Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4994-957/2014
Proceso Nr. 4-68-3-04392-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5; 45.4.7.
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2014 m. birželio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,
sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), bedarbiui, vidurinio išsilavinimo, nevedusiam, administracine tvarka baustam, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė :
J. S., 2013 m. rugsėjo 23 d., apie 16.15 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija) (toliau – ir KET) 14 ir 133 punkto reikalavimus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones vairavo automobilį „Mazda 626“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio bortus ir juos bei automobilį apgadino. Taip J. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
J. S., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos ir taip pažeidė KET 234 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Be to, J. S., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje vairavo automobilį „Mazda 626“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam neatlikta techninė apžiūra ir taip pažeidė KET 236 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. S. apklausiamas teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis teisės vairuoti transporto priemones neturi, 2013 m. rugsėjo 23 d. apie 16 val. buvo namie, pas panelę, (duomenys neskelbtini), išėjo iš namų į kioskelį, ten sutiko draugus, nusipirko alkoholinio gėrimo. Matė stovintį automobilį ant šaligatvio, tada atvažiavo pareigūnai ir jį sulaikė dėl to, kad viešoje vietoje alaus gėrė. Po to nubaudė už tai. Automobilio Mazda jis nevairavo, jo tik paprašė padėti nustumti jį nuo šaligatvio. Buvo daug žmonių prie kioskelio. Kodėl būtent jį susiejo su įvykiu, jis nežino, V. D. pats vos ne gulėjo prie kioskelio girtas. Pas V. D. jis buvo prieš tai, prieš kokias tris valandas ir iš ryto buvo pas jį atvažiavęs.
Liudytojas Ž. L. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK, Kelių policijos valdybos, Kelių patrulių rinktinės, 2-os kuopos 3-io būrio patruliu. Buvo atvažiavęs į įvykio vietą, stovėjo automobilis ant borto užvažiavęs ir šalia stovėjo kiti asmenys, kurie sakė, kad jie nevairavo. Buvo įformintas įvykis ir automobilis nuvežtas į saugomą aikštelę, o asmenį nustatinėjo tyrėjai. Ko gero, kas surašinėjo administracinio teisės pažeidimo protokolą, tas ir tyrė, koks asmuo vairavo. Tuo metu šio asmens (J. S.), atrodo, nebuvo vietoje, patruliai buvo išvežę vieną asmenį už viešosios tvarkos pažeidimą.
Liudytojas V. D. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad jau nepamena tos dienos aplinkybių, gerai išgėrė tada. 2013 m. rugsėjo 23 d. galėjo viskas būti. Tą dieną iš pat ryto atvažiavo pas jį draugas J. S. aplankyti. Jam (V. D.) koja sulaužyta buvo, padaugino ir po to mašinoje atsibudo, kur ten atsitrenkė prie stotelės. Kartu į mašiną su J. S. nuėjo. Gėrė ir mašinoje, J. S. sėdėjo už vairo, t. y. vairuotojo vietoje, bet tuo metu nevažiavo niekur. Patį įvykį pamena tik nuo tada, kai į bordiūrą atsitrenkė. Dar draugų buvo mašinoje ir J. S. buvo mašinoje. Policijoje rašė paaiškinimą, tačiau jis neteisingas, nes jis tik galvojo, kad J. S. važiavo. Ar J. S. per tą visą laiką buvo išėjęs iš mašinos, jis nežino, nes girtas buvo. Kai atsibudo, J. S. jau nebuvo. Automobilis priklauso jam, G. B. užrašyta kaip savininkas, bet jau perrašytas automobilis, tada irgi jis priklausė jam, buvo tik neperrašytas. Jis nežino, kas vairavo, tada tik pagalvojo, kad J. S.. Sėdėjo mašinoje, S. sėdėjo už vairuotojo vietos, aš „trūkau“.
Liudytojas R. G. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad surašė J. S. administracinių teisės pažeidimų protokolą. Žaliųjų ežerų g. automobilis „Mazda‘ išvertė kelio bortą ir kelio ženklą, vairuotojas pasišalino. Jis ilgai ieškojo automobilio savininko V. D., kuris vėliau paaiškinime nurodė, kad vairavo būtent J. S., nes jam pačiam buvo lūžusi koja. J. S. neigė vairavęs, o V. D. paaiškino, kad kartu važiavo, kartu gėrė ir J. S. vairavo. V. D. davė jam automobilį, taip nusprendė begerdami.
Iš 2014 m. balandžio 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame nurodytos visos J. S. padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 2-3).
Iš 2014 m. kovo 23 d. nutarimo matyti, kad juo pratęstas nuobaudos skyrimo terminas J. S. (b. l. 4).
Iš 2013 m. rugsėjo 23 d. pareigūno Ž. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodytos eismo įvykio aplinkybės bei transporto priemonės ir kelio įrangos apgadinimai, pridėta įvykio vietos schema (b. l. 5-6).
Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyti transporto priemonės duomenys bei apgadinimai (b. l. 7).
Iš policijos pareigūno M. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodyta, jog buvo gautas pranešimas apie neblaivų vairuotoją, atvykus rastas automobilis „Mazda“, kuris stovėjo ant šaligatvio daužtas, taip pat nurodyti pareigūnų veiksmai tiriant eismo įvykio aplinkybes (b. l. 8).
2013 m. rugsėjo 23 d. pažymoje užfiksuoti transporto priemonės apgadinimai (b. l. 9).
Iš 2014 m. balandžio 8 d. V. D. paaiškinimo matyti, kad jis davė transporto priemonę „Mazda“ J. S., važiavo kartu su juo ir šis nesuvaldęs automobilio trenkėsi į bordiūrą (b. l. 10).
Iš J. S. 2014 m. balandžio 9 d. paaiškinimo matyti, kad jis neigė vairavęs transporto priemonę ir sukėlęs eismo įvykį (b. l. 11).
Iš nuotraukų matyti automobilio „Mazda 626“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadinimai bei įvykio vieta (b. l. 14-15).
Teismas, ATPK 257 straipsnio nustatyta tvarka įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad J. S. kaltė, padarius ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, visiškai įrodyta.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė tam, kas padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Iš byloje esančio J. S. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės jo padaryto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 2-3). Nors iš J. S. paaiškinimo bei jo teisme duotų parodymų matyti, kad jis neigia vairavęs automobilį „Mazda 626“ ir sukėlęs eismo įvykį, bei tvirtina, jog tik stūmė automobilį nuo šaligatvio (b. l. 11), tačiau tokius jo teiginius paneigia kiti surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai. Kaip minėta, teismo posėdyje J. S. kaltės nepripažino ir parodė, kad jis teisės vairuoti transporto priemones neturi. Įvykio dienos rytą buvo pas V. D., tačiau vėliau išėjo pas savo draugę ir jokio automobilio nevairavo bei eismo įvykio nesukėlė. Buvo netoliese po įvykio, todėl kitų asmenų paprašytas tik bandė nustumti automobilį nuo šaligatvio. Vis dėlto pažymėtina, kad iš byloje esančio V. D. 2014 m. balandžio 4 d. paaiškinimo matyti, jog jis automobilį „Mazda 626“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) davė draugui J. S. tam, kad šis nuvažiuotų į parduotuvę. Kartu su juo buvo ir pats V. D.. J. S. nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į bordiūrą (b. l. 10). Nors paaiškinime nurodytas aplinkybes liudytojas V. D. teismo posėdyje iš dalies neigė, teigdamas, kad duodamas tokį paaiškinimą jis tik galvojo, kad automobilį vairavo J. S., bet pats to nematė, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti šiame paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis. Teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas R. G. parodė, kad jis surašė J. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl eismo įvykio sukėlimo, bei pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Jis ilgai ieškojo automobilio savininko V. D., kurį suradus šis nedviprasmiškai nurodė, kad automobilį vairavo būtent J. S.. Tokia versija pareigūnas neturėjo pagrindo abejoti, nes pats V. D. tuo metu buvo sulaužyta koja. Pažymėtina, kad teismo posėdyje V. D. taip pat parodė, jog įvykio dieną jis buvo sulaužyta koja, o pas jį buvo atvyko draugas J. S. su kuriuo jie abu girtavo. Alkoholį gėrė ir jam priklausančiame automobilyje „Mazda“, į jį nuėjo kartu ir būtent J. S. sėdo už vairo, tačiau tuo metu niekur nevažiavo. Jis dėl girtumo kitų aplinkybių neprisimena, prabudo nuo smūgio, tačiau J. S. šalia jau nebuvo. Taigi, bendrame pirmiau aptartų įrodymų kontekste teismas sprendžia, kad bylos tyrimo metu duotame V. D. paaiškinime užfiksuotas faktas, jog automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė būtent J. S., kuris pagal V. D. teisme duotus parodymus sėdėjo vairuotojo vietoje, atitinka objektyvią tiesą. Pažymėtina, kad KET 133 punkte nustatyta, jog vairuotojas pasirinkdamas važiavimo greitį turi atsižvelgti į vairavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Teismo vertinimu, J. S., vairuodamas transporto priemonę KET 133 punkto reikalavimų nesilaikė, nesuvaldė automobilio ir sukėlė eismo įvykį atsitrenkęs kelio bortus. Iš byloje esančių nuotraukų bei papildomos informacijos apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Mazda“ bei kelio bortai (b. l. 7, 14-15). Be to, kad buvo apgadintas automobilis „Mazda“ bei bortelis patvirtina Kelių policijos valdybos pažyma (b. l. 9), eismo įvykio vietos shema (b. l. 6) bei papildomi duomenys apie įvykį (b. l. 7). Iš policijos pareigūno M. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013 m. rugsėjo 23 d. apie 16.15 val. buvo gautas pranešimas, kad su „Mazda“ Ožkinių gatvėje važinėja girtas vairuotojas, atvykus ties (duomenys neskelbtini) pareigūnai rado automobilį „Mazda“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris stovėjo užvažiavęs ant šaligatvio, visas automobilio priekis buvo daužtas, aplinkiniai nežinojo, kieno tai automobilis ir kas jį vairavo (b. l. 8), be to, patrulio Ž. L. 2013 m. rugsėjo 23 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog buvo matyti, kad nuo kalnelio atvažiuojant trenkėsi į bordiūrus, taip apgadindamas vieną iš jų ir sugadinęs transporto priemonę, nežinomas vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, automobilis priverstinai nuvežtas vilkiku (b. l. 5). Teismo posėdyje apklaustas liudytojas policijos pareigūnas Ž. L. tokius savo parodymus patvirtino. Esant pirmiau išdėstytiems ir aptartiems įrodymams teismas konstatuoja, kad J. S. pažeisdamas KET 133 punkto reikalavimus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones vairavo automobilį „Mazda 626“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio bortus ir juos bei automobilį apgadino. Pagal tokias nustatytas faktines įvykio aplinkybes J. S. veika kvalifikuotina kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį inter alia atsako ir vairuotojas, kuris pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad pirmiau išdėstyti įrodymai patvirtina ir tai, kad nepaisant to, jog J. S. žinojo, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis bei kelio bortas, jis iš eismo įvykio vietos, su kuriuo buvo pats susijęs, pasitraukė. J. S. nesilaikė KET 234 punkto reikalavimų, žinodamas, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas ne tik V. D. priklausantis automobilis, bet ir kelio įrenginiai, pats nepranešė apie eismo įvykį policijai. Nepaisant to, kad J. S. į eismo įvykio vietą atvykus kitų asmenų iškviestiems policijos pareigūnams buvo netoli eismo įvykio vietos, jis pats neprisistatė pareigūnams, kaip eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės vairuotojas. Tokie veiksmai pripažintini pasišalinimu iš eismo įvykio, su kuriuo asmuo susijęs, vietos. Juo labiau, kad pagal bylos duomenis J. S. turėjo motyvą taip elgtis, nes pagal jo paties parodymus, taip pat ir liudytojo V. D. parodymus, jis prieš eismo įvykį buvo gana ilgą laiko tarpą vartojęs alkoholį. Esant tokioms aplinkybėms, J. S. veika kvalifikuotina kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Be to, pirmiau išdėstyti įrodymai patvirtina, kad J. S. vairavo automobilį „Mazda 626“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam neatlikta techninė apžiūra, taip nesilaikė KET 236 punkto reikalavimus ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, skirdamas J. S. nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (kito asmens automobilis apgadintas gana stipriai, taip pat apgadinti kelio įrenginiai, jis pats būdamas susijęs eismo įvykiu, iš jo vietos pasišalino, taip iš esmės pasunkindamas tyrimą), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – yra jauno darbingo amžiaus, tačiau nedirba, baustas administracine tvarka už itin šiurkščius KET pažeidimus (b. l. 23-28), informacijos apie dalies jam paskirtų nuobaudų įvykdymą nėra. J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, J. S. skirtinos baudos, kurių dydžiai nustatytini artimi maksimaliems ATPK 123 straipsnio 1 dalies, 127 straipsnio 2 dalies bei 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytiems šios nuobaudos rūšies dydžiams. Pažymėtina, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos atsakomybės ribos asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones yra: – bauda nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog V. D., kuriam priklausė automobilis „Mazda“, davė šią transporto priemonę savanoriškai J. S., pats nurodė, kad su J. S. jie tuo metu kartu girtavo, akivaizdu, kad jis žinojo, jog šis asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio ir neturi teisės vairuti transporto priemones, teismas sprendžia, jog J. S. taikytina ir papildoma ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas.
Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 302, 33 straipsniais, 123 straipsnio 1 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
J. S. (J. S.) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam vieno šimto keturiasdešimties litų (140 Lt) dydžio baudą.
J. S. (J. S.) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam vieno tūkstančio aštuonių šimtų litų (1800 Lt) dydžio baudą.
J. S. (J. S.) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam keturių tūkstančių aštuonių šimtų litų (4800 Lt) dydžio baudą su transporto priemonės „Mazda 626“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, J. S. (J. S.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti jam galutinę administracinę nuobaudą – keturių tūkstančių aštuonių šimtų litų (4800 Lt) dydžio baudą su transporto priemonės „Mazda 626“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimu.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.
Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai (Mėnulio g. 11, Vilnius) bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Jeigu baudos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sumokėti negali, jis ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Teisėjas Marijus Kursevičius