Administracinė byla Nr. A-5383-556/2019
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00167-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,
dalyvaujant vertėjai Aleksandrai Richardson,
užsieniečiui A. R. (A. R.) ir jo atstovui advokatui Povilui Eigminui,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio A. R. (A. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. R. sulaikymo termino pratęsimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) su 2019 m. liepos 15 d. teikimu Nr. (21/26)-7K-542 (toliau – ir Teikimas) kreipėsi į teismą ir prašė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 6, 7, 10 punktais, 116 straipsniu, pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio A. R. (toliau – ir užsienietis) sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. spalio 25 d.
2. Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad 2019 m. balandžio 24 d. užsienietis iš (duomenys neskelbtini) pagal Dublino III reglamentą grąžintas į Lietuvą. Nustatyta, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne pirmą kartą – pirmą kartą užsienietis buvo grąžintas iš (duomenys neskelbtini) ir Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu perduotas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) užsienietis vėl buvo sulaikytas teismo sprendimu ir sulaikymo metu (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2018 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-12)15PR-106 užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti iš esmės ir išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 10 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą ir užsieniečiui skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – užsienietį iki (duomenys neskelbtini) apgyvendino Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Nesulaukęs galutinio sprendimo dėl prieglobsčio prašymo, užsienietis (duomenys neskelbtini) pasinaudojo laisvu judėjimu Šengeno erdvėje, pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro ir išvyko iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamentas 2018 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. (15/6-14)16PR-40 sustabdė užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą. Grąžinus (duomenys neskelbtini) užsienietį iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo atnaujinimo ir Migracijos departamentas 2019 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-12)18PR-1 atnaujinti užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu užsienietis sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. liepos 25 d. Užsieniečiui apskundus šį teismo sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, pastarasis 2019 m. birželio 4 d. nutartimi užsieniečio skundą atmetė. Užsienietis, būdamas sulaikytas, pažeidinėjo Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisykles – 24.4 punkte nustatytą draudimą turėti sulaikytiems asmenims mobiliojo ryšio telefoną; 24.8 punkte nustatytą draudimą kurstyti ir organizuoti centre tarpusavio nesantaiką, pažeisti Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisykles. 2019 m. liepos 5 d. užsienietis įspėtas dėl neteisėtos veiklos ir dėl nustatytos tvarkos nesilaikymo. Šiuo metu išlikę užsieniečio sulaikymo pagrindai, kadangi užsienietis į Lietuvą atvyko trečią kartą ir akivaizdu, kad piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ir bet kokiais būdais įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje, taip pat pažeidė jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, nebendradarbiauja su institucijomis, kadangi, išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, sutrukdė Migracijos departamentui laiku išnagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio. Užsieniečių registracijos centro atstovė nurodė, kad aplinkybė, jog užsieniečiui bus atliekamas (duomenys neskelbtini) testas, nėra pagrindas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi užsienietis pristatomas į medicinos įstaigas konsultacijoms, todėl ir šiuo atveju bus pristatytas į atitinkamas įstaigas.
3. Užsienietis teismui paaiškino, kad jis su teikimu nesutinka. Nesutinka su jam pareikštu įspėjimu ir nežinojo, kad gali jį apskųsti. Užsienietis konfliktų metu laikosi neutralios pozicijos ir šiuo atveju tik išskyrė konfliktuojančius asmenis. Dėl mobiliojo ryšio telefono laikymo atsiprašė, tačiau tai pateisinama, nes jis turi (duomenys neskelbtini) vaikus ir gali su jais palaikyti ryšį tik telefonu. Iš Užsieniečių registracijos centro išvyko į (duomenys neskelbtini) dėl to, kad žmona (duomenys neskelbtini), reikėjo globoti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis nesislapstė, užsiregistravo migracijos tarnyboje. Norėjo įteisinti (duomenys neskelbtini), bet migracijos tarnyboje jam pasakė, kad tą jis gali padaryti tik Lietuvoje. Siekdamas (duomenys neskelbtini) įteisinimo, jis išvyko į (duomenys neskelbtini), kur jam taip pat buvo pasakyta, kad tą jis gali padaryti Lietuvoje. Užsieniečio manymu, (duomenys neskelbtini) nustatymas sudarys jam galimybę įtvirtinti jo buvimą Lietuvoje, nes tai bus svarus argumentas siekiant šeimos susijungimo ir sprendžiant dėl jo buvimo Lietuvoje teisėtumo. Supratęs, kad tik Lietuvoje bus išspręstas klausimas dėl jo teisinės padėties, iš Lietuvos nesiruošia išvykti, lauks galutinio sprendimo ir dėl to prašė neapriboti jam judėjimo laisvės. Prašė neapriboti galimybės laisvai judėti ir dėl jo (duomenys neskelbtini), patvirtinamų medicinos įstaigų dokumentais. Jis suplanavo savo tolimesnį buvimą Lietuvoje – ketina studijuoti universitete, nustatyti vaikams savo (duomenys neskelbtini), susijungti su savo šeima. 2015 m. jis buvo deportuotas iš (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau šios valstybės Aukščiausiasis teismas pripažino, kad deportacija buvo neteisėta ir jam buvo išmokėta piniginė kompensacija, ją gavo gyvendamas (duomenys neskelbtini). Svarstant teikimą prašė atsižvelgti ir į tai, kad per tris mėnesius nuo jo sulaikymo Užsieniečių registracijos centras neatliko jokių veiksmų. Prašė atkreipti dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) jis buvo kankinamas, dėl kankinimų likę randai, kurių buvimą medikai užfiksavo dokumentuose.
4. Užsieniečio atstovas prašė paskirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę. Nurodė, kad užsienietis buvo įspėtas dėl Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymo, tačiau užsieniečiui nebuvo išaiškinta šio įspėjimo apskundimo tvarka ir dėl to užsienietis, nors ir nelaiko savęs kaltu, negalėjo įspėjimo apskųsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, palikdamas galioti teismo sprendimą sulaikyti užsienietį, motyvavo tuo, kad užsienietis nevykdė alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė dėl sulaikymo tik iki 2019 m. liepos 25 d., todėl, sprendžiant dėl tolimesnio sulaikymo, neturėtų būti taikomi tie patys motyvai. Pagal medicinos dokumentus, užsieniečio sveikata nėra gera, užsieniečio elgesys pasikeitė – nori nustatyti (duomenys neskelbtini), studijuoti, siekia susijungti su šeima. Užsieniečių registracijos centras nepagrįstai teigia, kad užsienietis trukdė Migracijos departamentui priimti sprendimą, nes per tris mėnesius nuo užsieniečio sulaikymo nebuvo atliekami jokie veiksmai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, užsieniečio sulaikymas būtų nepagrįstas.
II.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. liepos 25 d. sprendimu Teikimą patenkino ir pratęsė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu užsieniečiui paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2019 m. spalio 25 d. (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str. 2 d., 4 d. 2 p., 5 d. 6, 7 p., 114 str.).
6. Teismas nustatė, kad 2019 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikai iš (duomenys neskelbtini) pagal Dublino III reglamentą perduotas užsienietis, kuriam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimu buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau užsienietis, 2018 m. liepos 22 d. išėjęs iš Užsieniečių registracijos centro, išvyko iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis Lietuvos Respublikoje buvo sulaikytas 2018 m. birželio 7 d. ir tą pačią dieną pateikė prašymą dėl prieglobsčio. Migracijos departamentas 2018 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (15/6-12) 15PR-106 priėmė užsieniečio prašymą nagrinėti iš esmės. Užsieniečiui negrįžus į Užsieniečių registracijos centrą, Migracijos departamentas 2018 m. liepos 24 d. sprendimu sustabdė jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą. Grąžintas pagal Dublino III reglamentą, užsienietis pateikė prašymą atnaujinti prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą ir Migracijos departamento 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu šio prašymo nagrinėjimas atnaujintas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu užsienietis sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. liepos 25 d. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, įvertinus egzistuojančias šio straipsnio 5 dalies 2, 3, 6, 7 punktuose nurodomas aplinkybes. Užsieniečiui apskundus šį teismo sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartimi užsieniečio skundą atmetė konstatuodamas, kad yra Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai (113 str. 4 d. 2 p.). Nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties priėmimo užsieniečio teisinė padėtis ir faktinės aplinkybės, kurių pagrindu užsieniečiui paskirtas sulaikymas Užsieniečių registracijos centre, nepasikeitė – užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje šiuo metu neišnagrinėtas ir dėl to šio prašymo motyvai nėra aiškūs, užsienietis pažeidė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas ir laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką, todėl išlieka pagrindas manyti, kad užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali dar kartą bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso (prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo ir iš to kylančių teisinių pasekmių), todėl sulaikymas nagrinėjamu atveju yra būtina priemonė siekiant užtikrinti, jog sprendimas dėl užsieniečio teisinio statuso būtų priimtas ir įvykdytas, ir labai tikėtina, kad minėtas tikslas nebus pasiektas taikant alternatyvią sulaikymui priemonę.
7. Teismas nustatė, kad išlikę Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai, todėl sulaikymo terminas pratęsiamas. Užsieniečio nurodytos aplinkybės, kad jis turi nuvykti į įstaigą dėl (duomenys neskelbtini) nustatymo, ketina studijuoti universitete, turi (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo vertinti, kad dėl to užsieniečiui negali būti paskirtas sulaikymas, užsienietis savo teises gali įgyvendinti ir būdamas sulaikytas Užsieniečių registracijos centre.
8. Teismas sulaikymo terminą pratęsė iki 2019 m. spalio 25 d., neviršijant Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyto šešių mėnesių termino.
III.
9. Užsienietis (apeliantas) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su apeliaciniu skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. liepos 25 d. sprendimą; iškviesti į posėdį (duomenys neskelbtini) pilietį Č. B. ir jam patikėti prižiūrėti užsienietį.
10. Užsienietis nurodo, kad atsisakymas taikyti jam alternatyvias sulaikymui priemones yra nepagrįstas ir neproporcingas užsieniečio teisinei padėčiai bei varžomų žmogaus teisių atžvilgiu. Sulaikymas prieglobsčio prašytojų atžvilgiu taikytinas kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) priemonė. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, jog užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Bylos kontekste abejonių dėl užsieniečio tapatybės nekyla, nenustatyta, kad jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Teismas sprendime nurodė, kad apeliantas nesilaikė alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų, tačiau teismas neišsiaiškino, kodėl užsienietis pažeidė jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas bei išvyko iš Lietuvos. Užsieniečio išvykimas buvo motyvuotas tuo, kad (duomenys neskelbtini) turėjo apeliantui gimti vaikas ((duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini)), ir jis, kaip (duomenys neskelbtini), privalėjo būti prie vaiko ir jo motinos gimimo metu ir užtikrinti teisines bei materialines garantijas. Duomenys apie vaiką bei jo motiną yra pateikti į bylą.
11. Užsienietis teigia, kad jeigu teismas pripažins, jog egzistuoja pagrindas sulaikyti apeliantą, jam taikytina alternatyvi sulaikymo priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Be to, po pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimo priėmimo, atsirado Lietuvos Respublikos pilietis Č. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuriam galima būtų patikėti prižiūrėti apeliantą, kuris įsipareigoja jį išlaikyti ir juo rūpintis. Todėl šis asmuo kviestinas į teismo posėdį.
12. Užsieniečio teigimu, nors Užsieniečių registracijos centras ir teigia, kad, pasišalindamas iš Užsieniečių registracijos centro Pabradėje, sutrukdė spręsti klausimus susijusius su užsieniečio prieglobsčiu, tačiau jau beveik keturi mėnesiai kaip jokie veiksmai dėl prieglobsčio suteikimo neatliekami – tai galėtų patvirtinti iš Migracijos departamento išreikalauta užsieniečio byla.
13. Teismai nepasisakė, ar teisėtai, ar neteisėtai apeliantas yra Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra). Todėl, teismui nepasisakius, ar apeliantas yra Lietuvoje neteisėtai, darytina išvada, kad jo buvimas mūsų šalyje yra teisėtas. Bylą nagrinėjęs teismas, priimdamas sprendimą sulaikyti užsienietį, nenurodė ir nesivadovavo Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi, pagrindų, kai apeliantas kaip prieglobsčio prašytojas galėtų būti sulaikytas, nenustatė bei išnagrinėjo bylą ne pagal visus pateiktus įrodymus. Be to, nemotyvuota, kodėl teismas manė, jog siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, reikalingas jo sulaikymas, kadangi tokiu atveju apeliantas galėjo būti sulaikytas tik siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius). Teismas nemotyvavo, ar teikime nurodyti argumentai dėl to, kad pareiškėjas ateityje gali trukdyti priimti jo atžvilgiu sprendimus ar piktnaudžiauti teisėmis, pagrįsti, taigi laikytina, kad jais nesivadovavo. Teismo nekonstatuota, kad apeliantas prieglobsčio procedūra piktnaudžiautų ir priimant sprendimą jį sulaikyti šiuo motyvu nesivadovauta. Atsižvelgiant į tai, kad nepatvirtinta, jog apeliantas būtų pavojingas valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jis bendradarbiauja sprendžiant jo teisinės padėties klausimą, nėra objektyvaus pagrindo taikyti griežčiausią užsieniečiui judėjimo laisvės ribojimą jį sulaikant. Dėl nurodytų trūkumų ir netinkamo Įstatymo nuostatų taikymo, ne visų faktinių aplinkybių išsiaiškinimo teismo sprendimas naikintinas.
14. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismo sprendimu nepasisakyta apie užsieniečio pažeidžiamumo įvertinimą, nors į bylą yra pateikti tiek dokumentai iš medikų, tiek išsamiai posėdyje pasisakė apeliantas. Po teismo sprendimo priėmimo buvo pateikti Migracijos departamentui ir Užsieniečių registracijos centrui prašymai 2019 m. rugpjūčio 6 d., kurie pateikiami su priedais.
15. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į užsieniečio apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. liepos 25 d. sprendimą palikti galioti.
16. Užsieniečių registracijos centras nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas įvertino visas byloje esančias faktines aplinkybes ir nusprendė, jog įstatyme nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais, kaip tik suvaržius minėto užsieniečio laisvę. Teismas atsižvelgė į tai, kad prieglobsčio prašymo motyvai šiuo metu dar nėra išnagrinėti, užsienietis pažeidė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas ir laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką, todėl išlieka pagrindas manyti, jog užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali dar kartą bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje, todėl sulaikymas yra būtina priemonė siekiant užtikrinti, kad sprendimas dėl užsieniečio teisinio statuso būtų priimtas ir įvykdytas, ir labai tikėtina, jog minėtas tikslas nebus pasiektas taikant alternatyvią sulaikymui priemonę. Įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose nėra išskirtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų nesilaikymas yra pateisinamas. Todėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini), iš jo žodžių, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nesuteikė jam teisės pažeisti alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų.
17. Užsieniečių registracijos centras nesutinka su pareiškėjo siūlymu jo priežiūrą patikėti (duomenys neskelbtini) piliečiui Č. B. Nėra aišku kokiomis sąlygomis pastarasis gyvena, kokias pajamas gauna, ar turi gyvenamąjį plotą.
18. Užsieniečių registracijos centras pažymi, kad Migracijos departamentas 2019 m. liepos 1 d. sprendimu pratęsė užsieniečiui prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminą iki 2019 m. rugsėjo 20 d. Darytina išvada, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas prieglobsčio klausimą, nedisponuoja pakankamu turiniu informacijos arba negavo atsakymų į pateiktus paklausimus, todėl priėmė sprendimą pratęsti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą dar 3 mėnesiams. Nuo 2018 m. birželio 18 d. Migracijos departamentas negali priimti sprendimo užsieniečio prieglobsčio byloje, kadangi jis pasinaudojęs galimybe laisvai judėti išvyko iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Tokio pareiškėjo elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis, kadangi jam buvo paaiškintos jo teisės ir pareigos bei išaiškinta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kol nėra išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, jis privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.
19. Užsieniečių registracijos centras atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, vadinasi, tiek jo psichologinė, tiek sveikatos būsena nėra tokia bloga, kad kompetentingas asmuo (t. y. psichologas, gydytojas ar socialinis darbuotojas) pripažintų jį pažeidžiamu asmeniu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. R. sulaikymo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Įvertinęs 2019 m. liepos 15 d. teikime Nr. (21/26)-7K-542 įvardytas aplinkybes (žr. šios nutarties 2 p.), Užsieniečių registracijos centras su Teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. spalio 25 d.
22. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. liepos 25 d. sprendimu Teikimą patenkino ir pratęsė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu užsieniečiui paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2019 m. spalio 25 d., vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 6, 7 punktais.
23. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
24. Nagrinėjant bylas dėl asmenų sulaikymo taip pat svarbu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (lot. – paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).
25. Pagal Įstatymo 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
26. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).
27. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Minėto straipsnio 4 dalies (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. XII-2080 redakcija) 2 punkte yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 6 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama aplinkybė, ar užsienietis nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 punkte (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija) nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama aplinkybė, ar užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką.
28. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-4646-822/2019, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 26 d. sprendimas dėl užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. liepos 25 d. paliktas nepakeistas, priėmimo užsieniečio teisinė padėtis ir faktinės aplinkybės, kurių pagrindu užsieniečiui paskirtas sulaikymas Užsieniečių registracijos centre, nepasikeitė – užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje šiuo metu neišnagrinėtas ir dėl to šio prašymo motyvai nėra aiškūs, užsienietis pažeidė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas ir laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką, todėl išlieka pagrindas manyti, kad užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali dar kartą bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso (prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo ir iš to kylančių teisinių pasekmių). Teismas nustatęs, kad išlikę Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai, užsieniečio sulaikymo terminą pratęsė.
29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4646-822/2019, kurioje buvo spręstas užsieniečio sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai vis dar nėra aiškūs. Taip pat nustatė, kad užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo teisės apribojimų, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, turėdamas tikslą nuvykti į (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įvertino ir pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes apie numatomą (duomenys neskelbtini) gimimą, kurios, užsieniečio teigimu, lėmė jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų nesilaikymą bei išvykimą iš Lietuvos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartyje pažymėjo, kad užsieniečio nurodytos aplinkybės, dėl kurių užsienietis neva objektyviai turėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos, pasibaigė (duomenys neskelbtini), tačiau užsienietis į Lietuvos Respubliką negrįžo, net ir žinodamas, jog čia buvo pradėtos jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procedūros. Užsienietis iš Lietuvos Respublikos buvo išvykęs iki (duomenys neskelbtini), t. y. 9 mėnesius, tačiau tokio ilgo savo išvykimo iš valstybės, kurioje, kaip teigia, yra suinteresuotas gauti prieglobstį, būtinumo užsienietis niekaip nepaaiškino ir nepagrindė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad užsieniečio apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, neva pagrindžiančios būtinybę jam (duomenys neskelbtini) išvykti iš Lietuvos Respublikos, yra prieštaringos ir neatitinka tikrovės, todėl nesudaro pagrindo išvadai, kad užsienietis, atsiradus galimybei, dar kartą nebandys neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso (prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo ir iš to kylančių teisinių pasekmių).
30. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-4646-822/2019 priėmimo teisinė padėtis ir faktinės aplinkybės, kurių pagrindu užsieniečiui paskirtas sulaikymas Užsieniečių registracijos centre, iš esmės nepasikeitė; užsieniečio nurodytos aplinkybės, jog jis turi nuvykti į įstaigą dėl (duomenys neskelbtini) nustatymo, turi (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo vertinti, kad dėl to užsieniečiui negali būti paskirtas sulaikymas, kadangi užsienietis savo teises gali įgyvendinti ir būdamas sulaikytas Užsieniečių registracijos centre. Be to, šios aplinkybės ir kiti apeliaciniame skunde, teismo posėdžio metu išdėstyti argumentai nekeičia esminių aplinkybių, sietinų su pareiškėjo sulaikymo pagrįstumu.
31. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu užsieniečiui sulaikymo terminas pagrįstai pratęstas iki 2019 m. spalio 25 d., kadangi nustatytų faktinių aplinkybių visuma (atsižvelgus, be kita ko, į tai, kad užsienietis nesulaukė galutinio sprendimo dėl jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir neteisėtai iš jos išvyko, tokiu būdu trukdydamas prieglobsčio suteikimo procedūrai) leidžia daryti išvadą, kad apeliantas gali pasislėpti, siekdamas išvengti galimo grąžinimo į savo kilmės valstybę, todėl jo sulaikymas, kol bus galutinai užbaigtos procedūros dėl jo teisinio statuso nustatymo, yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų. Taikant tik alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalis) realu, kad minėtas tikslas būtų nepasiektas.
32. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. liepos 25 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
(duomenys neskelbtini) piliečio A. R. (A. R.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius