Civilinė byla Nr. e2-609-808/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06813-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,

sekretoriaujant Deimenai Krasauskaitei,

dalyvaujant ieškovei A. O. M.,

atsakovės Lietuvos Respublikos atstovams – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Ramūnui Valatkai ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Neringai Šeškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. O. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl daikto išreikalavimo, tretieji asmenys – A. M., N. B.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė A. O. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, prašydama išreikalauti iš atsakovės svetimo neteisėto valdymo ieškovės tėvo M. M. 15 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini) ir perduoti šią žemę nuosavybės teisėmis ieškovei.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė nėra ginčo žemės savininkė, todėl neturi teisės jos valdyti ir  disponuoti. Teigia, kad šią aplinkybę pagrindžia VĮ Registrų centro 2017 m. rugsėjo 20 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad ieškovės tėvas M. M. jokios žemės neturėjo ir neturi, taip pat 2018 m. birželio 4 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog M. M. žemė nėra įregistruota valstybės vardu. Ieškovės teigimu, tai reiškia, kad duomenys apie jos tėvo žemę apskritai yra panaikinti, siekiant nuslėpti įvykdytą nusikaltimą, užgrobiant tėvo žemę. Ieškovės teigimu, valstybės pareigūnai ginčo žemę privalėjo grąžinti iki 1992 m. sausio 28 d., tačiau ji iki šiol negrąžinta. Be to, paaiškėjo, kad M. M. žemę, kaip valstybei priklausančią žemę, Kauno apskrities viršininko administracijos pareigūnai įtraukė į bendrą žemės plotą, skiriamą naudotis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijai. Anot ieškovės, ginčo žemė niekada nebuvo nacionalizuota, ji buvo atimta, kai ieškovės šeima buvo tremiama į Sibirą, todėl žemė privalėjo būti grąžinta kaip nusikalstamais veiksmais užgrobtas turtas.

3.       Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,  atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atstovui – šio pobūdžio santykiuose valstybę turi atstovauti Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

4.       Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nėra ir nebuvo ginčo žemės savininkė, nes nuosavybės teisės į buvusio savininko M. M. žemę yra atkurtos ieškovės broliui J. V. M. Pažymėjo, kad yra ne vienas teismo sprendimas, konstatuojantis nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumą, taip pat ir ginčo žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei ir jos perdavimo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijai teisėtumą, todėl nėra pagrindo ieškinio tenkinti.

5.       Trečiasis asmuo N. B. atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė kartu su J. V. M. paveldėjo jų tėvo M. M. žemę. Po J. V. M. mirties jo turtą paveldėjo trečiasis asmuo A. M. (N. B. brolis).

6.       Trečiasis asmuo A. M. atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė kartu su J. V. M. paveldėjo jų tėvo M. M. žemę. Po J. V. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė jis pats - trečiasis asmuo A. M.. Su ieškove yra susitarta, kad grąžinus M. M. žemę, jie ją valdys kartu.

7.       Dubliku ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus.

8.       Tripliku atsakovė palaikė atsiliepimuose į ieškinį išdėstytas aplinkybes ir argumentus.

9.       Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Nurodė, kad ta žemė yra jos tėvo. Nėra ginčo, kad tą žemę valdo valstybė. Ginčas yra ar žemė valdoma teisėtai. Patvirtino, kad jos (ieškovės) brolis J. V. M. yra miręs ir jo turtą paveldėjo jo vaikai (tretieji asmenys), kurių paveldėjimo teises ji (ieškovė) pripažįsta. Brolis paprašė grąžinti nuosavybės teisę į žemę ieškovei ir mamai. Ieškovės teigimu, ji yra tos žemės savininkė, nors teismo sprendimu ir yra nustatyta, jog brolis yra žemės savininkas ir jo turtą paveldėjo jo vaikai (tretieji asmenys). Ieškovės nuomone, tik formaliai yra teigiama, jog yra atkurtos teisės į žemę. Ji negali susitaikyti su esama neteisybe. Jos teigimu, atsakovės atstovai yra neteisūs, kad kreiptis į teismą galėtų tik brolio vaikai.

10.       Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovas Ramūnas Valatka prašė ieškinį atmesti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Nurodė, kad tai ne pirma byla su ieškove. Konkrečiu atveju ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes neturi įgaliojimo atstovauti paveldėtojų interesų. Paaiškino, kad tuo metu galiojo tokia tvarka, kad nuosavybė galėjo būti atkurta vienam asmeniui, tik kai kiti asmenys jos atsisakė. Ieškovė nenori įtraukti kitų asmenų, nors Lietuvos apeliacinis teismas yra aiškiai pasisakęs, kad ieškovė nėra žemės savininkė. Taigi ji neturi reikalavimo teisės, o šiuo ieškiniu ji kvestionuoja jau įsiteisėjusį minėto teismo sprendimą.

11.       Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atstovė Neringa Šeškienė prašė ieškinį atmesti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Nurodė, kad iš esmės pritaria kito atstovo pateiktiems argumentams.

12.       Tretieji asmenys A. M. ir N. B. teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

Dėl ginčo žemės išreikalavimo

13.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė, reikšdama vindikacinį ieškinį, siekia pasinaudoti teise išreikalauti daiktą iš, jos teigimu, svetimo neteisėto valdymo.

14.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, tai yra jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra.

15.       Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Reikšdamas vindikacinį reikalavimą ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017). Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o būtent ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-44/2009; ir kt.).

16.       Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja ginčo žemės sklypą išreikalauti iš atsakovės. Atsakovės atstovai savo atsikirtimuose nurodė, kad ieškovė neįrodė vindikacinio ieškinio pagrįstumo, nes nuosavybės teisės į ginčo žemę buvo atkurtos ne jai (ieškovei), bet jos broliui, pastarajam sumokant kompensaciją. Dėl šių aplinkybių teismai yra jau pasisakę savo procesiniuose sprendimuose.

17.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-585-261/2015, apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs bylą, konstatavo, jog nuosavybės teisių atkūrimo būdą nustatė Kauno apskrities viršininkas 2006 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 02-05-11348 ir nuosavybės teisės buvo atkurtos Kauno apskrities viršininko 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 52/11965, kurio turinys patvirtina, kad J. V. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 14,97 ha žemės ir 0,03 ha miško ir nustatytas atlyginimo būdas už nurodytą nekilnojamąjį turtą pinigais. Toks atkūrimo būdas atitinka Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 5 punktą, kai pinigais atlyginama už išperkamą kaimo vietovėje žemę, mišką. Esant šioms aplinkybėms, Kauno apskrities viršininko 2006 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. 52/11965 gali būti įvykdytas tik išmokant J. V. M. sprendime nurodytą pinigų sumą, bet negali būti įvykdytas perduodant sprendime nurodyto dydžio žemės sklypą.

18.       Kaip minėta, įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (CPK 182 straipsnio 2 punktas) nustatyta, jog už ginčo žemės sklypą ieškovės broliui buvo atkurtos nuosavybės teisės, sumokant piniginę kompensaciją. Taigi, ieškovės argumentai, kad valstybė nusikalstamais veiksmais užgrobė ieškovės žemę ir ją neteisėtai valdo, yra nepagrįsti leistinais įrodymais, todėl atmetami.

19.       Civilinėje teisėje galioja bendras sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnis), kuris, be kita ko, reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Jeigu asmuo yra turto valdytojas, tai jo valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.26 straipsnio 2 dalis). Asmuo, ketinantis nutraukti valdymą ar turintis kitokių reikalavimų turto valdytojui, jeigu tai yra nagrinėjamos bylos dalykas, turi įrodyti aplinkybę, kad valdymas nesąžiningas. Taigi, turto valdytoju esantis asmuo preziumuojamas esąs sąžiningas. Jo nesąžiningumą turi įrodyti asmuo, tai teigiantis (CPK 178 straipsnis). Sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija.

20.       Kaip minėta, vindikaciniu ieškiniu pažeistos teisės ginamos tuo atveju, kai daikto savininkas nustojo valdyti daiktą ne savo valia ir daiktą be jokio teisinio pagrindo valdo kitas asmuo, su kuriuo daikto savininko nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ginčo žemę valstybė valdo be jokio teisinio pagrindo. Savo ieškinio reikalavimus ieškovė iš esmės grindė samprotavimais ir deklaratyviais teiginiais apie padarytą nusikalstamą veiką bei neteisėtus veiksmus dėl to, jog buvo neteisingai išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas. Pažymėtina, jog ieškovė negali ginčyti kitose bylose įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytų faktų ir teisinių santykių, padarytų išvadų (CPK 279 straipsnio 4 dalis), apie tai yra pasisakęs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-532-567/2022, atmetęs ieškovės apeliacinį skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

21.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė būtinų vindikacinio reikalavimo sąlygų, t. y. nepaneigė atsakovės, kaip turto valdytojos sąžiningumo, prezumpcijos, teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimas dėl daikto išreikalavimo iš atsakovės yra atmetamas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 12 ir 178 straipsniai).

Dėl atsakovės atstovo (ne)tinkamumo

22.       Įstatymas numato, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014). Taigi, atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, o taip pat rungimosi principus, ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Tokiu bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014). Aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015).

23.       Subjektai, atstovaujantys valstybę ir Vyriausybę teismuose, yra nustatyti Lietuvos Respublikos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“. Šio nutarimo 3.14.1 papunktyje numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. keitėsi Nacionalinės žemės tarnybos pavaldumas – įstaigą iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos perėmė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija), atstovauja valstybę bylose dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų dėl valstybinės žemės sandorių, nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo.

24.       Atsižvelgiant į išdėstytą, nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teiginiu, jog ji nėra tinkama atstovė šioje byloje. Todėl šiuo pagrindu ieškinys taip pat atmetamas.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų

25.       Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (26,56 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos, atsižvelgiant į bylos baigtį, priteisiamos valstybei iš ieškovės (CPK 92 ir 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės A. O. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                        Gražina Žukauskienė