Baudžiamoji byla Nr. 1-943-369/2012

(Proceso Nr. 1-06-1-00061-2011-9)

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.8.; 1.2.18.10.

(S)

VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS

ĮSAKYMAS

Lietuvos Respublikos Vardu

2012 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro M. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje:

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas 1) 2010-05-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 220 str. 1 d., 222 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 100 MGL (12500 Lt) dydžio bauda; 2) 2011-05-30 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 str. 1 d., 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda; kaltinamas pagal BK 220 str. 1 d., 222 str. 1 d., teismas,

n u s t a t ė :

M. M. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros bei siekdamas išvengti mokesčio, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

jis, nuo 1999-11-04 iki 2010-06-17 būdamas juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), įmonės vieninteliu akcininku ir direktoriumi, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr.IX-574 21 straipsnio nuostata - už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas; 12 straipsnio 2 dalies nuostata - ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais; to paties straipsnio 4 dalies nuostata - apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami  ūkinės  operacijos  arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 straipsnio 1 dalies nuostata - ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; to paties straipsnio 3 dalies nuostata - apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo; 19 straipsnio – „apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarka“,  1 dalies nuostata - apskaitos  dokumentai  ir  apskaitos  registrai  iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka,  kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; be to 2002-03-05 Lietuvos Respublikos PVM įstatymo Nr. IX-751 (2004-01-15 įstatymas Nr. IX-1960, toliau - PVMĮ) 14 straipsnio 1 dalies nuostata - prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita - faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, žinodamas, kad 2010 m. vasario mėnesį UAB (duomenys neskelbtini) pardavė prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“ 606 327,28 Lt sumai, plius 127 328,71 Lt PVM, o 2010 m. balandžio mėnesį pardavė prekių  UAB „(duomenys neskelbtini)“ 12 272,96 Lt sumai, plius 2 577,33 Lt PVM, veikdamas tyčia, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad nebus galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-06-17, neperdavė UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterei R. B. bei paslėpė tyrimo metu nenustatytoje vietoje apskaitos dokumentus, t.y. PVM sąskaitas-faktūras 2010-02-01 KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), 2010-02-10 KAM (duomenys neskelbtini), 2010-02-25 KAM (duomenys neskelbtini), 2010-04-29 KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), dėl ko nieko apie šių PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu įvykusius sandorius nežinanti UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterė R. B. šių PVM sąskaitų-faktūrų neįtraukė į apskaitą, bei nuo minėtose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos bendros sumos be PVM 488 694,20 Lt  (606327,28 – 127328,71 + 12 272,96 – 2577,33) neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 129 906,04 Lt PVM, dėl ko negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens UAB ”(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-06-17.

Be to, jis nuo 1999-11-04 iki 2010-06-17 būdamas juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 125031385, įregistruotos (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), įmonės vieninteliu akcininku ir direktoriumi, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostata - už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, be to vadovaujantis 2002-03-05 Lietuvos Respublikos  Pridėtinės vertės mokesčio Nr. IX-751 14 straipsnio 1 dalies nuostata „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita - faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.“ 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: 1) PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui; 2) prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui už šalies teritorijos ribų tuo atveju, kai toks prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas nebūtų neapmokestinamas PVM, jeigu jis vyktų šalies teritorijoje. Ši sąlyga netaikoma, jeigu už Europos Bendrijų teritorijos ribų suteiktos draudimo ir (arba) šio Įstatymo 28 straipsnio 1-5 dalyse nurodytos finansinės paslaugos“; 59 straipsnio 1 dalies nuostata „jeigu PVM mokėtojas vykdo ne tik nurodytąją šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje veiklą, jis privalo įsigytų ir (arba) importuotų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM, paskirstyti (kiek tai įmanoma padaryti pagal apskaitos duomenis) šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai ir kitai veiklai, atsižvelgdamas į tai, kokiai veiklai tos prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti. Prekių ir (arba) paslaugų, skirtų naudoti tik šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, pirkimo ir (arba) importo PVM gali būti įtrauktas į PVM atskaitą“; 64 straipsnio 1 dalies nuostata -  pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą-faktūrą, turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sąskaitoje-faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio Įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 1-16 punktuose nurodyti rekvizitai), jis, veikdamas tyčia, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterei R. B. neperduotos konkrečios PVM sąskaitas-faktūras  2010-02-01 KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), 2010-02-10 KAM (duomenys neskelbtini), 2010-02-25 KAM (duomenys neskelbtini), 2010-04-29 KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), žinodamas ir suprasdamas, kad šie sandoriai dėl to nebus ir deklaruojami, suprasdamas, kad nedeklaruojant bus išvengta mokesčių ir to norėdamas, dėl ko nieko apie sandorius nežinančiai įgaliotai deklaruoti elektroniniu būdu UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalteriai R. B. įrašius į deklaracijas M. M. žinomai neteisingus duomenis bei elektroniniu būdu šias deklaracijas pateikus valstybės įgaliotai institucijai, tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) vardu buvo pateikti neteisingi duomenys apie įmonės pajamas valstybės įgaliotai institucijai (VMI), taip siekiant išvengti mokėtino į biudžetą 129 906 Lt PVM mokesčio, o būtent pagal uždarosioms akcinėms bendrovėms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2010-02-01 KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), 2010-02-10 KAM (duomenys neskelbtini), 2010-02-25 KAM (duomenys neskelbtini), 2010-04-29 KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 129 906 Lt pridėtinės vertės mokesčio:

- 2010 m. vasario mėn. pirminėje PVM deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini), versija-02, pateikta 2010-03-23) deklaravo: PVM deklaracijos 30 eilutėje „Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ – 3599 Lt, faktiškai turėjo deklaruoti 0 Lt, PVM deklaracijos 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 429 Lt, turėjo deklaruoti 127329 Lt pagal uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2010-02-01 KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), 2010-02-10 KAM (duomenys neskelbtini), 2010-02-25 KAM (duomenys neskelbtini), kuriose buvo išskirtas 606327,28 Lt pardavimų apmokestinamoji vertė ir 127 328,71 Lt standartinio tarifo PVM. PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 3170 Lt grąžintino iš biudžeto PVM, faktiškai turėjo deklaruoti 127329 Lt mokėtino į biudžetą PVM (arba 130928 Lt daugiau); Šiuos duomenis bendrovės vyr. buhalterė R. B. 2010-03-23 pateikė Vilniaus apskrities VMI naudojantis elektroninio deklaravimo sistema.

- 2010 m. balandžio mėn. pirminėje PVM deklaracijoje (forma FR0600, versija-02, pateikta 2010-05-25) deklaravo: PVM deklaracijos 30 eilutėje „Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ – 709 Lt, faktiškai turėjo deklaruoti 0 Lt, PVM deklaracijos 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1349 Lt, turėjo deklaruoti 2577 Lt pagal uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2010-04-29 KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), kuriose buvo išskirta 12272,96 Lt pardavimų apmokestinamoji vertė ir 2577,33 Lt standartinio tarifo pardavimo PVM. PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 640 Lt mokėtiną į biudžetą PVM, faktiškai turėjo deklaruoti 2577 Lt mokėtino į biudžetą PVM (arba 3286 Lt daugiau); Šiuos duomenis bendrovės vyr. buhalterė R. B.2010-05-25 pateikė Vilniaus apskrities VMI naudojantis elektroninio deklaravimo sistema.

Kaltinamasis M. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam pareikšto įtarimo padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 str. 1 d., 222 str. 1 d., kaltu neprisipažino ir parodė, kad nuo 1999-11-04 iki 2010-06-11 jis buvo vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir direktorius. Įmonė buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini), ten pat buvo ir ofisas. Iš pradžių UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo grožio salonų ir odontologijos kabinetų veikla bei didmeninė bei mažmeninė prekyba kosmetikos prekėmis. Tačiau maždaug nuo 2009 metų veikla išsiplėtė ir pasidarė nepatogu vienos įmonės vardu vystyti tokią plačią ir įvairią veiklą. Todėl maždaug nuo 2009 metų pradžios UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo po truputį perorientuojama tik į didmeninę prekybą kosmetika. Tačiau maždaug 2009 metų pabaigoje kosmetikos tiekėjai žymai pakėlė didmenines kosmetikos kainas, mažmeninės kainos tuo tarpu nepakilo, be to, nerado naujų tiekėjų, kurie parduotų kosmetiką mažesnėmis kainomis. Todėl nusprendė atsisakyti šios veiklos, nes pats nebespėjo jos vykdyti, patikimų platintojų ir vadybininkų taip pat nerado, pastoviai reikėjo kontroliuoti pirkėjus, kuriems prekės buvo parduotos konsignacijos pagrindais, pastoviai reikėjo iš jų reikalauti sumokėti pinigus, grasinti teismais, todėl nusprendė, kad yra per daug vargo, o uždarbis yra per mažas. 2009 metų pabaigoje nusprendė UAB (duomenys neskelbtini) parduoti. Siūlė ją pirkti savo pažįstamiems, kažkas domėjosi, tačiau nepavyko parduoti. Kadangi buvo prekių likučiai, tai po truputį juos pardavinėjo ir dengė skolas bei veiklos sąnaudas, tai yra parduoti įmonės neskubėjo.  Priėmus šį sprendimą, jis UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus informavo apie šį savo sprendimą ir pasakė, kad kas nori dirbti toliau, gali likti toliau, kol įmonė bus parduota arba pasitraukti kada norės. Todėl 2010 metų pradžioje buhalterė R. B., tvarkiusi UAB (duomenys neskelbtini) ir kitų jo įmonių buhalterinę apskaitą, pasakė, kad nori išeiti iš darbo ir kad ruoštų dokumentus perduoti kitai buhalterei. Susitarė, kad ji pabaigs tuos kalendorinius metus, paruoš ir pateiks įmonės balansus už 2009 metus, kadangi naujai buhalterei tai padaryti būtų sunku ir pareikalautų daug darbo sąnaudų. Tada pagalvojo ir nusprendė, kad kadangi vis tiek ruošėsi parduoti UAB (duomenys neskelbtini), tai ekonomiškai nenaudinga per ją vykdyti didmeninės prekybos veiklą, nes įmonė patirdavo sąnaudas, o tuo metu ne tik jis, bet ir daugelis ūkio subjektų pertvarkydavo veiklą ir ją optimizuodavo, maksimaliai mažindavo veiklos sąnaudas. Tada nusprendė, kad ekonomiškai naudingiau perleisti visus šių prekių likučius kitai įmonei – šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vardu baigti parduoti prekių likučius, o UAB (duomenys neskelbtini) parduoti, o jeigu niekas nepirktų, tai likviduoti. Todėl 2010 metų vasario mėnesį pardavė UAB (duomenys neskelbtini) prekes už 606 327,28 Lt sumą plius 127 328,71 Lt PVM UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ši įmonė baiginėjo parduoti prekių likučius. Kiek atsimena, buvo sumokėta grynais pinigais. Iš šių pinigų jis padengė veiklos sąnaudas, sumokėjo skolas tiekėjams ir padengė dalį skolų kreditoriams. Kadangi dar buvo nemažai skolininkų, kurie dar nebuvo atsiskaitę su UAB (duomenys neskelbtini) už konsignacijos pagrindais jiems parduotas prekes, tai dar iki 2010 metų vidurio rinko skolas, be to, dalis pirkėjų grąžino dalį prekių, kadangi jiems neapsimokėjo mokėti pinigus už jų dar neparduotas prekes. Tai yra jie pirmiau parduodavo UAB (duomenys neskelbtini) prekes, o tik po to atsiskaitydavo su UAB (duomenys neskelbtini). Gautus pinigus jis panaudojo veiklos sąnaudoms padengti, atsiskaitymams su tiekėjais ir UAB (duomenys neskelbtini) skolų padengimui. Kadangi, kaip minėjo, UAB (duomenys neskelbtini) jis ruošėsi parduoti, nes nesiruošė vykdyti didmeninės prekybos kosmetika, tai pirkėjų sugrąžintas UAB (duomenys neskelbtini) prekes, tai yra tas, kurias jie sugrąžino nuo 2010 m. vasario mėnesio, 2010 m. balandžio mėnesį pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 12 272,96 Lt sumą plius 2 577,33 Lt PVM. Kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė neatsimena, tačiau visus gautus pinigus panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) sąnaudoms ir skoloms padengti. Tada vėl pradėjo ieškoti, kas norėtų nupirkti UAB (duomenys neskelbtini), kadangi ji jam buvo nereikalinga. Maždaug 2010 m. gegužės-birželio mėnesiais Interneto tinklapyje rado skelbimą, kad žmogus perka įmonę. Pasiskambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir pasiūlė parduoti UAB (duomenys neskelbtini). Jis paklausė, kada įmonė įkurta, kokią veiklą vykdo įmonė, kiek joje darbuotojų dirba, paklausė, ar turi kokių problemų, paprašė balanso, pelno-nuostolio ataskaitos, turto aprašo, kreditorių-debitorių sąrašo. Jis jam viską pasakė, kad didelių problemų įmonė neturi, pagrindinė problema yra susirinkti skolas ir jomis padengti pačios įmonės skolas. Asmuo atsakė, kad pati įmonė jam tinka, kad grožio salonų ir odontologijos kabinetų veikla taip pat labai tinka, nes planuoja ir toliau vykdyti šią veiklą, pasakė, kad skolas susigrąžinti sugebės, nes turi tame patirties. Jis neatsimena, ar jam nusiuntė balansą ir kitus jo prašomus dokumentus elektroniniu paštu, ar padavė atspausdintus, kai susitiko. Tačiau asmuo tikrai gavo iš jo, dar prieš perkant įmonę, balansą, pelno-nuostolio ataskaitą, turto aprašą, kreditorių-debitorių sąrašą. Kažkurio pokalbio metu jis prisistatė esantis E. K., tačiau neatsimena, kada jis sužinojo jo vardą ir pavardę. Kiek atsimena, su juo susitiko keletą kartų prie UAB (duomenys neskelbtini) ofiso (duomenys neskelbtini). Neatsimena, ar jis buvo užėjęs į patį ofisą. Kažkurio susitikimo metu, jau po to, kai jam buvo perdavęs balansą ir kitus dokumentus jie suderėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo kaina bus 2 000 Lt. Dabar neatsimena, kas ruošė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, akcininko sprendimą dėl jo atleidimo, perduodamų dokumentų sąrašą ir kitus dokumentus. Tik tiksliai atsimena, kad jis nurodė buhalterei R. B. sunumeruoti visus buhalterinės apskaitos dokumentų segtuvus, juos susiūti ir surašyti kiekvieno segtuvo lapų skaičių tam, kad visa buhalterija būtų perduota tvarkingai ir po to nekiltų jokių ginčų. Buhalterė tai atliko, tačiau neatsimena, ar jis pats paruošė patį aprašą, ar tuos lapus padavė E. K. ir jis paruošė šį aprašą. 2010-06-11 su E. K. jis pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią iš jo akcijas pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus E. K.. Jis parašė prašymą atleisti jį iš direktoriaus pareigų ir E. K. pasirašė sprendimą atleisti jį iš direktoriaus pareigų, o taip pat pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų ir materialinių vertybių priėmimo-perdavimo aktą. Po šių dokumentų perdavimo jis nuvedė E. K. į patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir parodė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, susegtus į segtuvus, kurie buvo sudėti į dėžes. E. K. pasakė, kad jis manė, jog dokumentų bus mažiau, kokios kelios dėžės ir, kad tokio didelio kiekio dokumentų kol kas neturi kur saugoti, jam reikia laiko surasti, kur juos sudėti. Jis pasakė, kad nežino, ką daryti tokiu atveju, kadangi pagal dokumentus, jis šiuos dokumentus E. K. jau buvau perdavęs. E. K. pats pasiūlė, kad dokumentai pagulėtų pas jį, ten, kur jie yra dabar, kol jis susiras, kur juos galima būtų susandėliuoti. Kadangi į tokią situaciją jis buvo papuolęs pirmą kartą ir nežinojo, ką daryti, nes E. K. dokumentų neėmė, o jis jų išmesti negalėjo, be to, žinojo, kad dabar jau svetimos įmonės dokumentų taip paprastai, be jokio pagrindo, jis negali pas save laikyti, tai paskambino savo advokatui ir jis patarė pasirašyti pasaugos sutartį, pagal kurią E. K. jam paveda pasaugoti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus ir juos jam perduoda pasaugai. E. K. sutiko pasirašyti pasaugos sutartį ir pažadėjo kuo greičiau susirasti vietą, kur juos saugoti bei juos išsivežti. Kiek atsimena, tą pačią dieną jie ir pasirašė pasaugos sutartį. Atsimena, kad E. K. iš visų dokumentų paėmė tik įmonės registracijos pažymėjimą, įstatus ir dar kažkokius dokumentus, antspaudą, sąskaitos valdymo įrenginį, nes sakė, kad jie šiuo metu reikalingi, be to, negalės be jų įregistruoti vadovo ir akcininko pasikeitimo, negalės persiregistruoti banke. Prieš išsiskiriant jis paprašė užklijuoti dėžes su dokumentais, kad būtų patogiau jas nešioti ir neiškristų dokumentai. Tačiau dokumentus E. K. pasiėmė tik gerokai vėliau, bet kada tiksliai, neatsimena. Buvo šalta, tai galėjo būti rudenį, ar žiemą. Kas tiksliai nešiojo dokumentus jis neatsimena, kur juos nešė E. K. jis nežino, nes pats dokumentų nenešė. Ar jis buvo vienas, ar su kažkuo, taip pat neatsimena. Tačiau gali tvirtai pareikšti, kad E. K. tikrai buvo ir tikrai jis atsiėmė jam pasaugai paliktus visus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus. Po to daugiau jo nematė ir nebendravo. Tik atsimena, kad kai iš VMI darbuotojų sužinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesumokėjo PVM nuo tų prekių, kurias pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis net keletą savaičių skambino E. K. ir norėjo išsiaiškinti, kodėl taip įvyko, kodėl UAB (duomenys neskelbtini) nemoka PVM, po to iš VMI darbuotojų sužinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo deklaruotos šios mokėtino PVM sumos. Tada suprato, kad buvo privelta kažkokių klaidų UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijose. Tada bandė surasti E. K. tam, kad sutikrinti šias sumas, tai yra PVM deklaracijas tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, jeigu yra klaidų, tai jas pataisyti ir pateikti pataisytas deklaracijas. Tačiau E. K. taip ir nesurado, jam taip ir neprisiskambino. Kadangi jis nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, tai negalėjo prieiti prie UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijų ir negalėjo jų taisyti.

Dėl 2012-09-24 pranešime apie įtarimą nurodytų buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimų parodė, kad jis tikrai perdavė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei R. B. laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2010-04-29 PVM sąskaitas-faktūras 2010-02-01 KAM 0007809, KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), 2010-02-10 KAM (duomenys neskelbtini), 2010-02-25 KAM (duomenys neskelbtini), 2010-04-29 KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini), KAM (duomenys neskelbtini). Ji tikrai žinojo apie šias PVM sąskaitas-faktūras ir tikrai jas įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą. Jis tiksliai neatsimena, kaip perdavė šias PVM sąskaitas-faktūras buhalterei R. B., bet visada perduodavo dviem būdais – arba sudėdavo visus gautus dokumentus į segtuvą, kuris gulėjo ofise ant stalo ir buhalterė juos pati paimdavo, arba paduodavo tiesiogiai į rankas. Kaip buvo šiuo atveju, neatsimena, tačiau gali pareikšti tvirtai, kad vienu iš šių būdu jai šias PVM sąskaitas-faktūras perdavė. Taip pat jis net neabejoja, kad ji šias PVM sąskaitas-faktūras įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, kadangi dar nebuvo tokio atvejo, kad ji kažkokių dokumentų nebūtų įtraukusi į įmonės buhalterinę apskaitą. Pačias PVM sąskaitas-faktūras jis matė įsegtas į UAB (duomenys neskelbtini) segtuvą, kuriame buvo ir kiti paskutinio laikotarpio pardavimo dokumentai, kadangi naudojo paskutinio laikotarpio įmonės dokumentus pirkimams ir pardavimams kontroliuoti. Taip pat yra įsitikinęs, kad buhalterė R. B. įtraukė šias PVM sąskaitas-faktūras į registrus. Ji registrus pildė kompiuteryje, todėl jų nematė, tačiau dar nebuvo tokio atvejo, kad ji kažkokių dokumentų nebūtų įtraukusi į registrus. Nors kompiuteryje ir buvo įdiegta kažkokia buhalterinės apskaitos programa, tačiau buhalterė visą buhalterinę apskaitą ir registrus vedė Exell programoje. Tai žino, nes tai matė ir jos klausė, kodėl ji nesinaudoja buhalterinės apskaitos programa. Ji atsakydavo, kad yra pripratusi taip vesti buhalterinę apskaitą, o mokytis naujų programų ji yra jau per sena. Todėl daugiau nesikišo į buhalterinės apskaitos vedimą taip, kaip jai patogiau. Be to, PVM sąskaitų-faktūrų jis nepaslėpė, bet jas vėliau, kartu su kitais UAB (duomenys neskelbtini) dokumentais, perdavė naujajam įmonės vadovui E. K.. Kadangi tai buvo paskutinio laikotarpio pardavimo dokumentai, tai jis juos pastoviai turėjo pas save kartu su kitais paskutinio laikotarpio pirkimo ir pardavimo dokumentais, susegtais į du segtuvus (viename pirkimo, kitame pardavimo), nes juose esančią informaciją jam reikėjo naudoti.

Dėl 2012-09-24 pranešime apie įtarimą nurodytų pajamų ir PVM nedeklaravimo parodė, kad maždaug 2010 metų kovo mėnesį, tikslaus laiko neatsimena, į kompiuterį, kuriame R. B. vedė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, įsimetė kažkoks virusas ir kompiuteris pradėjo gesti, nebuvo įmanoma atsidaryti programų, atsidarius programas, tame tarpe ir Exell programą, ten esantys įrašai išsimėtydavo be jokios tvarkos. Kompiuteryje nebuvo įdiegta jokia antivirusinė programa. Todėl Exell vedama UAB (duomenys neskelbtini) buhalterine apskaita tapo neįmanoma naudotis, kadangi nebuvo įmanoma perkaityti skaičių ar įrašų, jie būdavo išmėtyti ir nebuvo įmanoma suprasti, kokie skaičiai prie kokių įrašų. Jis pasikvietė kompiuterių specialistą, kuris apžiūrėjo kompiuterį ir pasakė, kad tai pakankamai sudėtingas virusas. Taip pat pasakė, kad vienintelis būdas jį išnaikinti ir kad kompiuteris vėl normaliai veiktų yra viską iš kompiuterio ištrinti ir visas programas įrašyti iš naujo, kadangi virusas yra pažeidęs pačias programas, o ne informaciją. Tuo metu jis nesutiko visko trinti, kadangi manė, kad iš dalies bus galima naudotis kompiuteryje įrašyta UAB (duomenys neskelbtini) buhalterine apskaita, pasitelkiant ir popierinius buhalterinės apskaitos dokumentus, tai yra juos naudojant kartu. Tuo labiau, kad naujų buhalterinės apskaitos dokumentų tuo metu jau buvo labai mažai, nes didžioji dalis prekių jau buvo perleista UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl buhalterė R. B. ir PVM deklaracijas už 2010 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesius pildė praktiškai rankiniu būdu, tai yra su skaičiavimo mašinėle skaičiavo ir ant popieriaus rašėsi, o po to surašydavo į PVM deklaracijas. Po to duomenis suvesdavo į formas kitame kompiuteryje, tai yra tame, kuriuo naudojosi jis ir kuris nebuvo užkrėstas virusu, ir tada iš šio kompiuterio išsiųsdavo VMI. Jis įsitikinęs, kad nurodytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų apmokestinamųjų pajamų ir PVM atitinkamai 2010 m. vasario mėnesio PVM deklaracijoje 606 327,28 Lt pajamų ir 127 328,71 Lt PVM bei 2010 m. balandžio mėnesio PVM deklaracijoje 12 272,96 Lt pajamų ir 2 577,33 Lt PVM buhalterė R. B. neįtraukė tik dėl klaidos. Kokia tai klaida buvo jis tiksliai nežino, bet mano, kad šią klaidą galėjo lemti tai, kad ji nesužiūrėjo visų pirkimo dokumentų popieriniame variante arba naudojo viruso pažeistą Exell programą, kurioje dėl viruso galėjo būti iškraipyti duomenys, arba šiuos dokumentus galėjo būti paėmęs jis įmonės veiklos naudojimo tikslais ir buhalterė to paprasčiausiai nepastebėjo. Be to, ji jau ruošėsi išeiti iš darbo ir norėjo kuo greičiau pabaigti tvarkyti viską, ką buvo sutarę, tai gal skubėjo ar nebuvo pakankamai atidi. Jis pareiškė, kad nei jis, nei buhalterė R. B. tikrai nesiekė išvengti PVM mokesčio sumokėjimo. Nebuvo tam jokios prasmės, kadangi dėl pagrįstų ar nepagrįstų darbuotojų ir klientų skundų tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastoviai tikrindavo tiek VMI, tiek SODRA, tiek ir kitos valstybinės institucijos ir jie tikrai tai būtų greitai pastebėję ir dar priskaičiavę delspinigius ir baudas. Todėl nebuvo jokios vilties ir galimybės nepastebėtam išvengti mokesčių, ypač tuo atveju, kai susijusi įmonė įtraukė juos į savo apskaitą, kadangi šios tarnybos visada tikrina ne tik pačią įmonę, bet ir susijusias įmones, o visose šiose įmonėse vadovas buvo jis, ko nebuvo įmanoma nuslėpti, todėl jie tikrai būtų tikrinę visas šias įmones ir tikrai būtų pastebėję šiuos jo neteisėtus veiksmus bei pritaikę griežtas sankcijas. Pataisyti UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijų jis negalėjo, kadangi nebuvo įmonės vadovas ir negalėjo UAB (duomenys neskelbtini) vardu prisijungti prie VMI duomenų bazės. Tada jis sugalvojo ištaisyti klaidą kitokiu būdu – nusprendė, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „Bovary LT“ atsisakys tokios pat grąžintinos PVM sumos, kurios nedeklaravo ir nesumokėjo UAB (duomenys neskelbtini), ir tokiu atveju UAB (duomenys neskelbtini) mokėtiną PVM padengs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžintinas PVM. Jo nuomone, tada valstybės interesai nenukentėtų ir imant šias visas tris įmones, gautųsi nulinis PVM. Jis nuėjo pas VMI darbuotoją, pasakė dėl UAB (duomenys neskelbtini) PVM nedeklaravimo ir nesumokėjimo savo idėją, ir jam buvo nurodyta parašyti prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atsisakant nuo PVM, kuris būtų joms grąžintas (užskaitytas kaip grąžintinas) nuo UAB (duomenys neskelbtini) parduotų prekių ir paliko jam vienintelį egzempliorių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesusigrąžino to PVM ir neužsiskaitė jo kaip grąžintino, todėl jokie valstybės interesai nenukentėjo ir jokia žala valstybei neatsirado, tame tarpe ir pranešime apie įtarimą nurodyta 129‘906 Lt žala dėl UAB (duomenys neskelbtini) nedeklaruoto ir nesumokėto PVM (t. 6, b. l. 61-63).

Kaltinimas M. M., padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 str. 1 d., 222 str. 1 d., grindžiamas byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

Ikiteisminio tyrimo metu (remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BPK) 80 str. 1 d., 82 str. 3 d. nuostata) liudytoja apklausta R. B. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) ji dirbo vyr. finansininke nuo 2002 m. pavasario, tikslios datos neatsimena, iki 2011-06-30, tačiau tai tik faktinis atleidimo laikas, nes 2010 m. birželio mėnesį, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. M., jai apie tai nežinant, pardavė minėtos įmonės akcijas kitam asmeniui. Su ja buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis bei sutartis susijusi su materialinėmis vertybėmis. Buhalterinę apkaitą ji tvarkė ofise, rankiniu būdu tik su kompiuterio pagalba, nes įmonė buhalterinės apskaitos vedimo programos neturėjo, pagal direktoriaus M. M. pateikiamus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. Mėnesinės PVM deklaracijos, GPM deklaracijos, Sodros deklaracijos, pelno mokesčio deklaracijas ji visada pildydavo pagal M. M. pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. Jai paruošus deklaracijas, jas valstybinėms institucijoms pateikdavo elektroniniu būdu. Ji M. M. paklausdavo, ar jis pateikė visus einamo mėnesio pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, ir būdavo taip, kad jis, pamiršęs dalį buhalterinės apskaitos dokumentų, pateikdavo vėliau ir dėl to jai tekdavo tikslinti deklaracijas. UAB (duomenys neskelbtini) pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai buvo laikomi ofise, adresu Vileišio g. 18, Vilniuje. Visi kiti įmonės dokumentai buvo laikomi pas administracijos darbuotoją, kuri sėdėdavo šalia kabinete tuo pačiu adresu, (duomenys neskelbtini). Įmonės antspaudas ir kasa buvo pas kasininką M. M.. Kadangi ji apie patį akcijų pardavimą sužinojo jau po UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo, tai pranešimą apie atleidimą iš UAB (duomenys neskelbtini) nešė į Sodrą, jos išrašytą ir M. M. pasirašytą 2010 m. birželio 21 ar 22 dienomis, tiksliai nepamena. Tačiau 2011 m. pavasarį ji iš Sodros gavo raštišką pranešimą, kad pristatyta pažyma į Sodros Vilniaus skyrių, netinkama, nes jau UAB (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas kitas direktorius, o M. M. parašas netiko, nes jis pažymą pasirašė po UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo, kai jis jau nebebuvo minėtos įmonės direktoriumi. Sodros rašte buvo nurodyta, kad jai reikia kreiptis dėl atleidimo iš UAB (duomenys neskelbtini) į Darbo inspekciją. Į Darbo inspekciją ji kreipėsi 2011 m. birželio mėnesio pradžioje ir buvo atleista oficialiai iš UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. birželio 30 d. Visą tą laiką, kol ji buvo oficialiai iš UAB (duomenys neskelbtini) neatleista, minėtos bendrovės apskaitos ji nevedė, nes nežinojo nei kur minėta bendrovė randasi, nei kas jos direktorius, nei kokia veikla minėta bendrovė užsiima ir ar joje iš viso yra darbuotojų. Be to, kai M. M. pasakė, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcijos yra parduotos, jis jai liepė paruošti minėtos įmonės apskaitos dokumentus perdavimui naujam  akcininkui. Tada ji UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus, kurie buvo susegti į segtuvus sunumeravo, ant jų užrašė pavadinimus, segtuvus sudėjo į dėžes, užklijavo su lipnia juosta bei užrašė ant dėžės, kokie tiksliai dokumentai kiekvienoje dėžėje buvo. Be to, administratorė, kurios vardo ir pavardės neatsimena, nes jos dažnai keisdavosi įmonėje, pagal jos ranka surašytą sutvarkytų ir perduoti paruoštų apskaitos dokumentų sąrašą, paruošė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų priėmimo-perdavimo aktą. Tačiau ji pati asmeniškai M. M. pagal priėmimo-perdavimo aktą pasirašytinai UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų neperdavinėjo. Kai ji suruošė apskaitos dokumentus, dėžės, kurių buvo daug, tikslaus kiekio įvardinti negali, nes neatsimena, buvo laikomos buvusiame UAB (duomenys neskelbtini) ofise adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2010 m. birželio mėnesio pabaigos iki 2011 m. gegužės mėnesio pabaigos, tikslios datos neatsimena, ji dirbo vyr. finansininke, kuri pilnai tvarkė visą įmonės apskaitą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius buvo tas pats M. M.. Minėtoje įmonėje ji pradėjo dirbti dėl to, kad neteko darbo UAB (duomenys neskelbtini). Iki jos UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB (duomenys neskelbtini) buvo registruota ir jos ofisas buvo adresu (duomenys neskelbtini), t.y. tose pačiose patalpose, kur anksčiau buvo UAB (duomenys neskelbtini). Jai jau dirbant UAB (duomenys neskelbtini), apskaitos dokumentai, kurie priklausė UAB (duomenys neskelbtini), kurį tai laiką buvo tame pačiame ofise, kiek tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Tačiau po kurio tai laiko, UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas ūkio reikalams Vytautas, pavardės neatsimena, per kelis kartus dėžes su UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentais kažkur tai išnešė, tačiau kur ir ar jis juos kažkam perdavė, pasakyti negali, nežino, o jo neklausė. Apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcijos dar kelis kartus buvo parduotos ir kad buvo paskirti nauji įmonės direktoriai, nieko nežino ir papasakoti negali.

Be to, be UAB (duomenys neskelbtini) ji tuo pat metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį, kurioje buvo numatyta 1 darbo valanda per savaitę, vyr. finansininke. UAB (duomenys neskelbtini) buvo registruota ir ofisas buvo pirmame aukšte adresu (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) ofisas buvo tuo pačiu adresu tik ketvirtame aukšte.  UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir direktorius buvo M. M.. Minėtoje įmonėje ji dirbo nuo 2009 m. lapkričio mėnesio pabaigos iki 2011 m. vasario mėnesio pabaigos, tikslių datų neatsimena. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) ji dirbo tik 1 val. per savaitę, tai į jos pareigas įėjo tik kasos dokumentų, t. y. kasos išlaidų orderių ir kasos pajamų orderių išrašymas ir pasirašymas, kuriuos jai liepdavo išrašyti įmonės kasininkas M. M.. Minėtus dokumentus ji išrašydavo tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) ofise, tuo pačiu adresu ketvirtame aukšte. Daugiau ji jokių UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų netvarkė ir į apskaitos darbo organizavimą nesikišo. Pilnai visą UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kas apie 2010 m. vasario mėnesį įvykusį sandorį tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), tai apskaitos dokumentai patvirtinantys minėtą sandorį jai pateikti nebuvo. Dėl minėtos priežasties ji jų nesuvedė ir neapskaitė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje, o kas liečia apskaitos tvarkymą UAB (duomenys neskelbtini), tai ją tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl kokios priežasties jai M. M., kuris jai pateikdavo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus, nepateikė pirminių apskaitos dokumentų, patvirtinančių sandorį tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), pasakyti negali, nes nežino. Ji tvarkingai visada apskaitą vedė pagal tai, kokius dokumentus jai pateikdavo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. M.. Tas pats ir dėl UAB (duomenys neskelbtini) sandorio su UAB (duomenys neskelbtini). Jai jokie apskaitos dokumentai patvirtinantys tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė prekių UAB (duomenys neskelbtini), pateikta nebuvo, todėl jie ir nebuvo suvesti į įmonės apskaitą, neapskaityti, nuo jų nepaskaičiuoti ir nesumokėti mokesčiai į Valstybės biudžetą kaip ir pirmu atveju. Kaip jau anksčiau apklausos metu minėjo, ji UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą pradėjo tvarkyti nuo 2010 m. birželio mėnesio pabaigos, nes prieš tai ją tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

              Kas dėl deklaracijų pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai, tai ji UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. M. raštišku įgaliojimu, buvo paskirta atsakingu asmeniu už elektroninių deklaracijų teikimo VMI. UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi raštišką sutartį su VMI dėl elektroninio deklaravimo. M. M. parašydavo jai įgaliojimą, teikti deklaracijas elektroniniu būdų, tačiau po kurio laiko, įgaliojimo rašyti jau nereikėdavo. Nuo kada UAB (duomenys neskelbtini) teikia VMI deklaracijas elektroniniu būdu, pasakyti negali, nes neatsimena. Nuo 2010 m. birželio mėnesio, kai buvo parduotos UAB (duomenys neskelbtini) akcijos ir paskirtas naujas direktorius, ji jokių deklaracijų susijusių su UAB (duomenys neskelbtini) VMI elektroniniu būdu nepateikinėjo, nes ji fiziškai jau minėtos įmonės apskaitos netvarkė, be to, ir negalėjo prisijungti prie elektroninio deklaravimo sistemos, t. y. kai ji su savo slaptažodžiu prisijungdavo prie EDS bazės, jai kompiuterio ekrane pasirodydavo visos įmonės su kuriomis ji galėdavo dirbti, tačiau jų tarpe UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo, todėl ji ir negalėjo nieko daryti. Kiek ji pamena, tai ji važiavo į VMI ir rašė laisvos formos prašymą nutraukti sutartį UAB (duomenys neskelbtini) vardu su EDS. Jei ji nebūtų nuvažiavusi į VMI ir nesurašiusi prašymo nutraukti sutartį, ji būtų turėjusi UAB (duomenys neskelbtini) elektroninį EDS priėjimą (t. 6, b. l. 51-53).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. T. parodė, kad nuo 2010 m. kovo 01 dienos dirba UAB (duomenys neskelbtini) ūkio dalies vadybininko pareigose, pagal neterminuotą darbo sutartį. Pagal šią sutartį jis yra materialiai atsakingas asmuo. Į šią įmonę jį priėmė ir darbo sutartį pasirašė minėtos įmonės direktorius M. M.. UAB (duomenys neskelbtini) įmonė jam yra girdėta, tačiau nei kam ji priklausė, nei kokia jos veikla buvo, jis nežino. Ar 2010 m. vasarą ar rudenį, jis iš ofiso adresu (duomenys neskelbtini) nešė dėžes su UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentais, pasakyti negali, nes nežino. Jis neatmetė galimybės, kad 2010 m. vasarą ar rudenį ir nešė kažkokias dėžes, bet kad tenai galėjo būti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai, tikrai nežinojo. Pačiame ofise jis jokių dėžių, kad ant jų būtų užrašytas UAB (duomenys neskelbtini) pavadinimas,  nematė. Jis pats asmeniškai dėžių į automobilius nekrauna. Jei jas reikia pakrauti į automobilį, tai jis jas nuneša į pirmą aukštą, o jau vairuotojas, kuris turi dėžes išvežti, jas pats pasikrauna (t. 6, b. l. 41).

Ikiteisminio tyrimo metu (remiantis BPK 80 str. 1 d., 82 str. 3 d. nuostata) liudytoju apklaustas E. K. parodė, kad 2010 m. birželio mėnesį, tikslios datos neatsimena, iš M., pavardės neatsimena, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri registruota (duomenys neskelbtini), kurios jis vienintelis akcininkas ir direktorius, įsigijo 100 procentų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurios veikla buvo kosmetikos tiekimas ir dantų gydymas. Kokiomis aplinkybėmis UAB (duomenys neskelbtini) buvo surasta ir susitarta su M. dėl UAB (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo, neatsimena. Tik pamena, kad M. jam susitikimo metu, kuris įvyko UAB (duomenys neskelbtini) ofise, (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo numerio dabar neatsimena, (duomenys neskelbtini), padavė visus būtinus bendrovės rekvizitus, būtinus akcijų pirkimo-pardavimo sutarčiai surašyti. Taip pat jam davė lapus, kuriuose ranka buvo surašyta, kokius buhalterinės apskaitos dokumentus ir materialines vertybes UAB (duomenys neskelbtini) perduoda. Jis pats asmeniškai surašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bei UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų ir vertybių priėmimo-perdavimo aktą. Surašius minėtus dokumentus po kelių dienų, tikslios datos jis neatsimena, jis vėl nuvažiavo pas M. į ofisą, anksčiau nurodytu adresu, kur jie abu pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bei dokumentų ir vertybių priėmimo-perdavimo aktą. Tuo metu, kai vyko ši procedūra, tai matė G. K., kuris jį tenai atvežė. Pasirašius dokumentus, kokią pinigų sumą jis sumokėjo už UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, dabar pasakyti negali, nes neatsimena. Tačiau jokių buhalterinės apskaitos dokumentų ir vertybių pagal priėmimo-perdavimo aktą jis iš M. nepaėmė, visi jie liko tame ofise, Vileišio gatvėje, namo numerio neatsimena, Vilniuje, kadangi jis neturėjo kur UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų laikyti. Viso, kiek pamena, buhalterinės apskaitos dokumentų buvo apie 10-15 dėžių įvairaus dydžio, patys dokumentai buvo susegti į segtuvus. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų saugojimo buvo pasirašyta pasaugos sutartis. Pagal minėtą pasaugos sutartį M. M. įsipareigojo kaip fizinis asmuo saugoti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus iki sutartyje numatyto termino. Pasaugos sutartį ir priedą prie jo paruošė jis. Jis paėmė tik UAB (duomenys neskelbtini) antspaudą, registracijos pažymėjimą, įstatus, debitorių-kreditorių sąrašą. Nupirkus įmonę, Registrų centrui buvo pateikta visa privaloma informacija apie UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų ir direktoriaus pasikeitimus, prieš tai surašius visus reikiamus akcininkų sprendimus. Dokumentus surašė ir pateikė Registrų centrui jis. Jam įsigijus UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, jokia veikla vykdoma nebuvo, buhalterinė apskaita tvarkoma nebuvo, deklaracijos VMI taip pat pateikiamos nebuvo. Jis pats asmeniškai iš UAB (duomenys neskelbtini) jokių darbuotojų neatleidinėjo. Jis UAB (duomenys neskelbtini) akcijas pirko tikslu, kad jas vėliau parduos. Vėliau pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurią jis pats asmeniškai paruošė, jis UAB (duomenys neskelbtini) 100 procentų akcijų pardavė G. K., tačiau už kokią pinigų sumą dabar neatsimena. Jis paruošė UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų ir vertybių priėmimo-perdavimo aktą, kurį jis kartu su G. K. pasirašė. Kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašyti minėti dokumentai, jis neatsimena. G. K. yra jo draugas ir, žinodamas, kad jis prekiauja įmonių akcijomis, paprašė vieną iš jų parduoti. Jis paruošė akcininko sprendimą, kurio pagrindu jis buvo atleistas iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų, o G. K. buvo paskirtas direktoriumi. Taip pat abu kartu su G. K. važiavo į Registrų centrą ir sutvarkė reikiamus dokumentus. Taip pat G. K. perdavė pas jį buvusį UAB (duomenys neskelbtini) antspaudą, įstatus, registracijos pažymėjimą. G. K. jis pasakė, kad visi UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai yra pas pirmą UAB (duomenys neskelbtini) savininką M.. Tačiau kiek žino G. K. minėtų dokumentų nepasiėmė. Kokią veiklą G. K. vykdė su UAB (duomenys neskelbtini) pasakyti negali, nes nežino. Be to, po kelių mėnesių, tais pačiais  metais G. K. po kiek laiko šios įmonės akcijas pardavė dar kažkam. Tik po to kai G. K. pardavė UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, tai galėjo būti žiema, tikslios datos neatsimena, jis kartu su G. K. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo laikomi UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai. Ten jų laukė dar kažkoks vaikinas, kuris kaip suprato ir nupirko iš G. K. UAB (duomenys neskelbtini)  akcijas ir automobilyje kartu su G. K. pasirašė paruoštus pirkimo dokumentus. Po to nuėjo į buvusį UAB (duomenys neskelbtini) ofisą, kur buvo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie buvo sukrauti dėžėse, jis padėjo nunešti ir pakrauti į autobusiuką, markės neatsimena, su kuriuo buvo atvažiavęs akcijų pirkėjas. Kur buvo išvežti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai pasakyti negali, nes nežino.

Kas dėl UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, tai jis tik iš tyrėjos sužinojo, kad kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, ten buvo ir neatleistų darbuotojų. UAB (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nevykdė, todėl ir darbuotojai nieko dirbti negalėjo, jokios deklaracijos pildomos ir valstybinei mokesčių inspekcijai bei Sodrai pateikiamos nebuvo. Jis asmeniškai jokių UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų nėra matęs ir su jais bendravęs. R. B. jis asmeniškai nepažįsta, jos niekada nėra matęs, kad ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) kai jis buvo akcininkas ir direktorius, nežinojo, jokių pavedimų jai tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą niekada nebuvo davęs. Dėl kokios priežasties jos iš UAB (duomenys neskelbtini) neatleido ankstesnis direktorius nežino, jis pats jos neatleido dėl to, kad net nežinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo darbuotojų, kurie buvo neatleisti (t. 6, b. l. 44-45).

Ikiteisminio tyrimo metu (remiantis BPK 80 str. 1 d., 82 str. 3 d. nuostata) liudytoju apklaustas G. K. parodė, kad E. K. pažįsta apie 20 metų, jis yra jo draugas. 2010 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos neatsimena, pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurią paruošė E., jis iš E. K., kuris užsiima įmonių akcijų prekyba, nupirko UAB (duomenys neskelbtini) 100 procentų akcijų, tačiau už kokią pinigų sumą dabar neatsimena. E. K. paruošė UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų ir vertybių priėmimo-perdavimo aktą, kurį jiedu kartu pasirašė. Be to, E. K. paruošė akcininko sprendimą, kurio pagrindu buvo atleistas iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų, o jis buvo paskirtas direktoriumi. Jis kartu su E. K. važiavo į Registrų centrą ir sutvarkė reikiamus dokumentus. Po dokumentų pasirašymo, E. K. jam perdavė UAB (duomenys neskelbtini) antspaudą, įstatus, registracijos pažymėjimą. E. K. jam pasakė, kad visi UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai yra pas pirmą UAB (duomenys neskelbtini) savininką M.. Tačiau jis tuo metu neturėjo patalpų, kur galėjo padėti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus, todėl nutarė juos pasiimti iš buvusio savininko vėliau. Tačiau po kelių savaičių nuo UAB (duomenys neskelbtini) akcijų įsigijimo, pasikeitė jo veiklos planai ir jis nutarė su UAB (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nevykdyti ir akcijas parduoti.

Kadangi jis yra žvejys ir dažnai žvejoja Vilniaus mieste Neries upėje, todėl žvejybos metu 2010 m. spalio mėnesio pabaigoje, susipažino su K., kurio pavardės dabar neatsimena. Su K., vienos iš žvejybos metu, maždaug 2010 m. gruodžio mėnesio pradžioje, tikslios datos neatsimena, išsikalbėjo, kad jis turi įmonę, tačiau pasikeitė jo planai ir jis nori akcijas parduoti. Tada K. jo klausė, ar ta įmonė turi skolų, ar yra tvarkinga. K. jis atsakė, kad skola buvo tik elektros tinklams, o šiaip pati įmonė yra tvarkinga. Tada K. pasakė, kad pagalvos ir duos atsakymą dėl akcijų pirkimo. Jis su K. pasikeitė telefono numeriais ir po kelių dienų, dabar neatsimena ar žvejybos metu, ar telefoninio pokalbio metu, K. pasakė, kad pirks UAB (duomenys neskelbtini) akcijas ir paprašė paruošti visus reikiamus dokumentus. Kokią veiklą norėjo vykdyti K. pasakyti negali, nes nežino, jo neklausė. Tada jis paprašė E. K., kad šis paruoštų visus būtinus su UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimu susijusius dokumentus. Maždaug 2010 m. gruodžio mėnesio viduryje, tikslios datos dabar neatsimena, po to kai E. K. jam pasakė, kad paruošti visi dokumentai, jis kartu su E. K. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, Vilniuje, kur atvažiavo ir K.. Visus su UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimu susijusius dokumentus jis kartu su K. pasirašė automobilyje. Pasirašius visus dokumentus, t.y. akcijų pirkimą pardavimą, vertybių ir apskaitos dokumentų perdavimą, K. jam sumokėjo 1000 Lt, nors buvo susitarta, kad akcijas jis parduoda už 2000 Lt. Jie su K. sutarė, kad likusią pinigų sumą K. jam sumokės per kelis kartus vėliau ir tada bus surašytas pinigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas. Po to K. kartu su E. K. nuėjo, kiek suprato į UAB (duomenys neskelbtini) ofisą, iš kurio matė jiedu ir dar vienas vyras, kurio jis nepažįsta ir matė pirmą kartą, jis buvo atvažiavęs kartu su K., išnešė tris dėžes, kaip suprato su UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentais ir jas pakrovė į autobusiuką, markės neatsimena, su kuriuo buvo atvažiavęs K.. Tačiau jis kartu su E. K. nelaukė, kol K. susikraus visas dėžes ir palikę jį išvažiavo. Kiek viso buvo UAB (duomenys neskelbtini) dėžių su apskaitos dokumentais, pasakyti negali, nes nematė. Taip pat negali pasakyti, kur K. išvežė ir padėjo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus ir ar jis vykdė kokią nors veiklą (t. 6, b. l. 48).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. M. parodė, kad K. M., gim. (duomenys neskelbtini), buvo jo sūnus, tačiau 2012-01-26 pasikorė dėl jam nežinomų aplinkybių. Apie tai, kad K. buvo įsigijęs UAB (duomenys neskelbtini) akcijas sužinojo tik atvykęs į šią apklausą. Pats K. jam niekada nėra minėjas, kad būtų įsigijęs anksčiau nurodytos bendrovės akcijas ir būtų perėmęs minėtos bendrovės apskaitos ir kitokius dokumentus. Daugiau šiuo klausimu nieko papasakoti negali, nes nežino (t. 6, b. l. 39)

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje 2011-07-25 pradėtas ikiteismini tyrimas pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau VMI) pranešimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos (t.1, b.l. 15).

Iš baudžiamojoje bylojęs esančio 2011-06-27 VMI patikrinimo akto matyti, kad atlikus ir UAB (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ operatyvius patikrinimus nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) tikrinamuoju laiku šioms bendrovėms išrašė PVM sąskaitų faktūrų iš viso 841436,24 Lt sumai (apmokestinamoji vertė 695401,96 Lt), t. t. 146034,28 Lt PVM. Taip pat nustatyta, kad  UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje deklaruotus duomenis nebuvo įtraukti duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) vasario mėn. išrašytas PVM sąskaitas faktūras 733656 Lt. sumai (apmokestinamoji vertė 606327 Lt) ir 127329 Lt pardavimo PVM. Todėl bendrovė 2010 m. vasario mėn. deklaravo 606327 Lt mažiau PVM apmokestinamų sandorių apmokestinamosios vertės ir 127329 Lt mažiau pardavimo PVM. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. balandžio mėn. deklaravo 12273 Lt mažiau PVM apmokestinamų sandorių (su UAB „(duomenys neskelbtini)“) apmokestinamosios vertės ir 2577 Lt mažiau pardavimo PVM. Patikrinimo akte konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir akcininku, kuomet UAB (duomenys neskelbtini) deklaravo ne visus PVM apmokestinamus sandorius ir pardavimo PVM, buvo M. M.. Šis asmuo yra UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioms UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. vasario ir balandžio mėn. išrašė PVM sąskaitas faktūras ir nedeklaravo visų PVM apmokestinamų sandorių ir pardavimo PVM pagal šias PVM sąskaitas faktūras, vienintelis akcininkas ir direktorius. Todėl šis asmuo turėjo galimybę žinoti ir žinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) nedeklaravo visų PVM apmokestinamų sandorių ir pardavimo PVM pagal UAB (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei šiose PVM sąskaitose faktūrose išskirto pardavimo PVM į biudžetą nesumokėjo (t. 1, b. l. 19-25).

Iš baudžiamojoje byloje esančios 2010-06-11 akcijų pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad iš M. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (registruota (duomenys neskelbtini)), įsigijo 100 procentų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų (t. 1, b. l. 196-199).

Iš baudžiamojoje byloje esančio 2010-06-11 UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimo Nr. 10/06/11 matyti, kad M. M. atleistas iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų nuo 2010-06-11 pačiam prašant (t. 2, b. l. 1).

Šie baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis M. M. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo M. M. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 220 str. 1 d., 222 str. 1 d.

Kaltinamojo M. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Baudžiamojoje byloje pateiktas VMI pranešimas, kuriame nurodyta dėl kokių priežasčių civilinis ieškinys pareikštas nebus (t. 5, b. l. 118-119).

Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. M. priklausančiam turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintas 2012-11-22 prokuroro nutarimu (t. 6, b. l. 140).

Kaltinamasis M. M. anksčiau teistas 2 kartus (t. 6, b. l. 70-71, 72-81), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (t. 6, b. l. 109), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 6, b. l. 105).

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. M. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, tačiau prašo sumažinti prokuroro siūlomos baudos dydį ir jos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui (t. 6, b. l. 142).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą, jog M. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas už kurias, kaip alternatyvinė bausmė numatyta bauda, todėl procesas kaltinamojo atžvilgiu gali būti užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismas atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nesunkus nusikaltimas ir apysunkis nusikaltimas), padarymo būdą, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, kad M. M. skirtinos baudos, kurios bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d.. Teisėjo vertinimu prokuroro siūlomų baudų dydis realus, todėl mažinti ar didinti jų nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, jam skirtinų baudų dydį, M. M. nustatytinas dvylikos mėnesių laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Sutinkamai su išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 420-421 str., teisėjas,-

n u s p r e n d ė :

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatyta BK 220 str. 1 d. ir nubausti 60 MGL dydžio, t. y. 7800 Lt (septynių tūkstančių aštuonių šimtų litų) bauda.

Pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatyta BK 222 str. 1 d. ir nubausti 100 MGL dydžio, t. y. 13000 Lt (trylikos tūkstančių litų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., M. M., paskirtąsias bausmes subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą 120 MGL dydžio, t. y. 15600 Lt (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų litų) baudą.

Įpareigoti M. M., 120 MGL dydžio, t. y. 15600 Lt (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų litų) baudą per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius), Dokumentų priėmimo skyrių. Nustatytu laiku nesumokėta bauda, bus išieškoma priverstinai (BVK 22 str.)

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo M. M. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti M. M., kad:

1. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę  per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas  neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas LR Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                                  Ovidijus Ramanauskas