Civilinė byla Nr. e2A-94-910/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00016-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.8.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų C. E. (C. E.) ir Garrapata LLC apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų C. E. (C. E.) ir Garrapata LLC ieškinį atsakovui G. B. dėl žalos atlyginimo. 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovai C. E. ir Garrapata LLC (toliau – ir ieškovai) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo G. B. priteisti 50 000 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai nurodė, kad jie kreipėsi į Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) Kalifornijos valstijos centrinės apygardos teismą (toliau – JAV teismas) su ieškiniu uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mediatonas“ (toliau – ir bendrovė), reikalavo priteisti 81 031,94 Eur bylinėjimosi išlaidas, 807,73 Eur kitas išlaidas ir ne mažesnį nei 3 894 435 Eur žalos atlyginimą. Žala atsirado dėl bendrovės neteisėtų veiksmų, melagingai teigiant, kad C. E. neva remia bendrovės platinamus produktus. Sudarydama tikrovės neatitinkantį įspūdį, bendrovė neteisėtai naudojo C. E. atvaizdą, kurio naudojimo teisės priklauso Garrapata LLC. Bendrovė taip pat naudojo metažymas, siekdama manipuliuoti paieškos rezultatais internete, t. y. sukurdama įspūdį, kad C. E. ir bendrovės platinami produktai yra susiję.

3.       JAV teismas išnagrinėjo bylą Nr. 2:20-cv-06503-RGK-JDE ir 2021 m. spalio 12 d. sprendimu (toliau – JAV teismo sprendimas) patenkino ieškinį. Ieškovams, be kitų patenkintų neturtinių reikalavimų, priteista 6 094 565,33 JAV dolerių (5 274 396,65 Eur) (įskaitant bylinėjimosi bei kitas išlaidas), palūkanos, skaičiuojamos nuo JAV teismo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas, todėl įsiteisėjo.   

4.       Viešais duomenimis nustatyta, kad UAB „Mediatonas“ vienintelio akcininko atsakovo G. B. 2021 m. kovo 3 d. sprendimu nutarta nuo 2021 m. kovo 3 d. likviduoti bendrovę, bendrovės likvidatoriumi paskirtas atsakovas, jam suteiktos teisės aktuose nustatytos likvidatoriaus teisės ir pareigos (toliau – sprendimas dėl likvidavimo). Nustatęs, kad bendrovė tapo nemoki, likvidatorius privalėjo sustabdyti visus mokėjimus ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatyta tvarka kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tačiau, nepaisydamas JAV teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsakovas toliau tęsė bendrovės likvidavimo procesą, 2021 m. gruodžio 14 d. sudarė bendrovės likvidavimo aktą (toliau – ir likvidavimo aktas) ir jį su prašymu išregistruoti bendrovę pateikė valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui. Bendrovė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Likvidavimo akto 12 punkte likvidatorius pažymėjo, kad likvidavimo laikotarpio pabaigoje bendrovė neturi kreditorių su jiems vykdytinais, Lietuvoje galiojančiais ir pripažintais įsipareigojimais. Likvidavimo akto 14 punkte nurodyta, kad likvidavimo procese likęs nepanaudotas bendrovės turtas – piniginės lėšos banko sąskaitoje ir reikalavimo teisės, susijusios su bendrovės skolininkais, – perleistos bendrovės vieninteliam akcininkui – atsakovui.

5.       Ieškovai 2022 m. sausio 13 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui pareiškimą dėl JAV teismo sprendimo pripažinimo. Teismas atsisakė pareiškimą priimti, nes tuo metu atsakovas jau buvo užbaigęs neteisėtą UAB „Mediatonas“ likvidavimą. Atsakovas sąmoningai neįtraukė ieškovų į bendrovės kreditorių sąrašus ir užbaigė bendrovės likvidavimo procedūrą, t. y. savo veiksmais padarė tiesioginę žalą ieškovams. Atsižvelgiant į 2020 m. bendrovės grynojo pelno sumą, preliminari nuostolių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų suma galėtų būti ne mažiau kaip 50 000 Eur.

6.       Ieškovų teigimu, yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys bei kaltė. Atsakovas, priimdamas sprendimą dėl bendrovės likvidavimo, pažeidė imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas; neteisėtus veiksmus atliko siekdamas išvengti bendrovės prievolės ieškovams vykdymo ir gauti finansinės naudos. Atsakovui, kaip bendrovės vadovui ir vieninteliam akcininkui, buvo žinoma apie bendrovei pareikštus reikalavimus, o vėliau – ir apie ieškovams iš bendrovės priteistą 6 094 565,33 JAV dolerių sumą. Bendrovei pareikštų reikalavimų suma viršijo bendrovės turimą turtą, todėl atsakovas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 5 straipsnio 1 dalis). Tačiau jis inicijavo bendrovės likvidavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 73 straipsnio 3 dalį, JANĮ 5 straipsnio 2 punktą, 7 straipsnio 1, 2 punktus. Atsakovas neįvykdė likvidatoriui įstatymo nustatytos pareigos atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, nesustabdė mokėjimų, o likusį nepanaudotą bendrovės turtą perleido sau. Likvidatorius pažeidė ABĮ 74 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus – Juridinių asmenų registrui pateikė neteisingą informaciją, kad bendrovė neturi kreditorių.

7.       Ieškovai nurodė, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovams kilusios žalos. Bendrovė neteisėtai panaudojo C. E. atvaizdą; atsakovas, žinodamas, jog bendrovė iš esmės tapo nemoki, pradėjo jos likvidavimo procedūras, o likvidavus bendrovę perėmė likusį nepanaudotą bendrovės turtą. Jeigu atsakovas būtų inicijavęs nemokumo procesą, ieškovai būtų turėję galimybę pareikšti savo reikalavimus bankroto byloje ir gauti bent dalį iš bendrovės priteistos sumos. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama. Pareiga paneigti kaltės prezumpciją tenka bendrovės vadovui. Atsakovas žalą ieškovams padarė tyčiniais veiksmais.

8.       Dublike ieškovai papildomai nurodė, kad atsakovas visiškai nepagrįstai tapatina buvimą kreditoriais su būtinybe pripažinti JAV teismo sprendimą Lietuvoje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnyje numatyta užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti procedūra yra patvirtinama kilmės valstybėje esanti teismo sprendimo galia; užsienio teismo sprendimo galia yra tik išplečiama į pripažįstančiąją valstybę. Užsienio valstybės teismo sprendimas turi savo galią ir jo šalims yra privalomas bet kuriuo atveju. Pripažinus užsienio valstybės teismo sprendimą kitoje šalyje, sprendimas joje įgyja ne teisinę galią, tačiau galimybę būti priverstinai įvykdytas. Vien JAV teismo sprendimo egzistavimas sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad ieškovai laikytini bendrovės kreditoriais. JAV teismo sprendimo nepripažinimas Lietuvoje reiškia tik tai, kad ieškovai neturi galimybės reikalauti priverstinio JAV teismo sprendimo įvykdymo Lietuvoje.

9.       Ieškovai atsakovui siekia pritaikyti civilinę atsakomybę už tuos jo veiksmus, kuriuos jis atliko jau po JAV teismo sprendimo priėmimo. JAV teismo sprendimas yra vienas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, kuris patvirtina tam tikras aplinkybes, susijusias su bendrovės neteisėta veikla JAV. Ieškovai byloje įrodinėja ne bendrovės, o atsakovo atliktus neteisėtus veiksmus.

10.       Ieškovų atstovas JAV teismo byloje bendrovei išsiųsdamas dokumentus tiek el. paštu (duomenys neskelbtini), tiek ir per Skype susirašinėjimo platformą, naudojant ID (duomenys neskelbtini), negavo elektroninio patvirtinimo apie tai, kad dokumentai nebuvo persiųsti. Vadinasi, abiem atvejais procesiniai dokumentai pasiekė atsakovą. Atsakovo teiginiai, kad jam nebuvo įteikti su JAV byla susiję dokumentai, laikytini nepagrįstais. Ieškovai pateikė JAV teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartį, kuria teismas sankcionavo atsakovui skirtų procesinių dokumentų įteikimą elektroniniu būdu. 1965 m. Hagos konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje (toliau – Hagos konvencija) nedraudžia bylos procesinių dokumentų siųsti tiek el. paštu, tiek ir naudojantis Skype programa. Atsižvelgdamas į tai, JAV teismas sankcionavo įteikimą nurodytomis ryšių priemonėmis.

11.       Ieškovai kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT), prašydami inicijuoti ikiteisminį tyrimą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas patvirtina, kad yra pagrindas įtarti, jog, vykdydamas bendrovės likvidavimo procedūras, atsakovas ne tik atliko neteisėtus veiksmus, sukėlusius ieškovams žalą, tačiau padarė ir nusikalstamas veikas.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

12.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 9 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė; atsakovui iš kiekvieno ieškovo priteisė po 7 763,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 15 527,57 Eur. 

13.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas 2023 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje atsisakė duoti parodymus, remdamasis CPK 188 straipsniu ir ikiteisminio tyrimo, kuris bet kada gali būti atnaujintas, metu įvykusia apklausa. Ieškovų atstovai pareikalavo taikyti contra spoliatorem prezumpciją, pagal kurią tuo atveju, jeigu šalis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant jai nepalankiausius faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs. Teismo nuomone, contra spoliatorem prezumpcija atsakovui netaikytina, nes atsakovo atsisakymą pateikti paaiškinimus lėmė ne siekis nuslėpti įrodymus, o objektyvios aplinkybės – dėl vykusio ikiteisminio tyrimo, kuris gali būti atnaujintas, šalis turi teisę atsisakyti apklausos ar atsakymų į tam tikrus pateiktus klausimus, jeigu tai reikštų parodymus prieš save. Be to, ieškovai nenurodė aplinkybių, kurias būtų įrodę atsakovo paaiškinimai, kokių aplinkybių ieškovai negalėjo įrodyti byloje esančiais rašytiniais  dokumentais.

14.       Teismas nesutiko su ieškovų pozicija, kad vien JAV teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo egzistavimas yra pakankamas pagrindas pripažinti juos bendrovės kreditoriais. Teismas pažymėjo, kad nors užsienio teismo (arbitražo) sprendimas yra vykdytinas dokumentas, tačiau tol, kol jis CPK 809 straipsnio nustatyta tvarka nėra pripažintas Lietuvos Respublikoje, jo priverstinis vykdymas Lietuvoje nėra galimas. Toks dokumentas neturi vykdomojo dokumento teisinio statuso ir jam netaikomos CPK VI dalies taisyklės. Teismas negali tokio sprendimo pagrindu patvirtinti kreditoriaus reikalavimo, negali tokio užsienio arbitražo sprendimo vertinti kaip įrodymo, pagrindžiančio kreditoriaus reikalavimą. Nepripažintame teismo sprendime nurodytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai (CPK 182 straipsnio 2 punktas), todėl nepripažintu JAV teismo sprendimu priteista suma savaime netampa ieškovų reikalavimo teise ir neatsiranda pareiga tokį sprendimą vykdyti. Dėl to ieškovai negali būti atleisti nuo pareigos įrodyti savo reikalavimo teisių į bendrovę egzistavimą, o teismas neturi pagrindo vadovautis JAV teismo sprendimu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovai neįrodė esminės ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės – buvimo bendrovės kreditoriais, objektyviai neįmanoma pasisakyti dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų ir atsakovo pareigų kreditoriams (ne)įvykdymo.

15.       Teismas pripažino nepagrįstais ieškovų argumentus, kad FNTT pradėtas ikiteisminis tyrimas patvirtina ne tik atsakovo neteisėtus veiksmus, likviduojant bendrovę ir taip sukeliant ieškovams žalą, bet ir jo nusikalstamą veiką. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Nr. IBPS-V-2430667-23 paliktas galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2023 m. balandžio 17 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas kratos metu paimtų objektų tyrimas. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nei elektroninio pašto paskyra, nei Skype paskyra, kuria ieškovai siuntė procesinius dokumentus atsakovui, nė viename iš įrenginių nėra išlikusi. Nurodytoje nutartyje teismas pažymėjo, kad atsakovo atlikti veiksmai, kurie ieškovų vertinami kaip nesąžiningi, buvo atlikti dar nesant turtinės prievolės. Likvidavimo procesas pradėtas 2021 m. kovo 3 d., o JAV teismo sprendimas priimtas tik 2021 m. spalio 12 d., todėl akivaizdu, kad inicijavus likvidavimo procesą turtinės prievolės dar nebuvo. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, kad nepakanka duomenų tam, jog būtų galima teigti, kad atsakovas apie JAV iškeltą bylą žinojo dar iki sprendimo likviduoti įmonę priėmimo.

16.       Teismas pažymėjo, kad nepakanka duomenų tam, jog būtų padaryta išvada, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie JAV vykstantį teisminį bylos nagrinėjimą. Ieškovai nurodo, kad jų atstovas advokatas J. S. (J. S.) 2021 m. vasario 22 d. apie 10:38 val. el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė pirmą patikslintą skundą, šaukimą ir paskyrimą bendrovei. Tą pačią dieną apie 10:54 val. pranešimu į Skype ID (duomenys neskelbtini) nurodytas atstovas dar kartą išsiuntė bendrovei tuos pačius dokumentus. Teismas pažymėjo, kad teisinę reikšmę turi ne dokumentų išsiuntimo, o dokumentų įteikimo faktas. Tokio fakto ieškovai neįrodė. Elektroninio pašto paskyra ar Skype paskyra, kuriomis ieškovai siuntė procesinius dokumentus atsakovui, nė viename iš atsakovui priklausančių įrenginių nėra išlikusi.

17.       CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato sąlygas, kada užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti. Kadangi bendrovės ir atsakovo adresai ieškovams buvo žinomi, buvo būtina taikyti Hagos konvenciją. Byloje nėra duomenų, kad procesiniai dokumentai bendrovei arba atsakovui būtų įteikti Hagos konvencijoje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovas, vykdydamas bendrovės likvidavimo procesą, buvo tinkamai informuotas apie JAV vykstantį teismo procesą bei jame priimtus procesinius dokumentus, nėra pagrindo kvestionuoti atsakovo veiksmų teisėtumą bendrovės likvidavimo proceso metu.

18.       Atmetęs ieškovų ieškinį, teismas jiems nepriteisė jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovo patirtas 15 527,57 Eur bylinėjimosi išlaidas teismas pripažino pagrįstomis rašytiniais įrodymais ir neviršijančiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalių dydžių. Atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, teismas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pripažino realiomis ir pagrįstomis, todėl priteisė jas atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis.

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

19.       Apeliaciniame skunde ieškovai C. E. ir Garrapata LLC prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimtą naują sprendimą – ieškovams iš atsakovo priteisti 50 000 Eur žalai atlyginti; atsisakius panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažinti atsakovui iš ieškovų priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 8 941,11 Eur, o iš atsakovo ieškovams priteisti visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1.                      Teismas netinkamai įvertino JAV teismo sprendimą ir visiškai neįvertino priežasčių, nulėmusių JAV teismo sprendimo nepripažinimą. Ieškovai dėl JAV teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti į Lietuvos apeliacinį teismą kreipėsi 2022 m. sausio 13 d. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-22-881/2022 atsisakė priimti ieškovų pareiškimą, nes bendrovė jau neturėjo civilinio procesinio teisnumo ir veiksnumo – pasibaigė likvidavimo būdu per neteisminę bankroto procedūrą, nėra duomenų apie bendrovės pareigų (skolų) perėmėjus. JAV teismo sprendimas buvo nepripažintas ne dėl JAV teismo bylos išnagrinėjimo trūkumų ar CPK 810 straipsnyje įtvirtintų atsisakymo pripažinti Lietuvoje užsienio teismo sprendimą pagrindų. Tokią situaciją nesąžiningais veiksmais sukūrė atsakovas.

19.2.                      Ieškovų teismui pateiktas JAV teismo sprendimas, taip pat kiti JAV teismo bylos dokumentai buvo legalizuoti, t. y. patvirtinti atitinkamomis apostilėmis. JAV teismo sprendimas turėjo būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas. Be to, kaip oficialusis rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, nes yra išduotas JAV teismo (CPK 197 straipsnis). Teismas netinkamai įvertino vieną iš esminių byloje esančių įrodymų – JAV teismo sprendimą.

19.3.                      Teismas netinkamai taikė res judicata (įsiteisėjusio teismo sprendimo) bei prejudicinių faktų institutus. Ieškovai nesirėmė JAV teismo sprendimo res judicata galia ir neįrodinėjo, kad JAV teismo sprendimas atsakovui turi prejudicinę galią – atsakovas nedalyvavo JAV teismo išnagrinėtoje byloje. Tačiau net ir nepripažintas užsienio valstybės teismo sprendimas bet kuriuo atveju laikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Teismas nurodytą sprendimą privalėjo vertinti ne per res judicata galios prizmę, o kaip oficialų rašytinį įrodymą. Atsakovas turėjo pareigą paneigti šį įrodymą kitais įrodymais.

19.4.                      Teismas nepagrįstai sutapatino buvimą kreditoriais ir būtinybę pripažinti JAV teismo sprendimą Lietuvoje. CPK 809 straipsnio 1 dalyje numatytu teismo sprendimo pripažinimu ir leidimu jį vykdyti kilmės valstybėje esanti teismo sprendimo galia tik išplečiama į pripažįstančiąją valstybę; užsienio valstybės teismo sprendimas turi galią ir jo šalims yra privalomas bet kuriuo atveju. Dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų JAV teismo sprendimo pripažinimas Lietuvoje neįmanomas. Tačiau vien oficialaus JAV teismo sprendimo egzistavimas sudaro pagrindą ieškovus pripažinti bendrovės kreditoriais – jame aiškiai nurodyta bendrovės prievolė atlyginti ieškovams bendrovės sukeltą žalą. Nagrinėjamai bylai neaktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-943/2022 suformuota praktika, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Kreditoriaus reikalavimas toje byloje buvo grindžiamas ne likviduotos, o tik bankrutuojančios bendrovės atžvilgiu priimtu arbitražo teismo sprendimu. Vadinasi, kreditorius turėjo realią galimybę kreiptis į teismą ir reikalauti užsienio teismo sprendimo pripažinimo bei leidimo jį vykdyti.

19.5.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nežinojo apie JAV teismo bylą. Atsakovas procesinius dokumentus iš ieškovų atstovo JAV gavo elektroniniu formatu. Ieškovai atsakovo atžvilgiu buvo inicijavę ikiteisminį tyrimą Nr. 04-6-00012-22. Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2023 m sausio 6 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (toliau – ir nutarimas) nurodytos informacijos teismas visiškai neįvertino. Nutarime užfiksuota, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu iš atsakovui priklausančio kompiuterio surinktų duomenų matyti, jog jis jau 2021 m. vasario 26 d. žinojo ir tyrinėjo JAV teismo bylos medžiagą. Šis veiksmas įvyko praėjus 4 dienoms po 2021 m. vasario 22 d. jam pateiktų JAV teismo procesinių dokumentų ir likus 5 dienoms iki sprendimo likviduoti bendrovę priėmimo. Atsakovo domėjimasis JAV teismo byla buvo nuoseklus ir sistemingas: nutarime analizuota internetinio naršymo istorija nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki 2022 m. sausio 21 d. pakartota daugiau nei 60 kartų, o naudojantis nutarime pateikta nuoroda (duomenys neskelbtini) pasiekiama JAV teismo bylos medžiaga. Ieškovų įsitikinimu, būtent žinojimas apie JAV teisme iškeltą bylą nulėmė atsakovo sprendimą likviduoti sėkmingą bendrovę. Atsakovo atstovė 2023 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje (garso įrašas nuo 2:06:41 iki 2:06:48) taip pat nurodė, kad atsakovas buvo girdėjęs apie tai, jog C. E. prieš Lietuvos bendrovę yra pradėjęs „kažkokią tai bylą“. Ieškovas buvo inicijavęs tik JAV teismo bylą prieš atsakovą, nėra abejonių, kad atsakovas žinojo būtent apie bylą, kurioje ir buvo priimtas JAV teismo sprendimas. 

19.6.                      Nepagrįsti teismo argumentai, kad atsakovas apie JAV teismo bylą nebuvo informuotas tinkamai, t. y. pagal 1965 m. Hagos Konvenciją. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais JAV teismas gali sankcionuoti procesinių dokumentų įteikimą ne Hagos Konvencijoje nurodytais būdais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-12/2014). Svarbiausia tokio įteikimo sąlyga yra ta, kad asmuo būtų informuotas apie JAV nagrinėjamą bylą. Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad atsakovas žinojo apie JAV teismo bylą.

19.7.                      Teismas atsakovo atžvilgiu privalėjo taikyti contra spoliatorem prezumpciją. Atsakovui atsisakius duoti paaiškinimus, nebuvo užtikrinta ieškovų teisė užduoti atsakovui klausimus (CPK 250 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsisakė teikti parodymus ikiteisminiame tyrime. Byloje liko neišsiaiškinta, kodėl iš atsakovui priklausančio kompiuterio, paimto kratos metu iš atsakovo gyvenamosios vietos, daugiau kaip 60 kartų buvo jungtasi prie JAV teismo bylos medžiagos, dėl kokių priežasčių atsakovas nusprendė likviduoti bendrovę ir jos veiklą perkelti į UAB „Medianeta“, kurios veiklos apimtys ir generuojamas pelnas buvo daug mažesni nei bendrovės. Šie klausimai turi esminės reikšmės bylai.

19.8.                      Teismas atsakovui priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, iš viso – 15 527,57 Eur. Pavyzdžiui, atskirojo skundo dėl 2022 m. balandžio 6 d. nutarties byloje parengimas atsakovui kainavo 1 315,50 Eur, o pagal Rekomendacijų 8.15 papunktį maksimali atlygintina suma – 671,72 Eur (0,4 x 1 679,30 Eur). Atsiliepimo į ieškovų prašymą dėl bylos sustabdymo parengimas atsakovui kainavo 1 633,50 Eur, o pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį maksimali atlygintina suma – 671,72 Eur (0,4 x 1 679,30 Eur). Iš visų prašymų turinio matyti, kad pasirengimas atstovauti atsakovui nagrinėjamoje byloje kainavo iš viso net 2 389,75 Eur ir truko net 10 val. ir 17 min. Byloje įvyko tik 4 teismo posėdžiai, iš kurių byla iš esmės buvo nagrinėjama tik 2 posėdžiuose. Dėl to nurodytas pasirengimo posėdžiams laikas laikytinas akivaizdžiai neadekvačiu ir atlyginimas turėtų būti mažinamas iki 1 150 Eur. Atstovavimo atsakovui teismo posėdžiuose suma yra tik 1 134,38 Eur, t. y. daugiau kaip dvigubai mažesnė, nei pasirengimas posėdžiams. Baigiamosios kalbos parengimas įvertintas net 2 694,67 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį maksimali atlygintina suma – 671,72 Eur (0,4 x 1 679,30 Eur). Išlaidos už baigiamosios kalbos parengimą mažintinos iki nurodytos sumos. Atsakovui iš ieškovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 8 941,11 Eur.  

20.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovų visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 

20.1.                      Apeliaciniame skunde visiškai nepasisakyta dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovai apeliaciniame skunde siekia sukurti JAV teismo sprendimo pripažinimo Lietuvoje padarinius, netaikant teismo sprendimo pripažinimo procedūrų.

20.2.                      Res judicata galios neturintis teismo sprendimas nėra oficialusis rašytinis įrodymas. CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme oficialieji rašytiniai įrodymai yra valstybės institucijų išduoti dokumentai, įgyvendinant vykdomąją valdžią. Teismo sprendimas yra ne vykdomosios, o teisminės valdžios įgyvendinimo išraiška. Teisinę reikšmę turi tik aplinkybės, nurodytos teismo baigiamajame akte kaip teisingumo vykdymo pasekmė, t. y. res judicata galią turinčiame teismo sprendime. Vien tai, kad atitinkamas teismo sprendimas yra priimtas užsienio valstybės teismo, toks sprendimas nepakeičia savo prigimties ir netampa rašytiniu įrodymu. Tokiu atveju kyla ne dokumento teisinės prigimties vertinimo klausimas (ar tai – teismo sprendimas, ar rašytinis įrodymas), o išimtinai tik jurisdikcijos klausimas. Teismo procesinio sprendimo pripažinimo proceso metu tikrinama, ar toks teismo sprendimas nebuvo priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas. Šiuo atveju bendrovė JAV vykusiame teismo procese nedalyvavo, todėl JAV teismo sprendime yra užfiksuotos iš esmės tik ieškovų vienašališkai nurodytos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo JAV teismo sprendimu.   

20.3.                      Ieškovų teiginys, kad net ir nepripažintas teismo sprendimas jo šalims turi privalomąją galią, prieštarauja CPK 18 straipsnyje įtvirtintam procesinio teismo sprendimo privalomumo principui. Tik įsiteisėjęs ir res judicata galią įgijęs sprendimas tampa teisingumo vykdymo aktu, kuriame nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas įgyja tokią reikšmę, kurios daugiau niekada nereikia įrodinėti.  

20.4.                      Aplinkybę, kad yra bendrovės kreditoriai, ieškovai grindžia tuo, jog buvo priimtas JAV teismo sprendimas, kuriuo ieškovams iš bendrovės priteista tam tikra suma. JAV teismo sprendimas šioje byloje nepatvirtina jokių aplinkybių, nes jis neturi res judicata galios ir dėl to jame nurodytos išvados nėra prejudiciniai faktai. JAV teismo sprendimas nesukuria teisių ir pareigų Lietuvos subjektams ir nėra pagrindas teisėms ar pareigoms atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti. Ieškovų sugalvota JAV teismo sprendimu neva sukurta likviduotos bendrovės pareiga ieškovams Lietuvoje neegzistuoja, nes JAV teismo sprendimas neatitinka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir CPK normų, kurių pagrindu gali atsirasti ar būti sukurtos civilinės teisės ar pareigos.

20.5.                      Ieškovai apeliaciniame skunde pateikia duomenis apie tai, kokiu faktiniu pagrindu (t. y. konkrečias aplinkybes, o ne res judicata galios neturinčio JAV teismo sprendimo citatas) jie laiko save bendrovės kreditoriais. Tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teisme ieškovai neįrodinėjo, nuosekliai laikėsi pozicijos, kad vien JAV teismo sprendimo egzistavimo faktas yra pakankamas ir savaime leidžia juos laikyti bendrovės kreditoriais. Apeliacinės instancijos teisme ieškovų pateikti nauji argumentai bei nurodytos naujos ieškovų reikalavimo pagrindo aplinkybės negali būti nagrinėjamos, vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi.  

20.6.                      Ieškovai pirmosios instancijos teisme aiškiai nurodė, kad bendrovės likvidavimo procedūrą laiko teisėta. Jie nepagrįstai teigia, kad atskiri atsakovo veiksmai teisėto bendrovės likvidavimo proceso metu jiems sukėlė žalą. Ieškovų į bylą pateiktame 2023 m. kovo 6 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad visos likvidavimo procedūros atliktos teisėtai. Visa informacija apie likvidavimą buvo skelbiama viešai VĮ Registrų centre. Ieškovai, kaip kreditoriai, turėjo kreiptis į bendrovę, kad būtų įtraukti dalyvauti likvidavimo procese. Atsakovas objektyviai negalėjo net svarstyti ieškovų galimo įtraukimo į bendrovės kreditorių sąrašus ar įtraukti juos kreditoriais savo iniciatyva.

20.7.                      Byloje surinkti įrodymai vienareikšmiai patvirtina, kad JAV teismo sprendimas niekada nebūtų pripažintas Lietuvoje, vadovaujantis CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Bendrovės ir atsakovo adresai ieškovams žinomi, tačiau procesiniai dokumentai bendrovei arba atsakovui nebuvo įteikti Hagos konvencijoje nustatyta tvarka. JAV teismo nutartis patvirtina, kad įteikimo, kurį įrodinėja ieškovai, objektyviai negalėjo būti ir jo net pats JAV teismas neleido.

20.8.                      Ieškovai nepagrįstai teigia, kad bendrovė ir atsakovas buvo tinkamai informuoti apie JAV vykusį teismo procesą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nustatė, kad bendrovė negavo procesinių dokumentų. Ieškovai nepateikė elektroninės korespondencijos žinučių ar laiškų, kuriais būtų siųsti dokumentai bendrovei. Ieškovų interpretacijos, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog neva atsakovas teikė užklausas paieškos sistemose dėl JAV vykusio teismo proceso, yra nepagrįstos. Ieškovų cituojamos nutarimo ištraukos patvirtina, kad tokios paieškos buvo atliktos visiškai ne iš atsakovui priklausiusių paskyrų, o iš el. pašto (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklausė paskyra pavadinimu (duomenys neskelbtini) ir joje nerasta duomenų, kad ieškovai būtų siuntę, o bendrovė būtų gavusi ieškovų dokumentus. Specialisto išvada patvirtina, kad nei Skype programoje, nei el. pašto (duomenys neskelbtini) dėžutėje nebuvo rasti dokumentai, kuriuos ieškovai teigia įteikę bendrovei.

20.9.                      Apeliacinio skundo 48 punkto teiginiai, kad „Detaliau analizuojant Nutarime pateiktą nuorodą (duomenys neskelbtini) matyti, kad ja kaip tik ir pasiekiama JAV bylos medžiaga“, negali būti vertinami, nes šie duomenys – ieškovų pateiktos nuorodos turinys – pirmosios instancijos teisme nebuvo pateiktas. Ieškovai, apsimesdami, kad neva teikia paaiškinimus apie bylos aplinkybes, iš tiesų bando pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.

20.10.                      Ieškovai paraleliai šiai civilinei bylai buvo pradėję ikiteisminį tyrimą Nr. 04-6-00012-22 prieš bendrovę, jo metu atsakovui buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas. Atsakovas pasinaudojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 21 straipsnyje numatyta teise atsisakyti duoti parodymus prieš save. Ieškovai nusprendė apklausti atsakovą civilinėje byloje ir taip galbūt surinkti duomenis, kuriuos būtų panaudoję ikiteisminiam tyrimui atnaujinti. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti atsakovo atžvilgiu contra spoliatorem prezumpciją, nes atsakyti į ieškovų klausimus buvo atsisakyta ne siekiant nuslėpti kažkokias bylai reikšmingas aplinkybes, bet teisėtai įgyvendinant teisę atsisakyti duoti parodymus prieš save.

20.11.                      Nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų rekomenduojamų maksimalių atitinkamų bylinėjimosi išlaidų dydžių. Tik dėl pačių ieškovų kaltės reikėjo tiek daug teismo posėdžių (ieškovai nepateikė atstovavimo teisę patvirtinančių dokumentų, vėliau pateikė prašymą išreikalauti naujus įrodymus). Atsakovo atstovė turėjo tinkamai ruoštis kiekvienam posėdžiui ir pagal visą bylos medžiagą. Visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos konkrečiais dokumentais, detalizuotos teisinių paslaugų valandos yra susijusios su atsikirtimų į ieškovų reikštus prašymus rengimu. Tik nuo ieškovų valios priklausė byloje teiktinų dokumentų ir atsikirtimų į juos kiekis.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

21.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22.       Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti ieškovų paduoto apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

23.       Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys dėl civilinės atsakomybės atsakovui taikymo. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes, ar tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojama deliktinė civilinė atsakomybė, proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

24.       Byloje nustatyta, kad ieškovai 2021 m. vasario mėn. kreipėsi į Jungtinių Amerikos Valstijų Kalifornijos valstijos centrinės apygardos teismą su ieškiniu UAB „Mediatonas“, prašydami priteisti iš bendrovės 93 632 JAV dolerių (81 031,94 Eur) bylinėjimosi išlaidų, 933,33 JAV dolerių (807,73 Eur) kitų išlaidų, taip pat ne mažiau kaip 4 500 000 JAV dolerių (3 894 435 Eur) žalos atlyginimo. Ieškovai reikalavimus grindė tuo, kad UAB „Mediatonas“, vykdydama internetinę prekybą kanabidiolio produktais, reklamuodama platinamus produktus neteisėtai naudojosi ieškovo C. E. vardu, atvaizdu, taip pat naudojo metažymas, siekdama manipuliuoti paieškos rezultatais internete, t. y. sukurdama įspūdį, jog C. E. ir bendrovės platinami produktai yra susiję; tokie neteisėti bendrovės veiksmai sukėlė reikalaujamą atlyginti žalą.

25.       UAB „Mediatonas“ vadovas ir vienintelis akcininkas buvo atsakovas G. B..  

26.       JAV teismas 2021 m. vasario 19 d. nutartimi patenkino ieškovų prašymą ir leido ieškovams procesinius dokumentus bendrovei įteikti alternatyviu būdu, t. y. ieškovų nurodytomis elektroninėmis priemonėmis – el. paštu, kurio adresas (duomenys neskelbtini) ir Skype ID (duomenys neskelbtini). JAV teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškovų numatytas dokumentų įteikimo būdas yra tinkamai įvertintas ir užtikrina faktinį pranešimo įteikimą bendrovei. Bendrovė remiasi elektroniniu susižinojimu, kad reklamuotų savo produktus, todėl yra pagrįsta manyti, jog bendrovė palaiko nuolatinį ryšį elektroniniu paštu. JAV teismas pažymėjo, kad ieškovai nurodė, jog per paskutinius kelis mėnesius bendrovė palaikė ryšius su trečiąja šalimi ir per Skype. Atsižvelgdamas į sunkumus užtikrinant dokumentų įteikimą Lietuvoje, taip pat į kliūtis dėl COVID-19, teismas dokumentų įteikimą elektroniniu paštu ir išsiunčiant pranešimą per Skype paskyrą įvertino kaip tinkamiausią būdą pranešti bendrovei apie bylą. Be to, pažymėjo, kad nors Lietuva yra pasirašiusi Hagos konvenciją, dauguma teismų yra nustatę, jog Hagos konvencija nedraudžia dokumentų įteikimo elektroniniu paštu arba kitais elektroninio susižinojimo būdais. JAV teismas nurodė, kad bet koks nurodytu elektroniniu paštu ieškovų išsiųsto laiško grąžinimas turi būti pagrįstas įrodymais, kad ieškovai dėjo pastangas tokį laišką išsiųsti (1 t., b. l. 23–27).

27.       Ieškovų atstovas advokatas J. S. 2021 m. vasario 22 d. apie 10:38 val. el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė patikslintą skundą, šaukimą ir paskyrimą bendrovei. Tą pačią dieną apie 10:54 val. pranešimu į Skype ID (duomenys neskelbtini) atstovas dar kartą išsiuntė bendrovei tuos pačius dokumentus (1 t., b. l. 28–36). JAV teismas 2021 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškovų reikalavimus ir iš UAB „Mediatonas“ priteisė iš viso 6 094 565,33 JAV dolerių (5 274 396,65 Eur) žalos atlyginimą (įskaitant bylinėjimosi ir kitas išlaidas), taip pat palūkanas, skaičiuojamos nuo sprendimo priėmimo dienos (1 t., b. l. 54–64). Sprendimas nebuvo apskųstas, yra įsiteisėjęs.

28.       Ieškovai Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. sausio 13 d. pateikė pareiškimą dėl JAV teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-22-881/2022 atsisakė priimti ieškovų pareiškimą. Teismas konstatavo, kad subjektas (UAB „Mediatonas“), iš kurio prašomu pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimu ieškovams priteistos piniginės lėšos, pasibaigė ir nebeturi civilinio procesinio teisnumo bei veiksnumo. UAB „Mediatonas“ pasibaigė likvidavimo būdu per neteisminę bankroto procedūrą, jokių duomenų apie bendrovės pareigų (skolų) perėmėjus nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų kasacinį skundą dėl nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties.

29.       UAB „Mediatonas“ vienintelis akcininkas – atsakovas G. B. – 2021 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą nuo 2021 m. kovo 3 d. likviduoti bendrovę. Bendrovės likvidatoriumi buvo paskirtas atsakovas. Atsakovas, kaip bendrovės likvidatorius, 2021 m. gruodžio 14 d. sudarė bendrovės likvidavimo aktą ir pateikė jį VĮ Registrų centrui kartu su prašymu išregistruoti bendrovę iš Juridinių asmenų registro. UAB „Mediatonas“ 2021 m. gruodžio 15 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro (1 t., b. l. 65–67, 68–69, 70–71).

30.       Ieškovai 2022 m. sausio 21 d. kreipėsi su ieškiniu į Lietuvos Respublikos teismą, prašydami iš atsakovo, kuris buvo UAB „Mediatonas“ vadovas, vienintelis akcininkas ir likvidatorius, priteisti žalos atlyginimą, kurį preliminariai įvertino 50 000 Eur suma. Ieškovai rėmėsi tuo, kad atsakovas sprendimą dėl UAB „Mediatonas“ likvidavimo priėmė siekdamas išvengti bendrovės prievolės ieškovams vykdymo ir gauti finansinės naudos; atsakovui, kaip bendrovės vadovui ir vieninteliam akcininkui, buvo žinoma apie bendrovei pareikštus reikalavimus, o vėliau – ir apie ieškovams iš bendrovės priteistą 6 094 565,33 JAV dolerių sumą. Bendrovei pareikštų reikalavimų suma viršijo bendrovės turimą turtą, todėl atsakovas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 5 straipsnio 1 dalis), tačiau jis, pažeisdamas ABĮ 73 straipsnio 3 dalį, JANĮ 5 straipsnio 2 punktą, 7 straipsnio 1, 2 punktus, inicijavo bendrovės likvidavimą. Atsakovas neįvykdė likvidatoriui įstatymo nustatytos pareigos atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, nesustabdė mokėjimų, likusį nepanaudotą bendrovės turtą perleido sau, Juridinių asmenų registrui pateikė neteisingą informaciją, kad bendrovė neturi kreditorių. Pasak ieškovų, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovams kilusios žalos yra priežastinis ryšys: bendrovė neteisėtai panaudojo C. E. atvaizdą; atsakovas, žinodamas, jog bendrovė iš esmės tapo nemoki, pradėjo jos likvidavimo procedūras, o likvidavus bendrovę perėmė likusį nepanaudotą bendrovės turtą; jeigu atsakovas būtų inicijavęs bendrovės nemokumo procesą, ieškovai būtų turėję galimybę pareikšti savo reikalavimus bankroto byloje ir gauti bent dalį iš bendrovės priteistos sumos. Atsakovas žalą ieškovams padarė tyčiniais veiksmais.

31.       Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovai neįrodė esminės ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės – buvimo bendrovės kreditoriais, nes JAV teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimas Lietuvoje nėra pripažintas, taigi neegzistavo likviduotos bendrovės prievolė ieškovams; ieškovai neįrodė atsakovo veiksmų bendrovės likvidavimo proceso metu neteisėtumo, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo 50 000 Eur žalos atlyginimą yra nepagrįstas.

Dėl šalių ginčui išspręsti taikytinos teisės  

32.       Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad byloje ieškovai yra užsienio valstybės asmenys, taigi, nepaisant to, jog yra pripažinta Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija nagrinėti šalių ginčą, reikėtų nustatyti ir šiam ginčui išspręsti taikytiną teisę. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai yra JAV subjektai, šalių ginčui dėl atsakovo deliktinės atsakomybės išspręsti taikytina teisė nustatytina vadovaujantis CK 1.43 straipsniu, kurio 1 dalyje įtvirtinta, jog šalių teisės ir pareigos pagal prievoles, atsirandančias dėl padarytos žalos, nukentėjusiojo pasirinkimu nustatomos pagal valstybės, kurioje padarytas veiksmas ar buvo kitokių žalą sukėlusių aplinkybių, teisę arba pagal žalos atsiradimo vietos teisę. Remiantis prievolėmis, atsirandančiomis dėl žalos padarymo, taikytina teise nustatomos civilinės atsakomybės sąlygos, jos mastas, atsakingas asmuo, atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygos (CK 1.43 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamoje byloje, ieškovų pasirinkimu, taikoma Lietuvos Respublikos materialioji teisė.

Dėl ieškovų kaip kreditorių statuso

33.       Apeliantai (ieškovai) apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovai nėra bendrovės kreditoriai, ir tokią išvadą nepagrįstai grindė tuo, jog JAV teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimas, kuriuo ieškovai įrodinėja buvimą kreditoriais, nėra pripažintas ir nėra leista jį vykdyti Lietuvos Respublikoje. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantų argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais.

34.       Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovai, reikalaudami atsakovo civilinės atsakomybės, visų pirma turi pagrįsti, jog jie yra (buvo) UAB „Mediatonas“ kreditoriai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovų, kaip UAB „Mediatonas“ kreditorių, teisinis statusas negali būti įrodinėjamas JAV teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimu, nes šis nėra pripažintas ir nėra leista jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

35.       Ta aplinkybė, kad JAV teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimas įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažintas Lietuvos Respublikoje ir nėra leista jį vykdyti, reiškia tai, jog šis teismo sprendimas Lietuvos Respublikoje neįgijo res judicata, prejudicinės, vykdytinumo galios. Dėl to nurodytas teismo sprendimas besąlygiškai nepatvirtina ieškovų reikalavimo teisės į UAB „Mediatonas“ dėl sprendime nurodyto dydžio žalos atlyginimo. Tačiau, priešingai nei tvirtinama atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą, aptariamas JAV teismo sprendimas gali būti vertinamas kaip paprastas rašytinis įrodymas, ieškovai turi teisę remtis juo, įrodinėdami savo reikalavimo teisę į UAB „Mediationas“, kaip nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio pagrindo dalį (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

36.       Nurodytina tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-943/2022 pateiktais išaiškinimais, nes kasacinio teismo išnagrinėtos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) netinka nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Nurodytoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas finansinio reikalavimo, dėl kurio priimtas užsienio arbitražo sprendimas, patvirtinimo bankroto byloje klausimas. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl deliktinės atsakomybės atsakovui taikymo. Sprendžiant šį ginčą nėra aktualus užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo klausimas.

37.       Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo poziciją, kad, nesant Lietuvoje pripažinto JAV teismo sprendimo, neegzistavo likviduotos bendrovės prievolė ieškovams.

38.       Pabrėžtina tai, kad žalos atlyginimo prievolė atsiranda ne teismo sprendimo pagrindu, o iš tam tikrų juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovų reikalaujama atlyginti žala kildinama iš delikto (ieškovo vardo, atvaizdo neteisėto naudojimo, reklamuojant bendrovės platintus produktus), todėl dėl bendrovės prievolės ieškovams buvimo turi būti sprendžiama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas.

39.       Įstatymas žalos atlyginimo prievolės atsiradimą sieja su žalos padarymo (atskirais atvejais – jos atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Jokių šios taisyklės išimčių įstatyme nenustatyta. Tai, kad skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, patvirtina ir CK 6.288 straipsnio 2 dalies norma, pagal kurią ieškinio senaties termino reikalauti atlyginti žalą pradžia taip pat siejama su žalos padarymo momentu.

40.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą nurodyta, kad nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, jog žalos atlyginimo prievolė skolininkui atsiranda tik nuo jos konstatavimo teismo sprendimu momento. Teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Aplinkybė, kad vyko skolininko ir kreditoriaus ginčas teisme dėl prievolės atlyginti žalą, tam tikrais atvejais gali būti reikšminga nustatant skolininko sąžiningumą <...>, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, kad žalos atlyginimo prievolė (atitinkamai ir kreditoriaus reikalavimo teisė) apskritai neegzistavo iki tol, kol nebuvo priimtas ir neįsigaliojo teismo sprendimas, kuriuo kreditoriui iš skolininko priteistas žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011).

41.       Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės subsidiariajam skolininkui – juridinio asmens dalyviui (CK 2.50 straipsnio 3 dalis) – atsiradimo momento kasacinio teismo išaiškinta, kad po nuostolių atsiradimo kreditoriui pareikalavus, jog nuostolius atlygintų pagrindinis skolininkas, ir šiam atsisakius arba kreditoriui per protingą terminą negavus skolininko atsakymo į pareikštą reikalavimą, atsiranda kreditoriaus reikalavimo teisė dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012).

42.       Pirmosios instancijos teismas, padaręs teisiškai nepagrįstą išvadą, kad, nesant Lietuvoje pripažinto JAV teismo sprendimo, neegzistavo likviduotos bendrovės prievolė ieškovams, netyrė ir nevertino ieškovų argumentų, byloje esančių rašytinių įrodymų, kuriais ieškovai grindžia savo reikalavimo teisę į bendrovę, iš kurios kildindamas atsakovui reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą.

43.       Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai pažymėta, kad tam, jog ieškovai galėtų būti laikomi bendrovės kreditoriais dėl aplinkybių, kurios nurodytos JAV teismo sprendime, jie Lietuvos teisme turi įrodyti savo reikalavimų bendrovei pagrįstumą. Kitaip tariant, nagrinėjamoje byloje ieškovai turi pagrįsti UAB „Mediatonas“ civilinės atsakomybės sąlygas: bendrovės neteisėtus veiksmus (ieškovo vardo, atvaizdo neteisėtą naudojimą, reklamuojant bendrovės platintus produktus), ieškovams kilusią žalą, priežastinį ryšį tarp bendrovės neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsižvelgiant į CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kaltės prezumpciją, atsakovas, kaip buvęs bendrovės vadovas, turi teisę teikti įrodymus šiai prezumpcijai paneigti.

44.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo išdėstytais argumentais, kad ieškovai galbūt suprato, jog netinkamai vykdė jiems tenkančią įrodinėjimo pareigą ir apeliaciniame skunde jau nurodė konkrečias aplinkybes (o ne res judicata galios neturinčio JAV teismo sprendimo citatas), kurių pagrindu jie laiko save bendrovės kreditoriais, tačiau apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Nors ieškovai iš tiesų laikėsi nuomonės, kad JAV teismo sprendimas teikia pakankamą pagrindą pripažinti juos bendrovės kreditoriais, tačiau ieškinyje, dėstydami faktines aplinkybes, iš kurių kildinamas reikalavimas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, be kita ko, nurodė ir tai, kad žala atsirado dėl bendrovės neteisėtų veiksmų, kai buvo melagingai teigiama, jog C. E. neva remia bendrovės platinamus produktus; bendrovė neteisėtai naudojo C. E. atvaizdą, kurio teisės priklauso Garrapata LCC, taip pat metažymas, siekdama manipuliuoti apieškos rezultatais internete, t. y. sukurdama įspūdį, kad C. E. ir bendrovės platinami produktai yra susiję. Taigi ieškovai, dėstydami ieškinio faktinį pagrindą, nurodė aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimo teisės į bendrovę turėjimą, vadinasi, šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme sudarė įrodinėjimo dalyko dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovų nurodytų aplinkybių netyrė ir nevertino, ar joms pagrįsti pakanka byloje esančių duomenų, nesiūlė ieškovams pateikti papildomų įrodymų, nors pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų, jei byloje esančių įrodymų nepakanka, teismas gali ir vadinamosiose dispozityvaus pobūdžio bylose (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

45.       Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ieškovai neįrodė buvimo bendrovės kreditoriais, padarė formaliai remdamasis tuo, jog JAV teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimas nėra pripažintas ir jo nėra leista vykdyti Lietuvos Respublikoje, nepagrįstai nevertino šio dokumento, kaip rašytinio įrodymo, kuriuo ieškovai siekia pagrįsti savo, kaip UAB „Mediatonas“ kreditorių, statusą. Teismas netyrė ir nevertino kitų byloje esančių įrodymų, kuriuose yra duomenų, susijusių su ieškovų įrodinėjamos reikalavimo teisės į bendrovę atsiradimo pagrindu (CPK 185 straipsnis), nepasiūlė ieškovams pateikti papildomų įrodymų aplinkybėms dėl bendrovės veiksmų, naudojant ieškovo C. E. vardą, atvaizdą, galimos žalos ieškovams padarymo ir ieškovų reikalavimo teisės į bendrovę atsiradimo momento CK 6.288 straipsnio 1 dalies prasme pagrįsti (CPK 179 straipsnio 1 dalis).  

46.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstos išvados, jog ieškovų, kaip bendrovės kreditorių, statusą galėtų įrodyti tik Lietuvos Respublikoje res judicata bei vykdytinumo galią įgijęs teismo sprendimas, apskųstas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.                             

Dėl atsakovo veiksmų (ne)teisėtumo

47.       Apeliantai (ieškovai) apeliaciniame skunde taip pat kvestionuoja teismo išvadą, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovas tiek iki sprendimo likviduoti bendrovę priėmimo, tiek bendrovės likvidavimo procedūros metu žinojo apie JAV teisme bendrovei iškeltą bylą, todėl nėra pagrindo kvestionuoti atsakovo veiksmų bendrovės likvidavimo proceso metu teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas nurodytą išvadą, susijusią su atsakovo veiksmais, kurių neteisėtumą (nesąžiningumą) siekia įrodyti ieškovai, neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius duomenis.

48.       Visų pirma pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo veiksmų (ne)teisėtumą tuo aspektu, ar jis, inicijuodamas bendrovės likvidavimą ir vykdydamas likvidavimo procedūras, žinojo apie JAV teisme ieškovų iškeltą bendrovei bylą, be pagrindo akcentavo procesinių dokumentų įteikimo bendrovei ar atsakovui Hagos konvencijoje nustatytais būdais ir tvarka būtinybę. Vertinimas, ar apie JAV vykusį teismo procesą bendrovė buvo informuota Hagos konvencijoje nustatytais būdais ir tvarka, būtų reikšminga sprendžiant dėl JAV teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamoje byloje ieškovams reikalaujant atsakovo civilinės deliktinės atsakomybės ir įrodinėjant atsakovo veiksmų, inicijuojant bendrovės likvidavimą bei vykdant likvidavimo procedūras, neteisėtumą (nesąžiningumą), atsakovo žinojimo apie JAV teisme bendrovei pareikštus reikalavimus faktą ieškovai gali įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis, ne tik dokumentais, patvirtinančiais procesinių dokumentų įteikimą Hagos konvencijoje nustatytais būdais ir tvarka.

49.       Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino ieškovų išdėstytų aplinkybių ir pateiktų duomenų, kuriais jie grindė atsakovo žinojimą apie JAV teisme bendrovei inicijuotą bylą, ir, ieškovų įsitikinimu, būtent šio žinojimo nulemtą atsakovo sprendimą likviduoti sėkmingai veiklą vykdžiusią ir didelį pelną generavusią bendrovę. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie JAV vykstantį teismo procesą, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenis, tačiau juos vertinio selektyviai. Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog nei elektroninio pašto paskyra, nei Skype paskyra, kuria ieškovai siuntė procesinius dokumentus atsakovui, nė viename iš atsakovui priklausančių įrenginių nėra išlikusi. Tačiau teismas neanalizavo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2023 m. sausio 6 d. ir 2023 m. balandžio 17 d. nutarimuose nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytų aplinkybių apie atsakovo gyvenamojoje vietoje 2022 m. gegužės 10 d. atliktos kratos metu paiimto stacionaraus kompiuterio duomenų tyrimą, 2022 m. liepos 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 114K-162(22); 11K-199(22) duomenų dėl atliktų paieškų, susijusių su JAV teismo byla (2 t., b. l. 168–184, 3 t., b. l. 32–41, 47–53). Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad paieškos atliktos iš ne iš atsakovui priklausančios paskyros (duomenys neskelbtini), o iš el. pašto (duomenys neskelbtini). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teisme šie duomenys apskritai neanalizuoti ir nenustatinėta, kodėl nurodyti duomenys buvo atsakovo gyvenamojoje patalpoje rastame ir kratos metu paimtame kompiuteryje.

50.       Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl atsakovo veiksmų, priimant sprendimą dėl bendrovės likvidavimo ir vykdant likvidavimo procesą, teisėtumo iš esmės grindė ikiteisminio tyrimo procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, jų netirdamas ir nevertindamas civilinės atsakomybės sąlygų kontekste. Teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu padaryta išvada, kad atsakovo veiksmai, kurie ieškovų vertinami kaip nesąžiningi, buvo atlikti dar nesant turtinės prievolės, nes likvidavimo procesas pradėtas 2021 m. kovo 3 d., o JAV teismo sprendimas priimtas tik 2021 m. spalio 12 d. Jau nurodyta, kad dėl bendrovės prievolės atlyginti ieškovų reikalaujamą žalą atsiradimo momento turi būti sprendžiama pagal civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, o ne vadovaujantis ikiteisminio tyrimo procesiniuose dokumentuose padarytomis teisinėmis išvadomis baudžiamosios atsakomybės požiūriu, kurios civilinę bylą nagrinėjančio teismo nesaisto.

51.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo išvada, vertinant atsakovo veiksmus, kaip ieškovų įrodinėjamą būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą, padaryta nesivadovaujant civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis, be to, selektyviai remiantis bylos duomenimis, neištyrus jų visumos, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.      

Dėl pirmosios instancijos teismo pareigos kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir teismo vaidmens įrodinėjimo procese

52.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai išspręsti nagrinėjamos bylos šalių ginčą, pirmiausiai turėjo identifikuoti, iš kokių materialiųjų teisinių santykių kildinamas atsakovui pareikštas reikalavimas dėl ieškovams padarytos žalos atlyginimo.

53.       Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas neanalizavo ieškovų išdėstyto faktinio ieškinio pagrindo ir neidentifikavo materialiųjų teisinių santykių, kuriais grindžiamas ieškinio dalykas (reikalavimas priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą).

54.       Materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 40–41 punktai). Teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę, tiksliau – netgi pareigą, nėra saistomas šalių pateikto ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimo – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020, 24 punktas).

55.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teisinė byloje kilusio ginčo kvalifikacija nėra savitikslė, ji neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-516-701/2020, 27 punktas). Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (žr. CPK 2 straipsnį). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2022, 17 punktas).

56.       Nagrinėjamoje byloje ieškovai, pareikšdami atsakovui ieškinį dėl žalos atlyginimo, nurodė tokias faktines aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui: atsakovas buvo vadovas UAB „Mediatonas“, kuri, platindama tam tikrus produktus, neteisėtai naudojo ieškovo C. E. vardą, atvaizdą, melagingai teigdama, jog ieškovas neva remia bendrovės platinamus produktus; be to, bendrovė naudojo metažymas, siekdama manipuliuoti paieškos rezultatais internete, t. y. sukurdama įspūdį, jog ieškovas C. E. ir bendrovės platinami produktai yra susiję; tai sužinoję ieškovai 2021 m. vasario mėn. kreipėsi į JAV Kalifornijos valstijos centrinės apygardos teismą su ieškiniu UAB „Mediatonas“ dėl pažeistų teisių gynimo ir žalos atlyginimo; ieškovų atstovas advokatas J. S. 2021 m. vasario 22 d. apie 10:38 val. el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė patikslintą skundą, šaukimą ir paskyrimą bendrovei; tą pačią dieną apie 10:54 val. pranešimu į Skype ID (duomenys neskelbtini) atstovas dar kartą išsiuntė bendrovei tuos pačius dokumentus; bendrovė nereagavo į ieškovų pateiktus dokumentus, todėl, ieškovų prašymu, JAV teismas 2021 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškovų reikalavimus ir iš UAB „Mediatonas“ priteisė iš viso 6 094 565,33 JAV dolerių (5 274 396,65 Eur) žalos atlyginimą (įskaitant bylinėjimosi ir kitas išlaidas), taip pat palūkanas, skaičiuojamos nuo sprendimo priėmimo dienos; ieškovai, siekdami pradėti JAV sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje procedūrą, kreipėsi į Lietuvos advokatų kontorą; iš viešų duomenų buvo nustatyta, kad UAB „Mediatonas“ vienintelis akcininkas – atsakovas G. B. – 2021 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą nuo 2021 m. kovo 3 d. likviduoti bendrovę; bendrovės likvidatoriumi buvo paskirtas atsakovas; atsakovas, kaip bendrovės likvidatorius, 2021 m. gruodžio 14 d. sudarė bendrovės likvidavimo aktą ir pateikė jį VĮ Registrų centrui kartu su prašymu išregistruoti bendrovę iš Juridinių asmenų registro; UAB „Mediatonas“ 2021 m. gruodžio 15 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Ieškovų teigimu, atsakovui dar 2021 m. vasario mėn. buvo pranešta apie ieškovų reikalavimus bendrovei, 2021 m. rugpjūčio 12 d. bendrovė dar kartą buvo informuota, jog ieškovai kreipėsi į JAV teismą, prašydami atlyginti žalą dėl ieškovo C. E. atvaizdo neteisėto panaudojimo, taigi atsakovui, kaip bendrovės vadovui ir vieninteliam akcininkui, neabejotinai buvo žinoma apie bendrovei pareikštus reikalavimus, o vėliau – ir apie ieškovams iš bendrovės priteistą 6 094 565,33 JAV dolerių sumą. Remdamiesi išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovai nurodė, kad jų įsitikinimu, atsakovas, kaip vienintelis bendrovės akcininkas, nesąžiningai inicijavo bendrovės likvidavimo procedūrą, siekdamas išvengti bendrovės prievolės ieškovams vykdymo; būdamas bendrovės likvidatorius, atsakovas sąmoningai neįtraukė ieškovų į bendrovės kreditorių sąrašą, o jų reikalavimo – į bendrovės įsipareigojimus, bendrovės likvidavimo procedūrą užbaigė bendrovės išregistravimu, taip užkirsdamas kelią ieškovams patenkinti savo reikalavimus iš bendrovės turto, t. y. atsakovas savo veiksmais padarė tiesioginę žalą ieškovams.

57.       Dublike ieškovai pakartojo, kad reikalauja atsakovo civilinės atsakomybės, nes atsakovas, tiek priimdamas 2021 m. kovo 3 d. sprendimą dėl bendrovės likvidavimo, tiek sudarydamas 2021 m. gruodžio14 d. bendrovės likvidavimo aktą, neabejotinai žinojo apie JAV inicijuotą bendrovei bylą, joje priimtą sprendimą ir būtent šis žinojimas nulėmė bendrovės likvidavimo procedūros inicijavimą, atsakovas neteisėtai siekė išvengti atsakomybės dėl prisidengus bendrove JAV atliktų neteisėtų veiksmų, dėl kurių iš bendrovės priteistas daugiau kaip 5 mln. JAV dolerių žalos atlyginimas.              

58.       Taigi, grįsdami reikalavimą taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, ieškovai rėmėsi ir atsakovo, kaip vienintelio bendrovės akcininko, priėmusio sprendimą likviduoti pelningai veikusią bendrovę nesąžiningais veiksmais, siekiant išvengti bendrovės prievolės atlyginti ieškovams padarytą žalą vykdymo ir gauti asmeninės finansinės naudos, pasiimant po bendrovės likvidavimo likusį turtą, ir atsakovo, kaip bendrovės likvidatoriaus neteisėtais veiksmais, vykdant bendrovės likvidavimo ne teismo tvarka procedūras, nepaisant žinojimo apie bendrovės žalos atlyginimo prievolę ieškovams, teigdami, jog yra visos būtinos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę ir priteisti iš jo ieškovams padarytą žalą.

59.       Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ieškinio faktiniu pagrindu išdėstytų aplinkybių, netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų bei nekvalifikavo, kokios atsakovo civilinės deliktinės atsakomybės siekia ieškovai: 1) kaip UAB „Mediatonas“ akcininko (dalyvio), priėmusio sprendimą likviduoti ne teismo tvarka sėkmingai veikusią ir nemažą grynąjį pelną generavusią bendrovę, ieškovų įsitikinimu, turint konkretų tikslą – išvengti bendrovės prievolės atlyginti ieškovams žalą, padarytą neteisėtai naudojant C. E. vardą, atvaizdą, ar 2) kaip UAB „Mediatonas“ likvidatoriaus, vykdžiusio bendrovės likvidavimo ne teismo tvarka procedūras, nepaisant ieškovų įrodinėjamo žinojimo apie JAV teisme bendrovei inicijuotą bylą ir bendrovės prievolę atlyginti ieškovams žalą, kilusią dėl ieškovo C. E. vardo, atvaizdo neteisėto naudojimo, ar 3) tiek kaip bendrovės dalyvio, tiek kaip bendrovės likvidatoriaus veiksmų.             

60.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų (ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus ir kt.) įgyvendinimas neatsiejamas nuo kooperacijos (bendradarbiavimo) principo: teismas, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta; dalyvaujantys byloje asmenys šio kodekso nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis).

61.       Aiškindamas teismo pareigą, laikantis kooperacijos principo užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo pareiga bendradarbiauti su bylos šalimis aktuali ir įrodinėjimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 25 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-313/2022, 31 punktas). Teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti CPK 265 straipsnyje įvardyti klausimai: įvertinti įrodymai, konstatuota, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019, 20 punktas; 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2021, 44 punktas).

62.       Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Kita vertus, teismas turi procesinę pareigą tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą bylos baigtimi suinteresuotiems proceso dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 24 punktas; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019, 20, 21 punktai).

63.       Kasacinio teismo yra pabrėžta, kad tinkamas įrodinėjimo naštos paskirstymas negalimas be teisingo teisinio nagrinėjamų santykių kvalifikavimo. Bylą nagrinėjantis teismas visų pirma turi nustatyti, kokie materialieji įstatymai turi būti taikomi byloje, pagal tai, kas nustatyta taikytiname įstatyme ir kokius reikalavimus bei atsikirtimus reiškia šalys, apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. kokios aplinkybės yra aktualios ir įrodinėtinos, ir tuomet spręsti, ar reikia patikslinti šalių įrodinėjimo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-469/2022, 32, 33 punktai).

64.       Teismo procesiniai veiksmai pasižymi nuosekliu eiliškumu, pereinant nuo vienos prie kitos proceso stadijos, ir yra nukreipti į civilinio proceso tikslų siekimą. Įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Teismas, priėmęs ieškinį, pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 straipsnis).

65.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo pareiga kontroliuoti tinkamą įrodinėjimo proceso eigą išlieka aktuali ir vėlesnėse proceso stadijose. Teismas, posėdyje išaiškindamas dalyvaujantiems byloje asmenims jų procesines teises, taip pat turėtų pažymėti teisę ir kartu pareigą pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Būtinybė patikslinti įrodinėjimo naštą gali kilti ir tolesnėje proceso eigoje. Procesinių teisių išaiškinimas, taip pat išaiškinimas šalims, ką jos turi įrodinėti ir kokius konkrečius galimus įrodymus jos turėtų pateikti, reiškia teismo siekį tinkamai išnagrinėti ginčą ir padeda šalims tinkamai įgyvendinti jų pareigą laiku pateikti visus su byla susijusius reikiamus įrodymus. Tokie teismo veiksmai nelaikytini teismo nešališkumo pažeidimu, jeigu atliekami vienodai visų dalyvaujančių byloje asmenų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-469/2022, 34 punktas).

66.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmiau aptartų bylos duomenų visumą, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nei pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, nei nagrinėdamas bylą iš esmės neidentifikavo ir teisiškai nekvalifikavo nagrinėjamos bylos šalių teisinių santykių, neįvykdė pareigos užtikrinti tinkamą įrodinėjimo procesą, dėl to liko neatskleista šalių ginčo esmė. Teismas nepasiūlė ieškovams pateikti papildomų įrodymų reikalavimo teisei į bendrovę pagrįsti, neatsižvelgė į tai, kad ieškinyje, dublike ieškovai reikalavimą taikyti atsakovui deliktinę atsakomybę grindžia tiek jo kaip vienintelio akcininko nesąžiningais veiksmais, priimant sprendimą inicijuoti bendrovės likvidavimo procedūrą, tiek jo kaip bendrovės likvidatoriaus neteisėtais veiksmais, vykdant ir užbaigiant likvidavimo procedūras, ir nepasiūlė, kad ieškovai aiškiai apibrėžtų ieškinio faktinį pagrindą, galutinai suformuluotų reikalavimus, o atsakovas, atitinkamai, turėtų galimybę tinkamai suformuluoti gynybos argumentus, surinkti jiems pagrįsti reikalingus įrodymus.

67.       Jau nurodyta, kad nors įrodinėjimo pareiga, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais, tenka šalims, vis dėlto teismas, esant procesiniam poreikiui, turi ją patikslinti arba paskirstyti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėtų patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023, 78 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Proceso šalių ir teismo pareigos įrodinėjimo procese sudaro darnią sistemą, todėl teismas, spręsdamas kilusį ginčą, negali remtis negatyviuoju įrodinėjimo naštos aspektu vien dėl to, kad šalies pateikti įrodymai teismui nėra pakankamai aiškūs ar tikslūs, prieš tai neįvykdęs jam tenkančios išaiškinimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

68.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas neidentifikavo ir teisiškai nekvalifikavo nagrinėjamos bylos šalių teisinių santykių, nenustatė, neištyrė, neįvertino faktinių aplinkybių, turinčių esminę reikšmę sprendžiant dėl ieškovų, kaip likviduotos bendrovės kreditorių, teisinio statuso, iš kurio kildinamas ieškovų reikalavimas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, taip pat neišsiaiškino ieškovų reikalaujamos taikyti atsakovui deliktinės atsakomybės pobūdžio ir nenustatė konkrečias būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas patvirtinančių arba paneigiančių aplinkybių. Dėl to pirmosios instancijos teisme liko neatskleista bylos esmė, todėl apskųstas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

69.       Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

70.       Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

71.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, nulemtą to, kad pirmosios instancijos teismas dar pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje nepasiūlė ieškovams aiškiai apibrėžti ieškinio faktinį pagrindą, galutinai suformuluoti reikalavimus, nagrinėdamas ginčą iš esmės nenustatinėjo, netyrė ir nevertino esminių aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl ieškovų, kaip UAB „Mediatonas“ kreditorių, statuso, atsakovo deliktinės atsakomybės pobūdžio (kaip UAB „Mediatonas“ dalyvio ir (ar) šios bendrovės likvidatoriaus), konkrečiu atveju būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, konstatuoja, jog dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija neabejotinai pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo teisinių santykių kvalifikavimu, reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymu ir įvertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstą teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

72.       Perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidos šalims nepaskirstomos. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovui priteistų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų dydžio pagrįstumu, nes, išnagrinėjus bylą iš naujo, atitinkamai turės būti iš naujo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

73.       Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos neviršija pagal Rekomendacijų nuostatas apskaičiuotų rekomenduojamų atlyginti maksimalių dydžių, yra deklaratyvi, nepagrįsta išlaidų už konkretaus pobūdžio teisines paslaugas dydžių analize.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

Teisėjai                                                                                          Rasa Gudžiūnienė

 

 

                                                                                                          Laima Ribokaitė

 

 

                                                                                                  Žilvinas Terebeiza