VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teisėjų Jurgitos Mačionytės, Viktoro Dovidaičio,

sekretoriaujant Ilonai Petrovskai,

dalyvaujant prokurorui Josifui Gigevičiui,

gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,

nuteistajam V. P. (V. P.)

teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. (V. P.) pripažintas kaltu ir nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (už vagystę iš S. K. automobilio) – laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (už pasikėsinimą pagrobti turtą iš S. K. automobilio) – laisvės atėmimu 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (už vagystę iš J. K. sodo namelio) laisvės atėmimu – 2 metams ir 2 mėnesiams.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. pagrindu paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (už vagystę ir pasikėsinimą padaryti vagystę iš S. K. automobilį) subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., prie bausmės, paskirtos pagal BK 178 str. 2 d. (už vagystę iš J. K. sodo namelio) iš dalies pridėta subendrinta bausmė pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (už vagystę ir pasikėsinimą padaryti vagystę iš S. K. automobilio) ir V. P. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-11-24 nutartimi subendrinta bausmė pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-05 ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-08-19 nuosprendžius ir V. P. paskirta galutinė subendrinta 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2012-05-09, į atliktos bausmės laiką visiškai įskaitant bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-05 ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-08-19 nuosprendžius.  Iš V. P. priteista 112,97 Lt nukentėjusiojo S. K. (S. K.) naudai turtinei žalai atlyginti.

Iš V. P. (V. P.) priteista 1 332,99  Lt nukentėjusiosios J. K. naudai turtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

V. P. nuteistas už tai, kad jis pagrobė bei kėsinosi pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į saugyklą, o būtent, 2011 m. birželio 23 d., apie 21.50 val., prie parduotuvės „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini), išlaužęs automobilio AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio S. K., vairuotojo durelių spynelę, iš automobilio pagrobė 2 vnt. automobilinių kvepalų „AMBIPUR“ atsargines kapsules, vienos kapsulės vertė - 18,99 Lt, bendrai 37,98 Lt. sumai, purškiamus automobilinius kvepalus „AMBIPUR“ - 24,99 Lt. vertės, USB atmintinės raktą - 50 Lt vertės bei,  tęsdamas nusikalstamą veiką, perlipęs ant galinės automobilio sėdynės, ištraukęs, pasikėsino pagrobti garso kolonėlę - 250 Lt vertės, kuri buvo pritvirtinta ant galinės automobilio panelės, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jį pamatė ir bandė sulaikyti nukentėjusysis S. K.. Iš viso V. P. pagrobė S. K. turto už  112,97 Lt sumą, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.

Be to, V. P. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent: laikotarpyje nuo 2011-07-02, 18.00 val., iki 2011-07-05, 14.30 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, išlaužęs virtuvės lango rėmą, įsibrovė į sodo namelį, esantį U. S. 12-oji  g. Nr. 12, Vilniuje, priklausantį J. K. iš kur pagrobė duonkepę „MULINEX“ - 350 Lt vertės, muzikinį centrą „PANASONIC“ - 500 Lt vertės, kavos pakelį „Lavaza“-17,99 Lt vertės, kavos pakelį „MERRILD - 10 Lt vertės, vieno litro talpos stiklainį su medumi - 20 Lt vertės bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, sulaužęs nurodyto namo kieme sandėliuko pakabinamą spyną, įsibrovęs į sandėliuko vidų ir pagrobė  iš ten elektrinę žoliapjovę - 300 Lt. vertės, 2 turistines kėdes, vienos kėdės vertė - 25 Lt, bendrai 50 Lt sumai, pripučiamą čiužinį - 45 Lt vertės, halogeninį prožektorių 25 Lt vertės, pagalvėlę - 15 Lt vertės, iš viso pagrobė nukentėjusiajai J. K. priklausančio turto 1332,99 Lt sumai, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str.  2 d..

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo švelninti jam paskirtą bausmę ir nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria jam nuspręsta skirti gana didelę bausmę už nesunkius nusikaltimus ir su dalimi, kuria subendrinta ši ir paskirta galutinė bausmė. Teismas nepagrįstai netaikė lengvinančių aplinkybių, kadangi atskirose baudžiamosiose veikose jis yra visiškai prisipažinęs ir gailisi padaręs nusikaltimus. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas, jo manymu, neteisingai paskyrė bausmes (BPK 328 str. 2 p.). Atsižvelgiant į BK 54 str., jo veiksmai turėtų būti vertinami ne kaip nesunkūs nusikaltimai (BK 11 str.), bet kaip baudžiamasis nusižengimas (BK 12 str.), už kurį numatyta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą. Šiuo atveju, labai didelė laisvės atėmimo bausmė ir ji turėtų būti peržiūrėta. Bendrinant bausmes buvo netinkamai pritaikyta BK 63 str. 1 ir 4 d., kadangi yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo užtikrinti, kad asmuo būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn lygiai taip pat, kaip priimant vieną, o ne kelis nuosprendžius, priešingu atveju būtų pažeistas lygybės prieš įstatymą bei teisingumo principai. Be to, teismas nepagrįstai minėjo 13 teistumų, kadangi jie neturi nieko bendro su nusikalstamomis veikomis už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu ir parodo teismo priešiškumą jo atžvilgiu ir neobjektyvumą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas prisipažino ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (2005 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-591/2005; 2005 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-609/2005). Šiuo atveju, V. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje prisipažino tik dėl vagystės iš iš J. K. sodo namelio. Tačiau, kaip matyti iš Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro 2011-07-28 specialisto išvados Nr. 140-(4680)-IS1-4433 (t.1, b.l. 55-56) ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2011-08-19 rašto Nr. 140-S2-1107, vienas pėdsakas, paimtas Uosių sodų 12 g. 12, sutampa su V. P. rankų delnų atspaudais. Iš 2011-09-07 įtariamojo apklausos protokolo (t.1, b.l. 92-95) matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl minėtos vagystės V. P. neprisipažino. Pažymėtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270/2008), kad pagal teismų praktiką nelaikytina prisipažinimu situacija, kai kaltininkas prisipažįsta ne laisva valia, o verčiamas byloje surinktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-400/2004, 2K-470/2004, 2K-123/2005). Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino V. P. jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padarius nusikalstamą veiką.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. P. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, V. P. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

V. P. padarė du ir pasikėsino padaryti vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus (BK 178 str. 2 d., 11 str. 4 d.). V. P. anksčiau ne vieną kartą teistas  (t.1, b.l. 108-115, 118-119,121-132, 134-137, 140-142, 146-149, 155-172), nedirba (t.1, b.l. 180), darbo biržoje registruotas (t.1, b.l. 181). Pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis V. P. nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.) ir jam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau V. P. jau taikytas įstatymas „Dėl amnestijos akto“ ir jis nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000-06-16 ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000-10-19 nuosprendžiais), jam jau buvo bausmės vykdymas atidėtas (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001-02-07 ir Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2001-05-07 nuosprendžiais), tačiau ir po to nuteistasis išvadų nepadarė, nenorėjo paklusti įstatymų reikalavimams, padarė nusikaltimų, už kuriuos nuteistas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, kurias atliko, arešto bausme, tačiau išvadų nepadarė ir padarė nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, ženkliai mažesnes nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Atsižvelgus į bylos aplinkybes, kolegijos nuomone, nuteistajam V. P. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę, įvertinti jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai lemia ar bus pasiekti tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d.. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. P. netaikė BK 75 str. ir neatidėjo jam paskirtosios bausmės vykdymo. Vienas bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., yra paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, V. P. anksčiau ne kartą teistas, todėl, įvertinus visas bylos aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmė teisingai subendrinta nepažeidžiant BK 63, 64 str. reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrinant bausmes už vagystę ir pasikėsinimą padaryti vagystę iš S. K. automobilio buvo vadovautasi BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. ir ir taikytas bausmių apėmimo būdas esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Dar kitas nusikalstamas veikas pripažinti padarytomis esant idealiai nusikaltimų sutapčiai nėra teisinio pagrindo, kadangi vogta buvo skirtingais veiksmais, iš kitų šaltinių, kitais būdais, kitu laiko momentu ir todėl akivaizdu, kad susiformavus kitai tyčiai. Atkreiptinas dėmesys, kad net V. P. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, yra labai artima BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad skirdamas galutinę subendrintą bausmę teismas neužtikrino, kad asmuo būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn lygiai taip pat, kaip priimant vieną, o ne kelis nuosprendžius, kad jam paskirta aiškiai per griežta bausmė.

Apeliacinio skundo argumentas apie nesunkius nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimas neargumentuotas ir nepagrįstas, kadangi įstatymas nenumato galimybės apysunkius nusikaltimus vertinti kaip nesunkius arba baudžiamuosius nusižengimus, o apelianto padaryti nusikaltimai, kaip numatyta BK 178 str. 2 d. ir 11 str. 4 d., yra priskiriami apysunkiams nusikaltimams. Teismas pagrįstai atsižvelgė, kad V. P. anksčiau teistas, kadangi minėta aplinkybė apibūdina jo asmenybę ir tai, kad jis praeityje darė nusikaltimus, parodo didesnę tikimybę, kad jis ir ateityje darys nusikaltimus.

Esant tokioms aplinkybėms, švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, tame tarpe nesutikimu su nuosprendžiu, nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                          (parašas)                                          Stasys Lemežis

Teisėjai                                                        (parašai)                                          Jurgita Mačionytė

                                                                                                                              Viktoras Dovidaitis

Nuorašas tikras:                                                                                                    Stasys Lemežis

Teisėjas