Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-1011-538/2013
Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-02280-2013-9)
Procesinio sprendimo kategorija
122.3; 110.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. gegužės 23 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės UAB „Chemoterapijos centras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Lusmos vaistinė“ ieškinį atsakovei UAB „Chemoterapijos centras“ dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu,
n u s t a t ė:
ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu Kredito linijos sutarties Nr. K-2000-2007-56 su jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais bei 2006-07-27 Kreditavimo sutarties Nr. 225 su jos visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais nutraukimą, atliktą UAB „Chemoterapijos centras“ 2012-10-02 pranešimu Nr. PR-1002/1 „Dėl sutarčių nutraukimo ir ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo“. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui UAB „Chemoterapijos centras“ reikalauti kredito grąžinimo anksčiau terminų, nei numatyta Kreditavimo sutarties Nr. 225 ir Kredito linijos sutarties Nr. K-2000-2007-56 kreditų grąžinimo grafikuose.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-01 nutartimi prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones –uždraudė atsakovei UAB „Chemoterapijos centras“ reikalauti iš ieškovės UAB „Lusmos vaistinė“ kredito grąžinimo anksčiau terminų, nei numatyta Kreditavimo sutarties Nr. 225 ir Kredito linijos sutarties Nr. K-2000-2007-56 kreditų grąžinimo grafikuose.
Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Chemoterapijos centras“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-01 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Lusmos vaistinė“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodo, kad ieškovė pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, todėl vien dėl šios priežasties reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neturėjo būti tenkinamas. 2012-08-23 UAB „Chemoterapijos centras” su AB DNB banku sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią iš AB DNB banko už 771 000 Lt įsigijo visas iš Kredito linijos sutarties bei Kreditavimo sutarties, sudarytos su UAB „Lusmos vaistinė", kylančias reikalavimo teises. Sutartys nebuvo nutrauktos iškart. Prieš tai ieškovė net kelis kartus gražiuoju buvo raginta sumokėti tai, kas priklauso pagal grafiką, tačiau ieškovė to nepadarė. Ieškovė yra pateikusi ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia civilinėje byloje Nr.2-2860-545/2013, tačiau 2013-03-19 teismo sprendimu ieškinys buvo atmestas. Šioje byloje 2012-10-22 nutartimi Vilniaus m. 2 apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - uždraudė atsakovui UAB „Chemoterapijos centras" vykdyti bet kokias teises, kylančias iš Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, taip pat pradėti ir vykdyti išieškojimo veiksmus pagal tarp AB DNB banko ir UAB „Lusmos vaistinė" sudarytą 2007-10- 30 Kredito linijos sutartį Nr. K-2000-2007-56 su jos visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais bei pagal 2006-07-27 Kreditavimo sutartį Nr. 225 su jos visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais, todėl ginčo nutartyje taikytos laikinosios apsaugo spriemonės yra perteklinės bei varžo atsakovės teises. Taip pat laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra ribojamos atsakovės sutartinės galimybės imtis veiksmų, jei ieškovė nevykdytų ar netinkamai vykdytų savo sutartinius įsipareigojimus. Šiuo atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei nebuvo jokios prasmės, kadangi atsakovė nepraras savo procesinių teisių nei Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl skolos priteisimo, nei juo labiau bankroto byloje. Todėl tokios laikinosios apsaugos priemonės neatitinka nei ekonomiškumo, nei tikslingumo principo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-01 nutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones nenukrypo nuo įstatymuose ir teismų praktikoje įtvirtintos šių priemonių paskirties ir jomis siekiamų tikslų. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į preliminarų ieškinio pagrįstumą ir tai, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų neįmanomu.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajam skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus laiko pagrįstais. LR CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus visiškai įvykdytas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones. Remdamasis LR CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o į bylą pateiktus įrodymus vertina tik ta apimtimi, kuri yra būtina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą (LR CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (LR CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus reikalavimus, vykdymą.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu Kredito linijos sutarties Nr. K-2000-2007-56 su jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais bei 2006-07-27 Kreditavimo sutarties Nr. 225 su jos visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais nutraukimą, atliktą UAB „Chemoterapijos centras“ 2012-10-02 pranešimu Nr. PR-1002/1 „Dėl sutarčių nutraukimo ir ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo“. Pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei UAB „Chemoterapijos centras“ reikalauti iš ieškovės UAB „Lusmos vaistinė“ kredito grąžinimo anksčiau terminų, nei numatyta Kreditavimo sutarties Nr. 225 ir Kredito linijos sutarties Nr. K-2000-2007-56 kreditų grąžinimo grafikuose. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikyta nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės skunde nurodytais motyvais.
Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio, įtvirtinančio laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, 1 dalies 6 punkte yra numatyta procesinė galimybė teismui uždrausti atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų. Kaip minėta, taikant laikinąsias apsaugos priemones nėra išsprendžiamas ginčas iš esmės bei jos taikomos darant prielaidą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti neigiamų padarinių. Iš ieškinio turinio, su ieškiniu pateiktų dokumentų bei išdėstytų motyvų matyti, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės atskirąjį skundą ir panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį, nes visų pirma, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės jau yra pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2860-545/2013, iškeltoje pagal ieškovės ieškinį dėl Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pažeidimo. Šioje byloje 2012-10-22 nutartimi Vilniaus m. 2 apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - uždraudė atsakovei UAB „Chemoterapijos centras“ vykdyti bet kokias teises, kylančias iš Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, taip pat pradėti ir vykdyti išieškojimo veiksmus pagal tarp AB DNB banko ir UAB „Lusmos vaistinė" sudarytą 2007-10- 30 Kredito linijos sutarti Nr. K-2000-2007-56 su jos visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais bei pagal 2006-07-27 Kreditavimo sutarti Nr. 225 su jos visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Taip pat asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas. Ieškovė laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia uždrausti atsakovei naudotis CPK 5 straipsnyje įtvirtinta teisminės gynybos teise bei kaip kreditoriui realizuoti savo procesines teises ieškovės bankroto byloje. Todėl laikinosios apsaugos priemonės negali riboti asmens teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Lygiai taip pat negali apriboti ir asmens teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui uždraudus atsakovei reikalauti iš ieškovės grąžinti kreditą anksčiau terminų, nustatytų sutartyse, sutartį iš esmės yra apribojamos atsakovės sutartinės galimybės imtis veiksmų, jei ieškovė nevykdytų ar netinkamai vykdytų savo sutartinius įsipareigojimus, o kartu užkertamas kelias atsakovei atsisakyti tokios nevykdomos sutarties. Tokiu būdu ginčo priemonės iš esmės ribotų atsakovės teisę į interesų gynybą nepriklausomai nuo jų teisinių pažeidimo pobūdžio bei faktiškai atleistų ieškovę nuo bet kokių įsipareigojimų vykdymo, o atsakovei draustų nutraukti sutartį.
Konstatuotina, kad taikius ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę gali būti pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai bei nepagrįstai suvaržytos tiek atsakovės, tiek kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Tuo labiau negalima daryti išvados, kad netaikius ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo, tenkinančio šią ieškinio dalį, įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas (CPK 329 str. 1 d., 337 str.1 d. 2 p.).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Lusmos vaistinė“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.
Teisėjas Almantas Padvelskis