Administracinė byla Nr. I-5869-426/2015
Proceso Nr. 3-61-3-05560-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Paulauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir pensijos dalies priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
R. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2014-11-28 sprendimą Nr. 1D-8465(11); 2) priteisti pareiškėjui iš Ministerijos dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. nuostatų taikymo nuo 2012-01-01 iki 2014-01-01 neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (b. l. 1–6, 11–13).
Pagrįsdamas savo reikalavimus, paaiškino, kad Ministerijos sprendimu jam buvo paskirta valstybinė pensija, kuri buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. nuostatomis. Nurodo, kad dėl pensijos nepriemokos kreipėsi į Ministeriją, kuri skundžiamu 2014-11-28 sprendimu jo prašymą atmetė. Pažymi, kad Laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymu buvo pratęstas Laikinojo įstatymo galiojimas ne visoms pensijinėms išmokoms, o tik jų daliai, todėl yra diskriminuojamos atskiros asmenų grupės, pažeidžiami teisinės valstybės principai.
Savo reikalavimus pareiškėjas pagrindė ir Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais išaiškinimais.
Atsakovė Ministerija, atstovaujanti ir atsakovę Lietuvos valstybę, teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti (b. l. 18). Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad pareiškėjui pensija buvo mokama taikant tuo metu galiojusias Laikinojo įstatymo nuostatas.
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad Ministerijos 2001-09-05 sprendimu R. B. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri buvo perskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. nuostatas (b. l. 8–9, 17). Dėl paskirtos pensijos sumažinimo pareiškėjas 2014-11-04 kreipėsi su prašymu į Ministeriją, kuri 2014-11-28 sprendimu Nr. 1D-8465(11) išaiškino, kad pareiškėjo teiktas prašymas dėl pensijos nepriemokos jau buvo išnagrinėtas, o naujų duomenų, leidžiančiu abejoti priimtu sprendimu, nepateikta (b. l. 7).
Vertinant pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį pažymėtina, kad Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., pastarasis, be kita ko, taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Pagal įstatymo nuostatas pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.
Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad „paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę“.
Laikinojo įstatymo 15 str. (redakcijos, įsigaliojusios nuo 210-01-01) buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31.
2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 ir 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu Nr. XII-92, be kita ko, buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams.
Iš R. B. teismui pateikto skundo motyvų bei jame nurodytų aplinkybių, matyti, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo gaunamos pensijos perskaičiavimo matematinio teisingumo, o skundo reikalavimai iš esmės yra grindžiami abejonėmis, ar 2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas ir 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas atitinka Konstitucijos 29 str. įtvirtintą asmenų lygybės principą.
Taigi, nagrinėjant pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti, ar jo gaunama pensija buvo pagrįstai bei teisėtai perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis, kurių galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2013-12-31.
Nagrinėjamo ginčo atveju yra reikšmingi Konstitucinio Teismo 2015-04-14 nutarime pateikti išaiškinimai. Minėtame nutarime Konstitucinis teismas pripažino, kad 2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo 2015-04-14 nutarime pateiktus išaiškinimus, pripažintina, kad pareiškėjo gaunama pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis, buvo perskaičiuota pagrįstai bei teisėtai, todėl skundo reikalavimas dėl pareiškėjo nurodytos pensijos nepriemokos priteisimo nepagrįstas ir atmestinas.
Pensijas mokančios institucijos sprendimo, kuriuo ikiteismine tvarka išnagrinėjamas prašymas dėl pensijos nepriemokos grąžinimo, teisinė reikšmė ne kartą aptarta teisminėje praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad toks sprendimas, nevertinant jo turinio, iš esmės patvirtina faktą, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pensijos nepriemokos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartis adm. b. Nr. A444-2232/2013 ir kt).
Taigi, pareiškėjo skundo reikalavimas, kuriuo prašoma panaikinti Ministerijos 2014-11-28 sprendimą nelaikytinas savarankišku reikalavimu, yra tiesiogiai susijęs su skundo reikalavimo, kuriuo prašoma priteisti pensijos nepriemoką, pagrįstumu bei teisėtumu, t. y. išvestinis šio reikalavimo atžvilgiu.
Teismui konstatavus, kad R. B. pensija buvo apskaičiuojam bei mokama tinkamai taikant teisės aktus, o pareiškėjas teisės į jo nurodytą pensijos nepriemoką neįgijo, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
Pareiškėjo R. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Bronius Januška
Rūta Miliuvienė
Irena Paulauskienė