Teismingumo byla Nr. T-67/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00860-2025-8 

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2025 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės Natur Zulaten Kft. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Revolut Bank dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

               Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo: 1) įpareigoti atsakovę Revolut Bank, UAB (toliau – ir atsakovė, Revolut bankas) panaikinti visus apribojimus, taikomus 146 628 Eur dydžio ieškovei Natur Zulaten Kft. priklausančioms piniginėms lėšoms; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 146 628 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.137 straipsnio 1–3 dalys, 6.210 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalys, 14  straipsnio 1–3 dalys, 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 16 straipsnio 3 dalis, 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (toliau – ir Reglamentas Nr. 269/2014) 2 straipsnis, I priedas).

             Kaip, be kita ko, nurodoma ieškinyje, ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė nutrauktų savo neteisėtus veiksmus ir piktnaudžiavimą teise.

             Ieškinyje dėstomos įvairios susiklosčiusios aplinkybės dėl pritaikytų apribojimų ieškovės piniginėms lėšoms, nors, kaip teigia ieškovė: 1) nei ieškovė, nei kartu su ja veikę kiti juridiniai asmenys (UAB „Lokas“, UAB „Litfin“, Akkol Ltd, Hong Kong (toliau – ir Akkol Ltd)) nėra įrašytos į Reglamento Nr. 269/2014 I priede išvardintų 2 straipsnyje nurodytų fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir įstaigų sąrašą. Minėtoms įmonėms nėra taikomos sankcijos; taip pat nei vienam iš šių įmonių steigėjų ir (ar) vadovų nėra taikomos sankcijos. Ieškovės parduodamiems produktams sankcijos taip pat nėra taikomos. UAB „Lokas“ užsiima maisto papildų gamyba ir pardavimu, kurie taip pat nėra įtraukti į sankcijų sąrašą; 2) nei ieškovė, nei kartu su ja veikę kiti anksčiau minėti juridiniai asmenys nėra oficialiai įtariami padarę tarptautinių sankcijų pažeidimą; 3) nuo 2024 m. spalio 30 d. nėra priimtas poveikio priemones taikančios institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę ieškovei, kuris būtų įformintas protokolu ir būtų motyvuotas. Netgi, kaip pažymi ieškovė, nėra duomenų, kad įtariamas pažeidimas būtų perduotas kompetentingai poveikio priemones taikančiai institucijai.

              Ieškinyje, be kita ko, nurodoma, kad ieškovė 2025 m. sausio 4 d. raštu kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) dėl licencijos atblokuoti lėšas. FNTT 2025 m. vasario 4 d. raštu atsakė, kad ji neturi įgaliojimų išduoti licencijos ieškovės lėšų atblokavimui, nes bendrovės (Natur Zulaten Kft., UAB „Lokas“, UAB „Litfin“, Akkol Ltd) nėra įtrauktos į sankcijų sąrašą, kurį galima pasitikrinti https://fntt.lrv.lt/en/international-financial-sanctions/a-list-of-sanctioned-subjects/.

              Minėtas FNTT atsakymas buvo pateiktas atsakovei, tačiau atsakovė priėmė galutinį sprendimą blokuoti ieškovės lėšas. Atsakovė nenurodė blokavimo priežasties, tačiau ir vėl rėmėsi Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsniu ir dėl lėšų blokavimo panaikinimo licencijos vėl nukreipė į FNTT.

              Ieškovė taip pat kreipėsi į Lietuvos banką, prašydama imtis veiksmų prieš atsakovę ir atblokuoti ieškovės bendrovės lėšas. Lietuvos bankas pateikė 2025 m. kovo 12 d. atsakymą, kuriame nurodė, jog ieškovės skundo nenagrinės. Lietuvos bankas taip pat informavo, kad ginčus tarp juridinių asmenų nagrinėja kompetentingi teismai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, jei nenustatyta kitokia tvarka.

              Kaip, be kita ko, teigia ieškovė, jos atžvilgiu veiksmai yra atliekami visiškai nesilaikant Tarptautinių sankcijų įstatyme nustatytų reikalavimų ir procedūrų, atsakovės veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti. Atsakovė privalo kuo greičiau nutraukti neteisėtus veiksmus ir panaikinti visus apribojimus, taikomus 146 628 Eur dydžio ieškovei priklausančioms lėšoms.

              Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi į bylą išvadą teikiančia institucija įtraukta FNTT.

         Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartimi FNTT įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

              Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

                 Teismas nutartyje pažymi, kad nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl ieškovės lėšų įšaldymo atsakovės Revolut banko sąskaitoje, kuris buvo pritaikytas tiesiogiai įgyvendinant Europos Sąjungos (toliau – ir ES) tarptautines sankcijas pagal Reglamentą Nr. 269/2014.

                   Teismas, be kita ko, nurodo, kad atsakovei priėmus sprendimą įšaldyti 2024 m. lapkričio 7 d. į ieškovės Revolut banke sąskaitą atliktus mokėjimus iš subjekto pavadinimu Akkol Ltd, atsakovė informavo ieškovę, nurodė įšaldymo pagrindą, kartu nurodydama ieškovei, jog norint, kad mokėjimų lėšų įšaldymas būtų panaikintas, ieškovė turi kreiptis į FNTT su prašymu išduoti ieškovei leidimą (licenciją) dėl ginčo mokėjimų įskaitymo į ieškovės sąskaitą.

                   Kaip pažymi teismas, ieškovė kreipėsi į FNTT dėl leidimo išdavimo bei gavo FNTT atsakymą, kuriuo leidimas atblokuoti mokėjimų lėšų įšaldymą nebuvo suteiktas bei nurodyta, kad bendrovės Natur Zulaten Kft., UAB „Lokas“, UAB „Litfin“, Akkol Ltd nėra įtrauktos į sankcijų sąrašą. Į FNTT dėl šios situacijos kreipėsi ir atsakovė dėl galimybės įskaityti mokėjimus į ieškovės sąskaitą. FNTT atsakovei leidimo įskaityti mokėjimus į sąskaitą nedavė bei nurodė, kad, FNTT nuomone, subjektai, savarankiškai įgyvendinantys tarptautines sankcijas, turi diskreciją įsivertinti ir pasirinkti tinkamiausius praktinius būdus bei priemones tarptautinių sankcijų tikslams pasiekti. Teikdama išvadą byloje FNTT, be kita ko, nurodė, kad per sankcionuotą banką pervedamos lėšos yra vertinamos kaip sankcionuoto banko lėšos ir joms turėtų būti taikomos Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio nuostatos – lėšų įšaldymas. Netaikius lėšų įšaldymo, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip sankcijų apėjimas, kuris yra draudžiamas pagal minėto Reglamento Nr. 269/2014 9 straipsnio nuostatas. Atsakovė įgyvendino Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio bei Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 535, 10 punkto nuostatas ir apie tai informavo FNTT.

                Kaip, be kita ko, nurodo teismas, parengiamajame 2025 m. spalio 24 d. teismo posėdyje šalys akcentavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimo atsakovei (ne)patenkinimas priklauso išimtinai nuo FNTT pagal kompetenciją priimto (galimo priimti) sprendimo. Įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, FNTT atsiliepime į ieškinį nurodė neturinti diskrecijos priimti sprendimo, kuriuo būtų panaikintas ginčo lėšų įšaldymas.

               Teismui, be kita ko, atsižvelgiant į Tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, 3 dalyje, Reglamento Nr. 269/2014 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kilo abejonė, ar aptariamoji byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui. Kaip pažymi teismas, įvertinus ieškinio reikalavimą, atsikirtimo į jį argumentus, trečiojo asmens poziciją, negalima vienareikšmiškai spręsti, kad ieškovė kelia ginčą dėl teisės civilinių santykių srityje.

             Teismas nutartyje nurodo, kad sprendimus dėl išimčių taikymo arba leidimų suteikimo pagal Reglamentą Nr. 269/2014 priima FNTT, Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka spręsdama suinteresuotų asmenų prašymus, kuriuos FNTT nagrinėja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, jos kompetencijos ribose priimdama administracinius aktus. FNTT priimti administraciniai aktai gali būti skundžiami administraciniam teismui. Kaip pažymi teismas, nagrinėjamu atveju, šalių ginčui teisingai išspręsti, turi būti nustatyta, ar ieškovės reikalavimas atsakovei Revolut bankui dėl piniginių lėšų įšaldymo panaikinimo, patenka į FNTT kompetenciją; ar ieškovės reikalavimo atsakovei nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. piniginių lėšų įšaldymą (ne)patenkinimas priklauso išimtinai nuo FNTT pagal kompetenciją priimto (galimo priimti) sprendimo.

             Teismas nutartyje taip pat pažymi, kad atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo FNTT nurodo, jog nagrinėjamoje faktinėje situacijoje nėra tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose nurodytų pagrindų, priskirtinų valstybės narės kompetentingos institucijos diskrecijai priimti sprendimą, kuriuo būtų panaikintas ginčo lėšų įšaldymas. Be to, į FNTT kompetenciją nepatenka tyrimo ir atsakomybės taikymo klausimai dėl kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens veiklos ne Lietuvos Respublikoje; atitinkama kompetencija tenka juridinio asmens steigimo valstybės narės institucijoms, kurios galėtų pateikti patvirtinimą, ar ieškovė ir kartu su ja veikę kiti juridiniai asmenys nėra oficialiai įtariami padarę tarptautinių sankcijų pažeidimą. Tačiau, kaip pažymi teismas, dėl ieškovės prašymo panaikinti ginčo lėšų įšaldymą, FNTT atsakė ieškovei 2025 m. vasario 5 d. raštu, kuriame nurodė, jog pagal FNTT veiklą reglamentuojančius teisės aktus, FNTT nėra įgaliota priimti sprendimų ieškovės prašyme nurodytu klausimu ir nėra įgaliota duoti privalomojo pobūdžio nurodymų asmenims, kuriuos sieja sutartiniai santykiai. Dėl atsakovės pateikto prašymo suteikti leidimą įskaityti įšaldytas ginčo lėšas į ieškovės įmonės sąskaitą, FNTT 2025 m. birželio 12 d. raštu nurodė, jog FNTT nesuteikti įgaliojimai vertinti kitų ES valstybių narių ūkio subjektų sutartinių santykių (su ne ES subjektais) ir su tokiais santykiais susijusių mokėjimų atitikties atitinkamų valstybių narių tarptautinių sankcijų įgyvendinimo praktikai. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad minėti raštai šalių nebuvo skundžiami administraciniam teismui.

              Teismo vertinimu, FNTT proceso šalims pateikti pirmiau minėti raštai nėra pakankamai informatyvūs ir galimai klaidinantys dėl to, kokių veiksmų turi imtis šalys susidariusiai situacijai išspręsti.

             Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad panašūs ginčai dėl FNTT pagal kompetenciją priimtų sprendimų, susijusių su ES tarptautinių sankcijų pagal Reglamentą Nr. 269/2014 taikymu, nagrinėtini administraciniuose teismuose, į tai, kad iš esmės keliamas klausimas, jog sprendimas šioje byloje priklauso išimtinai nuo viešojo administravimo subjekto FNTT kompetencijai priskirtinų sprendimų priėmimo, teismas nusprendė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, jog būtų išspręstas bylos rūšinio teismingumo klausimas.

        Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

                Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK)  36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).  

                Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

                Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė 2024 m. gruodžio 3 d. pranešimu informavo FNTT apie, įgyvendinant Tarptautinių sankcijų įstatymo nuostatas, identifikuotą galimą sankcijų atvejį ir kliento (ieškovės) lėšų įšaldymą Revolut banke. Šiame pranešime nurodomos įvairios susiklosčiusios aplinkybės ir pažymima, kad Revolut bankas turi pagrįstą pagrindą manyti, jog ieškovės sąskaitoje esančios lėšos turėtų būti įšaldytos (visa įšaldytų lėšų vertė yra 146 628 Eur).

                Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad FNTT 2025 m. vasario 5 d. rašte („Dėl Jūsų paklausimo, susijusio su UAB „Revolut Bank“ turimomis lėšomis“), atsakydama į ieškovės prašymą išduoti licenciją lėšų įšaldymui atšaukti, be kita ko, pažymėjo, jog nei vienas iš nurodytų subjektų nėra įtrauktas į ES sankcijas reglamentuojančius teisės aktus ar į Lietuvos juridinių asmenų, kuriuos valdo ar kontroliuoja asmenys, kuriems taikomos ES sankcijos, sąrašą. Kaip nurodoma minėtame rašte, reikia atsižvelgti į tai, kad pagal FNTT veiklą reglamentuojančius teisės aktus, ji nėra įgaliota priimti sprendimų ieškovės prašyme nurodytu klausimu; taip pat FNTT nėra įgaliota duoti privalomojo pobūdžio nurodymų asmenims, kuriuos sieja sutartiniai (civiliniai) santykiai (pvz., Revolut bankas ir ieškovė). Vadovaudamosi Tarptautinių sankcijų įstatymo ir kitų galiojančių teisės aktų nuostatomis, finansų įstaigos kiekvienu konkrečiu atveju įvertina, ar tam tikri sandoriai atitinka Lietuvos Respublikoje taikomas tarptautines sankcijas, ir savarankiškai taiko tarptautines sankcijas pagal savo vidaus politiką ir procedūras. Šiame rašte taip pat pažymėta, kad jei ieškovė mano, jog Revolut bankas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, arba bet kokiu kitu būdu neteisėtai veikia ieškovės atžvilgiu, ji gali ginti savo teisę įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant kreipimąsi į kompetentingą teismą.

                Iš byloje esančių duomenų matyti, kad FNTT 2025 m. birželio 12 d. rašte atsakovei („Dėl UAB „Revolut bank“ prašymo suteikti leidimą įskaityti įšaldytas bendrovės „Natur Zulaten Korl?tolt Felel?sseg? T?rsas?g“ lėšas (mokėjimus) į bendrovės sąskaitą“), be kita ko, nurodė, kad FNTT nuomone, subjektai, savarankiškai įgyvendinantys tarptautines sankcijas, turi diskreciją įsivertinti ir pasirinkti tinkamiausius praktinius būdus bei priemones tarptautinių sankcijų tikslams pasiekti. Kaip pažymima šiame rašte, FNTT vertinimu, nagrinėjamu individualiu atveju (lėšos siunčiamos iš nesankcionuoto asmens kitam nesankcionuotam asmeniui, pavedimų grandinėje dalyvavusios įmonės neidentifikuotos ES sankcionuotų subjektų sąraše, tačiau nustatyta, kad lėšos gavėjui netiesiogiai pervestos per sankcionuotus bankus), bankas, kuriame ieškovė turi sąskaitą, įgyvendindamas tarptautinių sankcijų reikalavimus, įvertinęs visas žinomas ir svarbias aplinkybes bei atsižvelgęs į galiojančias teisės normas, turi diskreciją spręsti dėl aktualių ieškovės lėšų (mokėjimų), atsižvelgdamas į pasirinktas bei nusistatytas rizikų valdymo politikos bei vidaus kontrolės procedūras.

             Atsakovė Revolut bankas atsiliepime į ieškinį, be kita ko, prašo ieškinį atmesti.

             Kaip, be kita ko, nurodoma atsakovės atsiliepime į ieškinį, atsižvelgiant į atsakovės surinktą informaciją, Reglamento Nr. 269/2014 nuostatas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, ES Komisijos klausimyną, aiškinantį anksčiau minėto Reglamento nuostatas bei FNTT atsakymą atsakovei, ji laikosi nuoseklios pozicijos, kad mokėjimo lėšų įšaldymą pritaikė tinkamai įgyvendinant tarptautines ES sankcijas ir užtikrinant efektyvų jų veiksmingumą. Kaip, be kita ko, nurodoma atsakovės atsiliepime į ieškinį, jai jokia atsakomybė kilti negali, ji netgi nėra tinkamu subjektu, kuriam ieškovė gali reikšti pretenzijas ar reikalavimus, kt. Kas yra atsakingas dėl susiklosčiusios padėties ir dėl to kilusių neigiamų pasekmių ieškovei, turėtų būti nagrinėjama, teikiant reikalavimus ne Revolut bankui, o įsipareigojimų neįvykdžiusioms ar netinkamai juos įvykdžiusioms sutarčių šalims. Kartu, kaip pažymima atsiliepime į ieškinį, atsižvelgiant į tai, kad kompetentinga institucija FNTT buvo ne kartą informuota, prašyta suteikti leidimą įskaityti mokėjimų lėšas, tačiau jo nesuteikė nei ieškovei, nei atsakovei, atsakovė laikosi tvirtos pozicijos, jog priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą mokėjimų lėšas įšaldyti.

            FNTT išvadoje, pateiktoje teismui, be kita ko, nurodoma, kad FNTT vertinimu, Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio nuostatos įtvirtina visų asmenų (fizinių ir juridinių) pareigą laikytis Lietuvoje taikomų tarptautinių sankcijų ir jas įgyvendinti. Fiziniai ir juridiniai asmenys tarptautines sankcijas įgyvendina savarankiškai, yra atsakingi už tinkamą jų taikymą, o ribojamąsias priemones nustatantys ES teisės aktai yra taikomi tiesiogiai. Asmenys, įgyvendindami privalomas tarptautines sankcijas, patys pasirenka ir nustato priemones ir būdus, kuriuos naudoja tarptautinių sankcijų įgyvendinimui. Kiekvienu atveju subjektai individualiai, įvertinę visas žinomas ir svarbias aplinkybes bei atsižvelgę į galiojančias teisės normas, privalo priimti sprendimus dėl savo vykdomos veiklos atitikties tarptautinių sankcijų reikalavimams. Vadovaujantis Tarptautinių sankcijų įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatomis (pvz., Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 punktu), finansų ir kredito įstaigos kiekvienu atveju individualiai vertina atliekamų piniginių pavedimų atitiktį ES ir kitų tarptautinių institucijų nustatytoms ribojamosioms priemonėms bei įgyvendina ribojamąsias priemones, atsižvelgdamos į atitinkamas priimtas vidaus politikos bei vidaus kontrolės procedūras. Kaip pažymima aptariamoje išvadoje, atsižvelgus į atitinkamą teisinį reglamentavimą ir esant procesiniuose dokumentuose nurodytoms aplinkybėms, FNTT vertinimu, Revolut bankas įgyvendino Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio bei Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo 10 punkto nuostatas ir apie tai informavo FNTT.

              Atsiliepime į ieškinį, FNTT teismo prašo pašalinti iš bylos FNTT, kaip trečiąjį suinteresuotą asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų; ieškinio reikalavimų klausimą spręsti teismo nuožiūra.

            Atsiliepime į ieškinį FNTT, be kita ko, nurodo, kad jos diskrecija priimti sprendimus dėl tarptautinių sankcijų išimčių taikymo ir leidimų suteikimo yra apribota tarptautines sankcijas nustatančių teisės aktų numatytais konkrečiais pagrindais, kuriems esant gali būti suteiktos išimtys ar leidimai. Nagrinėjamoje faktinėje situacijoje nėra tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose (be kita ko, Reglamente Nr. 269/2014) nurodytų pagrindų, kurie įgalintų valstybės narės kompetentingos institucijos diskreciją priimti sprendimą, kuriuo būtų panaikintas ginčo lėšų įšaldymas. Ieškovė ir atsakovė taip pat neteigia, kad ginčo situacijoje yra Reglamente Nr. 269/2014 numatytas pagrindas taikyti išimtį ar suteikti leidimą. Teisės aktais priskirtą kompetenciją FNTT įgyvendina, be kita ko, priimdama administracinius sprendimus. Sprendimus dėl išimčių taikymo arba leidimų suteikimo FNTT priima Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka spręsdama suinteresuotų asmenų prašymus, kurie FNTT nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Kaip pažymima atsiliepime į ieškinį, FNTT veikimas ginčo situacijoje yra apribotas jos kompetencijos ribose priimtais administraciniais aktais (2025 m. vasario 5 d. ir 2025 m. birželio 12 d. raštais), o FNTT priimti administraciniai aktai gali būti skundžiami administraciniam teismui. Taip pat, kaip pažymima atsiliepime, į FNTT kompetenciją nepatenka tyrimo ir atsakomybės taikymo klausimai dėl kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens veiklos ne Lietuvos Respublikoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas šioje byloje bus privalomas ne tik bylos dalyviams, bet ir platesniam subjektų ratui, tačiau tiesioginių teisinių pasekmių FNTT, kaip viešojo administravimo subjektui, nesukels, todėl nėra pagrindo laikyti FNTT byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu (taip expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodoma atsiliepime į ieškinį). FNTT vertinimu, aktualiu atveju pakankamas FNTT įtraukimas į bylą išvadą duodančios institucijos statusu.

           Tarptautinių sankcijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šis įstatymas skirtas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, Europos Sąjungos bendrąją užsienio ir saugumo politiką, taip pat prisidedant prie taikos, stabilumo ir teisės viršenybės palaikymo pasaulyje, tarptautinės bendruomenės kovos su tarptautiniu terorizmu, žmogaus teisių pažeidimais, teritoriniais, etniniais ir religiniais konfliktais kitose šalyse. Pagal aptariamojo straipsnio 2 dalį, šis įstatymas nustato pasiūlymų dėl tarptautinių sankcijų nustatymo teikimo, ribojamųjų priemonių Lietuvos Respublikos įstatymais nustatymo, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, nustatytų sankcijų ir Lietuvos Respublikoje įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių įgyvendinimo bendrąsias sąlygas Lietuvos Respublikoje.

            Tarptautinių sankcijų privalomumą reglamentuoja aptariamo įstatymo 4 straipsnis.

           Kompetentingos institucijos įgyvendinant tarptautines sankcijas, jų funkcijos bei veiklos sritys reglamentuojami Tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnyje. Pagal minėtame straipsnyje nurodytą teisinį reglamentavimą, viena tokių kompetentingų institucijų yra FNTT. Pagal aptariamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, FNTT koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Užtikrindama finansinių sankcijų įgyvendinimą, FNTT atlieka šiame straipsnyje nurodytas kompetentingos institucijos funkcijas, įskaitant informacijos, kurią pagal kompetenciją yra išsiaiškinusi analizuodama fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems paskirtos tarptautinės sankcijos, teikimą finansines sankcijas įgyvendinantiems subjektams.

                Poveikio priemones taikančios institucijos nustatytos Tarptautinių sankcijų įstatymo 14 straipsnyje. Nurodyto įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, nesutinkantis su poveikio priemones taikančios institucijos sprendimu, turi teisę jį apskųsti teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

                Poįstatyminiu lygmeniu yra patvirtintas Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašas. Šio aprašo 10 punkte nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagal tarptautines sankcijas nustatančių teisės aktų reikalavimus apriboję subjektų disponavimą lėšomis ar ekonominiais ištekliais arba gavę informaciją apie lėšas ir ekonominius išteklius, kurie turėjo būti įšaldyti įpareigotų tai padaryti fizinių ir juridinių asmenų, apie tai per 2 darbo dienas informuoja FNTT. Aptariamojo aprašo 11 punkte įtvirtinta, kad juridiniai asmenys ir kitos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, informuoja FNTT apie tai, kad jų savininkai, dalyviai yra subjektai, kuriems taikomos finansinės sankcijos, taip pat apie tai, kad juridinį asmenį ar kitą organizaciją, neturinčią juridinio asmens statuso, valdo ar kontroliuoja subjektai, kuriems taikomos finansinės sankcijos, per 2 darbo dienas nuo tokios informacijos paaiškėjimo dienos. Tarptautinių sankcijų išimčių ir leidimų suteikimas reglamentuojamas aptariamo aprašo 33–42 punktuose.

                Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teisės aktuose nustatytą šios kolegijos kompetenciją, ji nevertina teismo kreipimesi į specialiąją teisėjų kolegiją nurodytų argumentų, susijusių su FNTT funkcijomis, įgaliojimais, atitinkamais raštais ieškovei bei atsakovei, išvadoje teismui ir atsiliepime į ieškinį pateikiama nuomone. Tokio vertinimo pateikimas reikštų pasisakymą dėl ginčo esmės.

                Konkrečiu byloje kilusiu atveju, ieškinys yra pareikštas būtent Revolut bankui, ir, be kita ko, grindžiamas CK 1.137 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintomis teisės normomis. Pagal tai, kaip expressis verbis formuluojamas ieškinys dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo, kokie nors reikalavimai trečiajam asmeniui (pagal šiuo metu esančią procesinę situaciją) FNTT nėra reiškiami. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo padaryti išvadą, kad keliamas ginčas yra dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis).

                Specialioji teisėjų kolegija nusprendžia, kad keliamo ginčo atveju vyrauja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas, toks, koks jis yra keliamas, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

                Byla grąžinama Vilniaus apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

        Ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.   

Grąžinti bylą pagal ieškovės Natur Zulaten Kft. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Revolut Bank dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

        Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.