Civilinė byla Nr. B2-1911-260/2014
Proceso Nr.2-56-3-00472-2014-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
117.1; 126.1; 126.2;
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014m. gegužės 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, sekretoriaujant DanuteiNekraševičienei, dalyvaujant atsakovės atstovui advokato padėjėjui K. J., nedalyvaujant ieškovui, teismo posėdyje nagrinėdamas ieškovo G. M. ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei S. J. individualiai įmonei,
n u s t a t ė :
Kauno apygardos teisme 2014 04 17 gautas ieškovo G. M. ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei S. J. individualiai įmonei, pagal šį ieškinį užvesta civilinė byla Nr. B2-1911-260/2014. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad su atsakove S. J. individualia įmone jis 2013 09 13 sudarė darbo sutartį, pagal kurią dirbo stogdengiu. Atsakovė jam nemokėjo darbo užmokesčio, po darbo sutarties nutraukimo 2013 10 11 neišmokėjo jam darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas.
2014 05 26 Kauno apygardos teisme buvo gautas ieškovo G. M. ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei S. J. individualiai įmonei, kuriuo ieškovas prašo iškelti bankroto bylą atsakovei, kadangi ši liko jam skolinga 4265 Lt už paslaugas Rokiškyje, į raginimus atsiskaityti nereaguoja. Todėl, ieškovo vertinimu, tikėtina, kad atsakovė yra nemoki.Pagal šį ieškinį Kauno apygardos teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. B2-2079-260/2014.
Kauno apygardos teismas 2014 05 27 nutartimi civilines bylas Nr. B2-1911-260/2014 ir Nr. B2-2079-260/2014 sujungė, palikdamas joms Nr. B2-1911-260/2014.
Atsakovė S. J. individuali įmonė 2014 05 12 atsiliepime į 2014 04 17 pateiktą ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškovo reikalavimais (b.l.24-27). Paaiškino, kad atsiskaityti su ieškovu nutraukiant darbo sutartį neturėjo galimybės, nes ieškovas paskutinę darbo dieną neatvyko į darbą, su juo susisiekti po to nepavyko. Darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas atsakovė ieškovui sumokėjo 2014 03 06, iškart, kai tik ieškovas kreipėsi į atsakovę. Kadangi atsakovė įvykdė visus įsipareigojimus ieškovui, šis neturi reikalavimo teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Vertintina, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl atsakovė prašo ieškovui paskirti 1000 Lt baudą. Be to atsakovė nurodė, kad pagal pateikiamus teismui duomenis S. J. individuali įmonė yra moki.
Ieškovas G. M. į teismo posėdį neatvyko, pateiktu 2014 05 20 prašymu prašė 2014 05 27 vyksiančiame teismo posėdyje bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
2014 05 27 vykusiame teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė atsisakyti kelti bankroto bylą atsakovei, kuri ieškovui nėra skolinga, be to yra veikianti moki įmonė, taip pat už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovui 10000 Lt baudą.
Bankroto bylą atsakovei S. J. individualiai įmonei kelti atsisakytina.
Ieškovas nurodo, kad atsakovė S. J. individuali įmonė nesumoka jam kaip buvusiam darbuotojui priklausančių su darbo santykiais išmokų, taip pat pilnai neatsiskaito už suteiktas pagal sutartį paslaugas. Atsakovė nurodo, kad ieškovui nėra skolinga.
Įmonių bankroto įstatyme nėra reglamentuota, kaip nustatoma, ar asmuo turi teisę kaip kreditorius inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kai skolininkas nesutinka su kreditoriaus reikalavimo teise. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylą, turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2–154/2008). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Tai, kad bankroto byloje vyrauja viešasis interesas nereiškia, kad teismas, o ne proceso šalys turi įrodinėti su ginčo teisingu išsprendimu susijusias aplinkybes.
Ieškovas 2014 04 17 pateiktame ieškinyje (b.l. 3) nurodė, kad atsakovė jį atleido iš darbo 2013 10 11 neišmokėdama darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų. Atsakovė pateikė byloje atsiliepimą (b.l. 24-27), kuriame paaiškino, kad atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną negalėjo dėl paties ieškovo kaltės, šiam nepasirodžius paskutinę darbo dieną darbe. Ieškovui priklausančias išmokas atsakovė ieškovui pervedė 2014 03 06, kai tik atsakovei tapo žinomi ieškovo banko sąskaitos duomenys, mokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką atsakovė neprivalo. Ieškovas 2014 05 26 pateikė teismui papildomą paaiškinimą (b.l. 55-59), kuriame nurodė, kad atsakovė nepagrįstai vėlavo jam sumokėti darbo užmokestį. Iš šių šalių nurodytų duomenų teismas sprendžia, kad tarp ieškovo ir atsakovės yra kilęs ginčas dėl ieškovo nenurodytos, tačiau iš atsakovės reikalaujamos sumos išmokų, susijusių su darbo santykiais. Duomenų, kad šis ginčas išspręstas įstatymais nustatyta darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, ieškovas nepateikė.
Ieškovas 2014 05 26 pateiktame ieškinyje (prijungtos bylos Nr. B2-2079-260/2014 2-3 lapai) nurodė, kad atsakovė jam skolinga 4265 Lt už atliktus darbus ir vengia sumokėti. Atsakovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ginčas dėl šio, atsakovės vertinimu, nepagrįsto ieškovo reikalavimo yra nagrinėjamas civilinėje byloje Rokiškio rajono apylinkės teisme. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Rokiškio rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-629-620/2014 pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei S. J. individualiai įmonei, šį ieškinį ieškovas pateikė atsakovei civilinėje byloje Nr. L2-432-260/2014 pateikus prieštaravimus dėl teismo 2014 03 20 priimto įsakymo dėl 4265 Lt skolos išieškojimo, teismui tokį įsakymą panaikinus.
Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turi teisę siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012).
Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė jam yra tikrai skolinga, vengia mokėti su darbo santykiais priklausančias išmokas, teismas sprendžia, kad vien galimo įsiskolinimo buvimo ar galimo skolos neapmokėjimo faktas, esant neapibrėžtam skolos dydžiui bei ginčui dėl skolos fakto, negali būti savarankišku pagrindu bankroto bylai iškelti. Teismo vertinimu, ieškovas, norėdamas inicijuoti atsakovei bankroto bylą, iš pradžių turėtų išspręsti kilusį ginčą, pareikšdamas ieškinį dėl jo nurodomo atsakovės įsiskolinimo priteisimo ginčo teisenos tvarka ir tik išsprendus kilusį ginčą įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimas būtų patenkintas, bei nesant galimybės išieškoti priteistų sumų iš atsakovo, inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsakovui tuo pagrindu, kad įmonė neatsiskaito su darbuotoju ar nesumoka kreditoriui už paslaugas.
Atsisakydamas iškelti bankroto bylą, teismas atsižvelgia ir į atsakovės turtinę padėtį. Iš pateiktų duomenų apie įmonės 116689 Lt vertės turimą turtą, 98891 Lt debitorinius įsiskolinimus ir 53533 Lt kreditorinius įsiskolinimus, kurių mokėjimo terminai sueis tik 2014 m. gegužės-birželio mėnesiais (b.l.41-43), teismas neturi pagrindo vertinti, kad atsakovė S. J. individuali įmonė yra nemoki.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teismas daro išvadą, kadnenustačius atsakovės nemokumo ir esant ginčui dėl atsakovės įsiskolinimų ieškovui ir kaip buvusiam įmonės darbuotojui, ir kaip kreditoriui už suteiktas paslaugas, nėra pagrindo atsakovui iškelti bankroto bylą.
Atsisakydamas iškelti atsakovei bankroto bylą, teismas vertina, kad ieškovas pasirinko netinkamą būdą galimai pažeistoms savo teisėms ginti, o ne piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl netenkina atsakovės prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Vadovaudamasis CPK 290 straipsniu, Įmonių bankroto įstatymu, teismas
n u t a r i a :
Atsisakyti iškelti bankroto bylą S. J. individualiai įmonei.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Raimondas Buzelis