų išmontuoti. Pakartotinio vizito 2013 m. rugpjūčio 12 d., apie kurį pareiškėjas buvo informuotas, metu krosnis rasta besikūrenanti, bet medžio anglis nebuvo gaminama, nes dar neapmūrytas kanalas tarp krosnies elementų.

Prieš antrąjį patikrinimą atsakovas informavo Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valstybinės darbo inspekcija). Valstybinės darbo inspekcijos Utenos teritorinis skyrius 2013 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. (10) SD-11487 užfiksavo, kad vizito rugpjūčio 5 d. metu gamyba nevyko, pareiškėjo ir UAB „Agentas“ teritorijoje buvo 9 darbuotojai, rugpjūčio mėnesio darbo grafikai nebuvo viešai paskelbti tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 3 dalį. Įmonėms surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ir skirtos administracinės nuobaudos.

Atsakovas pažymėjo, kad kreipėsi į pareiškėją prašydamas pateikti papildomus dokumentus (užpildyti medžio anglies žaliavų realizavimo gamybai, gamybos ir pardavimo lentelę), bet pareiškėjas į 2013 m. rugsėjo 3 d. elektroninį laišką neatsakė. Iš Inspekcijos gavus Operatyvaus patikrinimo pažymą paaiškėjo, kad medžio anglis nebuvo gaminama, todėl pareiškėjas ir negalėjo pateikti atitinkamų skaičiavimų.

Agentūra nustatė, kad pareiškėjas vykdė tik medžio anglių fasavimą ir krovimą. Didžiausias 2012 m. perparduotos medžio anglies kiekis pirktas iš technologinės įrangos tiekėjo – SIA „Arheo“ (195 t iš 240,54 t). Pagal 2012 m. birželio 11 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 2012/06/11/01, fasavimas buvo atliekamas naudojantis UAB „Agentas“ fasavimo įranga, įsigyta už paramą projektui Nr. 3VK-KM-10-2-003589-PR001. UAB „Agentas“ pastatuose sandėliuojama tik pareiškėjo ir Estijos įmonės pakuotėse sufasuota produkcija. UAB „Agentas“ dokumentų, įrodančių, kad už fasavimo veiklą 2012 m. ir 2013 m. gavo pajamų, nepateikė.

Atsakovas paaiškino, kad, vadovaudamasis Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės), 17 punktu, Administravimo taisyklių 197 punktu bei atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Žemės ūkio ministerija) 2014 m. balandžio 10 d. protokolu Nr.8D-175(5.50) pritarė siūlomoms sankcijoms, priėmė tinkamą Sprendimą. Agentūra taip pat atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės), 18 punktu, jeigu dėl grąžintinų lėšų skolininkas pateikė skundą arba skolininko iniciatyva dėl grąžintinų lėšų pradėtos teisminės procedūros, administracinės grąžintinų lėšų susigrąžinimo procedūros sustabdomos, kol išnagrinėjamas skundas arba įsiteisėja teismo sprendimas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo pateiktos Paraiškos 2.3.2.6 punkte nurodyta, kad pareiškėjo vykdomos veiklos, susijusios su Projektu, pobūdis pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių – „kitų pagrindinių organinių chemikalų gamyba“ (kitų organinių junginių, įskaitant medienos distiliavimo produktus (pvz., medžio anglis) ir kt.). Paraiškos VI skyriuje „Verslo planas“ nurodyta, kad pareiškėjas planavo 2010 metais pagaminti 10 t, 2011 metais – 135 t, 2012 metais – 280 t, 2013 metais – 290 t, 2014 metais – 300 t medienos distiliavimo produktų (medžio anglių).

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 23 d. Agentūrai pateikė Projekto įgyvendinimo galutinę ataskaitą / užbaigto projekto metinę ataskaitą Nr. 1, iš kurios turinio matyti, kad vykdydamas Projektą pareiškėjas ataskaitiniais metais sukūrė 4 naujas darbo vietas ir gavo 0 Lt pardavimo pajamų. Pastabose pareiškėjas nurodė, kad Projekto rezultatai dar nėra pasiekti, nes Projektas ką tik baigtas. Agentūra 2011 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjui išmokėjo 258 908,96 Lt paramos sumą. Pareiškėjas 2012 m. vasario 22 d. Agentūrai pateikė antrą Projekto įgyvendinimo galutinę ataskaitą / užbaigto projekto metinę ataskaitą Nr. 1, kurioje deklaravo, kad ataskaitiniu laikotarpiu (nuo 2010 m. gruodžio 10 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d.) sukūrė 6 naujas darbo vietas, kaip buvo numatyta Paraiškoje, ir gavo 13 833 Lt pardavimo pajamų, vietoje prognozuotų 406 049 Lt. Ataskaitoje paaiškinta, kad Projekto rezultatai buvo pasiekti tik metų gale, Bendrovei papildomai investavus į plėtrą (visa pagaminta produkcija buvo sandėliuojama iki 2012 m. pavasario sezono). Pareiškėjas 2013 m. balandžio 29 d. Agentūrai pateikė trečią Projekto įgyvendinimo galutinę ataskaitą / užbaigto projekto metinę ataskaitą Nr. 1, kurioje nurodoma, kad: 2012 metais buvo numatyta naujai sukurti 6 darbo vietas, o sukurtos 8; numatyta gauti 406 049 Lt pardavimo pajamų, o gauta 629 859 Lt. Taip pat nurodyta, kad pagaminta 333,53 t medžio anglies, už kurią gauta 629 859 Lt pajamų.

Teismas nustatė, kad Agentūros prašymu Inspekcija atliko pareiškėjo operatyvų patikrinimą už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 4 d. iki 2013 m. birželio 30 d. Inspekcija 2014 m. sausio 6 d. atliko vizitavimą pareiškėjo veiklos vykdymo vietoje ir pažymėjo, kad vizitavimo metu medžio anglies gamyba nevyko. Patikrinimo metu nustatyta, kad, pagal Bendrovės pateiktą ilgalaikio turto apskaitos kortelę, 2011 m. liepos 25 d. įsigyta medžio anglies gamybos technologinė įranga įvesta į eksploataciją 2011 m. rugpjūčio 1 d., nors, vadovaujantis 2013 m. gruodžio 12 d. Bendrovės direktoriaus A. A. paaiškinimu, minėtas ilgalaikis turtas iki 2012 m. rugsėjo 10 d. nebuvo naudojamas Bendrovės veikloje. Taip pat nustatyta, kad 2010 m. Bendrovė medienos įsigijimų nevykdė, o 2011 m. rugpjūtį įsigijo medienos, tačiau 2011 m. medžio anglies gamyboje nepanaudojo. Bendrovė tik nuo 2011 m. gruodžio pradėjo uždirbti ir deklaruoti pajamas iš medžio anglies perpardavimo, bet savo jėgomis medžio anglies gamybos nevykdė. Medžiagų (medienos) nurašymo aktų už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. pareiškėjas nepateikė. Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad Inspekcija atliko kiekinę medienos pirkimo bei medžio anglies pagaminimo analizę, kuri parodė, kad Bendrovė medžio anglies gamybai ir pardavimui nevedė atskiros apskaitos, kiekinės medienos pirkimo bei iš jos pagamintos medžio anglies pardavimo suvestinių registrų, todėl nustatyti kiek ir nuo kada pareiškėjas apskaitė pajamų iš pagamintos medžio anglies pardavimo nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui buvo nurodyta tvarkyti buhalterinę apskaitą laikantis BAĮ 4 ir 9 straipsnių reikalavimų.

Teismas taip pat nustatė, kad Agentūra, vykdydama Projekto priežiūrą, 2013 m. gegužės 17 d. inicijavo užsakomąją patikrą. Patikros vietoje metu 2013 m. gegužės 29 d. apžiūrėta ir nufotografuota medžio anglių gamybos ir fasavimo įranga. Nustatyta, kad tądien medžio anglies gamyba nevyko. Pareiškėjas apie tai, kad dalis technologinės įrangos sugadinta ir nenaudojama veiklai, Agentūros neinformavo. Agentūra 2013 m. rugpjūčio 5 – 14 d. atliko dar vieną Projekto vykdymo patikrą. 2013 m. rugpjūčio 5 d. patikros vietoje metu užfiksuota, kad medžio anglies gamybos krosnis „Euro“ dar vis neveikianti. Vizitavimo 2013 m. rugpjūčio 12 d. metu krosnis rasta besikūrenanti, testuojama. Medžio anglis nebuvo gaminama, nes dar nebuvo apmūrytas kanalas tarp krosnies elementų.

Teismas nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcijos Utenos teritorinis skyrius 2013 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (10)SD-11487 informavo Agentūrą, kad 2013 m. rugpjūčio 5 d. patikrino pareiškėją vietoje. Įmonių (pareiškėjo ir UAB „Agentas“) teritorijoje buvo 9 darbuotojai. 2013 metų rugpjūčio mėnesio darbo grafikai nebuvo viešai paskelbti, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 3 dalį, įmonių vadovams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ir jiems skirtos administracinės baudos. Taip pat pažymėta, kad patikrinimo metu gamyba nevyko, nes, kaip paaiškino gamybos vadovas, buvo sugedę įrengimai.

Nagrinėjamu atveju Agentūra, vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 10 punktu, 2014 m. kovo 13 d. raštu Nr. BRK-(14.5)-2393 pateikė Žemės ūkio ministerijai informaciją apie pareiškėjo padarytus pažeidimus, susijusius su Projekto įgyvendinimu, bei pateikė siūlymą pritarti Agentūros sprendimui taikyti sankciją – susigrąžinti visas išmokėtas paramos lėšas (258 908,96 Lt). Žemės ūkio ministerija, įvertinusi faktines aplinkybes, 2014 m. balandžio 14 d. pranešimu pritarė Agentūros sprendimui taikyti šią sankciją.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Paraiškoje įsipareigojo: siekdamas numatytų projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje, verslo plane (Projekto apraše) ir Paraiškos prieduose (17.1 p.); raštu pranešti Agentūrai apie visus galimus nukrypimus nuo planuoto Projekto įgyvendinimo (17.3 p.); laikydamasis bei nepažeisdamas teisės aktų, apskaityti bei tvarkyti Projekto išlaidų buhalterinę apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams (17.9 p.); įvykdyti Paraiškoje numatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais (17.11 p.). Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad, jei netinkamai vykdys Projektą arba kitaip pažeis teisės aktų, reglamentuojančių paramos teikimą ir administravimą, reikalavimus, jam gali būti taikomos teisės aktų numatytos sankcijos (Paraiškos 18 p.).

Teismas nurodė, kad bylos rašytiniai įrodymai patvirtiną, jog pareiškėjas nevykdė Paraiškos 17.1 ir 17.11 punktuose nustatytų įsipareigojimų. Teismas pažymėjo, jog Paraiškoje pareiškėjas nurodė, kad ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 10 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d. vykdys medžio anglies gamybą, verslo plane numatė prognozuojamus pagamintos medžio anglies kiekius, pardavimų pajamas 2010–2014 metais. Agentūros atliktų patikrų vietoje duomenys patvirtino, kad medžio anglies gamyba Projekto įgyvendinimo laikotarpiu nevyko. Vadovaujantis pareiškėjo pateiktais buhalterinės apskaitos duomenimis, medžio anglies gamybos technologinė įranga pradėta eksploatuoti 2011 m. rugpjūčio 1 d., nors, pagal Bendrovės direktoriaus A. A. 2013 m. gruodžio 12 d. paaiškinimą Inspekcijai, minėtas ilgalaikis turtas iki 2012 m. rugsėjo 10 d. nebuvo naudojamas bendrovės veikloje. Teismas pasisakė, kad tai, jog, pareiškėjo teigimu, Bendrovės direktorius suklydo nurodydamas gamybos technologinės įrangos eksploatacijos pradžios metus, nagrinėjamu atveju jokios reikšmės neturi ir nepaneigia aplinkybės, jog 2011 metais medžio anglies gamyba nevyko. Kaip nustatė Inspekcija, 2011 m. rugpjūtį Bendrovė įsigijo medienos, tačiau 2011 m. medžio anglies gamyboje jos nepanaudojo. Tikrinamuoju laikotarpiu Bendrovė gavo pajamų už medžio anglies (sufasuotos į maišelius) pardavimą. Pareiškėjas tik 2011 m. gruodį pradėjo uždirbti ir deklaruoti pajamas ir tik iš medžio anglies perpardavimo. Savo jėgomis Bendrovė 2011 m. medžio anglies gamybos nevykdė, nors medžio anglies gamybos įrangą įsigijo 2011 m. liepos 25 d. Šią aplinkybę iš esmės patvirtino pats pareiškėjas Agentūrai pateiktose Projekto įgyvendinimo galutinėse ataskaitose / užbaigto projekto metinėse ataskaitose, iš kurių turinio matyti, kad pardavimo pajamas Bendrovė gavo 2011 m. pabaigoje, o 2012 metais buvo deklaruotas pagamintos produkcijos kiekis. Teismas pastebėjo, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad patikrų vietoje metu gamybinė įranga neveikė, nes buvo sugedusi, nėra patvirtintos jokiais objektyviais įrodymais. Paramos gavėjas apie tai, kad dalis technologinės įrangos sugadinta ir nenaudojama veiklai, Agentūros neinformavo. Atsižvelgęs į šias faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįvykdė Paraiškoje numatytų įsipareigojimų, todėl Paraiškos 17.1 ir 17.11 punktų pažeidimas buvo konstatuotas pagrįstai.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Inspekcija Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodė, jog pareiškėjas vykdė dvi veiklos rūšis (gamybinę ir prekybinę), tačiau nevedė atskiros apskaitos, kiekinės medienos pirkimo bei iš jos pagamintos medžio anglies pardavimo suvestinių registrų, todėl nustatyti, kiek ir nuo kada Bendrovė apskaitė pajamų iš pagamintos medžio anglies pardavimo, nebuvo galimybės. Inspekcija nurodė pareiškėjui buhalterinę apskaitą tvarkyti vadovaujantis BAĮ 9 straipsniu ir nepažeisti BAĮ 4 straipsnio.

Teismas pažymėjo, kad Agentūros 2013 m. gegužės 29 d. – birželio 6 d. atliktos patikros ataskaitoje nurodyta, jog, pareiškėjui nepateikus gamybos (sandėlio) registracijos žurnalo, nustatyti gamybos apimčių per 2012–2013 metus neįmanoma. Tuo tarpu 2013 m. rugpjūčio 5 – 12 d. atliktos patikros ataskaitoje užfiksuota, kad kaip įrodymus, jog Bendrovė vykdo Paraiškoje numatytą veiklą, pareiškėjas pateikė medienos pirkimo važtaraščius, kuriuose nurodoma, jog buvo įsigyta 58,96 kubinių metrų malkų, bei apvalios medienos priėmimo ir apskaitos žurnalą, kuris vedamas bendrai kartu su UAB „Agentas“. Daugiau dokumentų apie pagamintus medžio anglies kiekius, produkcijos realizavimą, gautas pajamas pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad pareiškėjas buhalterinės apskaitos nevedė taip, kad tiek Agentūra, tiek kiti išorės informacijos vartotojai galėtų gauti objektyviai patvirtintą informaciją apie Paraiškos įsipareigojimų ir projekto vykdymą. Be to, pareiškėjas, nurodydamas, kad Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytus trūkumus pašalino, iš esmės pripažino nesilaikęs BAĮ 4 ir 9 straipsnio nuostatų. Atsižvelgęs į tai teismas sprendė, kad Agentūra pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nevykdė Paraiškos 17.9 punkto įsipareigojimų.

Teismas nurodė, kad Įgyvendinimo taisyklių 22.9.1 punkte nustatyta, kad vienas iš tinkamumo gauti paramą pagal kriterijų yra tai, kad pastatų, statinių ir (arba) patalpų nuomos ar kito teisėto naudojimosi jais sutartis yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o teisėtas naudojimasis jais užsitikrinamas ne trumpiau nei 7 metams nuo Paraiškos užregistravimo Agentūroje dienos. Pareiškėjas Paraiškoje nurodė, kad gamybą vykdys iš akcininko nuomojamame gamybiniame pastate ir kaip įrodymą pateikė 2010 m. spalio 8 d. pastato panaudos sutartį, pagal kurią pastato savininkas G. M. perdavė pareiškėjui neatlygintinai naudotis privačios nuosavybės teise priklausantį Pastatą ir 2012 m. balandžio 20 d. Pastato panaudos sutartį, pagal kurią UAB „Agentas“ perdavė neatlygintinai naudotis jam privačios nuosavybės teise priklausantį tą patį Pastatą. Vadovaudamasi Registro centro Centrinio duomenų banko 2014 m. vasario 26 d. išrašo duomenimis, Agentūra nustatė, kad užregistruota tik 1/3 dalies Sklypo panaudos sutartis, o Pastato panaudos įrašas galiojo tik iki 2012 m. gegužės 29 d. Iš 2015 m. balandžio 16 d. Registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Pastato panaudos sutartis įregistruota tik nuo 2012 m. gegužės 29 d., t. y. jau po Projekto įgyvendinimo termino pabaigos (po 2011 m. birželio 30 d.), kai tuo tarpu paramos sąlygos įpareigojo, kad turtas būtų nuomojamas ne trumpiau nei 7 metus nuo Paraiškos užregistravimo Agentūroje dienos. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Sprendimo priėmimo metu Agentūra, vadovaudamasi viešojo registro duomenimis, kurie nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nesilaikė įsipareigojimo įregistruoti panaudos sutartį ir pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 22.9.1 punkto reikalavimus.

Teismas nusprendė, kad Agentūra pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nesilaikė Paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, todėl laikė, kad skirta parama naudojama netinkamai (pareiškėjas nevykdė projekte nurodytos veiklos – medžio anglies gamybos). Teismas vertino, kad tokia sankcija atitiko padaryto pažeidimo pobūdį, sunkumą, t. y. buvo adekvati padarytam pažeidimui ir teisinga.

III.

Pareiškėjas UAB „Premium fish“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų patenkintas.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byla yra sudėtinga, didelės apimties ir reikalauja specialių žinių.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas sprendimą grindė motyvais, kurie neatitiko byloje esančių įrodymų. Pareiškėjas paaiškina, kad Paraiškoje pateiktos tik bendro pobūdžio deklaracijos ir prognozės, o ne planai ar, tuo labiau, įsipareigojimai. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad prognozuoti rodikliai nebuvo įvykdyti. Pareiškėjo manymu, jo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai įrodo, kad jis įsigijo medžio anglies gamybos įrangą už 398 321,91 Lt, t. y. panaudojo paramos lėšas pagal Projekte numatytą paskirtį. Bendrovės ilgalaikio turto apskaitos kortelė ir Inspekcijos 2014 m. sausio 23 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma patvirtina, kad įsigyta įranga pradėta eksploatuoti 2011 m. rugpjūčio 1 d. Verslo planas anksčiau negalėjo būti vykdomas. Pareiškėjas pakartoja, kad 2012 m. buvo pagaminta 333,53 t medžio anglių vietoje prognozuotų 280 t, 2013 m. – 354,46 t vietoje prognozuotų 290 t, 2014 m. – 354,46 t vietoje prognozuotų 300 t, bei iš jų gavo daugiau pajamų ir sukūrė daugiau darbo vietų.

Apeliaciniame skunde prieštaraujama ir teismo išvadai, kad pareiškėjas vedė buhalterinę apskaitą nesilaikydamas BAĮ 4 ir 9 straipsnių. Pareiškėjas nurodo, kad Bendrovės vykdoma medžio anglies gamyba ir prekyba yra betarpiškai susijusios, todėl iš pradžių buvo vedama bendra apskaita. Pareiškėjas dar kartą pabrėžia, jog Operatyvaus patikrinimo pažymoje Inspekcija nenustatė, kad Bendrovė netvarko (neveda) buhalterinės apskaitos arba veda ją klaidingai ar apgaulingai, o pavieniai trūkumai buvo pašalinti per nustatytą terminą. Tai, kad esminiai trūkumai nebuvo nustatyti, patvirtina aplinkybė, kad Inspekcija pareiškėjui netaikė jokių sankcijų. Bendrovė pateikė dokumentus apie pagamintos medžio anglies kiekius tiek Inspekcijai, tiek atsakovui. Teismui buvo pateiktos pareiškėjo buhalterinės apskaitos suvestinės už 2013 m. ir 2014 m., kuriose medžio anglies gamyba ir prekyba apskaitoma atskirai. Pareiškėjo manymu, nėra pagrindo teigti, kad negalima nustatyti pagamintų ir parduotų medžio anglies kiekių ir jų vertės bei gaunamų pajamų.

Be to, teismas neįvertino Agentūros Utenos patikrų vietoje skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. – rugsėjo 17 d. atliktos patikros vietoje išvadų, kuriose nustatyta, kad už paramos lėšas įsigyta įranga yra Projekto įgyvendinimo vietoje, yra pajungta, veikianti ir naudojama Projekto veiklai vykdyti. Nepaisant to, šis skyrius vis dar negalėjo nuspręsti, ar pasiekti Paraiškoje prognozuoti gamybos ir pajamų rodikliai. Taip pat pastebėtina, kad buvo patikrinta tik dalis Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų. Tai patvirtina, kad Sprendimas buvo priimtas skubotai ir neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių.

Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į teismo argumentą, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys nebuvo nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad Bendrovė nesilaikė reikalavimo įregistruoti Pastato panaudos sutartį. Pareiškėjas pažymi, kad, kaip matyti iš 2012 m. gegužės 29 d. Registro centro Centrinio duomenų banko išrašo, 2010 m. spalio 8 d. ir 2012 m. balandžio 20 d. Pastato panaudos sutartys, pagal kurias UAB „Agentas“ Bendrovei perdavė neatlygintinai naudotis Pastatu ir 1/3 dalimi Sklypo, buvo pateiktos Registrų centrui įregistruoti. Pareiškėjas spėja, kad įrašas tik dėl Sklypo galbūt buvo padarytas dėl techninės Registro centro klaidos. Teismui buvo pateiktas 2015 m. balandžio 16 d. Registro centro Centrinio duomenų banko išrašas, patvirtinantis, kad Pastato panaudos įrašas galioja nuo 2012 m. gegužės 29 d. (terminas: nuo 2010 m. spalio 8 d. iki 2032 m. spalio 8 d.). Priešingai nei nurodė teismas, tai patvirtina, kad pastato panaudos įrašas galiojo iki Projekto įgyvendinimo pabaigos.

Apeliaciniame skunde prieštaraujama ir teismo pozicijai dėl skirtos sankcijos. Pareiškėjo nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo nurodyti pažeidimai yra neįrodyti, konkrečiai nesuformuluoti arba neesminiai. Pareiškėjas nemano, kad pavienius krosnių gedimus galima vertinti kaip Projekto nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nes gamybos procesas yra sudėtingas, keičiasi darbuotojai ir gedimai yra neišvengiami. Net jei Projekto įgyvendinimas vėlavo dėl techninių priežasčių (kol buvo įsisavinta nauja įranga), Projekto rodikliai buvo pasiekti ir viršyti. Paraiškoje esantis „Verslo planas“ negali būti laikomas griežtu, tikslius reikalavimus nustatančiu dokumentu, nes jame pateikiamos tik orientacinės veiklos gairės.

Pareiškėjas nesutiko su teismo pozicija, kad jam skirta sankcija yra adekvati ir teisinga. Pareiškėjo manymu, ši teismo išvada nėra pagrįsta ir neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (žr., pvz., 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A403-1286/2006; 2008 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-333/2008; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-105/2012), nes teismas neįvertino visų skundo pagrindu nurodytų aplinkybių ir pareikštų pakankamai savarankiškų reikalavimų, o iš esmės tik perrašė atsakovo Sprendimo ir atsiliepimo į skundą argumentus. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, ginčas negali būti laikomas išspręstu iš esmės.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Atsakovas savo poziciją grindžia argumentais, išdėstytais atsiliepime į skundą. Atsakovas papildomai nurodo, kad 2015 m. balandžio 9 – 17 d. buvo atlikta pakartotinė patikra vietoje pagal pareiškėjo paaiškinimus ir prašymą ginčą spręsti taikiai. Patikros metu Agentūrai nepateikta turto draudimo sutartis, pateikta tik dalis kitų duomenų bei pastebėta, kad yra besikartojančių sąskaitų faktūrų numerių, bet skiriasi sąskaitų sumos ir gavėjai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat pabrėžiama, kad pareiškėjas tik nuo 2011 m. gruodžio pradėjo uždirbti ir deklaruoti pajamas ir tik iš medžio anglies perdavimo (medžio anglies 2011 m. rugsėjo mėnesį įsigijo iš Ukrainos įmonės ČP „Elena I K“, kurią 2011 m. gruodį perdavė SIA „Arheo“). Savo jėgomis Bendrovė 2011 metais medžio anglies gamybos nevykdė. Inspekcija atsakovui nurodė, kad, Bendrovės direktoriaus teigimu, medžio anglies gamyba pradėta nuo 2012 m. rugsėjo 10 d., bet operatyvaus patikrinimo metu pareiškėjas medžiagų (medienos) nurašymo aktų už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. nepateikė.

Atsakovas pažymi, kad įsigytos įrangos eksploatacija pradėta 2011 m. rugpjūčio 1 d., nors, vadovaujantis Bendrovės direktoriaus paaiškinimu Inspekcijai, ši įranga iki 2012 m. rugsėjo 10 d. nebuvo naudojama pareiškėjo veikloje, todėl laikytina, kad pareiškėjas pažeidė Paraiškos 17.1 punkte įtvirtintą pareigą, siekiant numatytų Projekto rezultatų ir tikslų, įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje, bei 17.11 punkte nurodytą įsipareigojimą įvykdyti Paraiškoje numatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais. Administravimo taisyklių 197.3.14 punkte numatyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai pažeidžiami, be kita ko, Paraiškoje prisiimti įsipareigojimai ir (arba) kitos paramos sutarties sąlygos, todėl paskirta sankcija vertintina kaip tinkama.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2015 m. kovo 31 d. Agentūrai pateikė prašymą dėl taikaus ginčo pirmosios instancijos teisme išsprendimo. Prašymas motyvuotas tuo, kad Projekto tikslai beveik pasiekti ir kad Sprendime nurodyti trūkumai yra pašalinti. Atsakovas paaiškina, kad Administravimo taisyklių 195 punkte nustatyta Agentūros teisė esant tam tikroms sąlygoms keisti projektą. Tais atvejais, kai Agentūra nustato, kad dėl projekto pakeitimo paramos gavėjas negalės pasiekti projekte nustatytų tikslų ir tolesnis projekto įgyvendinimas bus neefektyvus, svarstomas klausimas dėl paramos nutraukimo ir (ar) jau išmokėtos paramos grąžinimo. Nors atsakovas jau buvo priėmęs galutinį Sprendimą, jis pakartotinai įvertino naujai pateiktus duomenis ir prašyme pateiktus pareiškėjo argumentus, turinčius įrodyti, kad Bendrovė efektyviai siekia nustatytų tikslų ir projekto priežiūros rodiklių bei juos pagerins. Kartu su prašymu pateikti dokumentai neįrodė, kad tolesnis projekto įgyvendinimas yra ar bus efektyvus. Atsakovas nustatė, kad 2013 m. pareiškėjas numatė pagaminti 290 t medžio anglių ir gauti 420 551 Lt, o pagamino 88 t; 2014 m. numatė pagaminti 300 t ir gauti 435 053 Lt, o pagamino 113 t ir gavo 217 158,63 Lt. Be to, iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad Bendrovės veikla vykdoma nuostolingai, t. y. 2013 m. patirtas 78 622 Lt nuostolis ir 2014 m. patirtas 342 751,63 Lt nuostolis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo, kuriuo pareiškėjas UAB „Premium fish“ pripažintas pažeidusiu Paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus bei teisės aktų reikalavimus, ir nuspręsta nutraukti paramos Projektui teikimą, o pareiškėjui nurodyta grąžinti išmokėtas paramos lėšas.

Nesutikdamas su Sprendimu pareiškėjas kreipėsi į teismą ir teigė, kad Sprendime nurodytų pažeidimų nepadarė, o padarytus per nustatytą terminą ištaisė, todėl Sprendimu pritaikyta sankcija yra nepagrįsta, neteisėta bei neproporcinga. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Agentūra pagrįstai pareiškėją pripažino pažeidusiu Paraiškoje numatytus reikalavimus ir (arba) prisiimtus įsipareigojimus, todėl laikė, kad skirta parama naudojama netinkamai (pareiškėjas nevykdė projekte nurodytos veiklos – medžio anglies gamybos). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad skirta sankcija – išmokėtos paramos grąžinimas – atitiko padaryto pažeidimo pobūdį, sunkumą, t. y. buvo adekvati padarytam pažeidimui ir teisinga.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas tvirtina, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai aiškino bei taikė teisės aktų nuostatas, todėl ginčas negali būti laikomas išspręstu iš esmės. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai įvertino Paraiškos nuostatas dėl įgyvendinant Projektą siektinų rezultatų bei padarė nepagrįstą išvadą, jog rodikliai nebuvo pasiekti. Pareiškėjas taip pat teigia, kad neteisingai buvo įvertintas ir kitas pažeidimas, susijęs su buhalterinės apskaitos tvarkymu – pareiškėjas pažymėjo, jog Inspekcija nenustatė, kad Bendrovė netvarko (neveda) buhalterinės apskaitos arba veda ją klaidingai ar apgaulingai, o pavieniai trūkumai buvo pašalinti per nustatytą terminą. Apeliaciniame skunde prieštaraujama pirmosios instancijos teismo išvadai dėl įrašo apie Panaudos sutartį galiojimo. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo pozicija, kad jam skirta sankcija yra adekvati ir teisinga. Atsakovas atsiliepime iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui bei pažymi, kad gavus pareiškėjo prašymą taikiai išspręsti ginčą 2015 m. balandžio 9–17 d. buvo atlikta pakartotinė patikra vietoje, kurios metu nustatyta nauji pažeidimai, o įvertinus su prašymu gautus įrodymus padaryta išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog tolesnis projekto įgyvendinimas yra ar bus efektyvus.

Įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, bylos faktinių aplinkybių visumą, taikytinų teisės aktų nuostatas bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Vadovaujantis byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. spalio 18 d. Agentūrai pateikė Paraišką (III t., b. l. 27–56). Agentūros direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. BR1-1239 (III t., b. l. 89–91) pareiškėjo Projektas buvo įtrauktas į Projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, sąrašą ir nurodyta skiriamos paramos suma – 258 909 Lt. Byloje ginčijamu Sprendimu buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Paraiškos XI skyriaus „Pareiškėjo deklaracija“ 17.1, 17.9, 17.11 punktais prisiimtus įsipareigojimus ir Įgyvendinimo taisyklių 22.6, 22.9.1 punktus, todėl vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktu nusprendė nutraukti paramos teikimą ir pareiškėjui nurodyta grąžinti išmokėtas paramos lėšas – 258 908,96 Lt (I t., b. l. 12–16).

Pareiškėjas Paraiškos II skyriaus 2.3.1 punkte nurodė, kad Bendrovės vykdomos veiklos, susijusios su projektu, pobūdis pagal Bendrovės įstatus – medienos distiliavimo produktų (medžio anglių) gamyba ir realizacija (III t., b. l. 30), III dalies 4 punkte nurodė, kad Projekte numatyta veiklos rūšis – Produktų, išskyrus bioetanolį ir kitus biokurui, maistui ir pašarams priskiriamus produktus, patenkančius į Sutarties I priedą, nedidelės apimties gamyba – 20.14 kitų pagrindinių organinių chemikalų gamyba (kitų organinių junginių, įskaitant medienos distiliavimo produktus (pvz., medžio anglys) ir kt. (III t., b. l. 34). Paraiškos VI skyriaus „Verslo planas (Projekto aprašas)“ 1.2 lentelėje nurodyta, kad 2010 metais planuojama pagaminti medienos distiliavimo produktų (medžio anglies) – 10 t, planuojama parduoti medienos distiliavimo produktų (medžio anglies) – 10 t, vidutinė produkcijos pardavimo kaina – 1 450,18 Lt už toną, planuojamos pajamos – 14 502 Lt; 2011 metais planuojama pagaminti medienos distiliavimo produktų (medžio anglies) – 135 t, planuojama parduoti medienos distiliavimo produktų (medžio anglies) – 135 t, vidutinė produkcijos pardavimo kaina – 1 450,18 Lt už toną, planuojamos pajamos – 195 774 Lt; 2012 metais planuojama pagaminti medienos distiliavimo produktų (medžio anglies) – 280 t, planuojama parduoti medienos distiliavimo produktų (medžio anglies) – 280 t, vidutinė produkcijos pardavimo kaina – 1 450,18 Lt už toną, planuojamos pajamos – 406 049 Lt; 2013 metais planuojama pagaminti medienos distiliavimo produktų (medžio anglies) – 290 t, planuojama parduoti medienos distiliavimo produktų (medžio anglies) – 290 t, vidutinė produkcijos pardavimo kaina – 1 450,18 Lt už toną, planuojamos pajamos – 420 551 Lt; 2014 metais planuojama pagaminti medienos distiliavimo produktų (medžio anglies) – 300 t, planuojama parduoti medienos distiliavimo produktų (medžio anglies) – 300 t, vidutinė produkcijos pardavimo kaina – 1 450,18 Lt už toną, planuojamos pajamos – 435 053 Lt (III t., b. l. 38). Paraiškos VI skyriaus 2 punkte „Informacija apie projektą“ pareiškėjas be kita ko nurodė, kad Bendrovė jau šiais metais pradeda vykdyti šią veiklą primityviomis sąlygomis ir planuoja rinkoje realizuoti bandomąją šios produkcijos partiją (iki 10 t). Pateikdamas Paraišką pareiškėjas pasirašė ir Paraiškos XI skyriuje esančią Pareiškėjo deklaraciją, be kita ko numatančią, kad pareiškėjas patvirtina, jog: siekdamas numatytų projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje, verslo plane (Projekto apraše) ir Paraiškos prieduose (17.1 p.); raštu pranešti Agentūrai apie visus galimus nukrypimus nuo planuoto Projekto įgyvendinimo (17.3 p.); laikydamasis bei nepažeisdamas teisės aktų, apskaityti bei tvarkyti Projekto išlaidų buhalterinę apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams (17.9 p.); įvykdyti Paraiškoje numatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais (17.11 p.). Pareiškėjas taip pat patvirtino, jog buvo informuotas, kad, jei netinkamai vykdys Projektą arba kitaip pažeis teisės aktų, reglamentuojančių paramos teikimą ir administravimą, reikalavimus, jam gali būti taikomos teisės aktų numatytos sankcijos (Paraiškos 18 p.) (III t., b. l. 52–54).

Pažymėtina, kad Įgyvendinimo taisyklių (originali įsakymo redakcija, galiojusi paraiškos padavimo metu) VII dalies, reglamentuojančioje tinkamumo gauti paramą kriterijus, 22 punkte nustatyta, kad tinkamumo gauti paramą pagal Priemonę kriterijai, taikomi visiems pareiškėjams. Tarp tokių kriterijų numatyta, kad pareiškėjas tvarko ir (arba) įsipareigoja tvarkyti buhalterinę apskaitą BAĮ, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (Įgyvendinimo taisyklių 22.6 p.); pastatai, statiniai ir (arba) patalpos, kuriuose atliekami kapitalinio remonto darbai ir (arba) kuriame numatyta įgyvendinti projektą, priklauso pareiškėjui arba jo sutuoktiniui (kai pareiškėjas – kaimo gyventojas, kaip nurodyta taisyklių 17.2 p.) nuosavybės teise, arba sutuoktinių bendrosios dalinės arba bendrosios jungtinės nuosavybės teise, arba yra nuomojami, arba kitaip užsitikrinamas teisėtas naudojimasis jais ne trumpiau kaip septynerius metus nuo paramos paraiškos užregistravimo Agentūroje dienos, o pastatų, statinių ir (arba) patalpų nuomos ar kito teisėto naudojimosi jais sutartis turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre (Įgyvendinimo taisyklių 22.9.2 p.).

Teisėjų kolegija nustatė, kad Agentūra Sprendime padarė išvadą, jog pareiškėjas nesilaikė Paraiškoje „Verslo planas (Projekto aprašas)“ numatytų įsipareigojimų, susijusių su projekto rezultatais ir pasiekimais ir tuo pažeidė Paraiškos XI skyriaus „Pareiškėjo deklaracija“ 17.1, 17.11 punktais prisiimtus įsipareigojimus. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Paraiškos nuostatas dėl įgyvendinant Projektą siektinų rezultatų. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad pasirašydamas ir pateikdamas Paraišką, pareiškėjas įsipareigojo Projektą vykdyti būtent taip, kai nurodė Paraiškoje (Paraiškos XI skyriaus „Pareiškėjo deklaracija“ 17.1 p.), todėl nurodydamas prognozuojamus rodiklius, pareiškėjas įsipareigojo veiklą vykdyti taip, kad šie rodikliai būtų pasiekti, o šių rodiklių ženklus nepasiekimas pagrįstai atsakovo įvertintas kaip Paraiškos XI skyriaus „Pareiškėjo deklaracija“ 17.1 punktu prisiimto įsipareigojimo nesilaikymas.

Sprendime nurodyto pažeidimo padarymas įrodinėjamas Paraiškos patikros vietoje ataskaitomis (I t., b. l. 134–139, II t., b. l. 34–37), kuriose užfiksuotas faktas, kad 2013 m. gegužės 29 d. ir 2013 m. rugpjūčio 5 d. patikrų vietoje metu medžio anglies gamybos krosnis neveikė, o 2013 m. rugpjūčio 12 d. patikros metu krosnis rasta besikūrenanti, tačiau anglies gamyba nevyko. Pareiškėjas teigia, kad nurodytu metu medžio anglies krosnis neveikė dėl to, kad buvo sugedusi, tačiau medžio anglies krosnis buvo naudojama ir buvo gaminama medžio anglis.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011). Atsižvelgusi į bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui šioje byloje teko pareiga paneigti Sprendime užfiksuotas aplinkybes dėl medžio anglies krosnies nenaudojimo. Tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad patikrų metu medžio anglies gamybos krosnis neveikė dėl to, kad buvo sugedusi, taip pat neįrodė, kad 2012–2013 metais buvo pasiekti Paraiškoje nurodyti prognozuoti rodikliai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas nepasiekė Paraiškos VI skyriaus „Verslo planas (Projekto aprašas)“ 1.2 lentelėje nurodytų 2010–2011 metų rodiklių. Tačiau pareiškėjas tvirtina, kad 2012–2013 metais nurodytoje lentelėje numatyti 2012–2013 metų prognozuojami rodikliai buvo pasiekti. Šią aplinkybę pareiškėjas įrodinėjo 2014 m. liepos 4 d. Pažyma „Dėl pagamintos produkcijos“ (I t., b. l. 85), teismo posėdyje apklaustos J. Ž. parodymais ir byloje esančiais Bendrovės buhalteriniais dokumentais. 2014 m. liepos 4 d. Pažymoje „Dėl pagamintos produkcijos“ nurodyta, kad Bendrovė 2012 metais pagamino 333,53 t medžio anglies, o 2013 metais – 354,46 t. Šiuos skaičius teismo posėdyje nurodė ir liudytoja apklausta Bendrovės pardavimų vadovė J. Ž., kuri teismui paaiškino, kad nurodyti skaičiai nustatyti pagal medžio anglies pardavimus. Įvertinusi tai, kad šie pareiškėjo nurodomi skaičiai nėra pagrįsti jokiais skaičiavimais, teisėjų kolegija jų nelaiko įrodymais, pagrindžiančiais pareiškėjo teiginius apie tai, kad Bendrovė pasiekė Paraiškoje numatytus 2012–2013 metais prognozuotus rodiklius, t. y. pagamino medžio anglies tiek, kiek buvo numačiusi Paraiškoje. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjas teismui pateikė PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias, kad pareiškėjas 2012 ir 2014 metais pirko medieną (pvz., IV t., b. l. 96–99, 156, 158–164,  V t., 8–9, 26, 33, 54, 59, 61, 65–66, 85, 100, 102, 111, 115, 144, 152–154, 162–163, 167), taip pat PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias, kad pirko medžio anglį (pvz., IV t., b. l. 155, 157, V t., b. l. 4, 11, 23, 34, 58, 86–87, 166), bei PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias, kad pareiškėjas pardavė medžio anglies (pvz., IV t., b. l. 100–152, 154, 165–180, 183–200, V t., 1–3, 5–7, 10, 12–16, 22, 24–25, 27, 35–49, 55–57, 60, 62–64, 67–84, 101, 103–110, 112–114, 116–129, 137–143, 145–151, 155–161, 164–165, 168–179), 2013–2014 metų sunaudotų medžiagų nurašymo aktus (IV t., b. l. 7–19, 37–44), 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. birželio 30 d. Medžiagų sandėlio apskaitos korteles (IV t., b. l. 25–28), Bendrovės balansą (IV t., b. l. 30–32), Pelno (nuostolių) ataskaitas (IV t., b. l. 33–34), prekių apyvartos ir pardavimų dokumentus (IV t., b. l. 5–6, 35–36). Įvertinusi šiuos pareiškėjo pateiktus dokumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jie nepaneigia Agentūros Sprendime užfiksuotos aplinkybės, kad Paraiškos VI skyriaus „Verslo planas (Projekto aprašas)“ 1.2 lentelėje nurodyti rodikliai nebuvo pasiekti. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjo pateikti įrodymai tik patvirtina faktą, kad pareiškėjas pirko medieną bei medžio anglį ir ją pardavė, tačiau nepatvirtina medžio anglies gaminimo Paraiškos VI skyriaus „Verslo planas (Projekto aprašas)“ nurodyta apimtimi fakto – t. y. jie neįrodo, kad pareiškėjas vykdė Paraiškoje nurodytą veiklą tokia apimtimi, kokia buvo įsipareigojęs. Nors teismo posėdyje apklausta Bendrovės pardavimo vadovė J. Ž. paaiškino, kad jie įsigydavo netinkamos kokybės medžio anglį, kurią reikėdavo papildomai apdoroti medžio anglies gamybos krosnyje, tačiau ir šių aplinkybių nepagrindė jokiais kitais įrodymais.

Išdėstytos aplinkybes sudaro pagrindą išvadai, kad Agentūra pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Paraiškos XI skyriaus „Pareiškėjo deklaracija“ 17.1, 17.11 punktais prisiimtus įsipareigojimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir Sprendime nurodytų Paraiškos XI skyriaus „Pareiškėjo deklaracija“ 17.9 bei Įgyvendinimo taisyklių 22.6 punkte nustatytų įpareigojimų buhalterinę apskaitą tvarkyti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais nevykdymą. Kad pareiškėjas netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą įrodo Inspekcijos 2014 m. sausio 30 d. raštas (I t., b. l. 117–118), kuriame nurodyta, kad Bendrovė medžio anglies gamybai ir pardavimui nevedė atskiros apskaitos, kiekinės medienos pirkimo bei iš jos pagamintos medžio anglies pardavimo suvestinių registrų, todėl nėra įmanoma nustatyti, kiek ir nuo kada Bendrovė apskaitė pajamų iš pagamintos anglies pardavimo. Šio pažeidimo neneigia ir pats pareiškėjas. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo pateiktu šio pažeidimo vertinimu, jog tai neesminis pažeidimas. Atsižvelgus į tai, jog parama buvo skirta projektui, kuriuo pareiškėjas įsipareigojo gaminti medžio anglį ir ją parduoti bei tai, kad pareiškėjas vykdė ne tik medžio anglies gamybą, tačiau ir pardavimą, nustatytas netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimas negali būti laikomas neesminiu.

Teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo argumentams, kuriais buvo įvertintas Sprendime nurodytas Įgyvendinimo taisyklių 22.9.1 punkto pažeidimas. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad Pastato Panaudos sutartis nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota dėl registratoriaus kaltės, nes Panaudos sutartis jam buvo pateikta, tačiau nepateikia šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų – t. y., kad Registrų centrui buvo pateikta ta pati Panaudos sutartis, kuri yra byloje (I t., b. l. 73), taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad „klaida“ nekilnojamojo turto registre yra ištaisyta. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Pastato panaudos sutarties įrašas nekilnojamojo turto registre galiojo tik iki 2012 m. gegužės 29 d. (I t, b. l. 115).

Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl Sprendimu skirtos sankcijos adekvatumo ir teisingumo. Pažymėtina, kad administravimo taisyklių 17 punkte (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. iki 2014 m. gegužės 28 d. – skundžiamo akto priėmimo metu) nustatyta, kad sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui. Sankciją Administravimo taisyklės apibrėžia kaip pareiškėjui ar paramos gavėjui taikomas paramos dydžio sumažinimą, paramos teikimo nutraukimą, reikalavimą grąžinti visą ar dalį išmokėtos sumos, paramos neskyrimą, apribojimo teikti paraiškas nustatymą ir (arba) kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą (3 p.). Teisėjų kolegija, įvertinusi Agentūros nustatytų pažeidimų pobūdį bei aplinkybes, tai, kad pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad vykdė medžio anglies gamybos veiklą, sutinka su pirmosios instancijos teismo apdaryta išvada, kad pareiškėjui pritaikyta sankcija yra adekvati padarytiems pažeidimams.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Taigi minėtoje ABTĮ normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Dory prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją).

Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjų apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas, prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat nenurodė jokių išskirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka, byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų bei liudytojų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, paaiškinimais išdėstytais procesiniuose dokumentuose, iš jų ir apeliaciniame skunde bei atsiliepime į apeliacinį skundą. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. apeliantui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Dėl šių nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkino apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Premium fish“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.