Baudžiamoji byla Nr.  N1-80-827/2012

                                                              Procesinis Nr.1-13-1-01346-2010-3

   Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.11.1, 1.2.14.1.2, 1.2.14.3.1, 2.3.2.2.11.

(S)

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,

sekretoriaujant Agnei Marčiulionytei,

dalyvaujant prokurorui Tomui Tukleriui,

Lenkų kalbos vertėjams Jekaterinai Piotrovskai, Ritai Benevičienei, rusų kalbos vertėjams Audriui Krušnai, Inai Paltanavičienei,

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. M. atstovui advokatui V. D.,

civilinio ieškovo UAB „Gelsauga“ įgaliotam atstovui Viliui Mitkevičiui,

nukentėjusiajam S. S.,

kaltinamojo E. M. gynėjai advokatė K. S. Butvilienei, kaltinamojo A. P. gynėjai advokatei Elenai Žilienienei, kaltinamojo V. B. gynėjui advokatui V. Burneikiui, kaltinamojo D. K. gynėjui Jaroslavui Mikšai,

Kaltinamojo E. M. įstatyminei atstovei VšĮ „Vaikų ir paauglių socializacijos centro“ direktorei Jurgitai Pukienei, kaltinamojo A. P. įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei K. P., civiliniam atsakovui V. K.,

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Onai Žukauskienei, 

Kaltinamiesiems E. M., A. P., V. B., D. K.

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, mokosi K. P. gimnazijoje 9 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Vilniaus r., VšĮ „Vaikų ir paauglių socialiniame centre“, neteistas,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį;

A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., teistas 2011-03-21 Šalčininkų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams ir 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 180 str. 1 d.;

V. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini) Lentvaris, Trakų r., neteistas,

kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d.;

D. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Lentvaris, Trakų r., neteistas,

kaltinamas pagal BK 189 str. 3 d.;

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

E. M. ir A. P. pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į saugyklą, o būtent: 

2010-05-13 apie 02:00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Šaltkalvių g. 72, Vilniuje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdami kartu, priėjo prie automobilio VW Passat, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio S. S., tuo metu, kai E. M. stebėjo aplinką, kad jie nebūtų užklupti pašalinių asmenų, A. P. parinko raktą ir atidarė priklausančio automobilio dureles, ir taip įsibrovę į saugyklą, iš automobilio dėtuvės pagrobė 20 Lt įvairaus nominalo monetomis, tokiu būdu pagrobė S. S. priklausantį 20,00 Lt vertės turtą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jie 2010-05-13 apie 02:00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Šaltkalvių g. 72, Vilniuje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdami kartu, priėjo prie automobilio BMW, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. B., ir tuo metu, kai E. M. stebėjo aplinką, kad jie nebūtų užklupti pašalinių asmenų, A. P., parinko raktą ir atidarė automobilio dureles, ir taip įsibrovę į saugyklą, iš automobilio salono pagrobė 7,00 Lt vertės kirvuką ir 15,00 Lt vertės skėtį, tuo padarydami A. B. 22,00 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

V. B. ir A. P. panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2010-11-06 apie 01:30 val. namo kieme, Gudų g. 5, Vilniuje, veikdami kartu priėjo prie R. M., ir tuo metu, kai V. B. stovėjo šalia ir stebėjo aplinką, A. P. vieną kartą rankomis stumtelėjo R. M. į krūtinę, ko pasėkoje R. M. nukrito ant žemės ir prarado sąmonę, vėliau A. P. ir V. B. veikdami kartu sudavė kojomis ne mažiau 6 smūgių R. M. į įvairias kūno vietas, taip panaudojo fizinį smurtą, po ko A. P., veikdamas kartu su V. B., iš R. M. striukės dešinės kišenės ištraukė jam priklausančius daiktus: 10 vnt. cigarečių „L&M“ 3.60 Lt vertės, piniginę 70,00 Lt vertės, kurioje buvo 60.00 Lt grynųjų pinigų, bei UAB „Gelsauga“ priklausantį mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 1680 167,23 Lt vertės, kuriuos vėliau pasidalino tarpusavyje, tokiu būdu panaudodami fizinį smurtą pagrobė R. M. priklausantį 133,36 Lt vertės turtą ir UAB „Gelsauga“ priklausantį 167,23 Lt vertės turtą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

D. K. įgijo ir naudojosi nedidelės vertės turtu, gautu nusikalstamu būdu, o būtent: 2010-11-06 apie 2 val. prie parduotuvės „Maxima“, esančios Vilniuje, Pelesos g. iš A. P. įgijo ir tiksliai nenustatytą laiką naudojosi nedidelės vertės turtu – telefonu Nokia 1680, kurio vertė 167,23Lt, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu – 2010-11-06 apie 1.30 val. prie namo, esančio Vilniuje, Gudų g. 5, panaudojus fizinį smurtą pagrobtas ir R. M., t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 189 straipsnio 3 dalyje.

Apklausiamas kaltinamuoju E. M. prisipažino padaręs nusikaltimus, paaiškino, jog su A. P. pakeleivingais automobiliais atvažiavo į Vilnių iš Pirčiupių. Iki Pirčiupių nuvažiavo dviračiais, vėliau juos išmetė ir į Vilnių atvyko pakeleivingu automobiliu. Vilniuje gyveno pas D. A.. Maždaug po savaitės naktį A. P. pasiūlė apvogti automobilį, jie nuėjo, atidarė duris ir apvogė. A. P. pasiūlė apvogti automobilius, E. M. stovėjo ir stebėjo aplinką, kad kas nors neužkluptų („stovėjau ant šucherio“). Apvogė du automobilius BMW ir Passat. BMW automobilis buvo tamsiai pilkas, stovėjo gatvėje šalia asfalto, Artūras turėjo du automobilių raktelius ir jais atrakino automobilius. Atidarius BMW automobilį, jį apžiūrėjo, A. P. buvo įlipęs į automobilį, A. M. taip pat buvo įlipęs į saloną. Automobilyje ieškojo pinigų. Juos rado šalia pavarų perjungimo dėžės, tai buvo pinigai monetomis – 5 litai ir centai. Monetos buvo pas A. P., E. M. neturėjo pinigų iš automobilio, jis turėjo tik savo baltus centus. Kiek pinigų monetomis rado BMW automobilyje, nežino, matė 5 litų monetą ir centus. Automobilio signalizacija iš pradžių nesuveikė, tačiau kai atidarė daiktadėžę, ji suveikė. Prieš tai, kai pateko į BMW automobilį, tokiu pačiu būdu pateko ir į VW Passat automobilį. E. M. nebuvo įlipęs į VW Passat, į jį buvo įlipęs A. P.. Nurodė, kad Passate buvo skėtis, o BMW automobilio bagažinėje buvo kirvukas, tačiau jo neėmė. Būnant prie BMW automobilio atvažiavo policija, tada E. M. ir A. P. nubėgo slėptis. Abu nubėgo į skirtingas vietas. Jį pasislėpusį surado policija. Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Dėl įvykio gailisi (t. 4, b. l. 53-58). Ikiteisminio tyrimo metu 2010-05-13 E. M. apklausiamas įtariamuoju paaiškino, kad pakeleivinga mašina kartu su A. P. atvažiavo į Vilnių, pinigų neturėjo, nakvojo laiptinėje. A. P. sugalvojo apvogti automobilius ir pasiūlė tai padaryti E. M.. A. P. turėjo raktų ryšulį. Naujininkų mikrorajone 2010-05-13 naktį automobilių stovėjimo aikštelėje A. P. atrakino automobilio VW Passat dureles ir per duris įlipo į automobilio saloną. Suveikė automobilio signalizacija, tuomet jie truputį atsitraukė ir vėl sugrįžo. Šame automobilyje A. P. rado pinigų monetomis, tai jis pasakė E. M.. Kai iš automobilio išlipo A. P., į jį įlipo E. M., kokiu tikslu įlipo – nežino. Po kokių trijų minučių išlipo, iš salono nieko nepaėmė. Prieš tai jie dar apvogė kokius keturis automobilius. Buvo susitarę, kad E. M. stebės aplinką, o A. P. vogs. A. P. įlipo į dar keturis automobilius atrakindamas dureles. Iš vieno automobilio paėmė kirvuką ir skėtį. Koks buvo automobilio modelis nežino. Pareigūnai E. M. sulaikė netoli Passat automobilio, kitus keturis automobilius apvogė prieš tai. Kai E. M. sulaikė, jo draugas A. P. pabėgo (t 2, b. l. 20). 2011-02-22 įtariamojo apklausoje E. M. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad kai E. M. buvo įlipo į automobilį VW Passat, jo salone buvo išmėtyti daiktai, jam būnant automobilio salone A. P. atidarė šio automobilio bagažinę, tačiau jis nematė, ar ką nors iš jos paėmė. Po to, kartu su A. P. nuėjo prie kito automobilio, kurio požymių neįsidėmėjo. Parinkęs raktą A. P. atrakino dureles ir įlipo į saloną. E. M. tuo metu stovėjo prie automobilio ir matė, kaip A. P. apieškojo saloną. Išlipęs iš automobilio A. P. parodė jame surastą nedidelį metalinį kirvuką su juoda apvyniota rankena ir juodos spalvos skėtį. Tuo metu jie pastebėjo važiuojantį automobilį ir pradėjo bėgti į skirtingas puses. Bėgdamas pastebėjo policijos automobilį ir buvo sugautas netoli automobilių aikštelės (t. 2, b. l. 29-31).

Apklausiamas kaltinamuoju A. P. neprisipažino padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, paaiškino, kad su E. M. nebuvo ir nieko nežino apie vagystes iš automobilių, E. M. sako netiesą, teigdamas, jog vagystes iš automobilių padarė su juo. Nurodė, jog su E. M. kartu atvažiavo į Vilnių, tačiau kai atvyko į Vilnių susipažino su D. A. ir kitais, o su E. M. nebevaikščiojo. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. taip pat neprisipažino padaręs minėtą nusikalstamą veiką, paaiškino, kad 2010-05-13 E. M. nematė ir nedarė vagystės iš automobilių. 2010-04-23 jis išvažiavo iš namų pas močiutę, po to namo negrįžo. Vaikščiojo po miestą, nakvojo gatvėje, krūmuose. 2010-06-18 jį sulaikė policijos pareigūnai netoli nuo taboro ir atidavė motinai. Kur buvo 2010-05-13 neatsimena, atrodo, kad vaikščiojo po miestą (t. 2, b. l. 87). 2010 m. pavasarį pas jį atėjo E. M., su kuriuo nusprendė važiuoti į Vilnių. Susistabdė pakeleivingą automobilį ir nuvažiavo į Vilnių, kur atvykę apie mėnesį gyveno pas draugą D. A., pinigų neturėjo, jiems padėjo Darius. Jokio raktų ryšulio jis neturėjo, nežino, kodėl E. M. nurodė, jog jis kartu su juo parinkdamas raktus apvogė automobilį Passat ir kitus (t. 2, b. l. 84).

Iš 2010-05-13 apžiūros protokolo matyti, jog apžiūros objektas yra lengvasis automobilis VW Passat, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis adresu Šaltkalvių g. 72, Vilniuje, automobilio spynelės nepažeistos, salone bendra tvarka pažeista. Atidarytos priekinės panelės dėtuvės durelės, daiktai ištraukti ir sumesti ant priekinės sėdynės (t. 1, b. l. 23-26).

1š 2010-05-13 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas yra lengvasis automobilis BMW 524, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis stovi adresu Šaltkalvių g. 72, Vilniuje. Apžiūrint automobilį matyti, kad spynelės nepažeistos. Bendra tvarka salone pažeista – atidaryta priekinė dėtuvė, išimti daiktai, kurie yra išmėtyti po saloną (t. 1, b. l. 27-31).

Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis S. S. negalėjo kalbėti dėl ligos, tačiau patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir prašė jais vadovautis (t. 4, b. l. 99, 108-109). Apklaustas kaip liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis gyvena Šaltkalvių g. 72-15, Vilniuje, ir turi automobilį VW Passat, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-05-13 apie 2 val. nakties išgirdo, kad suveikė gatvėje stovinčio jo automobilio signalizacija. Liudytojas per langą pamatė, kad automobilyje kažkas yra. Tada apsirengė, pasiėmė žibintuvėlį ir išbėgo į lauką, bet lauke jau nieko nebuvo. Po to, kai atvažiavo policijos pareigūnai į lauką išėjo viena kaimynė. Liudytojas pas policininkus tarnybiniame automobilyje pamatė sėdintį vaiką. Tuo metu policininkai paklausė kaimynės, „Ar šitas?“, kaimynė atsakė, kad „šitas“. Apžiūrėjęs automobilį pamatė, kad iš salono dėtuvės prie pavarų perjungimo svirties yra pagrobti pinigai monetomis. Salone daiktai buvo išvartyti, tačiau daugiau nieko nepavogta. Automobilio spynelės nebuvo pažeistos. Pavogti pinigai buvo monetomis po 1 ir 2 litus, kiek tiksliai buvo monetų, liudytojas nežino, tačiau nemažiau kaip 20 Lt. Nukentėjusysis atsisakė reikšti civilinį ieškinį, kadangi  padaryta žala yra nedidelė (t. 1, b. l.31-35).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis A. B. paaiškino, jog jam priklauso automobilis BMW 524, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-05-13 apie 2 val. 30 min. pas liudytoją į namus, esančius Šaltkalvių g. 72-3, Vilniuje, atvyko policijos patruliai ir paklausė, ar minėtas automobilis priklauso jam, ir informavo, jog buvo bandyta jį apvogti, yra sulaikytas vienas asmuo. Priėjęs prie automobilio pastebėjo, jog yra atidarytos priekinės durelės, iš dėtuvės išimti ir salone išmėtyti daiktai, iš po vairuotojo sėdynės pavogtas kirvukas, o nuo galinės palangės skėtis. Automobilio spynelės nebuvo pažeistos. Kirvuko vertė 7 Lt, o skėčio 15 Lt, taigi nukentėjusiajam padaryta bendra 22 Lt dydžio žala. Kirvukas buvo metalinis, turistinis, ant rankenos buvo juoda ir geltona guma, skėtis juodas, išsiskleidžiantis su dėklu, mažai naudotas apie 30 cm. ilgio (t. 1, b. l. 37-40).

Apklausta teisme kaip liudytoja N. N. paaiškino, jog maždaug prieš du metus vasarą-pavasari, atsibudo nes labai klykė automobilių signalizacija. Pamatė, kad ant šaligatvio stovinčių automobilių signalizacija veikia, o du paaugliai chaotiškai landžioja po automobilius. Pradėjus veikti signalizacijai, jie perbėgo į kitą gatvės pusę ir pasislėpė krūmuose. Kai nutilo signalizacija, išlindo iš krūmų ir vėl pradėjo landžioti po automobilius. Tuo metu su motina iškvietė policiją, kuriems atvažiavus, paaugliai pasislėpė krūmuose, nulėkę į gatvės galą. Telefonu policininkams nurodė, kur vaikai nulėkė, kur reikia jų ieškoti. Vieną iš tų paauglių policininkai sugavo. Kai policijos patrulis grįžo su vienu iš vaikų, ji buvo išėjusi į lauką, matė vaiką policijos automobilyje. Iš smulkaus kūno sudėjimo, neaukšto ūgio atpažino, kad policijos automobilyje buvęs asmuo yra panašus į tą neaukštą paauglį landžiojusį po mašinas.  Liudytoja gyvena Šaltkalvių g. ((duomenys neskelbtini), Vilniuje), ketvirtame aukšte. Iškart prie namo yra apšviesta aikštelė, kurioje stovėjo automobiliai. BMW ir kaimyno Volkswagen buvo apšviesti (t. 4, b. l. 110-111). Ikiteisminio tyrimo metu duotuose paaiškinimuose liudytoja nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (t. 1, b. l. 43-44).

D. U. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad buvo gautas iškvietimas dėl to, kad vaikai lenda į mašinas, ir nuvyko į vietą, buvo tamsu, gal po vidurnakčio. Atvykę pastebėjo porą išlaužtų automobilių, pradėjo važinėti po rajoną, ties kažkuria gatve pastebėjo vieną vaikiną ir jį sulaikė. Jį sulaikė dėl to, kad pamatęs policijos pareigūnus jis pradėjo bėgti, slėpėsi po balkonu. Kai sulaikius vaikiną važiavo į komisariatą, jis sakė, kad buvo dviese. Įvykio vietoje buvo atvažiavę daugiau pareigūnų, buvo išėjusi moteris, kuri sakė, sulaikytasis yra tas asmuo, kuris lindo į automobilius (t. 4, b. l. 65-66). Ikiteisminio tyrimo metu minėtas liudytojas paaiškino, kad 2010-05-13 darbo metu apie 2.10 val. gavo pranešimą, jog Šaltkalvių g. prie 72 namo, du paaugliai pateko į pilkos spalvos automobilį. Nuvykus minėtu adresu nieko nerado, tačiau vėliau Garvežių g. pamatė vieną paauglį, kuris pamatęs policijos automobilį praėjo bėgti. Paauglys buvo sulaikytas, nustatyta, kad tai E. M.. Jis buvo sulaikytas apie 100 m atstumu nuo Šaltkalvių g. 72. Į kiemą išėjo liudytoja N. N., kuri pasakė, kad sulaikytas vaikas su kitu vaiku įlindo į automobilį VW Passat, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos (t. 1, b. l. 45-46).

Apklaustas kaip liudytojas V. Š. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus ir papildomai nurodė, jog jis įvyko vietoje buvo kaip operatyvinis darbuotojas, apžiūrėjo automobilius, paėmė iš nukentėjusiųjų pareiškimą, apklausė, Passat ir BMW automobilių vidus buvo suverstas, ar kas nors buvo pavogta, ar pažeistos spynelės – neprisimena (t. 4, b. l. 67). Ikiteisminio tyrimo metu duotuose paaiškinimuose liudytojas nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes (t. 1, b. l. 47-48).

Iš 2010-05-13 daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad sulaikius E. M. iš jo buvo paimta mėlynas žiebtuvėlis, degtukų dėžutė, izoliacinė juosta raudona, trys raktai su violetiniu pakabuku, du raktai su geltonu pakabuku, du raktai, pinigai: 2 litai 8 centai (t. 2, b. l. 14).

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamųjų A. P. ir E. M. kaltė padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystę ir S. S. ir A. B. automobilių), įrodyta kaltinamojo E. M. nuosekliais paaiškinimais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. E. M. patvirtino, kad padaryti vagystes iš automobilių pasiūlė A. P., o jis turėjo stebėti aplinką, A. P. automobilius atidarė parinkdamas raktą, kad iš vieno automobilio A. P. paėmė juodos spalvos skėtį ir metalinį, nedidelį kirvuką juodos spalvos rankena, o iš kito (VW Passat) pinigus monetomis. Iš automobilių apžiūros protokolų matyti, kad automobilių spynelės nebuvo pažeistos, kas patvirtina, kad jie buvo atidaryti parenkant raktą. Taip pat matyti, kad automobilių salone išmėtyti daiktai, tai savo paaiškinimuose nurodė ir E. M. – kai jis įlipo į VW Passat saloną, jame buvo išmėtyti daiktai. Liudytoju apklaustas A. B. nurodė, jog iš jo automobilio iš po priekinės sėdynės buvo pavogtas nedidelis metalinis turistinis kirvukas, o nuo galinio lango juodos spalvos skėtis, tai atitinka įtariamojo E. M. nurodytas aplinkybes, kad jam stovint prie automobilio A. P. įlipo į jį, apieškojo saloną ir išlipęs parodė surastus daiktus – nedidelį metalinį kirvuką su juoda apvyniota rankena ir juodą skėtį. Liudytoju apklaustas S. S. nurodė, jog iš jo automobilio VW Passat buvo pavogta pinigai monetomis ne mažiau kaip 20 Lt. Tai patvirtina E. M. paaiškinimus, kad VW Passat automobilyje A. P. rado pinigų monetomis. Liudytoja N. patvirtino, kad pro langą matė du paauglius, chaotiškai landžiojančius po automobilius, kad pradėjus veikti automobilio signalizacijai jie nubėgo į kitą gatvės pusę ir pasislėpė krūmuose. Tai atitinka E. M. paaiškinimus, kad pradėjus veikti Passat signalizacijai jie su A. P. atsitraukė, o kai signalizacija nustojo veikti jie vėl sugrįžo prie mašinų. Liudytojas U. patvirtino, kad buvo iškvietimas į vietą dėl to, kad vaikai landžiojo po mašinas, nuvykus į Šaltkavių g. vaikų jau nerado, tačiau netoli tos vietos sulaikė vieną paauglį. Be to, kai sulaikytą vaikiną vežė į komisariatą, jis sakė, kad prie automobilių buvo dviese. Įvertinus E. M. parodymus bei kitus byloje ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, kad netikėti E, M. paaiškinimais nėra jokio pagrindo. Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius paaiškinimus, jog vagystes iš automobilių padarė kartu su A. P., E. M. parodymuose nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Šie kiti byloje esantys įrodymai neprieštarauja vieni kitiems, todėl jais netikėti taip pat nėra pagrindo. Šiuo metu E. M. ir A. P. nebendrauja, tačiau įvyko metu jie nebuvo bloguose santykiuose, todėl neturėjo pagrindo apkalbėti A. P., o šią aplinkybę, kad A. P. buvo tas antras paauglys, kartu su E. M. padaręs jiems inkriminuotas vagystes iš automobilių, E. M. nurodė jau 2010-05-13 apklausoje.

Remiantis visuma ištirtų įrodymų teismas daro išvadą, jog kaltinamieji A. P. ir E. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, kaltinamųjų veiksmai padarant šiuos nusikaltimus įrodyti visiškai, abejoti jų kaltumu pagrindo nėra. A. P. ir E. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Apklausiamas kaltinamuoju teisme V. B. prisipažino kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį iš dalies. Nurodė, jog nepripažįsta, kad nukentėjusiajam trenkė šešis kartus, o visas kitas aplinkybes pripažino. Paaiškino, kad neprisimena, kada tai buvo, tačiau ėjo jis, Malas, t. y. A. P., Deimantas, mergina, kurios pravardė Tatuškė, D. K. ir pamatė žmogų. Draugas, pravarde Malas, t. y. A. P., priėjo prie jo ir paprašė cigaretės, žmogus davė jam vieną cigaretę. Tada A. P. paprašė antros cigaretės, žmogus jam davė ir antrą cigaretę, kai A. P. paprašė trečios cigaretės, žmogus jam nedavė cigaretės ir A. P. trenkė vyrui kumščiu į veidą ar į galvą ir pakvietė juos, stovėjusius maždaug už dviejų metrų. Prie vyro ir A. P. pribėjo V. B. ir koja sudavė du smūgius, atrodo į pilvą. Pribėgęs prie nukentėjusiojo buvo tik jis ir A. P.. Po smūgių A. P. viską ištraukė iš vyro striukės kišenių. Tai buvo piniginė, telefonas, cigaretės ir atrodo žiebtuvėlis. Kai A. P. iš kišenių traukė daiktus prie nukentėjusiojo buvo tik jis ir V. B., kiti vaikai tuo metu pabėgo. Išėmę daiktus iš kišenių nuėjo į naktinę parduotuvę. Beeidami pasidalijo daiktus. V. B. A. P. davė tuščią piniginę. Piniginėje dar buvo visokios kortelės, 60 Lt, centai ir pasas. Dokumentus išmetė, pinigus pasiėmė A. P., vėliau jis pasakė, kad pametė 50 Lt, jie ieškojo tų pinigų, bet nerado. Telefoną davė D. K. kažkam paskambinti, kur vėliau dingo telefonas, nežino. Patikslino, kad prie nukritusio nukentėjusiojo jis pribėgo, nes pakvietė A. P., kuris kvietė visus, tačiau kiti nėjo. Gulinčiam nukentėjusiajam du smūgius sudavė V. B., taip pat A. P.. Kiek smūgių sudavė A. P. gulinčiam nukentėjusiajam – nežino, atrodo buvo trys ar keturi smūgiai, juos sudavė koja, atrodo į galvą. Įvykio metu buvo išgėręs apie 1 litrą alaus, buvo gerokai apsvaigęs. Sutiko su civiliniu ieškiniu dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo su ieškiniu sutiko iš dalies – dėl 1000 Lt litų žalos atlyginimo (t.4, b. l. 44).

Ikiteisminio tyrimo metu duotuose paaiškinimuose V. B. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes. Paaiškino, kad jis, A. P., D. A., D. K., mergina pravarde „Tatuškė“ ir mergina vardu Vika Gudų gatvėje prie garažų gėrė alų. Apie 1 val. pastebėjo šalia einantį svyruojantį vyrą, prie kurios priėjo A. P. ir paprašė cigaretės, vyras davė jam pora cigarečių, o paprašius trečios pasakė, kad mažai liko, todėl daugiau neduos. Tada A. P. spontaniškai sudavė vyrui kumščiu vieną kartą į veidą. V. B. ir kiti jaunuoliai tuo metu stovėjo maždaug vieno metro atstumu nuo A. P. ir nukentėjusiojo. Kai vyras nukrito A. P. pakvietė V. B. ir D. K. pribėgti arčiau. V. B. su D. K. staigiai pribėgo ir V. B. du kartus spyrė gulinčiam vyrui koja į pilvą, po ko iš karto nubėgo ant kalniuko prie parduotuvės „Maxima“, kas vyko po to nematė, ar mušė dar tą vyrą A. P. ir D. K. nežino. Po 5 min. merginos kartu su A. P. ir Dariumi pribėgo prie v. B., A. P. pasakė, kad viską paėmė ir visi kartu nuėjo prie stoties. Palydėjo mano Deimantą ir tada nuėjo į „Tatuškės“ namo laiptinę, kur sėdėjo iki ryto. Vogtus daiktus pasidalijo laiptinėje. Tai buvo juodos spalvos telefonas, piniginė ir cigaretės. V. B. paėmė piniginę, kuri buvo tuščia, nes A. P. išmetė visus dokumentus, 60 Lt A. P. pasiėmė sau, o Darius pasiėmė telefoną T. 2, b. l.153-155).

A. P. apklausiamas kaltinamuoju teisme prisipažino kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir paaiškino, kad tą dieną buvo su D. A. ir P. T., jam paskambino B. ir paprašė, kad ateitų, nes jiems nėra ką veikti. A. P. nuėjo, ten buvo D. K., V. B., Deimantas, Visi stovėjo ir gėrė alų prie namo. Po to A. P. parašė Oksana ir jis nuėjo pas ją, grįžo kartu su Oksana. Toliau gėrė alų, vakare sutemus, apie 1 val. ėjo vyras, A. P. matė, kad jis rūko, todėl nuėjo paprašyti cigaretės. Jis davė dvi cigaretes, o trečios nedavė ir kažką pasakė, todėl vieną kartą trenkė tam vyrui kumščiu į veiką ir vyras nukrito, pribėgo V. B., du ar tris kartus įspyrė, tada A. P. dar kartą įspyrė iš kojos ir paėmė visus daiktus: piniginę, telefoną, cigaretes ir pabėgo. D. K. stovėjo gal už 5 metrų su Oksana ir Deimantu, jie rūkė. Prie vyro buvo pribėgęs tik V. B.. Nukentėjusiajam sudavė gal 3 ar keturis smūgius. A. P. paėmė iš vyro piniginę, telefoną ir cigaretes. Po to ėjo prie Maximos, kur tiltas prie stoties. D. K. norėjo parašyti savo motinai, kad negrįš namo, todėl davė jam telefoną, jis įsidėjo savo sim kortelę, nes jo telefone buvo išsikrovęs akumuliatorius, o B. ėjo su Deimantu gale ir išmetinėjo korteles, o A. P. pametė 60 Lt. Vėliau D. K. pasiliko tą telefoną, nes sakė, kad prie kito telefono jam reikalingas ekranas. Įvykio metu buvo išgėręs alaus. Nurodė, kad teisme sako tiesą, ikiteisminio tyrimo metu buvo išsigandęs, nežinojo ką sakyti. Sutiko su civiliniu ieškiniu dalyje dėl 80 Lt atlyginimo, su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą sutiko iš dalies, dėl 1000 Lt atlyginimo (t. 4, b. l. 49-53).

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. paaiškino, kad cigarečių iš vyro prašė V. B., kai jaunuolis nedavė jam trečios cigaretės V. B. spyrė jam į veidą, po ko žmogus nukrito, tuomet Vitalijus iš gulinčio vyro striukės kišenės paėmė telefoną ir piniginę. Tada visi išsibėgiojo į skirtingas puses. Vitalijus jam nieko iš pagrobtų daiktų nedavė, matė, kad žmogui trenkė tik vieną kartą, susitarimo, kad Vitalijus apiplėš žmogų nebuvo (t. 2, b. l. 64-65). Akistatos su V. B. metu A. P. nurodė, kad nei D. K., nei V. B. nekvietė prie savęs nukritus ant žemės nuketėjusiajam. V. B. pribėgo pats, o D, K. stovėjo prie Oksanos apie 5 metrų atstumu. Nurodė, kad A. P. sudavė vyrui ir jis pagriuvo (t. 2. B. l. 71-72).

D. K. apklausiamas kaltinamuoju teismo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau aiškindamas faktines aplinkybes, nepripažino kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, tačiau pripažino pakeistame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Jis paaiškino, kad įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau jis nebuvo priėjęs prie nukentėjusiojo ir plėšime nedalyvavo. Tuo metu, kai buvo mušamas nukentėjusysis, jis stovėjo nuošalyje ir rūkė. Tačiau pripažino aplinkybę, kad pasiėmė nukentėjusiojo telefoną. Telefono jis paprašė, nes reikėjo paskambinti mamai. Telefoną jam davė A. P.. Po to telefoną pasiliko sau, nes motina turėjo jam atsakyti – turėjo parašyti žinutę. Vėliau tą telefoną pametė. Ieškinį pripažino dalyje dėl 80 Lt priteisimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutiko, kadangi neturi tiek pinigų ir turi mokėti skolas. Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai yra teisingi (t. 4, b. l. 45-48).

Ikiteisminio tyrimo metu D. K. paaiškino, jog 2010 m. lapkričio mėn., dienos neprisimena, kartu su draugais V. B., D. A. išvažiavo į Vilnių. Susitikti su klasioke K. K., kuri gyvena globos namuose. Susitiko prie parduotuvės „Maxima“, kur keturiese gėrė alų. Po kurio laiko Karina nuėjo namo, o Vitalijus paskambino vaikinui pravarde „Malas“ ir pakvietė jį ateiti. Malas, t. y. A. P. pasirodė vienas, visi gėrė alkoholį. Po to visi kartu nuėjo pas A. P. draugę pravarde „Tatuškė“. Visi stovėjo netoli globos namų ant kalno šalia aptvertos teritorijos. A. P. pamatė kažkokį vyrą, kuris matomai buvo neblaivus. Jis pasakė, kad tai jo pažįstamas ir duos jam cigarečių. V. B. kartu su A. P. priėjo prie vyro, o jie visi stovėjo maždaug 10 metrų atstumu. A. P. paprašė dviejų cigarečių, vyras jam davė. Jis ten užsirūkė ir kartu su Vitalijumi kalbėjosi su tuo vyru. Tada A. P. paprašė trečios cigaretės. Tada prie vyro priėjo Deimantas ir paprašė jiems stovėjusiems atokiau cigaretės, vyras Deimantui davė cigaretę. Deimantas iš karto grįžo ir jie visi atokiau rūkė. Kas vyko tarp Vitalijaus, A. P. ir to vyro, nematė. Po kelių minučių išgirdo pliaukštelėjimą ir atsisukęs pamatė vyrą gulintį ant žemės, kažkieno – Vitalijaus ar A. P. koja buvo vyrui ant galvos. Matė, kaip A. P. pasilenkė ir iš minėto vyro striukės kišenės kažką ištraukė, Vitalijus tuo metu stovėjo šalia. Tada jie visi pradėjo bėgti. Po kiek laiko ir D. K. su draugais pradėjo bėgti paskui juos. Sustojo visi prie „Maximos“, A. P. ištraukė juodos spalvos telefoną, cigarečių pakelį ir rudos spalvos piniginę, iš jos ištraukė 60 Lt. Parodęs daiktus su „Tatuške“ nuėjo į priekį, o jie ėjo iš paskos. Už „IkI“ parduotuvės prie spaudos kiosko A. P. pasakė, kad pametė beveik visus pinigus, liko tik 12 Lt, ir telefoną. Jokių kortelių ir dokumentų piniginėje nematė. Prie kiosko D. K. ir Deimantas su visais atsisveikino ir įsėdo į 16 maršruto troleibusą (t. 3, b. l. 11-13). Akistatos su K. K. metu D. K. neigė, jog 2010-11-06 apie 8-9 val. buvo atvykęs pas K. K. ir tvirtino, kad 2010-11-06 naktį po plėšimo išvažiavo namo, o mieste buvo 13-14 val. su draugu Jurijumi, neigė, jog K. K. pasakojo apie tai, kad sumušė žmogų, paėmė sau pagrobtą telefoną ir jį rodė K. K. (t. 3, b. l. 17). 2011-10-03 apklausoje neigė, kad paėmė pagrobtą telefoną, tačiau nurodė, jog A. P. leido iš pagrobto telefono išsiųsti SMS žinutę (t. 3. B. l.24).

Apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2010 m. lapkričio 6 d. grįžo iš kavinės nuo Žaliojo tilto namo, prieš kalną Gudų g. prisidegė cigaretę, einant link Gudų g. 7 ar 5 namo prie jo priėjo vienas vaikinas, paprašė cigaretės, nukentėjusysis jam davė cigaretę ir nuėjo. Po kokios minutės priėjo dviese, paprašė dar vienos cigaretės, jis davė. Paskui praėjus gal 15 metrų link Gudų g. 3 ar 5 namo išėjo 5 vaikinai ir viena mergina, pardėjo pravardžiuotis visokiais necenzūriniais žodžiais, nukentėjusysis sustojo, o jie apstojo jį ratu, vienas vaikinas pradėjo stumdyti jį į krūtinę, provokuoti muštis, tačiau nukentėjusysis nenorėjo muštis. Vaikinai nuėmė striukę, padavė kažkokiam vaikinui ir sudavė nukentėjusiajam, kuris pargriuvo ir susitrenkė galvą į asfaltą, o vaikinai jį apvogė. Stumdė ir provokavo, o po to sudavė į veidą A. P., parkritęs ant žemės nukentėjusysis prarado sąmonę, kai atsibudo nei vieno vaikino nebuvo šalia. Iš jo buvo atimta tėvo telefonas, kurį jam davė UAB „Gelsauga“, odinė piniginė, kuri jam grąžinta, banko kortelė, pasas ir 60 litų ir kažkiek cigarečių. Turinę 80 Lt žalą sudaro pagrobti 60 Lt ir 20 Lt už naujos banko kortelės pagaminimą. 10 000 Lt yra neturtinė žala, kuri pasireiškia įžeidimu, fiziniu skausmu, pažeminimu, nepatogumais dėl iki šiol išlikusio guzo, po įvykio kurį laiką skaudėjo galvą, dėl to kreipėsi į gydytoją, kuri išrašė vitaminų ir praėjo (t. 4, b. l. 59-60). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė iš esmės tas pačias aplinkybes. Nurodė, kad apie 1.30 val. einat namo prie jo priėjo vaikinas kuris prašė cigaretės, R. M. davė jam cigaretę, po to jis prašė cigaretės dar kelis kartus, nukentėjusysis pasakė, kad neduos, nes jau davė tris cigaretes. Jaunuolis pradėjo su juo ginčytis. Jis nusimovė striukę, davė savo draugam palaikyti. Jo draugai stovėjo nuošalį ir nesikišo, o jaunuolis priėjo prie nukentėjusiojo, kelis kartus sudavė iš kojos į pilvą, ir vieną kartą sudavė kumščiu į veidą, stumtelėjo jį, ir jis krito ant asfalto, į šaligatvį susitrenkė galvą ir prarado sąmonę. Atsipeikėjęs striukės kišenėje nerado telefono, odinės piniginės, grynųjų pinigų, banko kortelės, asmens tapatybės kortelės, pakelis cigarečių, kuriame buvo apie pusė cigarečių  (t. 1, b. l. 115-120).

Iš 2010-12-07 daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad  sulaikymo metu iš V. B. buvo paimta asmens tapatybės kortelė, piniginė, tašė, sąsiuvinis (t. 2, b. l.144).

Įtariamojo apklausoje V. B. nurodė, kad sulaikymo metu krepšyje rasta piniginė yra pavogta piniginė (t. 2, b. l. 154).

Iš 2011-09-22 daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad R. M. iš jam pateiktų trijų piniginių atpažino savo piniginę (t. 1, b. l. 121).

Iš 2010-12-13 specialisto išvados Nr. G 4666/10 (01) matyti, kad ant nukentėjusiojo R. M. kūno nustatyta galvos plaukuotosios dalies dešinėje, 4 cm virš ausies kaušelio 1 cm skersmens rausvas sukietėjęs apie 0,5 cm virš aplinkinės odos iškilęs odos plotas. R. M. nustatyta minkštųjų audinių sukietėjimas galvos dešinėje. Neatmetama galimybė, kad minėtas audinių sukietėjimas galėjo likti po lokalios kraujosruvos, kuris galėjo susidaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2010-11-06) po trauminio poveikio kietu buku daiktu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu, sužalojimų rankose, būdingų kovai ar savigynai, nėra, sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje (t. 1, b. l. 125-126).

Apklausta liudytoja O. Z. paaiškino, kad kaltinamuosius A. P., Vitalijų ir Darių pažįsta, šiuo metu nebendrauja. A. P. priėjo prie nukentėjusiojo ir paprašė cigaretės, vienos buvo maža, pradėjo prašyti dar vienos ir po to viskas prasidėjo. Prie nukentėjusiojo prikibo Artūras su Vitalijum, o liudytoja stovėjo toliau. Jie sakė nukentėjusiajam „pašnekėkim“ o baigėsi tuo, kad viską susirinko. P. paėmė pinigus ir dokumentus, telefono liudytoja nematė. Vitalijus sudavė žmogui, jis nukrito ir tada paėmė daiktus. Kas buvo prie nukentėjusiojo, kai jo A. P. praše cigaretės, neprisimena. Nukentėjęs nedavė cigaretės ir tada jam trenkė V. B. (t. 4, b. l. 67-69). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta O. Z. paaiškino, kad 2010 m. lapkričio mėn. apie 23 val. pradžioje pas ją į namus atėjo pažįstamas A. P., vaikinas pravarde „Ryžas“, Darius ir Deimantas, ji kartu su jais išėjo į lauką, nuėjo prie Dzūkų g., stovėjo netoli kalėjimo. Po kiek laiko pastebėjo einantį vyriškį, kuris svyravo. Tada prie vyro pribėgo A. P., sustabdė jį, paprašė cigarečių, vyras jam davė, prie vyro priėjo Deimantas ir paprašė dar vienos cigaretės, vyras davė. Tada ji kartu su Deimantu ir Dariumi nuėjo atokiau ir stovėjo apie 10 m. atstumu nuo Artūro ir to vyro ir rūkė. Po kelių minučių Artūr vėl pradėjo prašyti cigaretės, tačiau vyras pasakė, kad neduos, kadangi mažai liko. Tuo metu prie vyro iš nugaros pribėgo „Ryžas“ (V. B.) ir vieną kartą sudavė jam, alkūne į galvos sritį. Tada A. P. stovėdamas prieš vyrą sudavė jam vieną kartą kumščiu į veidą, po ko vyras nugriuvo. Tada A. P. ir „Ryžas“ pradėjo spardyti vyrą kojomis į galvą ir įvairias kūno vietas, kiek sudavė smūgių, nežino, bet ne mažiau kaip po 3 smūgius kiekvienas. Vyras tuo metu nesipriešino, liudytojai pasirodė, kad jis prarado sąmonę. Po to A. P. ir V. B. pradėjo tikrinti gulinčio vyro kišenes, ką iš jų ištraukė nematė. Liudytoja, Darius ir Deimantas nebuvo priėję prie vyro, nesikišo ir nemušė jo. Kai ištraukė daiktus, visi nuėjo prie parduotuvės „Maxima“, prie kurios apžiūrėjo pavogtus daiktus. Liudytoja matė kaip A. P. ir tamsios spalvos piniginės ištraukė 60 Lt, po to šią piniginę su visomis kortelėmis perdavė V. B.. Matė, kaip vaikinai perdavinėdami vienas kitam apžiūrinėjo telefoną, kas jį vėliau paėmė, nematė. Po to visi ėjo link stoties, kur nusipirko alaus ir nuėjo link liudytojos namų, ir sėdėjo laiptinėje iki ryto (t. 1, b. l. 158-159).

Liudytoju apklaustas D. A. paaiškino, kad iš pradžių prie Karinos namų gėrė alų V. B., D. K., liudytojas A. P. ir jo draugė Oksana. Ėjo išgėręs vyriškis, Artūras paprašė jo cigaretės, vyras ją davė ir nuėjo toliau. Tada Artūras priėjo paprašyti antros cigaretės, bet vyras nedavė. Tada Artūr darėsi agresyvus, liudytojas pasakė jam nelįsti. Tas vyriškis pasakė, kad liudytojui duos cigaretę, o A. P., neduos. Vyras davė liudytojui cigaretę ir jis kartu su Oksana ir Dariumi nusileido žemiau ta pačia gatve ir rūkė. Atsisukęs pamatė, kad Vitalijus su Artūru bėga, o vyriškis guli ant žemės, jie visi pradėjo bėgti iš paskos. Liudytojas stovėjo nugara į vyriškį ir A. P. su V. B., todėl nematė, ar jis buvo mušamas. Tada ėjo į stotį, į naktinę parduotuvę, tačiau tokios ten nebuvo. Toliau nieko nepamena, nes buvo labai smarkiai išgėręs, ir nepaėjo. Prie maksimos netoli stoties mate šviesiai rudą piniginę, daugiau nieko nematė iš daiktų (t. 4, b. l. 70-71). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, papildomai nurodė, kad kai susitiko prie parduotuvės „Maxima“ A. P. pasakė V. B., „ar matei kaip kirtau tam vyrui į snukį?“. V. B. jam sakė, kad vyrui spyrė vieną kartą ar du kartu į pilvą, kažkuris iš jų pasakojo, kad V. B. koja laikė prispaudęs prie žemės vyro galvą, kol A. P. kratė kišenes. Prie parduotuvės A. P. parodė pagrobtus daiktus: juodos spalvos telefoną „Nokia“, rudos spalvos piniginę, ją patikrinęs ištraukė 60 Lt ir pasiliko sau, o V. B. davė piniginę su visomis kortelėmis. Po to visi ėjo pirkti alus link stotie. A. P. su „Tatuške“ ėjo pirmi, liudytojas su V. B. iš paskos, eidamas viaduku V. B. ištraukė iš piniginės korteles, jas laužė ir išmetė ant bėgių,. Prie parduotuvės „Iki“ liudytojas parūkė ir stipriai apsvaigo, kaip grįžo namo neatsimena (t. 1, b. l. 1).

Liudytoja K. K. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykyje ji nedalyvavo, tačiau kitą dieną pas ją atėjo Darius su Vitalijumi ir Deimantu, nes Darius buvo pas ją pasilikęs pinigų kelionei. Atėję parodė juodą Nokia telefoną, sakė, kad jis pavogtas, sakė, kad dar kažkokią piniginę atėmė. Jie pasakojo, kad sumušė kažkokį vyrą, atėmė telefoną, pinigus, išmetė piniginę. Vyrą mušė Vitalijus ir Artūras (t. 4, b. l. 71-72). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja paaiškino, kad gyvena globos namuose. 2010 m. lapkričio mėn. apie 19-20 val. buvo susitikusi su draugais D. K., V. B. ir Deimantu. Su jais buvo už parduotuvės „Maxima“ Gudų g. Po pusvalandžio ji juos paliko, nes iki 21 d. turėjo grįžti namo. Kitą dieną apie 8-9 val. pas jos tetą atėjo D. K., V. B. ir Deimantas, nes pas ją paliko savo pinigus ir negalėjo grįžti namo. Pokalbio metu Vitalijus liudytojai sakė, kad apiplėšė žmogų, pagrobė telefoną, pinigus, dokumentus. Darius sakė, kad jis paėmė telefoną, parodė jį liudytojai, tai buvo juodos spalvos Nokia, minėjo, kad naktį buvo Tatuškės namo laiptinėje (t. 1, b. l.139).

Iš byloje esančių telefonų skambučių išklotinių matyti, kad D. K. priklausanti SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įstatyta į pagrobtą telefoną, kurio IMEI 355211032490520 (t. 1, b. l. 180-184, t. 3, b. l. 12).

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamųjų A. P. ir V. B. kaltė padarius nusikaltimą, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje, įrodyta kaltinamojo pačių kaltinamųjų paaiškinimais, liudytojų O. Z., D. A. ir K. K. paaiškinimais, nukentėjusiojo R. M. paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu šiek tiek skiriasi, tačiau iš esmės nėra prieštaringi, Nedideli neatitikimai paaiškintini tuo, kad nuo įvykio ir apklausų ikiteisminio tyrimo metu praėjo gana ilgas laiko tarpas, tačiau visumoje paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, atitinka kaltinamųjų paaiškinimuose nurodytas aplinkybes bei kitus byloje esančius įrodymus. Liudytojas D. A. ir O. Z. patvirtino, kad įvykio metu prie nukentėjusiojo buvo priėję A. P. ir V. B., kad smūgius nukentėjusiajam sudavė A. P. ir V. B., kad jų nukritusiam nukentėjusiajam abu kaltinamieji sudavė ne mažiau kaip 6, kad A. P. iš nukentėjusiojo striukės kišenių paėmė piniginę su 60 Lt ir asmens tapatybės kortele bei banko kortele, telefoną ir cigarečių pakelį. Tie kaltinamieji, tiek liudytojai, tiek iš dalies ir nukentėjusysis parodė, kad jis nukrito ant žemės ir prarado sąmonę po to, kai A. P. sudavė jam kumščiu į veidą, tačiau kaltinime nurodyta, kad A. P. ne mažiau kaip 10 kartų rankomis stumtelėjo R. M. į krūtinę, todėl atsižvelgiant į tai, kad iš liudytojų ir kaltinamųjų paaiškinimų matyti, kad R. M. nukrito po smūgio į veidą, o ne po 10 stumtelėjimų, teismas iš kaltinimo šalina šias aplinkybes ir patikslina jį nurodydamas, kad A. P. vieną kartą ranka stumtelėjo R. M. į krūtinę, ko pasėkoje R. M. nukrito ant žemės ir prarado sąmonę.

Iš liudytojų paaiškinimų ir kaltinamųjų paaiškinimų matyti, kad D. K. nedalyvavo atliekant veiksmus prieš R. M., jis nesudavė jam smūgių ir neatėmė daiktų, tačiau nustatyta, kad D. K., žinodamas kad juodos spalvos telefonas Nokia yra įgytas nusikalstamu būdu šį telefoną pasisavino. Tai matyti iš liudytojos K. K. paaiškinimų, paties kaltinamojo D. K. paaiškinimų ir kitų kaltinamųjų paaiškinimų, taip pat iš byloje esančių išklotinių, iš kurių matyti, kad šiame telefone naudojantis D. K. priklausančia sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamasi 2010-11-06 ir 2010-11-07 dienomis (t. 1, b. l. 182).

Remiantis visuma ištirtų įrodymų teismas daro išvadą, jog kaltinamieji A. P. ir V. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje,  t. y. panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. Kaltinamųjų veiksmai padarant šiuos nusikaltimus įrodyti visiškai, abejoti jų kaltumu pagrindo nėra. A. P. ir V. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Taip pat vertinant įrodymų visumą teismas daro išvadą, jog kaltinamasi D. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 189 straipsnio 3 dalyje, kaltinamojo D. K. veiksmai padarant šį nusikaltimą įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra. D. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 3 dalį.

Bausmės skyrimas

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Nusikalstamų veikų padarymo metu visi kaltinamieji buvo nepilnamečiai, todėl skiriant bausmę taip pat turi būti atsižvelgta ir į BK XI skyriaus numatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

E. M. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimų padarymo metu buvo neteistas, šiuo metu ir nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametis, nusikalto bendrininkaudamas, tačiau įtakotas kito kaltinamojo A. P., šiuo metu kaltinamasis mokosi, charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 55, 102), žala nukentėjusiesiems nėra atlyginta. Į narkologinę įskaitą nėra įrašytas, gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, tačiau pagal specialisto išvadą poreikio skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra (t. 3, b. l. 60-64). Kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, gailėjosi, atsižvelgiant į tai laikytina, kad jo atsakomybę švelninanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsniu, ir BK 91 straipsnyje nurodytais ypatumais daro išvadą, kad  bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam E. M. už padarytus nusikaltimus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

A. P. padarė tris tyčinius apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimų padarymo metu buvo neteistas, tačiau iki BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimo padarymo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (t. 2, b. l. 106), po nusikaltimų padarymo šioje byloje jo atžvilgiu atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl kitų analogiškų nusikalstamų veikų padarymo, kas rodo, jog A. P. yra linkęs nusikalsti, tinkamai nevertina savo poelgių ir nedaro teigiamų išvadų dėl tolesnio savo elgesio. A. P. šiuo metu ir nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametis, kaltinamasis nedirba, nesimoko, administracine tvarka nebaustas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, žala nukentėjusiesiems nėra atlyginta. Kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, gailėjosi, tačiau ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jos padarymo vertė kitam kaltinamajam V. B., todėl teismas vertina, kad A. P. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos veikos yra nenuoširdus ir nepripažįsta jo kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe padarant BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pripažintina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

A. P. tris apysunkius nusikaltimus padarė neteistas, tačiau jo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta kaltininkui ir nuketėjusiajam susitaikius, bet A. P. iš to tinkamų išvadų nepadarė ir vėl nusikalto nepraėjus vienerių metų laikotarpiui, todėl teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsniu, BK 55 straipsnio nuostatomis, ir BK 91 straipsnio 3 dalimi daro išvadą, kad  bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam A. P. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, o už BK 180 straipsnyje numatytą veiką bausmę, susijusią su laisvės atėmimu. Paskirtos bausmės subendrintinos su 2011-03-21 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, be to, į paskirtos galutinės bausmės terminą įskaičiuotinas kaltinamojo suėmime išbūtas laikas nuo 2010-12-02 iki 2010-12-31, t. y. 30 dienų (t. 2, b. l. 56, 115-116, 118-119).

V. B. padarė vieną tyčinius apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimų padarymo metu buvo neteistas, nepilnametis, charakterizuojamas neigiamai (t. 2, b. l. 160, 181), šiuo metu kaltinamasis nedirba, nesimoko, administracine tvarka nebaustas, neteistas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, žala nukentėjusiesiems nėra atlyginta. Kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, gailėjosi, atsižvelgiant į tai laikytina, kad jo atsakomybę švelninanti aplinkybė skiriant bausmę už šį nusikaltimą yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe padarant BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pripažintina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsniu, 55 straipsniu ir BK 91 straipsnyje nurodytais ypatumais daro išvadą, kad baudžiamosios atsakomybės tikslai bus pasiekti skiriant jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

D. K. padarė vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, neteistas, kaltinamasis nedirba, nesimoko, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas neigiamai, neteistas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, žala nukentėjusiesiems nėra atlyginta. Kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, gailėjosi, atsižvelgiant į tai laikytina, kad jo atsakomybę švelninanti aplinkybė skiriant bausmę už šį nusikaltimą yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsniu ir BK 91 straipsnyje nurodytais ypatumais daro išvadą, kad  bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam viešųjų darbų bausmę.

Civiliniai ieškiniai

A. B. pareiškė 22 Lt dydžio ieškinį dėl vagyste iš jam priklausančio automobilio padarytos žalos atlyginimui (t. 1, b. l. 40-41), tačiau jis kviečiamas į teismo posėdį nei karto neatvyko, todėl nėra aišku, ar jis palaiko savo ieškinį. Atsižvelgiant į tai A. B. ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

UAB „Gelsauga“ pareiškė 167,23 Lt dydžio ieškinį dėl jai priklausančio telefono Nokia 1680, kurio vertė 167,23 Lt pagrobimo iš R. M. (t. 1, b. l. 128-134). Telefoną plėšimo metu pagrobė A. P. ir V. B., o vėliau jį, žinodamas, kad jis yra įgytas nusikalstamu būdu, įsigijo D. K., kuris šį telefoną prarado. Žala UAB „Gelsauga“ padaryta bendrais A. P. ir V. B. veiksmais, todėl ieškinys jų atžvilgiu tenkinamas visiškai ir iš A. P., V. B. priteistina solidariai 167,23 Lt žalos atlyginimas UAB „Gelsauga“ naudai. Kadangi D. K. minėta nusikalstamais veiksmais iš R. M. atimtą telefoną įsigijo žinodamas, jog jis yra atimtas iš nukentėjusiojo plėšimo metu, šie D. K. veiksmai yra įvertinti kaip baudžiamasis nusižengimas,. Tai reiškia, kad D. K. neteisėtai įsigijo UAB „Gelsauga“ priklausantį daiktą, kurį privalėtų grąžinti savininkui, Kdangi jis daiktą prarado, todėl turi kompensuoti savininkui jo vertę. Atsižvelgiant į tai ieškinys D. K. atžvilgiu taip pat tenkinamas ir iš D. K. taip pat solidariai su A. P. ir V. B. priteistina 167,23 Lt padaryta žala ieškovo UAB „Gelsauga“ naudai.

A. P. ir V. B. yra nepilnamečiai, tačiau CK 6.276 straipsnio 1 dalis numato, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, jog tais atvejais, kai nepilnametis nuo 14 iki 18 metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Šio straipsnio 3 dalis teigia, kad tėvų arba rūpintojų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Kaip civiliniai atsakovai į bylą yra įtraukti A. P. motina K. P. ir V. B. motina M. B. ir D. K. tėvas V. K. (t.1, b. l. 86, 144, 153, 174). Kadangi D. K. šiuo metu jau yra sulaukęs pilnametystės, todėl už savo veiksmais padarytą žalą turi atsakyti jis pats. Kadangi A. P. ir V. B. nedirba, neturi jokio turto, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, jų motinos K. P. ir M. B. neįrodė, jog žala atsirado ne dėl jų kaltės, todėl subsidiariai A. P. padarytą žalą turi atlyginti jo motina K. P., o V. B. padarytą žalą subsidiariai turi atlyginti jo motina M. B.. Ši jų pareiga pasibaigs, kai atitinkamai A. P. ir V. B. sulauks pilnametystės, taip pat kai A. P. ar V. B. prieš pilnametystę įgis turtą arba uždarbį, kurio pakaktų žalai atlyginti.

R. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ieškinį dėl 80 Lt turtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti nusikaltimu padarytą turtinę 80 Lt žalą, kurią sudaro iš piniginės pavogti 60,00 Lt iš 20,00 Lt sumokėtu iš naujos banko kortelės išdavimą (t. 1, b. l. 122-123). Bylos nagrinėjimo teisme metu R. M. patikslino savo ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovų A. P., V. B. ir D. K. 80,00 Lt turinę ir 10 000,00 Lt neturtinę žalą (t. 3, b. l. 151-152). D. K. atžvilgiu R. M. ieškinys atmestinas, o V. B. ir A. P. atžvilgiu ieškinys dėl 80 Lt žalos atlyginimo tenkintinas ir iš jų solidariai priteistina R. M. 80 Lt žalos atlyginimas. Kadangi jie yra nepilnamečiai, tai subsidiariai ši žala priteistina iš K. P. ir M. B.. Ši K. P. ir M. B. pareiga atlyginti A. P. ir V. B. padarytą žalą pasibaigs, kai atitinkamai A. P. ir V. B. sulauks pilnametystės, taip pat kai A. P. ar V. B. prieš pilnametystę įgis turtą arba uždarbį, kurio pakaktų žalai atlyginti.

Reikalavimą dėl neturinės žalos atlyginimo R. M. grindė tuo, jog dėl prieš jį padarytų, visiškai netikėtų kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis patyrė didelį emocinį šoką, buvo pažemintas, išgyveno dvasinį ir stiprų fizinį skausmą. Nusikaltimo pasekmes jaučia ir dabar – pastoviai vargina nerimas, nepraeina baimė vaikščioti gatvėmis ypač tamsiu paros metu, padarytas nusikaltimas smarkiai pažeidė nukentėjusiojo dvasinę pusiausvyrą, neigiamai paveikė emocinį stabilumą. Nukentėjusysis turi regos negalią, serga sunkia, nepagydoma liga – pigmentine tinklainės degeneracija, jam nustatytas 30 procentų darbingumas. Teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamieji jį įžeidė, prisikabino, sumušė, vadino necenzūriniais žodžiais, galvoje iki šiol likęs gumbas, dėl ko negali trumpai kirptis, po įvykio skaudėjo galvą, todėl pasirodė gydytojai, kuri išrašė vitaminų ir skausmas parėjo. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalis teigia, kad Neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertinat šias įstatymo nuostatas, daroma išvada, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas, pagal įstatyme įtvirtintu kriterijus. Iš bylos aplinkybių matyti, jog plėšimo metu nukentėjusiajam bendrais kaltinamųjų A. P. ir V. B. veiksmais buvo suduota 6 smūgiai kojomis į įvairias kūno vietas, smūgis į veidą, nuo ko jis parkrito ir susitrenkęs galvą prarado sąmonę, taigi nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, specialisto išvada nukentėjusiajam nustatytas minkštųjų audinių sukietėjimas galvos dešinėje, vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis buvo užpiltas viešoje vietoje nepažįstamų asmenų, jam suduoti smūgiai, atimti daiktai. Tokie kaltinamųjų veiksmai sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus – išgąstį, baimę, pažeminimą. Po įvykio nukentėjusiajam išliko sukietėjimas galvoje, jis patiria baimę ir nepasitikėjimą būdamas mieste, ypač tamsiu paros metu. Nusikalstami veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padaryti bendrais kaltinamųjų veiksmais, kurie nusikaltimo metu ir dabar yra nepilnamečiai. Įvertinus visa tai, teismas mano, jog pagrįsta suma kompensuoti nukentėjusiajam padarytą neturinę žalą yra 3 000,00 Lt. CK 6.282 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali sumažinti atlyginamos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Nors A. P. ir V. B. yra nepilnamečiai, nedirbantys, neturi jokio turto, tačiau yra jauno amžiaus, darbingi, be to, nusikalstami veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu, kuriais padaryta neturtinė žala, padaryti tyčia, taigi ir neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčia, suprantant, kad smūgių sudavimu, nukentėjusiojo daiktų atėmimu, sukeliamas fizinis skausmas, pažeminimas, paniekinamas nukentėjusysis, sukeliamas nesaugumo ir baimės jausmas, todėl atlygintinos neturtinės žalos dydis negali būti mažinamas. Atsižvelgiant į visa tai ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas šioje dalyje ir iš A. P. bei V. B. solidariai nukentėjusiojo R. M. naudai priteistina 3000,00 Lt neturinės žalos atlyginimas. Kaip jau minėta, kadangi A. P. ir V. B. yra nepilnamečiai, todėl subsidiariai ši žala priteistina iš K. P. ir M. B.. Ši K. P. ir M. B. pareiga atlyginti A. P. ir V. B. padarytą žalą pasibaigs, kai atitinkamai A. P. ir V. B. sulauks pilnametystės, taip pat jeigu A. P. ar V. B. prieš pilnametystę įgis turtą arba uždarbį, kurio pakaktų žalai atlyginti.

Kadangi kaltinamasis A. P. į teismo posėdį laisvanoriškai neatvyko nei karto, buvo tik atvesdintas ir pristatytas jau būdamas suimtas kitoje byloje, jam 2012-05-08 teismso nutartimi paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje pakeistos į suėmimą, tačiau sulaikytas jis buvo ne šio teismo byloje, o Šalčininkų PK atliekamame ikiteisminiame tyrime, todėl yra pagrindo manyti, kad iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamasis slėpsis, ir yra pagrindas iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti kardomąją priemonę į suėmimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 298, 302, 304, 307, 308 str.,

n u s p r e n d ė :

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš S. S. automobilio) ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir nebendrauti su E. M..

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš A. B. automobilio) ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir nebendrauti su E. M..

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją nepilnamečių pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams ir 2 mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 4 dalimis ir BK 65 straipsnio 1 dalimi šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2011-03-21 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir A. P. paskirti galutinę subendrintą 1 metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę atliekant ją nepilnamečių pataisos namuose.

Į A. P. bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010-12-02 iki 2010-12-31 imtinai ( 30 dienų).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

A. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į kardomąją priemonę suėmimą.

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš S. S. automobilio) ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu nebendrauti su A. P. ir mokytis.

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš A. B. automobilio) ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu nebendrauti su A. P. ir mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu nebendrauti su A. P. ir mokytis. 

Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme išbūtą laikotarpį, t. y. 1 dieną.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

E. M. paskirtas kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 40 parų arešto bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2010-12-07 iki 2010-12-09, t. y. 2 dienas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. B. paskirtas kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.

D. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 189 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 3 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2010-12-09 iki 2010-12-10, t. y. 1 dieną.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.

A. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

UAB „Gelsauga“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai 167,23 Lt žalos atlyginimą iš A. P., V. B. ir D. K. bei subsidiariai iš K. P. bei M. B. UAB „Gelsauga“ naudai.

R. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai 80,00 Lt turtinės ir 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš A. P. ir V. B. bei subsidiariai iš K. P. ir Marijos B. R. M. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 3 apylinkės teismą.

Teisėja                                                                      Inga Štuopienė