Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-496-221-2014].docx
Bylos nr.: 2A-496-221/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Saunita 134981550 atsakovas
"Molesta" 167553831 Ieškovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl rangos
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Bendrosios nuostatos
Ieškinio senatis:
Ieškinio senaties termino pradžia ir ieškinio senaties termino pabaigos teisiniai padariniai
Ieškinio senaties termino taikymas
Prievolių teisė
Prievolės:
Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
Sutarčių teisė:
Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
Ranga:
Statybos ranga
Atlygintinų paslaugų teikimas (paslaugų sutartis):
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
Įrodymai ir įrodinėjimas:
Įrodymų vertinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-496-221/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10593-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.2; 24.4; 

(S)

114.11; 121.21;

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. kovo 20 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“, atstovaujamos advokatės Lauros Timinskaitės, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14379-638/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saunita“ dėl netesybų pagal rangos sutartį ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

 

n u s t a t ė:

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b. l. 3-6), prašydama priteisti iš atsakovės 40 600 Lt netesybas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2011 m. rugsėjo 14 d. sudarė subrangos sutartį, pagal kurią atsakovė (subrangovas) įsipareigojo atlikti pirčių įrengimo darbus objekte (duomenys neskeltini), ir (duomenys neskeltini), sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Sutarties 3.1. punktu atsakovė įsipareigojo darbus pradėti 2011 m. spalio 24 d. ir baigti iki 2012 m. sausio 30 d. Sutarties 3.9. punktu šalys susitarė, kad darbai laikomi užbaigtais, pasirašius baigiamąjį darbų atlikimo aktą, subrangovui ištaisius defektus, tinkamai užpildžius ir perdavus ieškovei statybos procesą fiksuojančius privalomuosius dokumentus, tinkamai atlikus bandymus ir darbų zonos valymą. Sutarties 10.1. punktu šalys susitarė, kad neatlikus sutartyje numatytų darbų ir nustatytais terminais atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovei po 1000 Lt dydžio netesybas už kiekvieną pavėluotą atlikti darbus dieną. Atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, pažeidė sutartyje nustatytus terminus, nes šalys baigiamąjį darbų aktą pasirašė 2012 m. rugpjūčio 20 d. Ieškovė turi teisę reikalauti 203 000 Lt dydžio netesybų, tačiau netesybas sumažino iki 40 600 Lt. Ieškovė pretenzija informavo atsakovę apie netinkamą įsipareigojimų vykdymą, paskaičiavo netesybas ir išrašė sąskaitą faktūrą. Atsakovė nesutiko su netesybomis ir su ieškove neatsiskaitė.

 

Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 30 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.

Atsakovė pateikė prieštaravimus (2 t., b. l. 3-6), prašydama taikyti ieškinio senatį, 2013 m. liepos 30 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Nurodė, kad reikalavimui dėl netesybų priteisimo pareikšti taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, ieškinį dėl netesybų priteisimo ieškovė turėjo pareikšti iki 2013 m. vasario 20 d. Kadangi ieškovė į teismą kreipėsi 2013 m. birželio 27 d., konstatuotina, kad ji praleido ieškinio senaties terminą. Didžioji dalis ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių neatitinka tikrovės. Statybos darbai dėl ieškovės kaltės buvo pradėti pavėluotai, tik 2011 m. gruodžio 12 d. Sutartis buvo įvykdyta, darbai užbaigti 2012 m. balandžio 25 d. Ieškovė sumokėjo už darbus 90 procentų kainos. Iškart po darbų atlikimo ieškovė jokių pretenzijų dėl vėlavimo atlikti darbus nereiškė. Ieškovė delsė sudaryti baigiamąjį darbų atlikimo aktą. Be to, baigiamojo akto nebuvo galima sudaryti anksčiau ne dėl atsakovės kaltės, o dėl kitų subrangovų, kurie turėjo sumontuoti ventiliacijos sistemą, užbaigti baseinų įrengimą, pajungti elektros tiekimą. Tik po to buvo galima išbandyti atsakovės įrengtas pirtis ir sudaryti baigiamąjį darbų perdavimo-priėmimo aktą.

 

                        Ieškovė atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus (2 t., b. l. 38-44) su atsakovės prieštaravimais nesutiko, prašė preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodė, kad atsakovė akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis, elgiasi nesąžiningai, netinkamai aiškina sutarties nuostatas, neatsižvelgia į sutarties sudarymo aplinkybes, tokiais savo veiksmais ir teiginiais klaidina teismą. Faktinis darbų atlikimas nėra tapatus sutarties įvykdymui. Šalys, pasirašydamos sutartį, nustatė tarpusavio teises ir pareigas. Sutartyje įsakmiai nurodyta, kada sutartis laikoma baigta. Sutarties 4.2 punktas numato, kad pasirašymas atliktų darbų priėmimo- perdavimo akte nėra laikomas šių darbų tinkamumo patvirtinimu ir neatima teisės iki baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo dienos reikšti pretenzijas dėl vėliau pastebėtų trūkumų ir reikalauti juos ištaisyti ar taikyti kitas sutartyje numatytas priemones. Tik įvykdžius visus įsipareigojimus – atlikus darbus ir perdavus visą dokumentaciją yra pasirašomas baigiamasis atliktų darbų aktas, kuris ir patvirtina sutarties įvykdymą. Rangovas atsako už darbų pradžios ar pabaigos termino ir už tarpinių terminų pažeidimus. Šalys jokio rašytinio susitarimo, kuriuo būtų pratęsti sutartiniai terminai, nebuvo pasirašę. Teisę skaičiuoti sutartines netesybas numato šalių sudaryta sutartis. Pagal paskaičiavimus sutartinės netesybas sudaro 203 000 Lt, tačiau ieškovė geranoriškai sumažino netesybų sumą iki 40 600 Lt. Ieškovės nuomone, prašomi priteisti delspinigiai yra pagrįsti ir protingi. Be to, ieškovė senaties termino nepraleido, atsakovė neteisingai skaičiuoja senaties pradžią.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 28 d. galutiniu sprendimu (2 t., b. l. 86-89) 2013 m. liepos 30 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės 17 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

Teismas nustatė, kad darbai atsakovei buvo perduoti 2011 m. gruodžio 12 d., todėl atitinkamai darbų pabaigos data turėtų būti perskaičiuota ir nustatyta vėliau, 2012 m. kovo 15 d. Baigiamasis darbų atlikimo aktas tarp šalių buvo sudarytas ir pasirašytas 2012 m. rugpjūčio 20 d. Šiuo konkrečiu atveju teismas sprendė, kad šalių sudaryta subrangos sutartis buvo baigta vykdyti 2012 m. rugpjūčio 20 d., t. y. kai abi šalys pasirašė baigiamąjį atliktų darbų aktą. Sutarties įvykdymo data yra vėlesnė nei buvo sutarta tarp šalių, todėl atsakovei atsirado pareiga mokėti netesybas už kiekvieną pavėluotą dieną nuo 2012 m. kovo 15 d. iki baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo – 2012 m. rugpjūčio 20 d. Kadangi ieškiniams dėl netesybų taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, teismas sprendė, kad ieškovei ieškinio senaties terminas prasidėjo 2012 m. kovo 15 d. Teismas laikė, kad atsakovės pareiga mokėti netesybas tęsėsi iki 2012 m. rugpjūčio 20 d., todėl ieškovė galėjo pareikalauti netesybų vėliausiai 2013 m. vasario 19 d. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinį teismui pateikė 2013 m. liepos 1 d., praleisdama ieškinio senaties terminą keturis mėnesius ir 11 dienų. Teismo vertinimu, ieškovės atstovė nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų spręsti apie realias termino praleidimo priežastis ir jų svarbą, todėl praleisto ieškinio senaties termino neatnaujino, ieškinį atmetė dėl praleisto senaties termino.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

Apeliaciniu skundu ieškovės atstovė (2 t., b. l. 93-96) prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-14379-638/2013 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą, netinkamai vertino senaties termino pradžios momentą, nurodytas senaties termino praleidimo priežastis, pateiktus į bylą rašytinius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas nepagrįstai ieškovės nurodytas ieškinio senaties termino praleidimo priežastis pripažino nesvarbiomis, neįvertino visos nurodytų aplinkybių visumos ir neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką. Teismas neįvertino aplinkybės, kad senaties terminas buvo praleistas ir dėl to, jog keitėsi ieškovės vadovai, ankstesni vadovai aplaidžiai vykdė savo pareigas, kad didelė dalis bendrovės dokumentų nebuvo perduota atsakingiems asmenims, todėl nebuvo laiku susipažinta su visais dokumentais. Ieškovės teisė į ieškinį atsirado 2012 m. gruodžio 28 d., kai ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą – faktūrą apmokėti netesybas, todėl apeliantės nuomone, ji ieškinio senaties termino nėra praleidusi.

2. Teismas neįvertino aplinkybės, jog tiesioginis objekto užsakovas UAB „Cathedral Square Hotel“ už nesavalaikį objekto baigimą priskaičiavo delspinigius 778 424 Lt, kuriuos įskaitė kaip priešpriešinius vienarūšius reikalavimus ir neatsiskaitė su UAB „Molesta“ už atliktus darbus, t. y. dėl atsakovės nesavalaikiai atliktų darbų ieškovė patyrė realią tiesioginę žalą, kurią iš dalies turi atlyginti atsakovė. Ieškovė prašė atlyginti patirtus nuostolius tik iš dalies, pagal tarp šalių pasirašytą sutartį ir joje nustatyto dydžio netesybas, todėl ieškovės prašomos priteisti netesybos yra pagrįstos, jų dydis atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Ieškovė turi regreso teisę į atsakovę dėl netesybų priteisimo, kadangi atsakovė sutarties laiku neįvykdė.

 

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 107-109) atsakovė prašo teismo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. galutinį sprendimą palikti galioti.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog ieškinio senaties termino eigos pradžia yra 2012 m. kovo 15 d., kai turėjo būti užbaigti pirčių įrengimo darbai, o atsakovės pareiga mokėti netesybas tęsėsi iki 2012 m. rugpjūčio 20 d., kada buvo sudarytas baigiamasis darbų perdavimo – priėmimo aktas, todėl ieškovė vėliausiai iki 2013 m. vasario 19 d. galėjo teisminiu būdu ginti savo pažeistą teisę. Reikalavimą sumokėti netesybas atsakovė iš ieškovės gavo tik 2013 m. kovo 28 d. registruotu laišku, o ieškinį teisme ieškovė pareiškė tik 2013 m. liepos 1 d., todėl laikytina, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas ir ieškinį atmetė. Ieškovė nenurodė nė vienos svarbios aplinkybės, kuri leistų spręsti apie realias termino praleidimo priežastis ir jų svarbą. Ieškovė, užsiimdama statybų verslu eilę metų, ir būdama profesionale savo srityje, samdydama įmonėje kvalifikuotus teisininkus, dar iki užsakovo pretenzijos pareiškimo turėjo suvokti, kokie galimi nuostoliai, kada ir kokios jos teisės yra pažeistos, kaip ir per kiek laiko jas galima apginti bei priimti atitinkamą sprendimą dėl pažeistos teisės gynimo. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės nurodytos aplinkybės negalėjo turėti įtakos galimybei pareikšti ieškinį teisme, nepraleidžiant ieškinio senaties termino. Ieškovė teigdama, kad šalių sutartis liko tinkamai neįvykdyta, piktnaudžiauja savo teisėmis ir klaidina teismą. Tiek sutarties vykdymo pradžios data, tiek sutarties įvykdymo data nusikėlė dėl pačios ieškovės veiksmų ir/ar neveikimo. Ginčo dėl sutarties įvykdymo tarp šalių nekilo. Ieškovės argumentas, kad ieškinio senaties terminas neva buvo praleistas dėl to, kad keitėsi bendrovės vadovai, ankstesni vadovai aplaidžiai vykdė savo pareigas, kad didelė dalis bendrovės dokumentų nebuvo perduota atsakingiems asmenims ir pan., yra nepagrįstas ir neturi įtakos ieškovės ir atsakovės sutartiniams santykiams, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Svarbi aplinkybė yra ta, kad ieškovė atsakovei surašė reikalavimą sumokėti netesybas 2012 m. gruodžio 28 d. - taigi, dar iki šios datos ieškovė žinojo ir suvokė, kad ji turėjo teisę reikalauti netesybų, o atsakovei jų nesumokėjus, ginti savo pažeistą teisę teisme pareiškiant ieškinį. Tačiau atsakovei minėtas reikalavimas buvo išsiųstas tik 2013 m. kovo 27 d., atsakovė jį gavo 2013 m. kovo 28 d. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ieškovės nurodytos priežastys negali daryti įtakos ieškovės santykiams su trečiaisiais asmenimis, verslo partneriais bei keisti nustatytų senaties terminų skaičiavimo taisyklių.

 

                  IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Ginčas tarp šalių kilo dėl netesybų pagal 2011 m. rugsėjo 14 d. subrangos sutartį  pagrįstumo bei ieškinio senaties termino ieškiniams dėl netesybų išieškojimo praleidimo.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Tokia netesybų samprata reiškia, kad netesybos yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, tai yra ji gali atsirasti tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę.

Tam, kad užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, suteikti asmeniui realią galimybę apginti savo pažeistas teises, taip pat teisinio santykio dalyviams pagrįstą lūkestį, kad per nustatytą terminą vienam iš jų nepareiškus ieškinio, atsiras pagrindas manyti, kad nė vieno iš jų teisės ar teisėti interesai nepažeisti, taikomas ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). Kai sutartyje yra nustatyta darbų pradžia ir pabaiga, rangovui ar subrangovui pažeidus darbų atlikimo terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo darbų pabaigos dienos.

             Šalys subrangos sutarties 3.1 punktu numačiusios, jog darbai turi būti pradėti tinkamai perdavus subrangovui, šiuo atveju atsakovei, darbų frontą nuo 2011 m. spalio 24 d. ir užbaigti 2012 m. sausio 30 d. (1 t., b. l. 22). Darbų atlikimo terminas kasacinio teismo praktikoje laikomas viena iš esminių rangos sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007). Konkrečiu atveju nustatyta, jog sutartyje numatytu terminu užsakovas, t. y. ieškovė, darbų fronto neperdavė, todėl atsakovė darbus pradėjo tik 2011 m. gruodžio 12 d. ir atitinkamai darbų pabaigos data nukelta iš 2012 m. sausio 30 d. į 2012 m. kovo 15 d. ir nuo šios dienos iki baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo, t. y. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d., atsirado atsakovės pareiga mokėti netesybas, numatytas sutarties 10.1 punktu (1 t., b. l. 30, 38) (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškiniams dėl netesybų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), ieškinys teisme pareikštas tik 2013 m. liepos 1 d., todėl teismas, atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), ieškinį atmetė, kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1. 131 straipsnio 1 dalis). 

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškinio senaties pradžios momentą.

             Kaip minėta, pirčių įrengimo darbai užbaigti 2012 m. rugpjūčio 20 d., kada buvo sudarytas baigiamasis darbų perdavimo-priėmimo aktas, todėl ieškovė vėliausiai iki 2013 m. vasario 19 d. galėjo teisminiu būdu ginti savo pažeistą teisę, t. y. kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netesybų už paskutinę praleisto termino dieną išieškojimo. Apeliantė teigia, kad jos teisė į ieškinį atsirado tik po to, kai tiesioginis objekto užsakovas pareiškė ieškovei reikalavimą dėl netesybų, t. y. 2012 m. gruodžio 28 d. ieškovei išrašius atsakovei sąskaitą-faktūrą netesyboms (1 t., b. l. 39-40), tačiau teisėjų kolegija su tuo sutikti negali. Visų pirma, apeliantė byloje nėra pateikusi neginčytinų įrodymų, jog tokia sąskaita-faktūra bei reikalavimas buvo išsiųsti atsakovei. Kaip galima spręsti iš byloje esančių įrodymų, t. y. iš atsakovės prieštaravimų, 2013 m. balandžio 2 d. atsakymo UAB „Molesta“ (2 t., b. l. 3-7, 29-31), minėtą 2012 m. gruodžio 28 d. reikalavimą dėl netesybų atsakovė gavo tik 2013 m. kovo 28 d., t. y. jau pasibaigus ieškinio senaties terminui. Net ir nustačius, jog iš tikrųjų ieškovė prieš kreipdamasi į teismą reiškė atsakovei pretenzijas dėl netesybų, nereiškia, jog nuo šio laiko turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, nes šalys sutartimi buvo nustatę prievolės įvykdymo terminą (CK 1.127 straipsnio 1-2 dalys).

Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, o teismas į jas neatsižvelgė pripažindamas jas nesvarbiomis ir termino neatnaujino.

          Pažymėtina, kad ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis ir, teismui pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, gali būti atnaujintas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009; kt.). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2007). Taigi praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą.

           Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams dėl ieškovės nurodytų termino praleidimo priežasčių vertinimo ir jų nepripažinimo svarbiomis. Kolegijos nuomone, apeliantė nenurodė nė vienos svarbios aplinkybės, nepriklausiusios nuo jos valios ir sukliudžiusios laiku pareikšti ieškinį dėl netesybų bei nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie leistų spręsti apie realias termino praleidimo priežastis ir jų svarbą, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka apeliantei (ieškovei) (CPK 12, 178 straipsniai). Sutiktina su atsakove, jog apeliantės nurodytas argumentas, kad tiesioginis objekto užsakovas UAB „Cathedral Squere Hotel“ pareiškė apeliantei reikalavimą dėl delspinigių dar 2012 m. spalio 25 d. (1 t., b. l. 41-42), paneigia apeliantės argumentus, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kaip matyti iš minėto reikalavimo, visi statybos darbai turėjo būti baigti 2012 m. balandžio 6 d. Taigi, apeliantė, užsiimdama statybų verslu ne vienerius metus (1 t., b. l. 18), dar iki tiesioginio užsakovo reikalavimo pareiškimo turėjo įvertinti, kokie galimi nuostoliai, kada ir kokios jos teisės yra pažeistos, kaip ir per kiek laiko jas galima apginti bei priimti atitinkamą sprendimą dėl pažeistos teisės gynimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati apeliantė nurodžiusi, jog galimai būtų nepateikusi atsakovei sąskaitos-faktūros dėl netesybų, jei tiesioginis užsakovas nebūtų pareiškęs reikalavimo apeliantei, nes tai, anot apeliantės, yra teisė, bet ne pareiga. Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl to, jog keitėsi apeliantės bendrovės vadovai, ankstesni vadovai aplaidžiai vykdė savo pareigas, didelė dalis bendrovės dokumentų nebuvo perduota naujajam vadovui, įmonei pradėti reikšti ieškiniai dėl bankroto, restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kolegija atkreipia dėmesį į apeliantės prieštaringai nurodomas aplinkybes. Apeliantė nurodo, jog naujasis vadovas paskirtas tik 2012 m. lapkričio 29 d., daug dokumentų neperduota, tačiau pati apeliantė, teigdama, kad nepraleido ieškinio senaties termino, nurodo, jog 2012 m. gruodžio 28 d. reiškė atsakovei reikalavimą bei išrašė sąskaitą-faktūrą dėl netesybų. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad aukčiau minėtos priežastys negali daryti įtakos ieškovės santykiams su trečiaisiais asmenimis, verslo partneriais bei keisti nustatytų senaties terminų skaičiavimo taisyklių.

           Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl įrodymų vertinimo. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-688/2013). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas laikėsi pirmiau nurodytų įrodinėjimo taisyklių, nustatė esmines šios bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į atsakovės prašymą bei remdamasis ieškinio senatį reglamentuojančiomis teisės normomis ir teismų praktika, pagrįstai nustatė, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, nėra pagrindo jį atnaujinti ir dėl to ieškinį atmetė.

Teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus laiko neturinčiais teisinės reikšmės vertinant teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pagal kurią teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90, van de Hurk v. Netherlands) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-618/2008).

          Apibendrindama tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai, apeliacinio skundo argumentais priimto sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a:

 

          apeliacinį skundą atmesti; Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

 

 

Teisėjai                                                                      Algimantas Kukalis

 

Virginija Lozoraitytė

 

Rūta Palubinskaitė

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CK6 6.71 str. Netesybų samprata
  • CK1 1.131 str. Ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės
  • CK
  • 3K-3-530/2007
  • CK1 1.127 str. Ieškinio senaties termino pradžia
  • CK1 1.125 str. Ieškinio senaties terminai
  • CK1 1.126 str. Ieškinio senaties taikymas
  • 3K-3-449/2009
  • 3K-3-447/2009
  • 3K-3-121/2007
  • 3K-3-340/2011
  • 3K-3-688/2013
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-618/2008
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės