Lietuvos apeliacinis teismas

N u t a r t i s

Lietuvos respublikos vardu

2010 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Alvora“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-5528-450/2010 pagal ieškovo UAB „Archidis“ ieškinį atsakovui UAB „Alvora“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

Ieškovas UAB „Archidis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 173530,23 Lt skolos už atliktus darbus, bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio ribose uždėti areštą atsakovo kilnojamam ir nekilnojamam turtui, piniginėms lėšoms. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, kadangi ieškinio suma didelė, o tai sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, be to atsakovas vengia atsiskaityti, mano, kad jis yra nemokus.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi prašymą patenkino ir areštavo

atsakovui UAB „Alvora“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias bankuose bendrai 173530 Lt sumai, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims, leidžiant UAB „Alvora“ iš areštuotų lėšų mokėti mokesčius valstybės, savivaldybės biudžetams, darbo užmokesčius darbuotojams. Teismas nurodė, kad sutinka su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškinio kaina  didelė, todėl yra pagrindo teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui priimto palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Pažymėjo, kad laikinoji apsaugos priemonė yra preliminari priemonė, siekiant užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Teismas laikė, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, būtų reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovo nurodyta apimtimi.

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirajame skunde atsakovas nurodo šiuos motyvus:

1. Vien tik tas faktas, kad ieškinio kaina yra didelė, nesudaro teisinio pagrindo šioje byloje konstatuoti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.

2. Atsakovo ieškovui keliamų piniginių reikalavimų suma, kurios didžioji dalis yra patvirtinta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais sudaro 225891,02 Lt, t.y. atsakovas šio procesinio kreipimosi surašymo dienai turi galiojantį įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais patvirtintą piniginį reikalavimą ieškovui 174860.36 Lt sumai ir teisme ginčijamą piniginį reikalavimą 51030.66 Lt sumai.

3. Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuria iš esmė yra pažeista bylininkų interesų pusiausvyra, t.y. atsakovas ne tik negauna iš ieškovo realaus, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais patvirtinto piniginio reikalavimo, bet ir papildomai yra apsunkinamas pastarajam nuosavybės teise priklausantis 173530,23 Lt dydžio vertės turtas.

4. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra iš esmės išspręstas klausimas tarp šalių dėl ieškovo ieškinyje keliamų reikalavimų.

5. Ieškovo reikalavimo suma atsakovo atžvilgiu pagal jo turimo turto vertę, pajamas, pelną nėra didelė.

Ieškovas UAB „Archidis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti, nes jis yra nepagrįstas. Ieškovas  nurodo, kad teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertina bylos aplinkybių (o tuo labiau kitų tarp šalių vykusių ar vykstančių ginčų aplinkybių), susijusių su bylos išsprendimu iš esmės. Atsakovo pateikti duomenys apie bendrovės finansinę padėtį, neįrodo skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, kadangi pateikti duomenys atspindi šiandieninę bendrovės padėtį, tačiau nėra garantijų, kad tokia padėtis išliks stabili ir ateityje, iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės, taip pat tai nepaneigia to fakto, kad atsakovas gali bandyti perleisti savo turtą tretiesiems asmenims.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirtajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Pagal LR CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinio reikalavimų užtikrinimui atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi areštavo atsakovui UAB „Alvora“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias bankuose bendrai 173530 Lt sumai, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims, leidžiant UAB „Alvora“ iš areštuotų lėšų mokėti mokesčius valstybės, savivaldybės biudžetams, darbo užmokesčius darbuotojams.

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Archidis“ 2010 m. balandžio 27 d. teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo UAB „Alvora“ priteisti 173530,23 Lt skolos už atliktus darbus, bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokia reikalavimo suma pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę paprastai laikytina didele ir ši aplinkybė sudaro pagrindą preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kiekvieną kartą turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t.y. ar atsakovo turtinė padėtis yra tokia gera, kad net netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantas UAB „Alvora“ pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, jog apelianto turtinė padėtis yra gera. Byloje pateiktas atsakovo 2010 m. kovo  31 d. balansas patvirtina, kad atsakovas iš viso turto turi 41044980 Lt sumai, iš kurio trumpalaikis turtas – 30798638 Lt vertės, ilgalaikis turtas – 10246342 Lt vertės. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad 173530,23 Lt. suma atsakovui nėra didelė ir kad atsakovo UAB „Alvora“ turtinė padėtis yra pakankamai gera, kad netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas.

Teisėjų kolegija dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais teigiama, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra iš esmės išspręstas klausimas tarp šalių dėl ieškovo ieškinyje keliamų reikalavimų, nepasisako, nes civilinio proceso įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės ar negalimumo nesieja su byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu ar tinkamu teisiniu pagrindimu, o įpareigoja teismą taikyti šias priemones visais atvejais, kai nustatoma, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jeigu tokios priemonės nebūtų taikomos. Kitaip tariant, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, nesprendžia, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik vertina, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinyje pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d.  nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo UAB „Archidis“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti.

Ieškovo UAB „Archidis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėjos                                                                                                                    Danutė Milašienė

                                                                                                                     Marytė Mitkuvienė

                                                                                                                                 Nijolė Piškinaitė